Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, naudodamasis vaizdo konferencijų programa, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir R. D. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl nuostolių už neatlikus darbus ir darbų trūkumus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji būsimo gyvenamojo pirkimo–pardavimo sutartis. Šia sutartimi pagal šios sutarties 1.1 punkto nuostatas šalys siekė nustatyti ir vykdyti preliminarias žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dalies (apie 5,75 aro) ir jame būsimo 80 kv. m pastatyto gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sąlygas. Pagal šios sutarties 2.1 punkto nuostatas, Ž. S. įsipareigojo įsigyti žemes sklypą ir jame ūkio būdu pastatyti namą, ir po to jį parduoti A. D. ir R. D., o A. D. ir R. D. įsipareigojo nupirkti Turtą už šioje sutartyje nurodytą kainą ir šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (sutarties 4.1 punktas). Šalys susitarė, kad turto kaina yra 78 000,00 Eur. Pagal sutarties 3.2 punkto nuostatas, šalys susitarė, kad atsiskaitymo tvarka numatyta 1 priede prie šios sutarties.

4. 2017 m. rugpjūčio 15 d. tarp ginčo šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas prie 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminariosios sutarties nustatant ieškovų atsiskaitymo už įsigyjamą turtą tvarką bei būsimų statybos rangos darbų atlikimo grafiką. Šalys susitarė, jog bendrą 78 000 Eur nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainą ieškovai sumokės trimis dalinėmis įmokomis iki 2018 m. gegužės 31 d. imtinai. Pirmąją dalinę 25 000,00 Eur įmoką ieškovai įsipareigojo sumokėti papildomo susitarimo pasirašymo dieną (t. y. 2017 m. rugpjūčio 15 d.), antrąją 20 000,00 Eur dalinę įmoką – iki 2018 m. sausio 31 d., o paskutinę trečiąją 33 000,00 Eur įmoką – iki 2018 m. gegužės 31 d. imtinai. Po pirmosios 25 000 Eur įmokos gavimo atsakovas Ž. S. pirmuoju etapu įsipareigojo: nupirkti ir ieškovams perrašyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą, parengti namo statybos projektą, gauti statybos leidimą, paruošti statybos aikštelę, atlikti grunto tyrimus, pašalinti augalinį sluoksnį ir atlikti kitus paruošiamuosius darbus, įrengti namo gręžtinius polinius pamatus. Po antrosios 20 000,00 Eur įmokos gavimo atsakovas įsipareigojo: atlikti išorės namų sienų blokelių mūro darbus, vidaus pertvarų mūro darbus, sumontuoti stogo konstrukciją (santvarą), sumontuoti plieninę poliesterio stogo dangą, įrengti perdangą, sumontuoti lietaus nubėgimo sistemą ir apskardinti stogą, nupirkti ir sumontuoti plastikinius dviejų kamerų langus, nupirkti ir sumontuoti išorės šarvuotas duris. Po trečiosios įmokos atsakovas iki 2019 m. spalio 31 d. įsipareigojo atlikti baigiamuosius trečiojo etapo gyvenamojo namo statybos rangos darbus, t. y. atlikti santechnikos (vandentiekio ir kanalizacijos) instaliacijos darbus su prijungimu prie lauko tinklų, įrengti grindis, atlikti grindinio šildymo sistemos sumontavimo ir prijungimo darbus, atlikti elektros instaliacijos darbus su prijungimu prie lauko tinklų, apšiltinti išorės sienas iki 25 cm storio putų polistirolu, atlikti namo fasado apdailos darbus silikoniniu dekoratyviniu tinku pagal ieškovų pasirinktą spalvą, įrengti skardines palanges, apšiltinti perdangą ekovata iki 35 cm, ištinkuoti namo vidines sienas, išglaistyti, iškloti grindų laminato dangą, įrengti įtempiamas lubas pagal ieškovų pasirinkimą, išklijuoti grindų plyteles namo vonios kambaryje, taip pat įrengti drenažo sistemą aplink namą, sumontuoti metalinę segmentinę vielos tvorą, iškloti 30 kv. m trinkelių.

