- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-404-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03454-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- M. U.
- Ieškovas
- E. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10337-980/22025 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. U. dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6 500 Eur nepagrįstai gautų iš ieškovės, priteisti iš atsakovo 1170,89 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas visad pasakojo ir gyrėsi, kad užsiima įvairiais verslais, iš kurių gauna geras pajamas, ir tuo metu paminėjo, jog netrukus atveš medieną, kurią galima nupirkti gera kaina, o parduoti ženkliai brangiau, tačiau nurodė, kad tuo metu neturi pinigų, todėl paprašė ieškovės prisidėti 6500 Eur suma, neva tai kartu investuojant ir gaunant po to naudą. Atsakovui buvo perduota 6500 Eur (pateikė el. susirašinėjimą, kuris ieškovės teigimu, pagrindžia pinigų perdavimo faktą), nurodant, kad visa perduota suma ir gautas pelnas bus grąžinti po dviejų savaičių. Deja, nei po dviejų savaičių, nei iki šiol - jau tuoj bus 4-eri metai, ieškovė savo perduotų pinigų nėra atgavusi net iš dalies.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškovė E. P. atsakovui M. U. ieškinyje nurodytos aplinkybėmis 6 500 Eur niekada nėra nei perdavusi, nei pervedusi į atsakovo ar jo motinos V. U. sąskaitą. Atsakovas neneigia, jog pažįsta ieškovę, tačiau jų nesiejo artimi santykiai. Iš esmės jų santykiai apsiribojo tik pinigų skolinimu ir skolų grąžinimu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kitam skolino pinigus, kurie buvo pervedami į ieškovės ir atsakovo motinos V. U. sąskaitą, pavedimuose nurodant, kad pinigai skolinami, o vėliau skolos buvo grąžinamos. Ieškovės pateiktos žinutės yra visai ne apie 6500 Eur, o apie 2000 Eur, kuriuos iš tiesų ieškovė jam buvo paskolinusi pavedimu į jo mamos sąskaitą, tačiau tą sumą jis jai senai yra grąžinęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovo M. U. nepagrįstai gautus 6 500 Eur; 1170,89 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 7 670,89 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės E. P. naudai; 2) priteisė iš atsakovo M. U. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. P. naudai; 3) priteisė iš atsakovo M. U. 343,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
5. Vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai ir šalys visgi sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovė E. P. perdavė atsakovui M. U. 6 500 Eur grynais kaip investiciją į medienos pirkimo sandorį, kurio atsakovas taip ir neįvykdė ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Teismas darė išvadą, jog byloje yra daugiau duomenų patvirtinančių ieškovės poziciją, nei ją paneigiančių. Tokią išvadą teismas padarė, motyvuodamas tuo, kad:
Šalies argumentai
2.1. ieškovė viso proceso metu nuosekliai ir aiškiai duodama paaiškinimus nurodė, kokiomis aplinkybėmis, kokiems asmenims dalyvaujant, ji 2021 m. liepos mėnesį, būdama savo namų valdoje, atėjo į gyvenamąjį namą kartu su atsakovu M. U. ir kokiomis aplinkybėmis perdavė jam 4 000 Eur, o netrukus ir likusius 2 500 Eur. Ieškovė detaliai nurodė vietą, aplinką, kambaryje buvusius asmenis, net rūbus, kuriuos vilkėjo tą vakarą;
2.2. ieškovės nurodytas aplinkybes apie pinigų perdavimo faktą ir jų kiekį taip pat detaliai nurodė ir liudytoja apklausta A. P.. Liudytoja teismo posėdžio metu ne tik patvirtino pažinojusi atsakovą M. U., bet ir nuosekliai, aiškiai ir detaliai paaiškino, kaip mama tą vakarą grįžusi iš lauko pavėsinės į namus kartu su M. U., paprašė jos perduoti mamai jos santaupas iš rožinės spalvos piniginės, kurių buvo 2 500 Eur. Liudytoja patvirtino buvusi tame pačiame kambaryje su ieškove ir atsakovu, ir mačiusi, kaip mama perskaičiuoja kupiūras ir perduoda atsakovui pinigus;
