- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- T-202-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00449-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Kęstutis Skrebys, Sergejus Milovas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 60 MGL, tai yra 3 000 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendis, ir R. M. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisme gautas išteisintojo R. M. prašymas dėl jo patirtų 2 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2 200 Eur išlaidos apmokėti advokato ir advokato padėjėjo pagalbą ginantis nuo nepagrįsto įtarimo ir kaltinimo, taip pat skundžiant pirmos instancijos teismo nuosprendį, ir 210 Eur apmokėti lingvistikos specialisto – Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos paslaugas surašant specialisto išvadą. Taip pat R. M. teismui pateikė sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvito, mokėjimo nurodymo nuorašus, savo banko sąskaitos išrašą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į prašymą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvito, sąskaitos išrašo) matyti, kad R. M., kuris Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu išteisintas, patyrė 2 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo Kęstučio Skrebio (pirmos instancijos teisme) ir advokato Sergejaus Milovo (apeliacinės instancijos teisme) pagalbai apmokėti. Pagal jo pateiktus dokumentus šias išlaidas sudarė 500 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 1500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
Teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad 1) baudžiamoji byla nebuvo itin sudėtinga; 2) jos apimtis nėra didelė, ją sudaro 2 tomai; 3) byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta tik per du posėdžius, kurių bendra trukmė 1 val. 39 min., apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, kurio trukmė 28 min; 4) ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme R. M. gynė vienas gynėjas, apeliacinį skundą surašė ir apeliacinės instancijos teisme pareiškėją gynė kitas gynėjas; 5) apeliacinį skundą rengusiam gynėjui reikėjo laiko susipažinti su bylos medžiaga ir parengti apeliacinį skundą bei pasirengti nuteistąjį atstovauti apeliacinės instancijos teisme.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau - Rekomendacijos) 7 punkto nuostatas, atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų Rekomendacijų 10 ir 12 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 10.1.2 punktą, maksimalus už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, dydis yra 1,5 koeficiento (koeficiento pagrindas yra Lietuvos Statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinio darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje), pagal Rekomendacijų 10.11 ir 10.12 punktų nuostatas 1 val. atstovavimo teisme arba teisinių konsultacijų maksimalus dydis yra 0,1 nustatyto koeficiento, pagal 10.4 punktą maksimalus išlaidų dydis už apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 koeficiento. Šiuo atveju naudotinas koeficientas viso proceso metu kito nuo 1566,4 Eur iki 1 900 Eur.
Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau sprendžiant dėl tokių išlaidų dydžio būtinumo ir pagrįstumo atsižvelgtina į tai, kad baudžiamoji byla pradėta ne valstybės institucijų, o nukentėjusiojo pareiškimo pagrindu, pareiškimo tyrimas buvo neišvengiamas. Antra, byloje nustatyta, kad nors ministrui A. D. išteisintojo siųsto laiško turinys nebuvo užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tačiau jis buvo grasinančio pobūdžio, kuriuo buvo siekiama įbauginti adresatą, jame buvo įžeidinėjamas valstybės politikas necenzūriniu kreipiniu, apygardos teismas jo turinį įvertino kaip psichinės prievartos išraišką, taigi priežastis ikiteisminiam tyrimui pareiškėjo atžvilgiu pradėti buvo paties R. M. neteisėti veiksmai, o jų pasekmė – jo patirtos proceso išlaidos. Šias aplinkybes teismas vertina kaip Rekomendacijų 4.10 punkte nustatytas kitas reikšmingas aplinkybes. Apibendrint aukščiau nurodytus argumentus darytina išvada, kad nėra pagrindo nustatant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį vadovautis Rekomendacijose numatytais maksimaliais dydžiais, todėl prašymas dėl išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, išteisintajam R. M. priteisiant iš valstybės ne visas patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, o tik jų dalį – 1 500 eurų.
Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu valstybės lėšomis Lietuvos ekspertizių centre buvo atliktas lingvistinis pareiškėjo el. laišku ministrui A. D. išsiųsto teksto tyrimas (specialisto išvada Nr. 11-849), kurioje buvo konstatuota, kad minėtas R. M. laiškas ministrui A. D. yra grasinimo kalbos aktas, bauginantis adresatą. Nepaisant to, kad byloje jau buvo atliktas lingvistinis tyrimas, kaltinamasis savo ruožtu užsakė savo lėšomis privatų lingvistinį tyrimą Lietuvių kalbos institute, kuriame buvo užduoti trys iš keturių identiški klausimai apie tirtiną tekstą, ir gavo specialisto išvadą Nr. K1-22-3. Šio tyrimo metu buvo gautos iš esmės analogiškos išvados, kad tekstas traktuotinas kaip adresatui grasinimas, juo siekiama adresatą bauginti, jam gąsdinama, tačiau nėra tiesioginio grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Antrojo tyrimo išvados yra absoliučiai neprieštaraujančios ikiteisminio tyrimo pareigūnų užsakymu atliktojo išvadoms, todėl teismas laiko, kad šis veiksmas buvo visiškai nebūtinas ir perteklinis, ir nepripažįsta išteisintojo išlaidų lingvistiniam tyrimui Lietuvių kalbos institute atlikti būtinomis, laiko jas tokiomis, kurių asmuo galėjo pagrįstai išvengti. Dėl to teismas naudojasi diskrecine teise nepripažinti šioje 210 Eur R. M. patirtų išlaidų procesinėmis ir jų nepriteisia iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Išteisintojo R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Išteisintajam R. M. priteisti iš valstybės 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų patirtų proceso išlaidų advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Išteisintojo R. M. 210 eurų išlaidų apmokėti lingvistikos specialisto – Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos paslaugai surašant specialisto išvadą nepripažinti proceso išlaidomis ir nepriteisti iš valstybės.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.