5. 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo–pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartimi atsakovas už 10 000,00 Eur perleido ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 579/1157 dalis 0,1157 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., ir nustatė naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarką.

6. 2017 m. lapkričio 22 d. šalys pasirašė statybos rangos sutartį, pagal jos 1 punktą Ž. S. įsipareigojo (ūkio būdu pagal projektą ir laikydamasis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų – sutarties 5.1 punktas) pastatyti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 80 kv. m namą su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti jį užsakovui, o A. D. ir R. D. įsipareigojo priimti ir sumokėti už suteiktas paslaugas (darbus), t. y. pastatytą namą, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal sutarties 4.1 punktą šalys susitarė, kad darbų kaina yra 53 000,00 Eur, darbų atlikimo terminas – iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (sutarties 5.3 punktas). Atsiskaitymo tvarka už darbus numatyta sutarties 1 priede.

7. 1 priede prie statybos darbų rangos sutarties yra numatyta, kad po sutarties pasirašymo turi būti įrengti gręžtiniai poliniai betoniniai pamatai, pirmoji 20 000,00 Eur įmoka turi būti sumokama grynaisiais iki 2018 m. sausio 31 d., po jos Ž. S. įsipareigojo iki 2018 m. kovo 31 d. atlikti šiuos darbus: atlikti išorės namų sienų darbus – blokelių mūro darbus, vidaus pertvarų mūro darbus, sumontuoti stogo konstrukciją (santvarą), sumontuoti plieninę polisterio stogo dangą, įrengti perdangą, sumontuoti lietaus nubėgimo sistemą ir apskardinti stogą, nupirkti ir sumontuoti plastikinius dviejų kamerų langus, nupirkti ir sumontuoti išorės šarvuotas duris. Antroji 33 000,00 Eur įmoka turėjo būti sumokėta iki 2018 m. gegužės 31 d., po jos sumokėjimo turėjo būti atlikti šie darbai: santechnikos darbai (vandentiekio ir kanalizacijos išvedžiojimas po patalpas su prijungimu prie lauko tinklų), įrengtos grindys (be apdailos), atliktas grindinio šildymo sistemos išvedžiojimas „Henco“ vamzdynais, vamzdžiai prijungiami prie kolektorinės spintos, atlikti elektros instaliacijos darbai su prijungimu prie lauko tinklų, apšiltintos išorės sienos iki 25 cm storio putų polistirolu, atlikti namo fasado apdailos darbai silikoniniu dekoratyviniu tinku ieškovų pasirinkta spalva, įrengtos skardinės palangės, apšiltinta perdanga purškiama ekovata iki 35 cm, ištinkuotos ir išglaistytos namo vidinės sienos, išklotas ieškovų pasirinktas grindų laminatas, įrengtos ieškovų pasirinktos įtempiamos lubos, išklijuotos grindų plyteles namo vonios kambaryje, įrengta drenažo sistema aplink namą, sumontuota metalinė segmentinė vielos tvora, sklypas išlygintas, išklota 30 kv. m grindinio trinkelių.

8. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai atsakovui sumokėjo 78 000,00 Eur, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės.

9. Kaip nurodyta 3 punkte, šalys 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarė preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal šio straipsnio 2 dalį preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta: 1) pirkėjo teisė per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties; 2) būsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos; 3) sutarties dalyko aprašymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas; 4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai; 5) teisės į gyvenamąjį namą ar butą suvaržymai (tiek esantys, tiek būsimi); 6) rangovas, architektas, inžinierius ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys; 7) žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą. Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai (straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Teisinis santykių reguliavimas pagal CK 6.401 straipsnį skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

10. 2017 m. lapkričio 22 d. šalių teisiniai santykiai buvo modifikuoti iš preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties į žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį bei vartojimo statybos rangos sutartį.

11. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

12. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).

13. Kartu pažymėtina, kad CK 6.672–6.680 straipsnių normos neapima visų vartojimo rangos sutarties pagrindu susiklostančių santykių, pvz., kai kurių bendrųjų rangos klausimų (rangos dalykas (CK 6.645 straipsnis), darbų atlikimo terminai (CK 6.652 straipsnis), kt.); vartojimo rangos instituto normose neatsispindi pagal dalyką išskiriamų rangos sutarčių rūšių, tokių kaip statybos ranga, projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga, specifika. Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią CKXXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Dėl to rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

14. CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).

15. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

16. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

17. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis). Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (5 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

19. CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją; taip pat įtvirtinta konkreti suteiktina informacija, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis).

20. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).

21. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

23. Byloje nėra ginčo, kad tiek 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminariąją būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartį, tiek 2017 m. lapkričio 22 d. statybos darbų rangos sutartį rengė atsakovas Ž. S. (šią aplinkybę pripažino ir atsakovas teismo posėdžio metu), todėl sutarčių nuostatos bus aiškinamos vartotojų (ieškovų) naudai ir sutarties sąlygas pasiūliusio asmens – verslininko Ž. S. nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pagal statybos rangos sutarties 3 punktą, sutartis turėjo būti įvykdyta (namas pastatytas) iki 2018 m. rugsėjo 30 d., pagal sutarties 5.3 punktą, terminas sutarties šalių bendru susitarimu gali būti pratęstas. Byloje nėra ginčo (patvirtina byloje esantys šalių patvirtinimai apie pinigų sumokėjimą (gavimą)) leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovai paskutinę 33 000,00 Eur įmoką sumokėjo 2018 m. rugsėjo 20 d., tai yra beveik 4 mėnesiais vėliau, nei šalys buvo susitarusios. Ieškovai sutartį vienašališkai nutraukė 2019 m. sausio 28 d. liepdami atsakovui iš namo išsinešti visus daiktus, medžiagas ir įrankius iš ieškovams priklausančio namo. Atsakovas šią aplinkybę pripažįsta savo 2019 m. sausio 30 d. elektroniniu laišku (2020 m. spalio 15 d. patikslino ieškinio 2 priedas). 2019 m. sausio 31 d. pranešimu ieškovams dėl įsipareigojimų nevykdymo ir statybos darbų sustabdymo, 2019 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktu Nr. 6A-01, nebaigtų darbų detalizacija atsakovas neprieštaravo rangos sutarties nutraukimui, todėl darytina išvada, kad 2017 m. lapkričio 22 d. rangos sutartis buvo nutraukta vartotojų (ieškovų) iniciatyva atsakovui neprieštaraujant, tai yra šalių susitarimu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kadangi ginčų dėl rangos sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumo tarp šalių nekilo, teismas dėl to plačiau nepasisako.

24. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

25. Nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ieškovai siekė, kad iš atsakovo būtų priteisti nuostoliai, patirti netinkamai atliktų (neatliktų) darbų trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisių gynimo būdų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Vadinasi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, patirti nuostoliai gali būti įrodinėjami visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis. Kitaip tariant, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus ieškovas turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus. Savo ruožtu sąlyga, kad galima priteisti tik realiai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, teismo nuomone, reikštų, kad aptariama teisinės gynybos priemonė nebūtų veiksminga ir sukurtų neproporcingą disbalansą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Tokia sąlyga nukentėjusią dėl netinkamo sutarties įvykdymo šalį (kreditorių) verstų patirti papildomų išlaidų ir tik tada leistų reikalauti jų atlyginimo, nors išlaidas, skirtas trūkumams pašalinti, galima ir iš anksto apskaičiuoti bei nustatyti.

27. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalis). Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui – ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl išvadų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatyta verte.

