Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-870-803/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-26
Bylos Nr.: 2A-870-803/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01346-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: A. L.
Trečiasis asmuo: A. L.

Kategorijos

2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas

Civilinė byla Nr. 2A-870-803/2022Teisminio proceso Nr.2-68-3-01346-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; (S) 2.6.29.1; 2.6.37; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – A. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 38 008,50 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo iš ieškovės ne kartą skolinosi pinigų savo poreikių tenkinimui. Pagal paskolos raštelius ieškovė 2011-2012 m. iš viso paskolino 55 600 Eur. Dalį skolos atsakovė grąžino. Likusi skolos suma sudaro 38 008,50 Eur. Pinigus gaudavo trečiasis asmuo, tačiau pinigai buvo iš esmės skolinti trečiojo asmens ir atsakovės šeimai, nes pinigus ir automobilius naudojo atsakovė. Be to, atsakovė atliko mokėjimus už trečiąjį asmenį. Atsakovė ir trečiasis asmuo šiuo metu gyvena kaip partneriai viename name ir veda bendrą ūkį. Dėl to atsakovės ir trečiojo asmens santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta fiktyviai. Aplinkybę, kad atsakovė ir trečiasis asmuo veda bendrą ūkį, patvirtina faktai, jog iš ieškovės trečiajam asmeniui paskolintų pinigų buvo perkami automobiliai, kuriuos naudojo atsakovė, kaip trečiojo asmens šeimos narė. Iš trečiojo asmens ieškovės naudai yra priteista 28 026,67 Eur skola. Be to, trečiasis asmuo šiuo metu yra kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kad išvengtų skolų grąžinimo ieškovei.

2. Ieškovė su trečiuoju asmeniu susipažino 2006 m. Ieškovės sutuoktinis 2006 m. iš atsakovės pirko automobilį. Atsakovė ne kartą prašė ieškovės ir jos sutuoktinio pagalbos dėl trečiojo asmens gydymo. Trečiasis asmuo 2008 m. paprašė pinigų verslui, nes kartu su atsakove turėjo parduotuves. Pati ieškovė nuomojosi automobilį iš atsakovės, mokėjo už automobilio draudimą. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakovės ir trečiojo asmens verslas yra bendras. Pirmą kartą trečiajam asmeniui paskolino pinigų 2010 m. Ieškovė pinigus skolino trečiajam asmeniui, tačiau buvo įsitikinusi, kad pinigus skolino trečiajam asmeniui ir atsakovei. Ieškovė 2012 m. trečiajam asmeniui paskolino 20 000 USD, už kuriuos trečiasis asmuo pirko du automobilius. Vieną automobilį trečiasis asmuo pirko sau, kitą – atsakovei. Iš atsakovės automobilį nupirko ieškovė. Kad atsakovės ir trečiojo asmens santuoka nutraukta, ieškovė sužinojo 2010 m. Aplinkybė, kad atsakovė rūpinosi trečiojo asmens sveikata, patvirtina bendro gyvenimo faktą. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresas yra tas pats, o automobilių pirkimas atsakovės vardu patvirtina jų bendrą ūkį.

Šalies argumentai

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės santuoka su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovė su trečiuoju asmeniu neveda bendro ūkio, kartu negyvena. Ieškovė gyvena gyvenamajame name, o atsakovas gyvena tame pačiame žemės sklype esančiame ūkiniame pastate, kuris minimaliai pagal jo poreikius pritaikytas gyventi. Po santuokos nutraukimo atsakovė epizodiškai bendrauja su savo buvusiu sutuoktiniu, nes turi bendrą vaiką ir du anūkus, tačiau nedalyvauja trečiojo asmens gyvenime, neturi nieko bendro su jo finansiniais įsipareigojimais. Atsakovė turėjo savo verslą – (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo atsakovės versle nedalyvavo. Automobiliai buvo registruoti atsakovės vardu, nes ji (duomenys neskelbtini), todėl toks variantas pasirinktas dėl mažesnių mokesčių.

