- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-443-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02350-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Trečiasis asmuo
- V. Z., J. Z.
- Ieškovas
- Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. ir trečiųjų asmenų V. Z. bei J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-494/2022 pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl neteisėto disponavimo piniginėmis lėšomis ir restitucijos taikymo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje – V. Z. bei J. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sodininkų bendrija, ir Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. Z. (toliau – ir atsakovas) 1 044,12 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gegužės 10 d. pakartotinio Sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta Sodininkų bendrijos valdyba ir Bendrijos pirmininke išrinkta V. M. Ž.. Nuo 2015 m. birželio 4 d. nutrūko atsakovo, kaip Sodininkų bendrijos valdybos pirmininko, įregistruoto VĮ Registrų centras, įgaliojimai. Nepaisant to, Sodininkų bendrijos banko sąskaitoje esantį turtą atsakovas valdė savavališkai ir po savo įgaliojimų netekimo momento, 2015 m. birželio 10 d. iš šios banko sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą savavališkai persivedė 1 044,12 Eur sumą, argumentuodamas, jog šis lėšų pervedimas yra pinigų susigrąžinimas iš Sodininkų bendrijos, kuriuos už atsakovą buvo sumokėjęs jo sūnus V. Z.. Tačiau klausimas dėl piniginių lėšų užskaitymo pagrįstumo ar teisėtumo, jų grąžinimo atsakovo sūnui niekuomet nebuvo svarstytas nei Bendrijos valdyboje, nei visuotiniame susirinkime, o atsakovo sūnus niekuomet nesikreipė į Sodininkų bendriją dėl įmokų grąžinimo.
3. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 668,48 Eur už sūnų įneštus į Bendrijos kasą pinigus ir 1500 Eur už patirtus moralinius nuostolius nuo 2000 iki 2015 metų po 100 eurų. Nurodė, kad atsakovas jokių įsiskolinimų ir įsipareigojimų Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ neturi, jis nepagrįstai buvo šmeižiamas.
4. Aiškino, kad pagal 2004 metų Kasos knygą jis buvo permokėjęs 2492,14 Lt. V. M. Ž., E. R., G. R., K. P., A. P. padavė į teismą ir teismas jiems užskaitė sumokėtus mokesčius, o jį apskundė Vilniaus rajono prokuratūrai. Prokuroras R. K. nustatė, kad jis pinigų nepasisavino, o yra permokėjęs, todėl V. M. Ž. jam bylos nekėlė, nes permoką būtų reikėję grąžinti. Jo yra sumokėta iki 2005 metų. Visi likusieji nurodyti 2004 m. kasos knygoje išsigandę V. M. Ž. šantažo sumokėjo jai antrą kartą, todėl Bendrija privalo jiems grąžinti neteisėtai paimtus pinigus. Teigė, kad visi nuo 2004 metų vykę Bendrijos susirinkimai neteisėti, o neteisėtai surinkti mokesčiai turi būti sugrąžinti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma kokius pinigus ir kokiais pagrindais J. Z. yra mokėjęs, dovanojęs ar kitokiais pagrindais perleidęs sūnums bei kaip tos piniginės sumos susijusios su Bendrija. Paaiškino, kad Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų valdybos nutarimai nebuvo nuginčyti ir sodininkų bendrijos narys turėjo pareigą valdybos nutarimus įgyvendinti. Nesutikdamas su šiais nutarimais sodininkų bendrijos narys turėjo galimybę juos nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad valdybos nutarimai yra pripažinti negaliojančiais, panaikinti ar atšaukti nėra. Be to, Bendrija nei valdybos posėdžiuose, nei visuotiniame susirinkime nėra svarsčiusi J. Z. atleidimo nuo einamųjų mokesčių klausimo ar klausimo dėl jau sumokėtų piniginių sumų ir jų metinių užskaitymų, todėl J. Z. teiginius apie, neva, Sodininkų bendrijai sumokėtus mokesčius reikėtų vertinti nepagrįsta asmenine J. Z. nuomone.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovo J. Z. ieškovei Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 1 044,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr.01-01-41301-15 nutraukimo atsakovo atžvilgiu nenustačius savavaldžiavimo požymių konstatuota, kad atsakovas, apklaustas specialiuoju liudytoju, patvirtino aplinkybes apie ginčo lėšų pervedimą. Teismo nuomone, atsakovas, nebūdamas Bendrijos valdybos pirmininku nuo 2015 m. birželio 4 d., neturėdamas jokių įgalinimų veikti bendrijos vardu, be jokio teisinio pagrindo 2015 m. birželio 10 d. atlikdamas Bendrijos piniginių lėšų 1 044, 12 Eur pervedimą į savo sąskaitą, neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita ir privalo šias lėšas grąžinti.
Šalies argumentai
8. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas, priešieškiniu prašydamas iš ieškovės priteisti jam 668,48 Eur skolos, priešieškinyje nurodydamas Bendrijos neteisėtus veiksmus apie Bendrijos 2000, 2001 metų įstatų pažeidimus, 2001–2005, 2014, 2015, 2019 metų laikotarpyje priimtus neteisėtus Bendrijos sprendimus, apie „išreketuotas“, kaip nurodė atsakovas, pinigines sumas, jokių reikalavimų dėl aukščiau paminėtų Bendrijos priimtų sprendimų nuginčijimo nereiškė, todėl vien aplinkybė, kad už atsakovą Bendrijai jo sūnūs yra įnešę atsakovo prašomą priteisti 668,48 Eur sumą, nėra pagrindas priešieškinio patenkinimui.
9. Taip pat nurodė, kad atsakovas, prašydamas priteisti 1500 Eur neturtinės žalos, nepateikė jokių įrodymų, kad tokią neturtinę žalą patyrė. Kadangi atsakovas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su Bendrijos priimtais sprendimais, priimtais priešieškinyje nurodytu laikotarpiu, nuo kurių priėmimo praėjo (priešieškinio pateikimo dienai praėjo penkeri ir daugiau metų), pačių priimtų sprendimų neginčydamas, teismas atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas J. Z. ir tretieji asmenys V. Z. bei J. Z. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį patenkinti – priteisti 668,48 Eur už sūnų įneštus į Bendrijos sąskaitą pinigus ir 1500 Eur už patirtus moralinius nuostolius nuo 2000 iki 2020 metų, priteistas sumas pervesti Ukrainos pabėgėlių fondui, išreikalauti iš ieškovės sodininkų registravimo knygą, 2015 m. gegužės 10 d., 2019 m. birželio 15 d. dienos s/b susirinkimų registracijos sąrašus bei balsavusių raštu dokumentus, sąskaitas- faktūras, revizijos aktus sodininko mokesčiui 1990,45 Lt sumai, žyminiam mokesčiui 229,86 Lt sumai, advokato išlaidoms 484,80 Lt sumai, 2009 m. gruodžio 10 d. 900,00 Lt, dokumentus (susirinkimų protokolus, sutartį su Bendrija, sąskaitas-faktūras) už ką buvo neteisėtai išreketuota 3905 Lt, taip pat išreikalauti iš ieškovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ V. M. Ž., J. Č., J. B., A. B., V. C., E. U., V. K., A. G. priėmimo į sodo bendrijos narius dokumentus (susirinkimų protokolus), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Apeliantai nurodo, kad priešieškiniu atsakovas prašė sugrąžinti 3905 Lt sumą su 5 procentų. metinėmis palūkanomis, atimant 1044,12 eurus. Apeliantai mano, kad ieškovė neturėjo jokios teisės reikalauti piniginių sumų, todėl atsakovas teisėtai susigrąžino tik ¼ dalį jam priklausančių lėšų, todėl patikslintas priešieškinis, kuriam pritaria atsakovo sūnūs, turėjo būti tenkinamas.
10.2. Teigia, kad atsakovas ir jo sūnus V. Z. jokių 2009 metų „valdybos nutarimų“ susirinkimų protokolų, sąskaitų-faktūrų nėra gavę iki šiol ir apskųsti neturėjo jokios galimybės, o teismui pateiktas 2009 m. lapkričio 21 d. valdybos nutarimas yra negaliojantis, nes turėjo dalyvauti 5 Bendrijos valdybos nariai, o dalyvavo trys ir tie patys ne Bendrijos nariai, mano, kad jiems turi būti iškelta baudžiamoji byla už fiktyvių dokumentų paruošimą ir reketą. Iš teismui pateiktos medžiagos matosi, kad ieškinys pagrįstas prielaidomis, deklaracijomis, melu ir klastotėmis.
10.3. Apelianto teigimu, baigiamojoje kalboje ieškovė melagingai teigė, kad atsakovas liko skolingas 5 Eur. Iš 2004 m. kasos knygos matyti, kad atsakovas už 2002-2003 metus yra apmokėjęs.
10.4. Mano, kad kadangi atsakovas jokių paslaugų negavo ir sutartis su juo bei sūnumis nebuvo sudaryta, todėl atsakovui ir sūnums jokių fiktyvių sąskaitų Bendrija neturėjo teisės išrašyti. Sodininkų bendrija privalėjo pateikti dokumentus, kokiu pagrindu iš atsakovo sūnaus V. Z. apgaulės ir melo pagalba buvo neteisėtai išreketuota 3905 Lt. Sąskaitoje, išrašytoje atsakovo sūnui J. Z. nurodoma viskas neteisėtai, nes nėra sutarties ir atsakovo įgaliojimo. Sodininkų mokestis nurodytas pagal išlaidų sąmatą, o turėtų būti pagal revizijos aktą, iš revizijos akto matyti, kad už geriamą vandenį ir vandenį, skirtą laistymui, sumokėta 2336 Lt, vienam sodininkui tenka 13 Lt, bet kadangi atsakovas turi gręžinį, todėl turėtų mokėti ne daugiau 10 Lt, nes laistymui naudoja ir nuo namo stogo surenkamą vandenį.
10.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas susigrąžino tik 1/4 išreketuotų pinigų ir reikalavo padengti likusią sumą 2406,86 Eur ir 1500 Eur už patirtus moralinius nuostolius nuo 2000 iki 2022 metų, nes atsakovas yra apšmeižtas, apvagintas, buvo persekiojamas, pastoviai buvo grasinama ir nebuvo leidžiama dalyvauti Bendrijos susirinkimuose, buvo daugelį kartų sužalotas, pastoviai gyvena įtampoje.
10.6. Teigia, kad pakartotinis 2019 m. birželio 15 d. Bendrijos susirinkimas neteisėtas, nes pirmam susirinkimui turėjo būti paruošti dokumentai (balsavimo raštu biuleteniai, sąmata, valdybos ataskaita, revizijos aktas nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.), visa tai turėjo būti padaryta iki skelbimo iškabinimo dienos 2019 m. gegužės 16 d. Jokių dokumentų nebuvo paruošta, dienotvarkėje nėra klausimo apie atsakovo pašalinimą ir bylos iškėlimą J. Z..
10.7. Apeliantai teigia, kad nepagrįstai klastočių ir melo pagalba buvo iškelta byla ir klaidinamas teismas. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas nuo 2004 m. iki 2014 m. Bendrijai yra sumokėjęs virš 10 000 Lt, tai yra 10 kartų daugiau, negu sumokėjo J. Č. ir kiti sodininkai.
10.8. Apeliantai teigia, kad viskas apie neturtinę žalą nurodyta patikslintame priešieškinyje. Sukurta nusikalstama grupuotė. Kuri šmeižia ir savo chuliganiškais veiksmais neleidžia J. Z. dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose ir šmeižia J. Z., pažadėjo, kad jis bus pašalintas iš Bendrijos narių. Dėl šitos grupuotės atsakovas teigia patyręs pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
10.9. Taip pat teigiama, kad 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje teisėja buvo šališka, dėl neaiškių priežasčių palaikė ieškovę, tai galutinai tapo akivaizdžiai aišku, kai į bylą priimamas 2015 m. liepos 11 d. suklastotas valdybos protokolas be Bendrijos valdybos narių parašų, kuriame atsakovas yra šmeižiamas, o atsakovo 2021 m. spalio 30 d. patikslintas priešieškinis atmetamas. Teigia, kad advokatė V. Ž. negali atstovauti Bendrijos, nes 2019 m. birželio 15 d. susirinkimo protokole bei dienotvarkėje nėra tokio klausimo, kad J. Z. dėl neteisėto disponavimo piniginėmis lėšomis iškelti bylą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Teigia, kad atsakovas, civilinėje byloje pateikdamas argumentus, nepateikia nei vieno dokumento, kuris norminių aktų nustatyta tvarka galėtų būti vertinamas kaip dokumentų klastojimą patvirtinantis dokumentas. Apeliantai civilinėje byloje nėra pateikę įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, informacijos apie nagrinėjamas civilines ar baudžiamąsias bylas ar atliekamus ikiteisminius tyrimus. Todėl nuolatiniai apeliantų teiginiai apie klastojamus ir suklastotus dokumentus yra tik jų asmeninė nuomonė.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovės teigimu, civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens valdymo organų priimtų sprendimų, jų turinio ar dokumentų tikrumo. Nenuginčijus norminių aktų nustatyta tvarka ir terminais juridinio asmens dokumento, nėra pagrindo teikti argumentų dėl dokumentų turinio, jų tariamo klastojimo.
11.3. Pasak ieškovės, apeliantai nenurodo faktinių aplinkybių, kad revizijos komisija ar audito įmonė būtų nustačiusi jo priešieškinyje ir paaiškinimuose nurodomus trūkumus dėl nustatytų mokesčių ar įpareigojusi Bendriją atlikti kokius nors veiksmus. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ tokių dokumentų pateikti negalėjo, nes priešieškiniu nurodyti faktai Bendrijoje nenustatyti, o apeliantų argumentai ir paaiškinimai vertintini jų asmenine nuomone.
11.4. Teigia, kad atsakovas nurodo, jog priėmė sprendimą už juridinio asmens valdymo organus ir vienasmeniškai veikė trečiojo asmens, sūnaus naudai, kuris neva už jį įmokėjo pinigines įmokas sodininkų bendrijai, o pinigines sumas pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Apeliantai civilinėje byloje nenurodė kas ir kada priėmė sprendimą 2015 metais dėl piniginių lėšų, užskaitytų sodininkų bendrijoje 2009-2010 metais grąžinimo fiziniam asmeniui. Klausimas dėl piniginių lėšų užskaitymo pagrįstumo ar teisėtumo, jų grąžinimo atsakovo ( mokesčius už tėvą sumokėjo sūnus) sūnui niekuomet nebuvo svarstytas nei Bendrijos valdyboje, nei visuotiniame susirinkime. Atsakovo sūnus niekuomet nesikreipė į sodininkų bendriją dėl įmokų grąžinimo.
11.5. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo vykdoma Sodininkų bendrijos ūkinė veiklos ir buhalterinės apskaitos patikra nuo 2004 metų, be to Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, apelianto nurodomų dokumentų saugojimo terminas – 10 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Visų pirma, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo 2022 m. liepos 17 d. papildomus paaiškinimus ir jų byloje nevertina, kadangi tokia procesinė teisė apeliaciniame procese šalims, po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, nėra numatyta. Be to, šie rašytiniai paaiškinimai nėra pasirašyti apeliantų, todėl ir dėl šios priežasties negali būti priimti bei vertinami (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo argumentų
14. Byloje ginčas kilo dėl piniginių lėšų, kurias atsakovas persivedė į savo asmeninę sąskaitą iš sodininkų bendrijos sąskaitos. Ieškovė teigė, kad šias lėšas atsakovas persivedė sau be jokio teisėto pagrindo ir prašė jas priteisti iš atsakovo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti jam iš ieškovės nepagrįstai iš jo išreikalautas pinigų sumas, kurias už atsakovą, jo teigimu, sumokėjo jo sūnūs. Atsakovas teigė, kad ieškovės reikalaujamas priteisti lėšas jis persivedė sau kaip ieškovės iš atsakovo (jo sūnų) neteisėtai gautas lėšas, o likusią dalį lėšų prašė priteisti priešieškiniu.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtino, jog atsakovas, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, persivedė į savo asmeninę sąskaitą bendrijos lėšas ir privalo jas grąžinti. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimų ieškovei, neginčijo jokių ieškovės priimtų sprendimų.
16. Atsakovas ir tretieji asmenys pateikė apeliacinį skundą, teigdami, kad ne atsakovas, o bendrija yra atsakovui skolinga, neteisėtai pasisavinusi iš atsakovo sūnų lėšas, kurias už atsakovą bendrijai sumokėjo jo sūnūs – tretieji asmenys šioje byloje, kadangi, kaip teigia apeliantai, buvo reketuojama.
17. Taigi šiuo atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir, priešingai, priešieškinio nepagrįstumo, tinkamai taikė materialines teisės normas.
18. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliantų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.).
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2015 m. birželio 10 d. į savo asmeninę sąskaitą, turėdamas prieigą prie ieškovės sąskaitos, persivedė sau 1 044,12 Eur. Atsakovas šioje byloje gynėsi, kad šias lėšas persivedė kaip neteisėtai Bendrijos išreikalautas iš jo sūnų.
21. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-297-695/2015).
22. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015 ir kt.).
23. Pažymėtina, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat)), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
24. Taigi šiuo konkrečiu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad teisėtas pagrindas 2015 m. birželio 10 d. pavedimui buvo, tačiau byloje nėra jokių tokias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Svarbu tai, kad lėšos buvo pervestos iš ieškovės – Sodininkų bendrijos, sąskaitos, todėl tokiam pavedimui turėjo būti gautas sodininkų bendrijos įpareigojimas arba mokėjimas atliekamas kitais teisėtais pagrindais (pvz., mokama už paslaugas ir pan.). Be to, tokiam pinigų pervedimui iš esmės neturi reikšmės atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis nežinojo, jog yra pašalintas iš bendrijos valdymo, kadangi net ir būdamas bendrijos valdybos pirmininku, jis privalėjo turėti teisėtą pagrindą piniginių lėšų pervedimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi ir tai, kad atsakovo sūnūs sumokėjo ieškovei 2009 m. lapkričio 12 d. ir 2009 gruodžio 10 d. atitinkamai 2705,12 Lt ir 900 Lt, nes Bendrijos sprendimo grąžinti šias lėšas atsakovui, pagal bylos duomenis, nėra ir nebuvo. Ta aplinkybė, kad atsakovas turėjo subjektyvų supratimą apie savo teises ir pareigas Bendrijos atžvilgiu, nepaneigia fakto, kad 2015 m. birželio 10 d. jo atliktas pavedimas 1 044,12 Eur sumai iš Bendrijos sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo atliktas neturint tam teisėto pagrindo, todėl piniginės lėšos privalo būti grąžintos Bendrijai (ieškovei).
25. Nors apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikiama jokių teisinių argumentų, susijusių su skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio atmetimo neteisėtumu, apeliaciniame skunde iš esmės atkartojamos priešieškinyje nurodytos aplinkybės ir atsakovo argumentai, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą atmesti atsakovo priešieškinį, vertina, kad toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
26. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, svarbu tai, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises ir įrodyti, kad ieškovė yra skolinga atsakovui dėl neteisėtai iš jo sūnų reikalautų lėšų mokėjimo į Bendrijos sąskaitą, atsakovas turėjo pateikti tiek įrodymų, kad jų pakaktų įsitikinti visišku atsakovo reikalavimo pagrįstumu, o vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė atsakovo prašytų įrodymų (kai kurie iš jų 2000 metų), nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir tenkinti jo priešieškinio reikalavimą, juo labiau, kad ieškovė šioje byloje pateikė rašytinius įrodymus, kurių teismui pakako atmesti atsakovo reikalavimus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio (priešieškinio) ribas nustato ieškovas (šiuo atveju atsakovas) pareikšdamas ieškinį ar priešieškinį (CPK 135 bei 143 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas, teikdamas priešieškinį pirmosios instancijos teismui apibrėžė ginčo ribas ir pareiškė reikalavimą ieškovei priteisti iš jos 668,48 Eur už sūnų įneštus į Bendrijos kasą pinigus. Tačiau ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius apie neteisėtą lėšų reikalavimą iš atsakovo sūnų. Kaip matyti iš trečiojo asmens V. Z. 2009 m. lapkričio 12 d. pervedimo (jame nurodytos paskirties), lėšos pervestos už atsakovą sodininko įsiskolinimo dengimui (sodininko mokesčiai, advokato išlaidos, žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidos) ir tai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo sūnus minėtu pavedimu savanoriškai ir niekieno neverčiamas sumokėjo už tėvą skolas Bendrijai, juo labiau kad ir objektyvių duomenų, jog atsakovo šeimai (sūnums) Bendrija grasino ir vertė mokėti atitinkamas lėšas, atsakovas į bylą neteikė, nurodydamas tik savo subjektyvius samprotavimus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo sūnus J. Z. 2009 m. gruodžio 10 d. pervedimą atliko Bendrijos 2009 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio protokolo pagrindu, kuris taip pat ieškovės pateiktas į bylą ir iš jo matyti, kad posėdžio metu atsakovo sūnus, pagal įgaliojimą atstovaudamas atsakovą, įsipareigojo padengti Bendrijai advokato išlaidas, be kita ko, pasižadėjo Bendrijai mokėti už atsakovą mokesčius ir siekti, kad atsakovo bendravimas su Bendrija būtų ribotas.
28. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.
29. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).
30. SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
31. Visi asmenys, net ir ne sodininkų bendrijos nariai, turintys mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl šių asmenų pareigų, pažymėjo, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).
32. Aplinkybę, kad iki 2014 metų atsakovo sūnūs mokėjo už jį mokesčius patvirtina tiek ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai, tiek ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros, kurių pagrindu ir buvo mokami mokesčiai. Šių sąskaitų-faktūrų jas gavę asmenys neginčijo, o kodėl atsakovas, būdamas sodininku Sodininkų bendrijoje, neturėjo mokėti su tuo susijusių mokesčių, pvz. už bendrosios nuosavybės administravimą, už asfalto remontą, už generalinio plano kregavimą, už elektrą ar kt., atsakovas nenurodė ir tik deklaratyviai teigė, kad pinigai iš jo sūnų buvo pareikalauti neteisėtai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti priešpriešinių atsakovo reikalavimų.
33. Nors apeliantai teigia, kad atsakovui per 20 metų Bendrijos veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodinėjo nei vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų egzistavimo, o vien deklaratyvūs teiginiai apie blogus ir konfliktinius atsakovo ir Bendrijos narių santykius negali būti laikomais pagrindžiančiais reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
34. Atsižvelgus į aptartą, apeliacinio skundo argumentai, kuriuose dėstomi apeliantų nuogąstavimai, nepasitenkinimas Bendrijos ar jos narių veikla neteikia pagrindo teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą materialinių teisinių reikalavimų dalyje pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, kad didžioji dalis apeliantų argumentų iš viso nėra susiję su nagrinėjama byla, o savo teiginiams pagrįsti nei atsakovas, nei tretieji asmenys viso bylos proceso metu neteikė atsakovo reikalavimus ir teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų (CPK 178 straipsnis).
35. Nors apeliantas skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, teismo šališkumo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, juo labiau kad galutinis teisinis rezultatas šioje byloje lieka nepakitęs, t. y. atsakovo reikalavimai lieka atmesti.
36. Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimą ir atmesdamas atsakovo reikalavimus dėl piniginių lėšų priteisimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 1089 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovei iš apeliantų, t. y. atsakovo ir trečiųjų asmenų, priteistina lygiomis dalimis po 363 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. 191672489, iš atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.