28. Iš teismo ekspertizės akto nustatyta, kad ekspertas, siekdamas nustatyti atsakovo neatliktų darbų apimtį ir nekokybiškai atliktus darbus bei sąnaudas neatliktiems darbams atlikti ir statybos darbų rangos trūkumams pašalinti, analizavo šalių į bylą pateiktą 2017 m. lapkričio 22 d. statybos darbų rangos sutartį, taip pat atliko ginčo objekto apžiūrą dalyvaujant tiek ieškovui, tiek atsakovui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytų išvadų teisingumu.

29. 2020 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad Ž. S. pagal 2017 m. lapkričio 22 d. rangos sutartį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., faktiškai neatliktų (neužbaigtų) statybos darbų kaina, skaičiuojant pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas, yra 6 936,00 Eur be PVM (nėra užbaigtas langų montavimas (nepašalinta tarpinė), cokolio paviršiaus apdaila neužbaigta, grindų danga (laminatas) neįrengta, vonios plytelių grindų danga neužbaigta, įtempiamos lubos neįrengtos, sklypas neišlygintas ir neaptvertas segmentine metaline tvora, grindinio trinkelių įrengimas neužbaigtas). Užbaigiant rangos darbus (ekspertizės išvados 2 punktas) turi būti pašalinta tarpinė nuo sumontuotų langų, nupjautos putos ir įrengtas slenkstis, atliktas betoninės dangos išlyginimas su savaime išsilyginančiu mišiniu (3,0 mm storio 79,5 kv. m), įrengtas cokolio armavimo sluoksnis su dekoratyviniu tinku (12 kv. m), įrengta laminato danga su paklotu (72,51 kv. m), įrengta vonios plytelių danga su hidroizoliacijos sluoksniu (6,99 kv. m), įrengtos įtempiamos lubos (79,5 kv. m), įrengta segmentinė tvora (72 m), išlygintas sklypas (489 kv. m). Ekspertizės akte nurodyta, kad negalima buvo nustatyti sudėties tokių Ž. S. pagal 2017 m. lapkričio 22 d. rangos sutartį rangos darbų: vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie lauko tinklų, elektros instaliacijos prijungimas prieį lauko tinklų ir drenažo įrengimas aplink namą, kadangi projekte nepateikti įrengimo sprendiniai – negalima nustatyti, kokie darbai turėjo būti padaryti. Atsakovo Ž. S. atliktų rangos darbų defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina pagal 2020 m. balandžio mėnesio kainas – 8 363,00 Eur be PVM. Ekspertizės metu buvo nustatyti tokie rangos darbų trūkumai:

29.1. Lauko palangių jungtis su angokraščiais padaryta nesilaikant reikalavimų, nustatytų Statybos taisyklėse ST2124555837.01:2013 „Atitvarų šalinimas polistireniniu putplasčiu“.

29.2. Vietomis sienų vidinių paviršių nuokrypiai pridėjus 2 metrų liniuotę (2,5–7,1 mm) viršija leistinus nuokrypius, pateikiamus Statybos taisyklėse ST121895674.210.01:2014.

29.3. Pertvaroje tarp 1 ir 3 patalpų yra įtrūkis.

29.4. Stogo pakalimo lentos netolygiai nudažytos.

29.5. Fasado \ sienos nuo apačios iki 1,1 metro aukščio (palangių lygis) matuojant 2 m ilgio liniuote (nuo apačios) vietiniai nuokrypiai (3,7–7,8 mm/2m) ir nuokrypiai nuo vertikalės (iki 5 mm/1m) viršija leistinus nuokrypius, pateiktus Statybos taisyklėse ST121895674.205.20.01:2012 „Fasadų įrengimo darbai. Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas“ 16 skirsnyje „Darbų kontrolė“ 2 lentelėje.

29.6. Sienų apšiltinimo sluoksnis (25,0 cm) yra mažesnis negu numatyta projekte – 30,0 cm (tuo atveju, jeigu iki statybos užbaigimo procedūrų nebus pateiktas projektas su pakeitimais).

2. Teismas neturi pagrindo abejoti atliktos teismo ekspertizės aktu, todėl juo vadovaujasi spręsdamas dėl atsakovo įsipareigotų atlikti ir neatliktų darbų apimties (išskyrus dėl elektros, kanalizacijos, vandentiekio prijungimo prie lauko tinklų ir drenažo įrengimo) ir jų vertės, taip pat dėl defektų šalinimo apimties ir išlaidų ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

3. Kaip jau minėta, ekspertizės akte nurodyta, kad negalima buvo nustatyti sudėties tokių Ž. S. pagal 2017 m. lapkričio 22 d. rangos sutartį įsipareigotų atlikti rangos darbų: vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie lauko tinklų, elektros instaliacijos prijungimas prie laiko tinklų ir drenažo įrengimas aplink namą, kadangi projekte nepateikti įrengimo sprendiniai – negalima nustatyti, kokie darbai turėjo būti padaryti.

4. Vertinant šalių pasirašytas sutartis, kurias rengė atsakovas, nustatyta, kad tiek 2017 m. rugpjūčio 15 d. 1 priede prie preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties, tiek 2017 m. lapkričio 22 d. priede prie statybų rangos sutarties nėra aiškiai detalizuota, kokius darbus įsipareigoja atlikti užsakovas, kad prijungtų vandentiekį ir kanalizaciją prie lauko tinklų, kokius darbus įsipareigojo atlikti atsakovas prijungdamas elektros tinklus prie lauko tinklų, taip pat kokius darbus įsipareigojo atlikti atsakovas, įsipareigojęs įrengti drenažą aplink namą, taip pat nėra išskirta, kokia numatyta šių darbų kaina. Kadangi šalys, sudarydamos ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. sutartis, nedetalizavo šių darbų apimčių ir jų kainų, todėl teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi pareigą nustatyti, dėl kokių darbų apimties šalys, sudarydamos sutartį, susitarė ir kokia yra protinga šių darbų kaina.

5. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiškinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, kurių 4 skyrius yra skirtas išimtinai sutarčių aiškinimui. Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 424/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

7. 2017 m. rugsėjo 19 d. susitarimas, pasirašytas tarp S. L. ir Ž. S., kuriuo S. L. sutiko, kad jam priklausantys vandentiekio, nuotekų, lietaus, drenažo tinklai būtų prijungti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., leidžia daryti išvadą, kad ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jų namas bus pastatytas laikantis projektavimo dokumentų, tai yra, bus įrengti lauko inžineriniai tinklai, o Ž. S. buvo įsipareigojęs ieškovų sklype įrengti vandentiekio, nuotekų, lietaus ir drenažo tinklus ir namo vidaus tinklus prijungti prie lauko inžinerinių tinklų. Šalių sutartyse esantis atsakovo įsipareigojimas elektros tinklus prijungti prie lauko tinklų reiškia jo įsipareigojimą name įrengtą elektros instaliaciją prijungti prie lauke, ant sklypo ribos esančios elektros spintos, kurioje sumontuoti elektros apskaitos prietaisai ir nuo kurios į namą yra tiekiama elektros energija. Tokias teismo išvadas patvirtina ir 2018 m. spalio 29 d. ieškovės elektroninis laiškas (2020 m. spalio 15 d. patikslinto ieškinio 2 priedas), kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovą klausdama, kur elektra ir kanalizacija, 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 6 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 10 d. ieškovės elektroniniai laiškai, kuriais ieškovė klausė, kada bus įvesta elektra, vandentiekis, kanalizacija, dėl šių laiškų atsakovas jokių prieštaravimų nepareiškė.

8. Ieškovai pateikė įrodymus, kad už elektros instaliacijos kabelį, elektros vamzdį ir įspėjamąją juostą 2019 m. sausio 19 d. DEPO sumokėjo 480,99 Eur (PVM sąskaita faktūra KLAI118948), atsakovas iš esmės neprieštaravo šiai sumai, todėl teismas vadovaujasi šiuo ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu spręsdamas dėl išlaidų už elektros instaliacijos prijungimo prie lauko tinklų dydžio. Ieškovai pateikė 2020 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą RS500228, kurią išrašė R. S., už vandentiekio, nuotekų ir lietaus vamzdynus ir jų montavimą – 7 242,00 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų pateikta sąskaita faktūra, pateikė UAB „Klaipėdos lytagra“ 2021 m. vasario 15 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. SU011252 už vamzdžius bendrai 483,00 Eur sumai, UAB „Štilis“ komercinį pasiūlymą Nr. SIL14386, dėl lauko vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių bendrai 632,26 Eur sumai, tačiau šie atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad tai yra tie medžiagų kiekiai, kurie buvo reikalingi ginčo objektui, todėl teismas šiais atsakovo rašytiniais įrodymais nesivadovauja. Atsakovo pateiktas 2021 m. vasario 15 d. komercinis pasiūlymas dėl vandentiekio ir nuotekų vamzdyno paklojimo (montavimo) darbų už 620,00 Eur ir 2021 m. vasario 12 d. komercinis pasiūlymas pagal lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų planą (Pavasario g. 6, Ginduliai, Klaipėdos r.) dėl 870,00 Eur, taip pat 2021 m. vasario 17 d. lokalinė sąmata dėl lauko vandentiekio tinklų, lauko nuotekų tinklų yra pateikti tik dėl montavimo darbų be medžiagų, nenurodyta, pagal ką (pvz., inžinerinių tinklų projektą) buvo apskaičiuoti darbų kiekiai, todėl teismas negali pripažinti, kad šiuose atsakovo komerciniuose pasiūlymuose nurodytos sumos yra objektyvios sprendžiant dėl vandentiekio, kanalizacijos prijungimo prie lauko tinklų, ir jais nesivadovauja.

10. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 22 punktas). Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

11. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

12. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė su ieškovais pasirašytas sutartis – iš ieškovų gavęs pinigus neatliko dalį darbų, o dalį darbų atliko nekokybiškai, dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo ieškovai patyrė žalą, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys todėl atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.

13. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl procesinės bylos baigties

14. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, atlikdamas statybos rangos darbus pagal 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. sutartis, netinkamai vykdė sutartį, nes ieškovams perdavė netinkamos kokybės darbo rezultatą ir dėl to ieškovai patyrė 23 021,99 Eur nuostolių (nutarties 29 ir 36 p.). Atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė – įvertinęs tai, kad ieškovai prašo 22 009,99 Eur nuostolių, ši nuostolių suma lygiomis dalimis priteistina ieškovams iš atsakovo (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15. Ieškovai prašo priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Ieškovams iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

16. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokama daugiau, nei numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl 22 009,99 Eur nuostolių priteisimo, yra sumokėję 1 395,00 Eur, nors mokėtinas žyminis mokestis yra 495,00 Eur, todėl permokėto žyminio mokesčio dalis – 900,00 Eur grąžintina ieškovei A. D..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18. Ieškovai šioje byloje patyrė 495,00 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, patyrė 3 700,00 Eur išlaidų dėl ekspertizės atlikimo, turėjo 2 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, ieškovų atstovo pateiktų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmę, pripažintina, kad prašoma priteisti 2 000,00 Eur suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

19. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 6 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

20. Valstybė byloje patyrė 1,83 Eur pašto išlaidų, bet jos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovams A. D. ir R. D. lygiomis dalimis iš atsakovo Ž. S. 22 009,99 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis Eur 99 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 22 009,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. vasario 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 6 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei A. D. 900,00 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.