2.3. ieškovės ir liudytojos paaiškinimus patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas V. V.. Liudytojas nuosekliai ir detaliai paaiškino, jog tą vakarą į svečius pas juos atvyko atsakovas M. U. kartu su V. V., kuriuos jis pažįsta ne vienerius metus. Vakarojant M. U. kartu su V. V. pasakojo, kad žinantys ir turintys kontaktų kaip pigiai iš Ukrainos nupirkti medieną ir ją parduoti Lietuvoje, siūlė prisidėti prie šio sumanymo. M. U. kartu su E. P. nuėjo į jų namus, kur E. P. perdavė M. U. 6 500 Eur, nes grįžus į pavėsinę prie stalo, M. U. patvirtino gavęs pinigus ir patvirtino, jog investicija tikrai pasiteisins, nes viskas jau yra sutarta, lieka tik įgyvendinti pirkimą;
2.4. ieškovė į bylą pateikė jos ir atsakovo susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog ieškovė ne kartą prašo ir ragina atsakovą grąžinti jai 6 500 Eur, o atsakovas nei vienoje iš žinučių neneigia gavęs šios sumos, tačiau teisinasi sunkia finansine padėtimi, nepalankia situacija ir nėra tokios žinutės, kurioje atsakovas rašytų, jog ieškovė klysta ir prašo jo grąžinti kitą skolą – 2 000 Eur. Tokią versiją atsakovas iškėlė tik pateikdamas atsiliepimą į ieškovės pretenziją ir duodamas paaiškinimus teisme, nors ne vienus metus atsakovas taip ir nepaneigė žinutėse ieškovės reikalavimo dėl 6500 Eur;
2.5. ieškovės pateiktus įrodymus atsakovas siekia paneigti tik savo paties paaiškinimais ir liudytojo V. V. liudijimu;
2.6. teismas visų byloje esančių įrodymų kontekste atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas M. U., duodamas paaiškinimus teisme, patvirtinto jog turi kitų jau vykdomų skolinių įsipareigojimų jo atžvilgiu, todėl jo sąskaitos yra areštuotos ir jis naudojasi savo motinos vardu atidaryta sąskaita ir turi visus prisijungimo duomenis tam, kad ją naudotų kaip savo. Liudytojas V. V. paaiškino, jog šis ieškinys nėra vienintelis atsakovo atžvilgiu, nes jis ketina kreiptis ir dar dėl kitos pinigų sumos priteisimo iš atsakovo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovas turi ne vieną civilinį ginčą, kuriame dalyvauja kaip atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2025 m. spalio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. pirmosios instancijos teismas subjektyviai, šališkai vertino byloje esančius įrodymus;
1.2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalis siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Iš esmės jų santykiai apsiribojo pinigų skolinimu ir grąžinimu. Ieškovė pinigus skolindavo atsakovui, juos pervesdama į atsakovo motinos sąskaitą, paskirtyje nurodant, jog pinigai skolinami, taip užsitikrinant pinigų perdavimo faktą;
1.3. 2021 m. liepos mėnesį atsakovas kartu su V. V. buvo nuvykęs pas ieškovę, tačiau jokių kalbų apie pinigų perdavimą atsakovui nebuvo. Tuo tarpu būtent ieškovės sugyventinis V. V. kalbėjo su V. V. apie verslą Ukrainoje, kurioje anot V. V. jis turi pažįstamų, iš kurių yra galimybė įsigyti įvairių prekių, tame tarpe ir medienos bei siūlė V. V. kartu vykdyti verslą;
Šalies argumentai
1.4. ieškovė posėdžio metu nurodė, kad pinigus atsakovui M. U. perduoti ją susitikimo metu įkalbėjo V. V., tačiau tai paneigė ne tik atsakovas ir liudytojas V. V., bet ir ieškovės sugyventinis liudytojas V. V., kuris nurodė, kad V. V. neįkalbinėjo, neįtikinėjo ieškovės perduoti 6 500 Eur atsakovui, o pinigus ieškovė perdavė neįkalbinėjama. Įvertinus tai, kad ieškovė atsakovu visiškai nepasitikėjo, toks 6 500 Eur perdavimas atsakovui, neužsitikrinant pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, visiškai nelogiškas. Tuo labiau, kad iki šio įvykio ir po jo, visais atvejais pinigus ieškovė atsakovui skolindavo juos pervedant į jo motinos sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant, kad pinigai skolinami, taip užsitikrinant pinigų perdavimo atsakovui faktą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teigimu 6 500 Eur ji atsakovui tariamai perdavė trumpam dviejų savaičių laikotarpiui, tačiau atsakovui dar negrąžinus pinigų, ji 2021-12-02 atsakovui paskolino dar 2 000 Eur, kuriuos mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovo M. U. mamos sąskaitą mokėjimo nurodyme nurodant, kad tai „trumpalaikis paskolinimas“. Tokie ieškovės veiksmai, kai ji atsakovui, kuriuo visiškai nepasitikėjo, neužsitikrinant pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, perduoda 6 500 Eur ir atsakovui dar negrąžinus pinigų vėl skolina 2 000 Eur, visiškai nelogiški ir gali būti paaiškinami tik tuo, kad ieškovė atsakovui 6 500 Eur neperdavė;
1.5. teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. P. parodymais, nes ji yra ieškovės dukra, kuriai įvykio metu buvo tik 13 metų, tačiau ji tariamai tuo metu jau disponavo ženklia pinigų suma, t. y. 2 500 Eur;
1.6. teismas nepagrįstai sprendimą grindė ir tuo, kad ieškovė į bylą pateikė jos ir atsakovo susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog ieškovė ne kartą prašo ir ragina atsakovą grąžinti jai 6 500 Eur, o atsakovas nei vienoje iš žinučių neneigia gavęs šios sumos ir kaip galima suprasti iš teismo sprendimo, teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovė perdavė atsakovui pinigus, tačiau tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta, kadangi iš šių susirašinėjimų matyti, kad 6 500 Eur ieškovė atsakovui neperdavė, o galimai perdavė kitam asmeniui V. (V. V.), todėl atsakovas susirašinėjimo metu ir neturėjo jokio pagrindo neigti to ko ieškovė žinutėse neteigė;
1.7. iki 2021-12-02, t. y. iki ieškovė paskolino atsakovui 2 000 Eur ir suėjo terminas 2 000 Eur skolai grąžinti, ieškovė atsakovui nerašė jokių žinučių, kuriose reikalautų grąžinti 6 500 Eur, nors anot ieškovės 6 500 Eur atsakovui buvo perduoti dviejų savaičių laikotarpiui ir terminas grąžinti pinigus jau seniai buvo suėjęs. Pradžioje ieškovė reikalavo grąžinti tik 2 000 Eur skolą, tačiau vėliau ji pradėjo reikalauti grąžinti jai ir 6 500 Eur, kuriuos ji tariamai perdavė V. (V. V.) medienos pirkimui ir kuris tariamai šiuos pinigus perdavė atsakovui, ką patvirtina ir kartu su ieškiniu ieškovės pateiktas bei teismo netinkamai įvertintas susirašinėjimas;
1.8. teismas ieškinį tenkino tik formaliai ištyręs ir netinkamai įvertinęs prieštaringus ieškovės ir su ja susijusių asmenų ieškovės dukros A. P. bei ieškovės sugyventinio V. V. parodymus, nepašalinęs tarp jų parodymų esančių prieštaravimų, neįvertinęs su ieškove susijusių asmenų parodymų patikimumo. Taip pat teismas tik formaliai ištyrė bei netinkamai įvertino ir ieškovės pateiktus susirašinėjimus, neatskleidė šių susirašinėjimų turinio, nors akivaizdu, jog iš susirašinėjimų turinio matyti, kad ieškovė galimai 6 500 Eur perdavė ne atsakovui, bet V. V., kurio parodymų teismas visiškai netyrė ir nevertino, nors būtent šio asmens parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti, kadangi šis asmuo vienintelis procese, kuris nesuinteresuotas bylos baigtimi ir būtent ieškovė šį liudytoją nurodė bei prašė jį apklausti teisme;
1.9. kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas sprendimo 22 punkte nurodė, kad <...> „teismas visų byloje esančių įrodymų kontekste atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas M. U., duodamas paaiškinimus teisme, patvirtinto jog turi kitų jau vykdomų skolinių įsipareigojimų jo atžvilgiu, todėl jo sąskaitos yra areštuotos ir jis naudojasi savo motinos vardu atidaryta sąskaita ir turi visus prisijungimo duomenis tam, kad ją naudotų kaip savo. Liudytojas V. V. paaiškino, jog šis ieškinys nėra vienintelis atsakovo atžvilgiu, nes jis ketina kreiptis ir dar dėl kitos pinigų sumos priteisimo iš atsakovo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovas turi ne vieną civilinį ginčą, kuriame dalyvauja kaip atsakovas“. Tačiau teismas konstatuodamas šias aplinkybes visiškai nepaaiškino kuo šios aplinkybės susijusiosios su nagrinėjamu atveju ir kokią įrodomąja reikšmę šie duomenys turi šioje byloje, tuo labiau, kad laikotarpyje nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas neturėjo jokių civilinių ginčų, kuriuose jis dalyvavo kaip atsakovas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. apelianto pateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo tariamai padarytų procesinės teisės pažeidimų, įskaitant ir CPK 263 str. nuostatų pažeidimą, yra visiškai nepagrįsti ir nepakankamai motyvuoti. Iš sprendimo galima aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas detaliai išnagrinėjus visus šalių pateiktus įrodymus ir teiginius, juos susiejant į vientisą loginę grandinę ir iš šių padarant nuoseklią išvadą apie tai, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės (grynųjų pinigų perdavimas ir jų vėlesnis negrąžinimas ieškovei) veikiau buvo, nei nebuvo;
2.2. apeliantas apskritai neigia pinigų perdavimo faktą per se, tačiau kitu metu apeliantas jau teigia, jog grynieji pinigai buvo perduoti ne jam, tačiau kitam asmeniui, kuris nėra susijęs. Neabejotina, kad tai leidžia susidaryti įspūdį, jog apeliantas neišlaiko nuoseklios pozicijos, ką pastebėjo ir į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime;
2.3. skunde išsakomi argumentai apie tariamą teismo šališkumą ir subjektyvumą paprasčiausiai yra siekis pakreipti pirmosios instancijos teismo nepalankiai įvertintų aplinkybių vertinimą, bet ne motyvuotas siekis atkreipti dėmesį į galimą subjektyvumą ir šališkumą iš bylą nagrinėjusios teisėjos pusės;
2.4. nepaisant to, kad faktai apie apelianto kitiems kreditoriams turimus ir nevykdomus skolinius įsipareigojimus nėra tiesioginis bylos nagrinėjimo dalykas, tokie faktai padeda teismui susidaryti vidinį įsitikinimą apie bylos šalį, jos modus operandi santykiuose su kitais civilinių teisinių santykių subjektais, juo labiau, nustatyti galimą bylos šalies nesąžiningumą tokiuose santykiuose, kas turi reikšmės ir šios bylos kontekste, t. y. gali parodyti apelianto siekį vengti vykdyti savo prievolę. Ieškovės vertinimu, itin reikšmingu šiai bylai laikytinas faktas, kad, kaip ir pripažįsta pats apeliantas, dėl didelių skolinių įsipareigojimų ir priverstinio jų vykdymo apeliantui yra pritaikytas banko sąskaitose esančių lėšų areštas, kas neabejotinai apeliantą charakterizuoja kaip savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams tinkamai nevykdantį asmenį. Tuo pačiu, iš bylos medžiagos galima aiškiai matyti, kad apeliantas dėl aukščiau įvardintų aplinkybių faktiškai naudojasi savo motinos banko sąskaita, kas kelia pagrįstų įtarimų dėl apelianto sąžiningumo kitų civilinių teisinių santykių subjektų atžvilgių ir galimo siekio neteisėtai pasisavinti kitų asmenų lėšas (nevykdyti prievolių jų atžvilgiu), kaip ir įvyko su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
11. Ginčo esmė, - ar ieškovė 2021 m. liepos mėnesį perdavė apeliantui (atsakovui) 6 500 Eur verslo tikslais (medienos pirkimui).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, sprendė, jog tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai ir šalys visgi sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovė E. P. perdavė atsakovui M. U. 6 500 Eur grynais kaip investiciją į medienos pirkimo sandorį, kurio atsakovas taip ir neįvykdė ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
13. Apeliantas teigia, kad jis nėra gavęs iš ieškovės 6 500 Eur ir nėra siūlęs jai pirkti medienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.
