- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2-406-907/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05922-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- I. Z.
- Advokatai
- Diana Latotina
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei I. Z., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sutarties dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnametės dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu D. B.; nustatyti, kad atsakovė I. Z. bendrauja su dukra A. B. ir dalyvauja jos auklėjime netrukdomai, atsižvelgus į atsakovės pageidavimus bei vaiko interesus; pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnametei dukrai išlaikymo teikimą, priteisiant iš atsakovės I. Z. nepilnametei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį po 220,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės I. Z. nepilnametei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 630,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-10-27; paskirti ieškovą D. B. nepilnamečiui vaikui A. B. skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; nutraukti išlaikymo dukrai A. B. išieškojimą iš ieškovo D. B. pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. nuo tada, kai vaikas faktiškai pradėjo gyventi su tėvu D. B. ( b. l. 1-5).
2. Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove I. Z. susituokę nebuvo, turi du vaikus sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu ieškovu. Teismo sprendimu iš ieškovo nepilnametei dukrai ir sūnui buvo priteistas išlaikymas, gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Atsakovei išvykus į užsienį, vaikai liko pas atsakovės mamą. Sūnaus K. B. atžvilgiu buvo pakeistas sprendimas ir priteistas ieškovui išlaikymas iš atsakovės, nustatyta gyvenamoji vieta su ieškovu. Nurodė, kad atsakovė yra nepilnai keturis metus išvykusi į užsienį. Dukra A. B. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena pas ieškovą, kadangi išreiškė norą gyventi pas tėvą. Atsakovė su ieškovu vaikų klausimais nebendrauja ir nebando susisiekti. Šiuo metu yra vedęs, kartu su juo gyvena K. B. ir žmonos dukra, kuri yra pilnametė. A. B. su broliu K. B. sutaria, tarp jų yra emocinis ryšys. Prašo nustatyti A. B. gyvenamą vietą su ieškovu ir pakeisti priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovės 220,00 Eur. A. B. yra 15 m. amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) 8 klasę, sveikatos problemų neturi, lanko dailės ir turizmo būrelius. Būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį siekia 443,00 Eur, iš kurių 140,00 Eur sudaro maistas, 40,00 Eur drabužiai, 35,00 Eur komunaliniai mokesčiai, 15,00 Eur higienos priemonės, 10,00 Eur vitaminai, vaistai, 20,00 Eur ugdymo, lavinimo priemonės, 50,00 Eur sudaro laisvalaikis, pramogos, atostogos, 6,00 Eur transporto išlaidos, 10,00 Eur mobilaus ryšio paslaugos, 7,00 Eur internetas, kabelinė televizija, tačiau gali būti ir kitų išlaidų. Ateityje yra numatyta pirkti žygio batus, kurie kainuoja apie 100,00 Eur, kuprinę, kurios kaina apie 50,00 Eur, dailės būreliui reikia pirkti dažus, teptukus, popierių. Nekilnojamojo turto neturi, sutuoktinė turi butą, kuriame šeima gyvena. Turi vieną transporto priemonę - (duomenys neskelbtini) 2011 m., sutuoktinė transporto priemonės neturi. Dirba statybų įmonėje, statybininku, gaunamas atlyginimas 614,00 Eur į rankas. Vaiko pinigų negauna, juos gauna nepilnamečio vaiko močiutė, kurių ji neatiduoda. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 630,67 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-10-27, nes mergaitė nuo tada atvyko pas jį ir apsigyveno, gyvena iki šiol ir nori likti gyventi. Teigė, kad nepilnamečius vaikus išlaiko su žmonos pagalba. Atsakovė visiškai su vaikais nebendrauja, išlaikymo neteikia. Nurodė, kad buvo vienas kartas, kai atsakovė skambino dukrai, tačiau ji negirdėjo, vėliau atsakovė parašė dukrai SMS žinutę.
