- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2-10337-980/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03454-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- M. U.
- Advokatai
- Darius Pocius
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. U. dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 6 500 Eur nepagrįstai gautų iš ieškovės, priteisti iš atsakovo 1170,89 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas visad pasakojo ir gyrėsi, kad užsiima įvairiais verslais, iš kurių gauna geras pajamas, ir tuo metu paminėjo, jog netrukus atveš medieną, kurią galima nupirkti gera kaina, o parduoti ženkliai brangiau, tačiau nurodė, kad tuo metu neturi pinigų, todėl paprašė Ieškovės prisidėti 6500 Eur suma, neva tai kartu investuojant ir gaunant po to naudą. Atsakovui buvo perduota 6500 Eur, nurodant, kad visa perduota suma ir gautas pelnas bus grąžinti po dviejų savaičių. Deja, nei po dviejų savaičių, nei iki šiol - jau tuoj bus 4-eri metai, Ieškovė savo perduotų pinigų nėra atgavusi net iš dalies.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Nesutikimo motyvus grinė nurodydamas, kad atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką atsakovas M. U. pažymi, jog ieškovė E. P. atsakovui M. U. ieškinyje nurodytos aplinkybėmis 6 500 Eur niekada nėra nei perdavusi, nei pervedusi į atsakovo ar jo motinos V. U. sąskaitą.
4. Tiesa, atsakovas neneigia, jog pažįsta ieškovę E. P., tačiau jų nesiejo artimi santykiai. Iš esmės jų santykiai apsiribojo tik pinigų skolinimu ir skolų grąžinimu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kitam skolino pinigus, kurie buvo pervedami į ieškovės ir atsakovo motinos V. U. sąskaitą, pavedimuose nurodant, kad pinigai skolinami, o vėliau skolos buvo grąžinamos.
5. Kaip matyti iš ieškinio ir kartu su ieškiniu pateiktų priedų, ieškovė E. P. 6 500 Eur perdavimo atsakovui M. U. faktą grindžia susirašinėjimu žinutėmis bei teigia, kad ji ne kartą rašė žinutes atsakovui prašydama jo grąžinti 6 500 Eur, o pastarasis niekada neneigė, kad tuos pinigus buvo paėmęs, tačiau tokie ieškovės teiginiai visiškai nepagrįsti. Ieškovė būdama nesąžininga teismui pateikė tik mažąją dalį susirašinėjimų žinutėmis, t.y. tik tą dalį, kurioje anot ieškovės atsakovas tariamai patvirtina, kad 6 500 Eur jam buvo perduoti, tačiau net ir iš šių susirašinėjimų matyti, kad 6 500 Eur ieškovė atsakovui neperdavė, o galimai perdavė trečiam asmeniui Vaidui (V. V.).
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Nurodė, jog jie su atsakovu yra pažįstami per jos gyvenimo draugą, jų vaikai yra panašaus amžiaus, kartu yra lankę būrelius. 2021 m. liepos mėnesį atsakovas atvažiavo į jos ir sugyventinio V. V. namus kartu su draugu V. V. ir pasakojo kaip ruošiasi ir turi iš kur pigiai nusipirkti ukrainietiškos medienos, ją parduoti ir gerai uždirbti, bet šiuo metu neturi tam lėšų. Pasiūlė jai ir sugyventiniui prisidėti, žadėjo pinigus su pelnu grąžinti po dviejų savaičių. Ji turėjo namie santaupų 4000 Eur grynais pinigais ir paėmė iš dukters taupyklės dar 2500 Eur. Kadangi jie visi buvo lauke, ji kartu su atsakovu grįžo į namus, kuriuose buvo abi dukros ir virtuvėje prie stalo perskaičiavo ir perdavė atsakovui 6500 Eur, kurių jis nėra šiai dienai grąžinęs. Papildomai paaiškino, jog ji nesitikėjo ir nemanė, kad atsakovas gali taip pasielgti, nes jie su jos sugyventiniu
7. Ieškovės atstovė, advokatė D. M., teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, jog byloje esantys įrodymai, šalių susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas gavo iš ieškovės pinigus, nes nėra nei vienos žinutės, kad jis neigtų gavęs iš ieškovės pinigus ir prašytų jam neberašyti nepagrįstų raginimų, be to, ieškovės dukra ir sugyventinis tiksliai ir nuosekliai patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovas M. U. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, neigė gavęs iš ieškovės pinigus. Papildomai nurodė, jog buvo atvykęs į jos namus 2021 m. liepos mėnesį, tačiau į ieškovės namus buvo užėjęs tik palydėti ieškovės sugyventinio ir uždėjo į WC, nieko daugiau nematė ir pinigų neėmė. Ieškovės pateiktos žinutės yra visai ne apie 6500 Eur, o apie 2000 Eur, kuriuos iš tiesų ieškovė jam buvo paskolinusi pavedimu į jo mamos sąskaitą, tačiau tą sumą jis jai senai yra grąžinęs.