15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
16. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).
17. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės tokios, kaip:
12.1. tarp šalių egzistavo skolinimosi santykiai, kas leidžia spręsti apie buvusį tarpusavio pasitikėjimą, ko pasekoje, labai tikėtina, kad ieškovė investavo (perduodama apeliantui grynaisiais pinigais 6 500 Eur) į apelianto verslą (medienos pirkimą);
12.2. nuoseklūs ieškovės paaiškinimai apie pinigų (6 500 Eur) perdavimą apeliantui;
12.3. ieškovės paaiškinimą apie pinigų perdavimą apeliantui patvirtino tiek jos dukra A. P. (davė nuoseklius ir aiškius parodymus), tiek jos sugyventinis V. V. (davė nuoseklius ir aiškius parodymus);
12.4. ieškovės ir apelianto susirašinėjimas: 1) ieškovė rašo: „Labas, tu man nieko nedavei, tu iš manęs skolinaisi 2000 eur su vaikais nuvežiau ir persiunčiau. Tau ir V. padaviau 6500 eur jie buvo išvilioti melu. Sakėt medienai, o paaiškėjo, kad reikėjo jums padengti G. k. skolas“; apeliantas atrašo: „6500 ėjo už tą medieną, kur pirko, juk pavedimo kopija yra taip“, „o dėl tavęs nieko nesakau, tau ir turėsiu atiduot“; 2) ieškovė rašo: „Tai V. sakė, kad už medieną pinigus jam grąžino ir tau perdavė, tai klausimas kur jie?“, „V, reikalai yra V., o mano yra mano. Be to, kur tie pinigai 6500 už medieną padaviau? V, sakė, kad tau padavė“; apeliantas atrašo: „Supratau. Sutarta ok žiūrėsim greičiau“, - patvirtina, kad ieškovė reikalauja pinigų už medieną, o apeliantas neginčija jų gavimo ir žada atiduoti;
12.5. 2021 metais apeliantas turėjo finansinių sunkumų, nevykdomų įsipareigojimų, jo sąskaitos buvo areštuotos, jis naudojosi savo mamos vardu atidaryta sąskaita (tą patvirtina tiek jo vadovaujamų įmonių bankrotai, tiek žmonių įrašai internetinėje erdvėje (1 t., b. l. 16-19)), todėl jam reikėjo pinigų,
- yra pakankamos daryti išvadą (leidžiančios susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui), jog apeliantas gavo iš ieškovės 6 500 Eur, kurie nebuvo grąžinti ieškovei.
18. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad iš ieškovės susirašinėjimo su apeliantu matyti, jog ieškovė teigia pinigus perdavusi V. V.. Priešingai, iš susirašinėjimo aiškiai matyti, kad ieškovė nors ir teigia, kad „Tau ir V. padaviau 6500 eur jie buvo išvilioti melu“ (tikėtina – laikydama juos verslo partneriais), tačiau šių pinigų (ne 2 000 Eur paskolos, kaip bando teigti apeliantas) reikalavo būtent iš apelianto, o ne iš V. V., tuo tarpu apeliantas neneigė juos gavęs ir žadėjo juos grąžinti vienas - „o dėl tavęs nieko nesakau, tau ir turėsiu atiduot“. Be to pažymėtina, kad liudytojas V. V. neigia gavęs pinigus iš ieškovės, o ieškovė ir neteigia, jog jam perdavė pinigus.
19. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prieštaringus ieškovės ir su ja susijusių asmenų ieškovės dukros A. P. bei ieškovės sugyventinio V. V. parodymus, nepašalinęs tarp jų parodymų esančių prieštaravimų. CPK 185 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse nustatytas išimtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojų A. P. ir V. V. parodymus. Vien tai, kad šie liudytojai yra susiję artimais ryšiais su ieškove nėra pagrindas jų parodymų nevertinti, tačiau būtina juos vertinti atidžiau, atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų visumą, jų nuoseklumą. Šiuo atveju liudytojų parodymai buvo įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (el. susirašinėjumu ir kt.), nebuvo nustatytas šių parodymų prieštaringumas (tiek ieškovės, tiek liudytojų parodymai nuoseklūs ir aiškūs).
20. Taip pat nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo V. V. parodymus, nes, apelianto teigimu, būtent šio asmens parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto teiginiais. Byloje nustatyta, kad V. V. apklausiamas teismo posėdyje (2025 m. spalio 8 d.), davė neišsamius parodymus, t. y. atsakydamas į klausimus dažniausiai naudojo žodžius „neprisimenu“, „nežinau“, atsakymai nebuvo aiškūs ir logiški, išgirdęs klausimus susierzindavo, nervinosi, todėl jo parodymai nekelia pasitikėjimo ir jais vadovautis nėra pakankamo pagrindo. Taip pat liudytojas negalėjo suprantamai paaiškinti jo ir ieškovės susirašinėjimo, kuriame ieškovė, neatgaudama 6 500 Eur iš apelianto, ėmė jų reikalauti per jį, t. y. liudytojas į ieškovės žinutes atsakė tik žodžiu „Labas“ (1 t., b. l. 150-152), nepaneigdamas skolos buvimo fakto (t. y. kad apeliantas, ar jis neskolingi) ir iš esmės atsisakydamas bendrauti su ieškove. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ir liudytojas V. V. buvo (galimai ir yra) draugai ir verslo partneriai (tą patvirtina: 1) jų kartu atvykimas pas ieškovę; 2) el. susirašinėjimas, kuriame ieškovė nurodo abu kaip pinigų netiesioginius gavėjus ir siekia grąžinti apeliantui perduotus pinigus per liudytoją; 3) 2024 m. birželio 24 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas (civilinė byla Nr. e2-384-1024/2024), kuriame solidariai iš atsakovų M. U. ir V. V. priteista 16 767,52 Eur skola už neapmokėtus statybos rangos darbus). Taip pat liudytojas nebuvo sąžiningas duodamas parodymus teismui (2025 m. spalio 8 d.), nes nurodė, kad su apeliantu jau 2 metai nebendrauja, kai tuo tarpu tik 2024 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teisme buvo priimta nutartis (civilinė byla Nr. e2A-1516-1043/2024) palikti galioti 2024 m. birželio 24 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą, kuriame abu buvo atsakovai ir kuriuos gynė tas pats advokatas D. P., o apie šaukimą į šios bylos teismo posėdį liudytojas sužinojo irgi iš advokato D. P.. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog liudytojo V. V. parodymai negali būti laikomi patikimais, įrodančiais apelianto tam tikrus teiginius (pvz.: pinigų negavimą) ir paneigiančiais byloje esančius įrodymus (jų visumą).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
22. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo (apelianto) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 700 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.