4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės ir trečiojo asmens prievolė pagal paskolos raštelius yra bendra. Paskolos rašteliai surašyti, praėjus daugiau nei dešimčiai metų po santuokos nutraukimo, todėl nėra taikomos sutuoktinių prievoles reglamentuojančios taisyklės. Paskolos rašteliuose aiškiai nurodyta, kad paskola suteikta trečiajam asmeniui, todėl tai yra jo asmeninė prievolė. Atsakovė niekada savo poreikiams trečiojo asmens pasiskolintų lėšų nenaudojo. Atsakovė apie trečiojo asmens skolas ieškovei sužinojo, kai jis kreipėsi pagalbos. Atsakovė sutiko padėti trečiajam asmeniui ir suderinti jo skolos dydį su ieškove bei pervesti ieškovei mokėjimo pavedimais trečiojo asmens atsakovei perduotas grynųjų pinigų sumas, nes trečiojo asmens sąskaitos buvo areštuotos. Be to, atsakovė sužinojo, kad trečiasis asmuo grąžino dalį pinigų, negavęs iš ieškovės jokio patvirtinimo.

5. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama trečiojo asmens bankroto byla Nr. e2FB-1906-592/2021, kurioje ieškovė yra įtraukta į kreditorių sąrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-43238-465/2016 ieškovei iš trečiojo asmens buvo priteista 25 033 Eur skola. Atsakovė nežino, koks šios priteistos skolos pagrindas, tačiau trečiasis asmuo jai paaiškino, kad tai pagal tuos pačius paskolos raštelius suteikta paskola. Ieškovė atsakovei jokių reikalavimų ir pretenzijų niekada nereiškė. Skolos rašteliai turi esminių trūkumų: nenurodyta pinigų valiuta, perdavimo data, grąžinimo terminai. Paskolos rašteliuose nenurodyta, kada buvo paskolintos pirmosios sumos. Vėlesni raštelio papildymai buvo atlikti 2011 m. Dėl to pirmosios sumos galėjo būti paskolintos 2010 m. Taigi reikalavimui dėl dalies paskolintos sumos priteisimo turėtų būti taikoma ieškinio senatis.

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo dirbo (duomenys neskelbtini), o 2004 m. papildomai pradėjo savo verslą (duomenys neskelbtini). Verslui trečiasis asmuo skolinosi lėšas iš įvairių asmenų, taip pat ir iš ieškovės bei atsakovės. Trečiojo asmens ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko trečiasis asmuo ir atsakovė negyvena šeiminio gyvenimo ir bendro ūkio neveda, atsakovė nėra susijusi su trečiojo asmens prisiimtais finansiniais įsipareigojimais. Iš ieškovės pasiskolintus pinigus trečiasis asmuo naudojo tik savo verslui, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Už pasiskolintus pinigus trečiasis asmuo įsigydavo automobilius, kurie nebuvo perduoti atsakovei, nebuvo naudojami jos poreikiams tenkinti. Atsakovė apie trečiojo asmens skolas nežinojo. Trečiasis asmuo skolinosi iš ieškovės apie 37 000 – 38 000 Eur. Nuo 38 000 Eur sumos kiekvieną mėnesį turėjo mokėti 2 000 Eur. Atsakovė apie šias sumas nieko nežinojo. Ieškovei didelė pinigų suma buvo grąžinta grynais pinigais, tačiau ieškovė nesutiko parašu šio fakto patvirtinti.

7. Dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių verslas nepasisekė ir trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla trečiajam asmeniui buvo iškelta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, tarp kurių yra ir ieškovė su 28 026,67 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Trečiojo asmens paimta paskola iš ieškovės jau yra jai priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-43238-465/2016. Prašoma priteisti 38 008,50 Eur skola nėra pagrįsta tinkamais įrodymais. Paskolos raštelių tekstas yra nenuoseklus ir chaotiškas. Pagal datas ir įrašų rašalo spalvą matyti, kad paskolos rašteliai buvo pildomi daug kartų, prie dalies sumų nėra nurodyta valiuta, paskolos suteikimo data. Kai kurios iš sumų akivaizdžiai įrašytos ieškovės vienašališkai. Nėra aišku, kokia yra paskolos suma, kada, kokia valiuta ji iš tiesų buvo suteikta trečiajam asmeniui. Dalis paskolos buvo suteikta daugiau kaip prieš 10 metų. Dėl to turėtų būti taikoma ieškinio senatis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei A. L. iš ieškovės A. G. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui A. L. iš ieškovės A. G. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. G. į valstybės biudžetą 13,48 Eur pašto išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindžiamas dviem paskolos rašteliais. Atsakovė ir trečiasis asmuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-43238-465/2016 iš trečiojo asmens ieškovei buvo priteista 25 033 Eur skola, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi trečiajam asmeniui iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje Nr. e2FB-1906-592/2021 buvo patvirtintas ieškovės 28 026,67 Eur reikalavimas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad teismo įsakymu iš trečiojo asmens skola buvo priteista pagal nagrinėjamoje byloje pateiktus paskolos raštelius.

10. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės ir trečiojo asmens santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ieškovė su trečiuoju asmeniu susipažino maždaug 2006 m., kai trečiojo asmens santuoka su atsakove buvo nutraukta. Paskolos santykiai pagal paskolos raštelius tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė 2012 m. Trečiasis asmuo gyvenamąją vietą atsakovės adresu deklaravo nuo 2015 m. gegužės 13 d., t. y. po paskolos raštelių sudarymo. Be to, nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. trečiasis asmuo yra įrašytas į (duomenys neskelbtini). Atsakovės susirašinėjime elektroniniu paštu su ieškove prašoma pateikti detalią informaciją apie trečiojo asmens skolą ieškovei. Atsakovė nuolat susirašinėjime, o vėliau ir atliktuose pavedimuose pažymi, kad tai ieškovės ir trečiojo asmens „reikalai“, o ieškovė niekur neteigia ar nurodo, kad skolą turėtų grąžinti ne tik trečiasis asmuo, bet ir atsakovė.

11. Ieškovei perduodant (skolinant) pinigus trečiajam asmeniui, atsakovė nedalyvavo ir dėl to byloje ginčo nekilo. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad po santuokos nutraukimo atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl bendros jungtinės veiklos (partnerystės) vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagal suformuluotą ieškinio dalyką (paskolos faktą atsakovei) ir nurodytą jo pagrindą (atsakovės jungtinę veiklą su trečiuoju asmeniu). Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodomų aplinkybių, kad trečiasis asmuo ir po santuokos nutraukimo gyveno kartu su atsakove, buvo partneriai ir vykdė bendrą jungtinę veiklą, nes nebuvo pateikti jokie jungtinę veiklą patvirtinantys įrodymai.

12. Atsakovės elektroniniuose laiškuose pabrėžiama, kad skolos klausimai yra ieškovės ir trečiojo asmens „reikalai“, pavedimuose nurodyta, kad jie daromi kito asmens vardu ir pavedimu. Paskolos santykiai tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė po trečiojo asmens santuokos nutraukimo, bet iki atsakovės leidimo trečiajam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą jos adresu. Kitokių įrodymų dėl bendro gyvenimo ar bendros veiklos vykdymo paskolos suteikimo laikotarpiu į bylą nebuvo pateikta. Dėl to konstatuoti jungtinės veiklos tarp atsakovės ir trečiojo asmens paskolos suteikimo laikotarpiu negalima (CK 6.969 – 6.978 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Ieškovė A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Atsakovė ir trečiasis asmuo šiuo metu gyvena, kaip partneriai, viename name ir veda bendrą ūkį. Dėl to atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimas (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvus. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad už ieškovės trečiajam asmeniui paskolintus pinigus buvo perkami automobiliai, kuriuos naudojo atsakovė, kaip trečiojo asmens šeimos narė. Ieškovei iš trečiojo asmens yra priteista 28 026,67 Eur skola. Trečiasis asmuo šiuo metu yra kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tam, kad išvengtų skolų grąžinimo ieškovei. Paskolintus pinigus gaudavo trečiasis asmuo, tačiau pinigai buvo iš esmės skolinti atsakovės ir trečiojo asmens šeimai, nes pinigus ir automobilius naudojo atsakovė. Be to, atsakovė mokėjo skolą už trečiąjį asmenį.

