Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį iš esmės motyvuojant tuo, jog įstatymas nenustato galimybės teisę į baudžiamajame procese patirtų proceso išlaidų atlyginimą realizuoti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

9. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du teisės institutus: bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimo institutą baudžiamajame procese ir deliktinės atsakomybės institutą civilinėje teisėje.

10. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o būtent suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1375-370/2021).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reiškiamą reikalavimą grindė tuo, jog ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-295-369/2023 atlikę policijos pareigūnai, tiek jiems vadovavę ir tyrimą organizavę prokurorai, priimdami sprendimus pareikšti ieškovui įtarimus, o vėliau ir kaltinimą dėl nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, bei spręsdami perduoti ieškovą teismui, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, padarė akivaizdžių klaidų vertindami (kvalifkuodami) ieškovo veiksmus. Nesant šių neteisėtų atsakovo veiksmų, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu iš viso nebūtų pradėtas arba nedelsiant nutrauktas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CPK 6.272 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 4 dalimi, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu bei jo priedais, ieškovo paaiškinimais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas siekia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškinys yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje teisės normoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistų teisių gynybą, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Aptariamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškinio tenkinimui būtina nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Kaip nustatyta iš ieškovo ieškinio, ieškovas neformuluoja ieškinio dalyko kaip bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bet siekia civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kurios dydį ieškovas pasirinko susieti su jo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis baudžiamajame procese. Tokiu atveju, vien tai, kad ieškovas pasirinko faktinį ieškinio pagrindą ir patirtą žalą (civilinės atsakomybės sąlygą) įrodinėti patirtomis bylinėjimosi išlaidomis baudžiamajame procese, nenulemia ieškinio dalyko ir bylos teismingumo.

18. Apibendrinant pažymėtina, kad iš ieškovo pareikšto ieškinio nustatyta, jog ieškovas, suformulavęs ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo byloje. Tai reiškia, kad ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, klausimą, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamajame procese atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimą ir ginčo dalyką, dėl ko nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta ieškinį priimti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.