9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Darius Pocius prašė ieškinį atmesti visa apimtimi. Atstovas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo perduoti atsakovui, kas tokio pobūdžio bylose yra būtina sąlyga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. P. ir atsakovas M. U. yra pažįstami asmenys, atsakovas neneigė, kad yra buvęs ieškovės namuose, bendravęs su ja ir jos sugyventiniu V. V., yra skolinęsis iš ieškovės 2 000 Eur.
11. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių – ieškovės ir atsakovo kilo dėl to, ar ieškovė E. P. 2021 m. liepos mėnesį, būdama savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovui M. U. 6 500 Eur grynais pinigais, tikslu prisidėti prie atsakovo pasiūlymo pigiai nupirkti medieną ir ją pardavus atgauti savo pinigus ir gauti dalį pelno.
12. Atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog nėra gavęs iš E. P. 6 500 Eur, nėra siūlęs jai pirkti medienos. Nurodė, jog ieškovės pateiktas susirašinėjimas tik patvirtina jo paaiškinimus, kad jis skolinosi iš ieškovės 2 000 Eur, kuriuos ji pervedė jo mamai į sąskaitą, tačiau tuos pinigus jis jau yra gražinęs.
13. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-684/2024).
15. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl žodinio susitarimo ir jo vykdymo. Byloje nėra rašytinės šalių sutarties, be to, nėra pateiktas ir mokėjimo nurodymas dėl pinigų pervedimo, kurie galėtų būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai patvirtinatys pinigų atsakovui perdavimo faktą.
16. Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-943/2025, 37, 38 punktai).
17. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė viso proceso metu nuosekliai ir aiškiai duodama paaiškinimus nurodė, kokiomis aplinkybėmis, kokiems asmenims dalyvaujant, ji 2021 m. liepos mėnesį, būdama savo namų valdoje, atėjo į gyvenamąjį namą kartu su atsakovu M. U. ir kokiomis aplinkybėmis perdavė jam 4000 Eur, o netrukus ir likusius 2500 Eur. Ieškovė detaliai nurodė vietą, aplinką, kambaryje buvusius asmenis, net rūbus, kuriuos vilkėjo tą vakarą.
18. Be to, ieškovės nurodytas aplinkybes apie pinigų perdavimo faktą ir jų kiekį taip pat detaliai nurodė ir liudytoja apklausta A. P.. Liudytoja teismo posėdžio metu ne tik patvirtino pažinojusi atsakovą M. U., bet ir nuosekliai, aiškiai ir detaliai paaiškino, kaip mama tą vakarą grįžusi iš lauko pavėsinės į namus kartu su M. U., paprašė jos perduoti mamai jos santaupas iš rožinės spalvos piniginės, kurių buvo 2500 Eur. Liudytoja patvirtino buvusi tame pačiame kambaryje su ieškove ir atsakovu, ir mačiusi, kaip mama perskaičiuoja kupiūras ir perduoda atsakovui pinigus.