13.2. Nors ir buvo nutraukta santuoka, tačiau šalys ir toliau gyveno kartu kaip šeima. Trečiasis asmuo pasirašė du paskolos raštelius, iš kurių ieškovė kildina ne paskolą gavusio trečiojo asmens, o atsakovės prievolę grąžinti ieškovei 38 008,50 Eur skolą. Nors ieškinyje nėra aiškiai nurodytas ir suformuluotas nei teisinis, nei faktinis reikalavimo pagrindas, tačiau iš ieškinio teksto galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens prievolė grąžinti paskolą yra ne asmeninė, o bendroji, tai yra atsakovė ir trečiasis asmuo yra bendraskoliai. Ieškovė nepateikė jokių bendrą ūkio vedimą ir gyvenimą faktinėje šeimos patvirtinančių įrodymų, nes nebuvo galimybės apklausti atsakovę dėl bendro ūkio vedimo. Trečiojo asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena ir atsakovė. Aplinkybė, kad atsakovė automobilius pirko savo vardu, patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo vedė bendrą ūkį.

13.3. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakove patvirtina, kad trečiasis asmuo ir atsakovė yra bendraskoliai. Visas ieškovės susirašinėjimas vyko su atsakove, kuri dalį skolos grąžino ieškovei. Aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo rūpindavosi vienas kito sveikata, patvirtina jų bendro gyvenimo faktą. Atsakovė neneigė fakto, kad trečiasis asmuo galėjo lankytis atsakovės parduotuvėje, nešė baldus, nes to galėjo prašyti jų dukra, kuri dalyvauja motinos versle, pradėtame už ieškovės pinigus. Dėl to pripažintina, kad atsakovės ir trečiojo asmens šeima skolinosi iš ieškovės apie 37 000 - 38 000 Eur. Atsakovė, pardavusi automobilį VW, pinigų ieškovei negrąžino.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. L. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės išdėstė tas pačias faktines ginčo aplinkybes, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra solidarieji bendraskoliai, turėjo įrodyti tiek prievolės pagal paskolos raštelius bendrumą, tiek ir jos solidarumą. Ieškovė prievolės bendrumą grindė aplinkybe, kad po santuokos nutraukimo atsakovė ir trečiasis asmuo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Tačiau ieškovė neįrodė bendro ūkio vedimo fakto, nes vien tik aplinkybė, kad asmenys gyvena tuo pačiu adresu, bet skirtinguose pastatuose, nepatvirtina nei šalių bendro ūkio vedimo, nei bendro gyvenimo. Net jei būtų konstatuotas atsakovės ir trečiojo asmens bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktas, šios aplinkybės neužtektų prievolės bendrumui pripažinti.

14.2. Byloje nustatyta, kad dėl paskolos su ieškove tarėsi trečiasis asmuo, kuris sudarė paskolos sutartį (pasirašė raštelį), paskolos sumą ieškovė perdavė trečiajam asmeniui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad paskolos pinigai būtų panaudoti kažkokiems atsakovės poreikiams ar bendriems atsakovės ir trečiojo asmens poreikiams. Pati ieškovė iki tol, kol suprato, kad trečiasis asmuo negali grąžinti visos paskolos, pareigą grąžinti skolą laikė išimtinai asmenine trečiojo asmens prievole, nes kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir pareikšdama kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje nei karto nenurodė, kad prievolė gali būti bendra su atsakove.

14.3. Aplinkybė, kad atsakovė už trečiąjį asmenį grąžino dalį skolos, nepatvirtina skolos solidarumo. Atsakovė vykdė ne savo prievolę, o prievolę už trečiąjį asmenį. Mokėjimai buvo atliekami pagal trečiojo asmens prašymą, nes jis tuo metu negalėjo atlikti mokėjimo pavedimų. Pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Paskolos rašteliuose nėra jokių susitarimų nei dėl prievolės bendrumo, nei dėl jos solidarumo. Jokio įstatymo pagrindo dėl prievolės solidarumo ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti visą skolą iš atsakovės yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Šalies argumentai