3. Ieškovo atstovė advokatė D. L.-Micevičė palaikė atstovaujamąjį, prašė ieškinį tenkinti.
4. A. I. Z. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (b. l. 46-47, 48), prašymų, papildymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti ir jai apie parengiamąjį teismo ir teismo posėdžius pranešta tinkamai, tačiau ji atsiliepimo teismui nepateikė, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, į posėdį neatvyko, nepasirūpino, kad ją byloje atstovautų advokatas ar advokato padėjėjas, liko procesui abejinga. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovei nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovės dalyvavimo procese (CPK 376 straipsnis, 378 straipsnis).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 37-39) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų pakeisti teismo sprendimai ir ieškovo ieškinys patenkintas. Pažymėjo, kad išklausius nepilnamečio vaiko A. B. nuomonę, ši nurodė, kad gyveno pas močiutę, tačiau nori baigti gimnaziją, todėl atsikraustė pas tėtį. Su broliu sutaria gerai, turi draugų. Jos santykis tiek su močiute, tiek su tėvu yra geras. Vaikas turi augti su tėvais. Mama yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, supyko, kad dukra persikėlė gyventi pas tėvą. Palaiko savo išvadą, teigė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. A. I. Z. vaiko neaugina. Šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Neprieštarauja, kad būtų pakeista Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, jo gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvai – I. Z. ir D. B. (b. l. 6). Šalys santuokos įregistravusios nebuvo. Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas D. B. nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jie taps nepilnamečiais (b. l. 9). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nutraukti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. B. išieškojimą iš tėvo D. B., nustatyta nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamoji vieta su tėvu D. B., nustatyta nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta su motina I. Z., pakeista Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteistas iš atsakovės I. Z. išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. B. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-05-11 iki vaiko pilnametystės, paskirtas ieškovas D. B. nepilnamečio K. B. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (b. l. 10-14).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su juo, nes ieškovo dukrai išreiškus norą, dukra nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena su ieškovu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ieškovo sutuoktinė S. B. sutinka, kad A. B. gyventų jai asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 24). Ieškovas rūpinasi dukra, ją išlaiko, juos sieja tvirtas emocinis ryšys. A. B. lanko Š. S. progimnaziją, santykiai su broliu K. B., gyvenančiu pas ieškovą, yra geri (b. l. 18). Atsakovė yra išvykusi į užsienį, ryšio su dukra nepalaiko, išlaikymo neteikia, pozicijos dėl šio ieškovo reikalavimo teismui nepareiškė, liko abejinga procesui. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus, vaikas išreiškė tokį norą, be to, ieškovė dėl to prieštaravimų nepareiškė, ginčo tarp šalių nėra. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, vaikai turi gyventi su tėvais, mergaitei reikia toliau mokytis, o pas tėvą sudaromos geresnės galimybės, todėl ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo tenkintinas, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, nes yra nustatyti tvirtesni tėvo emociniai ryšiai su vaiku, nei motinos.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
8. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar vaikas yra gimęs nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu D. B., jis turi didesnes galimybes auklėti dukrą, tačiau tai nesumažina vaiko motinos teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jos nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
9. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, ieškovas prašė nustatyti, kad atsakovė I. Z. su nepilnamečiu vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime netrukdomai, atsižvelgus į atsakovės pageidavimus bei vaiko interesus. Atsakovė dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos su dukra neprieštaravo, papildymų nepateikė, savo bendravimo tvarkos teismui svarstyti nepasiūlė, atsiliepimo teismui neteikė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė gyvena užsienyje, tik kartą bandė susisiekti su dukra, tačiau dukra negirdėjo skambučio, jai pabandžius perskambinti atsakovė neatsiliepė, o tik parašė SMS žinutę. Daugiau atsakovė su dukra nebandė susisiekti nei telefonu, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kitaip, nesidomi vaiko auklėjimu, ugdymu, pasiekimais. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, tiek skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad motina nerodo noro bendrauti su vaiku, dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos atsakovė neprieštaravo, dėl to ginčo nėra, ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta.
10. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neprieštaravo, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, todėl maksimaliai bendrauti su vaiku neturi galimybės, su vaiku faktiškai nebendrauja, tačiau galimai dar išreikš norą bendrauti su vaiku, ieškovas siūlo vaiko su motina bendravimo tvarką, grįstą laisvu tarpusavio tėvų susitarimu, todėl atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovo siūloma bendravimo su motina tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į ieškovo pageidavimus. Šalims gera valia nesusitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ji gali būti keičiama bei nustatoma teismo sprendimu.
Dėl išlaikymo pakeitimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
12. Nustačius nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi priteisto iš D. B. išlaikymo nepilnametei dukrai A. B. išieškojimas nutraukiamas ir išlaikymas nepilnametei A. B. priteistinas iš skyrium gyvenančios motinos (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).
13. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
14. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
15. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties pakeitimo ir prašo priteisti iš atsakovės I. Z. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B. po 220 Eur periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog atsakovei nustojus domėtis dukra, rūpintis ja, teikti jai išlaikymą, dukra A. B. išreiškė norą kartu gyventi su ieškovu, todėl nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dukra gyvena su ieškovu. Todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms išlaikymas priteistinas iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 443 Eur, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui per mėnesį po 220 Eur. Siekdamas pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovas nurodė, kad nepilnametei dukrai A. B. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 140 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) - 40 Eur, komunaliniams mokesčiams sumokėti – 35 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 15 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 50 Eur, dukros lankančiam žygio būreliai reikės pirkti batus kurių kaina yra apie 100 Eur, transporto išlaidoms - 6 Eur, mobiliam telefonui – 10 Eur, internetui, kabelinei televizijai – 7 Eur, gali būti ir kitų išlaidų (b. l. 13-17). Nepilnametis vaikas A. B. yra 15 metų amžiaus, lanko Š. S. progimnaziją, ateityje turi norą studijuoti aukštojoje mokykloje. Vaikas sveikas, tačiau serga peršalimo ligomis. Mergaitė lanko dailės, turizmo būrelius. Ieškovas kartu su dviem nepilnamečiais vaikais K. B. ir A. B. gyvena jo sutuoktinei S. B. asmeninės nuosavybes teise priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas su visais patogumais, dukra turi atskirą kambarį, gyvenimo sąlygos geros (b. l. 20, 21-22). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) statybininku, per mėnesį jo pajamos sudaro apie 750 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 28, 29, 49-60), kitų pajamų neturi, nepilnamečius vaikus padeda išlaikyti jo sutuoktinė. Ieškovas nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau vaiką turi išlaikyti ir jo motina, atsakovė vaiko faktiškai neremia materialiai, nebendrauja. Valstybės mokama vaikui skirta išmoka sudaro 85,75 Eur, kurios jis negauna. Iš Neo Finance, AB yra paėmęs vartojimo kreditą (b. l. 30). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. gamybos (b. l. 23, 62-63). Jis nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11, 66), turi ir kitų išlaikytinių, sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su ieškovu.
16. A. I. Z. dėl ieškinio savo pozicijos neišreiškė. Ji gyvena užsienyje. Lietuvos Respublikoje nedirba ( b. l. 64). Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 65-66). Pagal VĮ Registro duomenis atsakovė neištekėjusi, turi kitų išlaikytinių – A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67).
17. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA neatskaičius mokesčių — 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633,20 Eur, išminusavus 85,75 Eur vaiko išmoką – 547,45 Eur, pusę šios sumos sudaro 273,73 Eur. Ieškovas prašo priteisti 220 Eur išlaikymą. Tokioje situacijoje turi būti vertintina: 1) ar vaiko poreikiai per vieną mėnesį yra mažesni nei vienas MMA; 2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių atsakovė negali teikti tokio dydžio išlaikymo.
19. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai)
21. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 443 Eur. Teismas vertina, jog ieškovo nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, svarbu tai, jog turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; kt.).
22. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, atstovo nenurodė, liko procesui abejinga. Ieškovas nurodė, kad atsakovė gyvena užsienyje. Nors I. Z. gaunamų pajamų dydis nėra žinomas, tačiau jos pajamos tikėtina yra didesnės, negu dirbant Lietuvoje. Atsakovė registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi (b. l. 65), turi kitų nepilnamečių vaikų (b. l. 67). Pripažintina, kad atsakovė, būdama vidutinio amžiaus, sveika, darbingas asmuo, nes kitokių duomenų teismui nepateikta, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jos elgesys neatitinka vaiko interesų. Iki šiol išlaikymą vaikui teikė tik vienas ieškovas, šiuo metu vaikui išlaikymo ji taip pat neteikia.
23. Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra sveika, darbingo amžiaus, tikėtina, kad dirbanti, byloje nėra jokių duomenų apie jos neįgalumą. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra paauglys, mokosi pagrindinėje mokykloje, lanko kelis būrelius, dėl ko būtina skirti lėšas jo lavinimui, ugdymui, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovas dirba, per mėnesį jo pajamos sudaro apie 750 Eur iki mokesčių, neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę – lengvąjį automobilį, turi išlaikytinių, su vaikais gyvena jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, jam vienam tenka mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, tenkinti kasdienius vaiko poreikius, rūpintis vaiku, prižiūrėti, vaiką slaugyti, kai jis serga, todėl prie vaiko išlaikymo turi pridėti ir atsakovė. Apie atsakovės turtinę padėtį teismas beveik neturi žinių. Ieškovo žiniomis, atsakovė gyvena užsienyje, jos pajamos nežinomos, tačiau didesnės, nei Lietuvoje, jokio turto neturi, neištekėjusi, turi kitų išlaikytinių. Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
25. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi didelių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovė nėra pajėgi teikti savo dukrai ieškovo prašomo dydžio išlaikymo. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 443 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti, o atsakovė turi pareigą teikti 220 Eur dydžio išlaikymą. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad 220 Eur priteistino iš atsakovės išlaikymo dydis kartu su vaiko tėvo ir valstybės teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovo prašoma priteisti dukrai išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Pripažintina, jog atsakovė savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovas turi būti garantuotas, kad tokia parama vaikui bus teikiama, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovo reikalavimui, jis tenkintinas, priteistinas iš atsakovės I. Z. nepilnamečiui vaikui A. B. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2022-10-27 iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai, ieškovas turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės.
27. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
28. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, kt.).
29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, matyti, kad nepilnametis vaikas pas ieškovą gyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas nurodė, jog atsakovė apie ketverius metus gyvena užsienyje ir išlaikymo dukrai tuo laiku neteikė, todėl nuo tada, kai vaikas atvyko pas jį gyventi – 2022 m. rugpjūčio mėnesio,- nepilnametį vaiką A. B. išlaikė vienas padedant jo sutuoktinei. Vaiko pinigų už A. B. negauna, vaiko išmoką gauna jos močiutė, atsakovės motina, pas kurią vaikas gyveno iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovei išvykus į užsienį. Teismas pripažįsta, kad nepilnametis vaikas nuo 2022 m rugpjūčio mėn. gyvena pas ieškovą, todėl laikytina, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos - 2022-10-27 susidarė ieškovo nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2008-05-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Atsižvelgiant į ieškovo prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 220 Eur kas mėnesį), į atsakovės turtinę padėtį, t. y. į tai, kad turi kitų išlaikytinių, neturi turto, gyvena užsienyje ir galimai gauna didesnes pajamas, į orientacinį dydį, vaiko amžių (paauglė) ir poreikius, į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog išlaikymą vaikui mokėjo ar kad vaikas tuo metu negyveno pas tėvą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 630,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022-08-03 iki 2022-10-27, t. y. beveik už 3 mėnesius, skaičiuojant išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas už turtinius reikalavimus - dėl išlaikymo pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovės. Be to, ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-10-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 35-36). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2023-02-06 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 343,33 Eur (b. l. 70-73). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai: 179,00 Eur žyminis mokestis už turtinius ir neturtinį reikalavimus, 343,33 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 11,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovė I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauja jos auklėjime netrukdomai, atsižvelgus į atsakovės pageidavimus bei vaiko interesus.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. B. priteisimo ir priteisti iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 630,67 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų 67 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-08-03 iki 2022-10-27.
Paskirti ieškovą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Nutraukti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimą iš tėvo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2022-08-03 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 179,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,12 Eur (vienuolikos eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 343,33 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 33 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.