19. Šiuos ieškovės ir liudytojos paaiškinimus patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas V. V.. Liudytojas nuosekliai ir detaliai paaiškino, jog tą vakarą į svečius pas juos atvyko atsakovas M. U. kartu su V. V., kuriuos jis pažįsta ne vienerius metus. Vakarojant M. U. kartu su V. V. pasakojo, kad žinantys ir turintys kontaktų kaip pigiai iš Ukrainos nupirkti medieną ir ją parduoti Lietuvoje, siūlė prisidėti prie šio sumanymo. M. U. kartu su E. P. nuėjo į jų namus, kur E. P. perdavė M. U. 6500 Eur, nes grįžus į pavėsinę prie stalo, M. U. patvirtino gavęs pinigus ir patvirtino, jog investicija tikrai pasiteisins, nes viskas jau yra sutarta, lieka tik įgyvendinti pirkimą.
20. Ieškovė į bylą pateikė jos ir atsakovo susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog ieškovė ne kartą prašo ir ragina atsakovą grąžinti jai 6500 Eur, o atsakovas nei vienoje iš žinučių neneigia gavęs šios sumos, tačiau teisinasi sunkia finansine padėtimi, nepalankia situacija ir nėra tokios žinutės, kurioje atsakovas rašytų, jog ieškovė klysta ir prašo jo grąžinti kitą skolą – 2000 Eur. Tokią versiją atsakovas iškėlė tik pateikdamas atsiliepimą į ieškovės pretenziją ir duodamas paaiškinimus teisme, nors ne vienus metus atsakovas taip ir nepaneigė žinutėse ieškovės reikalavimo dėl 6500 Eur.
21. Vertindamas tai, ar atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo teigiamas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės pateiktus įrodymus atsakovas siekia paneigti tik savo paties paaiškinimais ir liudytojo V. V. liudijimu.
22. Be kita ko, teismas visų byloje esančių įrodymų kontekste atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas M. U., duodamas paaiškinimus teisme, patvirtinto jog turi kitų jau vykdomų skolinių įspareigojimų jo atžvilgiu, todėl jo sąskaitos yra areštuotos ir jis naudojasi savo motinos vardu atidaryta sąskaita ir turi visus prisijungimo duomenis tam, kad ją naudotų kaip savo. Liudytojas V. V. paaiškino, jog šis ieškinys nėra vienintelis atsakovo atžvilgiu, nes jis ketina kreiptis ir dar dėl kitos pinigų sumos priteisimo iš atsakovo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovas turi ne vieną civilinį ginčą, kuriame dalyvauja kaip atsakovas.
23. Aplinkybę dėl pinigų perdavimo fakto atsakovui ir tai, kad atsakovas gavęs pinigus iš ieškovės nepagrįstai praturtėjo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
24. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
25. Vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai ir šalys visgi sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovė E. P. perdavė atsakovui M. U. 6 500 Eur grynais kaip investiciją į medienos pirkimo sandorį, kurio atsakovas taip ir neįvykdė ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Teismas daro išvadą, jog byloje yra daugiau duomenų patvirtinančių ieškovės poziciją, nei ją paneigiančių.
26. Nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, todėl ieškovės reikalavimai pagrįsti ir tenkinti pilna apimtimi.
27. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos.
28. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos.
29. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą, nustačius, jog atsakovas M. U. yra laikomas pažeidusiu piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos apskaičiuotos kompensacinės palūkanos ir procesinės palūkanos, kurios pripažintinos minimaliais kreditorės ieškovės nuostoliais.
30. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Bendrąsias bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė – 100 Eur išlaidų advokatės D. Motiejūnės teisinei pagalbai apmokėti, taip pat byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybei garantuojant ieškovei buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 343,70 Eur.
34. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisia iš atsakovo M. U. ieškovei E. P. 100 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 343,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. U. nepagrįstai gautus 6 500 Eur; 1170,89 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 7670,89 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės E. P. naudai.
Priteisti iš atsakovo M. U. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. P. naudai.
Priteisti iš atsakovo M. U. 343,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą (5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.