14.4. Ieškovė prašė priteisti jai 38 008,50 Eur skolą, tačiau paskolos raštelių teksto turinys neatskleidžia, kokia paskolos suma, kada ir kokia valiuta iš tiesų buvo suteikta trečiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo logiškai, aiškiai ir suprantamai paaiškinti, iš ko susideda jos prašomos priteisti skolos dydis. Viename iš paskolos raštelių nenurodyta pirminių pasiskolintų sumų data, o vėlesni paskolos raštelio papildymai yra atlikti 2011 m. Dėl to reikalavimui pagal iki 2011 m. suteiktą paskolą yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Aplinkybę, kada paskolos sumos buvo suteiktos, kada suėjo reikalavimo grąžinti paskolas terminas ir kada prasidėjo ieškinio senaties terminas, privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad dalį paskolos trečiasis asmuo jai yra grąžinęs, tačiau nenurodė, kokia paskolos dalis yra grąžinta, ir negalėjo paaiškinti, kodėl iš prašomos priteisti skolos sumos ji neatėmė jau grąžintos paskolos dalies.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. L. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados galėtų būti pripažintos nepagrįstomis, ar įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs netinkamai. Visi iš ieškovės gauti pinigai buvo naudojami trečiojo asmens asmeniniams poreikiams ir veiklai ((duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo 2004 m. pradėjo savo (duomenys neskelbtini)verslą, kuriam skolinosi lėšas iš įvairių asmenų, taip pat ir iš ieškovės bei atsakovės. Šias aplinkybes patvirtina trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai jo fizinio asmens bankroto byloje. Bankroto byloje teismas patvirtino trečiojo asmens mokumo atkūrimo planą, pagal kurį yra patvirtintas tik 28 026,67 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas. Taigi ieškovė savo 38 008,50 Eur dydžio reikalavimo nėra įrodžiusi nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei trečiojo asmens bankroto byloje.

15.2. Ieškovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dalis skolos buvo grąžinta, dalis – užskaityta tarpusavio įsipareigojimais. Be to, pati ieškovė, teikdama paaiškinimus, nuolat painiojo tiek skolos raštelių sudarymo aplinkybes, tiek juose nurodytų skolų dydžius. Dėl to ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydis pripažintinas neįrodytu. Trečiasis asmuo niekada neginčijo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-43238-465/2016 priteistos skolos, kuri yra patvirtinta trečiojo asmens bankroto byloje kaip ieškovės 28 026,67 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Tačiau ši skola yra asmeninė trečiojo asmens prievolė ieškovei ir bus vykdoma pagal trečiojo asmens mokumo atkūrimo planą.

15.3. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra solidarieji bendraskoliai, kurių prievolė ieškovei yra bendra, tačiau ieškovė šiam faktui pagrįsti iš viso nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė turėjo įrodyti, kad abu buvę sutuoktiniai (trečiasis asmuo ir atsakovė) kartu prisiėmė įsipareigojimus pagal paskolos raštelius. Tačiau ieškovė savo reikalavimą grindė tik aplinkybe, kad po santuokos nutraukimo atsakovė ir trečiasis asmuo tariamai kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Atsakovės atliktų mokėjimo nurodymų ieškovei tikslas buvo iš dalies sumokėti trečiojo asmens skolą, todėl šie pavedimai nėra ir negali būti pagrindas daryti prielaidą, kad trečiojo asmens iš ieškovės gauta paskola yra bendra kartu su atsakove. Trečiojo asmens ir ieškovės pasirašytuose paskolos rašteliuose nėra nieko pasakyta nei apie prievolės bendrumą, nei apie jos solidarumą. Jokio įstatyminio pagrindo pripažinti prievolę solidaria ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Dėl šių priežasčių, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti prievolės solidarumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 38 008,50 Eur skolos pagal paskolos raštelius iš atsakovės priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 28). Trečiasis asmuo 2011 m. liepos 27 d. ir 2012 m. kovo 8 d. pasirašė du paskolos raštelius, nurodydamas sumas, kurias yra pasiskolinęs iš ieškovės (t. 1, b. l. 6-7). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-43238-465/2016 iš trečiojo asmens ieškovei pagal nurodytus paskolos raštelius priteisė 25 033 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Atsakovė 2017-2018 m. mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei iš viso 230 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „A.-A. reikalai“ (1 t., b.l. 13-16).

18. Trečiajam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla Nr. e2FB-1906-592/2021, 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 28 026,67 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, o 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi į trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukta atsakovė su 10 136,70 Eur reikalavimu. Ieškovė pagal trečiojo asmens pasirašytus paskolos raštelius reikalauja iš atsakovės priteisti 38 008,50 Eur skolą, teigdama, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta fiktyviai, jie toliau vedė bendrą ūkį, vykdė verslą, kuriame naudojo skolintas lėšas, iš paskolintų pinigų buvo perkami automobiliai, kuriais naudojosi atsakovė.

Dėl prievolių solidarumo

19. Pagal ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo turinį darytina išvada, kad ieškovė atsakovei reikalavimą reiškia kaip trečiojo asmens solidariai bendraskolei. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovės skolą grindžia dviem paskolos rašteliais. Viename iš paskolos raštelių nurodyta: „Aš A. L. gyv. (duomenys neskelbtini) esu pasiskolines iš A. G. 45 tūkstančius lt. 12 tūkstančių dolerių + dar dadėjo 2 tūks. litų (parašas); atvežė dar 1.500 (parašas) 2011.07.27. 1500 (parašas), (3600) Dadėjo dar 3500 (parašas) 1250 lt + 250 (parašas) 2000 (parašas) 2012 03 21, 3579 % +140 % = 3719 % + 60 % 3779 2015.04.08” (t. 1, b. l. 6). Kitame paskolos raštelyje nurodyta: „A. L. pasiskolinau pas A. G. dvidešimt tūks. dolerių kovo 8 2012 Kiekvieną mėnesį po 2 tūkstančius litų (20-25 dienomis) (parašas) W transporteri kainuojantis 10 tūkstančių dolerių yra pas mane A. L.. (parašas) kuris bus parduodama brangiau. Iš tos sumo utukstančius dolerių ji sumokėjo. (parašas) ”(t. 1, b. l. 7).

21. Aptartas paskolos raštelių turinys patvirtina, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį nuo 2011-2012 m. siejo paskolos teisiniai santykiai. Trečiojo asmens ir atsakovės santuoka buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini), todėl teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių asmenines ir bendrąsias prievoles, nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Aplinkybė, kad paskolos raštelių pasirašymo metu atsakovė ir trečiasis asmuo galimai gyveno kartu ar vedė bendrą ūkį, neturi įtakos prievolės solidarumui. Nagrinėjamoje byloje pagal paskolos raštelius šalis siejanti prievolė vertintina, atsižvelgiant į sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

22. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal paskolos raštelių pasirašymo metu galiojusią CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (600 Eur). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

23. Paskolos raštelių tekstas patvirtina, kad pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. Atsakovė nėra šios sutarties šalis, ji pagal paskolos raštelius nėra prisiėmusi jokių prievolių dėl trečiajam asmeniui suteiktos paskolos sumos grąžinimo. Byloje esančių ieškovės ir atsakovės elektroninių laiškų turinys patvirtina, kad atsakovė 2017 m. domėjosi, kokio dydžio trečiojo asmens skola ieškovei (1 t., b.l. 8-12), taip pat 2017-2018 m. sumokėjo ieškovei už trečiąjį asmenį iš viso 230 Eur (1 t., b.l. 13-16). Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad atsakovė būtų solidariai su trečiuoju asmeniu atsakinga ieškovei už skolos grąžinimą. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Taigi atsakovė turėjo teisę mokėti ieškovei skolą už trečiąjį asmenį, tačiau tokio mokėjimo atlikimas nepatvirtina atsakovės ir trečiojo asmens prievolės bendrumo.

24. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

25. Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia: ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

26. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 40 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumams šalinti, 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu ir 2020 m. liepos 21 d. nutartimi buvo išaiškinęs ieškovei jos įrodinėjimo pareigą. Taip pat pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas ieškovės atstovui teikti įrodymus į bylą. Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pagrindas pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį pripažinti solidariąją atsakovės ir trečiojo asmens prievolę ieškovei.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės apklausti atsakovės dėl bendro ūkio vedimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu buvo pripažinęs atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Atsakovės atstovė pateikė teismui duomenis apie atsakovės sveikatos būklę (2 t., b. l. 1-3). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis ir įvertinęs atsakovės sveikatos būklę, 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, visuose teismo posėdžiuose atsakovė buvo atstovaujama advokatės, kuri pateikė paaiškinimus, taip pat ir apie atsakovės santykius su trečiuoju asmeniu po santuokos nutraukimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė, kokias papildomas aplinkybes galėtų atskleisti pati atsakovė tiesiogiai. Dėl to nepripažintina, kad atsakovės nedalyvavimas teismo posėdžiuose užkirto kelią ieškovei įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes.

29. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu būtų sudariusi jungtinės veiklos sutartį ar būtų vykdę bendrą verslą. Trečiasis asmuo pripažino, kad nuo 2004 m. pradėjo verslą (duomenys neskelbtini), kad 2012 m. iš ieškovės pasiskolino pinigus, skirtus nuosavo (duomenys neskelbtini) įkūrimui, tačiau verslas buvo nesėkmingas. Savo verslo vykdymui trečiasis asmuo taip pat skolinosi 35 000 Lt (10 136,70 Eur) ir iš atsakovės (1 t., l.b. 97; 2 t., b.l. 6)). Dėl to ir atsakovė, kaip ir ieškovė, yra trečiojo asmens kreditorė fizinio asmens bankroto byloje.

30. Viename iš paskolos raštelių yra paminėtas pas trečiąjį asmenį esantis automobilis VW Transporter, kuris bus parduotas brangiau. Tačiau nėra nurodytas automobilio valstybinis numeris. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį automobilio VW Transporter draudėja nurodyta atsakovė (1 t., b.l. 127). Ieškovė pateikė duomenis, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitoje dėl 272 Eur draudimo įmokos pagal šią sutartį mokėjimo mokėtoja buvo nurodyta ieškovė (1 t., b.l. 17). Baltarusijos Respublikos Gardino regioninės muitines informacijoje nurodyta, kad transporto priemonei VW Transporter, įregistruotai Lietuvos Respublikoje, nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. lapkričio buvo pateiktas 12 517 JAV dolerių muito mokesčių mokėjimo pareigos užstatas, kuris buvo sumokėtas, kad vėliau jį atsiimtų A. I. G., su kuriuo 2014 m. sausio 1 d. buvo atsiskaityta (2 t., b.l. 91-92).

31. Ieškovė teismo posėdžio metu buvo paaiškinusi, kad 2012 m. trečiajam asmeniui ji paskolino 20 000 USD, už kuriuos trečiasis asmuo pirko du automobilius, vieną sau, kitą atsakovei. Ieškovė automobilį VW nupirko iš atsakovės, metus juo važinėjo, po to iš ieškovės automobilis buvo atimtas. Ieškovė patvirtino, kad jokios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudariusi. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pardavęs automobilį VW, pinigus atidavė ieškovei.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti bylos duomenys ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimai apie automobilį VW Transporter nepatvirtina, jog atsakovė galėtų būti pripažinta solidariąja trečiojo asmens bendraskole pagal paskolos raštelį, taip pat nepatvirtina bendro atsakovės ir trečiojo asmens verslo pagal jungtinės veiklos sutartį. Tik dalis paskolintų pinigų buvo panaudoti automobilio VW Transporter pirkimui. Aplinkybė, kad tam tikru metu šio automobilio valdytoja galėjo būti atsakovė, nepatvirtina jos pareigos atlyginti ieškovei trečiajam asmeniui suteiktą paskolą. Pagal paskolos raštelį paskolos gavėju buvo tik trečiasis asmuo. Atsakovės su ieškove nesiejo jokie paskolos sutartiniai santykiai. Net ir pripažinus, kad trečiasis asmuo už dalį ieškovės paskolintų pinigų įgytą automobilį perleido atsakovei nuosavybės teise, ši aplinkybė nesuteikia jokio teisinio pagrindo ieškovei nukreipti reikalavimą dėl skolos pagal paskolos raštelius grąžinimo į atsakovę.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymus priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 650 Eur. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 400 Eur. Minėtos sumos neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 077,53 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to iš ieškovės atsakovei priteistina 650 Eur, o trečiajam asmeniui – 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės A. G. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė