Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. vasario 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 Eur bauda už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. J. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad metinę finansinę ataskaitą turi patvirtinti akcininkas ją pasirašydamas. Nagrinėjamu atveju fiziškai nebuvo įmanoma to padaryti, kadangi akcininkė buvo mirusi. Be to, jis nutraukė darbo santykius su įmone. Pareiškėjas pažymėjo, jog pats Registrų centras iniciavo įmonės likvidavimą, kadangi įmonė po akcininkės mirties nebevykdė veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo bei Institucijos atstovės paaiškinimus, konstatuoja, jog pareiškėjas atsakomybėn dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Asmuo, padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur.

Pareiškėjas nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laiku, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) metinis pranešimas ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 22.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., tačiau šiuo atveju nustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas.

Pareiškėjas pateiktu skundu neginčija paties fakto, jog iš tiesų iki 2024 m. birželio 1 d. nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys, tačiau prašo panaikinti Registrų centro nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nurodydamas, kad jis šio pažeidimo padarymo metu nebuvo Bendrovės vadovu, todėl negali būti atsakingu už finansinių ataskaitų nepateikimą. Nurodo, kad vadovu buvo iki (duomenys neskelbtini). 2022 metų pabaigoje buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl nebebūdamas Bendrovės vadovu nebeturėjo pareigos teikti finansinių ataskaitų rinkinio JAR tvarkytojui. Be to, teigia, kad po Bendrovės vienintelės akcininkės mirties palikimo – akcijų – niekas nepaveldėjo, todėl nuo (duomenys neskelbtini) Bendrovė nustojo vykdyti veiklą. Dėl susiklosčiusios situacijos 2023 m. akcininkų susirinkimas neįvyko ir finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas, todėl pareiškėjas neturėjo patvirtinto dokumento, kurį būtų galėjęs pateikti Registrų centrui.

Teismas, įvertinęs šiuos argumentus teisės aktų, reglamentuojančių įmonės vadovo teises ir pareigas, kontekste, o taip pat ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, nešalina jo atsakomybės, todėl negali būti pagrindu priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl pareiškėjo argumento, jog jis 2022 m. pabaigoje buvo atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas šiuo atveju turi omenyje, kad jis nutraukė darbo santykius su šia bendrove. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodo ir pažymi Institucija, bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog ši institucija pateikė pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo būti juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020-04-27 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 227-813/2020). Todėl nutrūkus valstybiniam socialiniam draudimui Bendrovės vadovas nėra atleidžiamas nuo įstatymais jam pavestų specifinių pareigų vykdymo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bet kokie pakeitimai, susiję su įmonės valdymu, direktoriaus, vadovo pakeitimu, privalo būti registruoti Juridinių asmenų registre, tačiau iš šioje byloje esančių duomenų – Juridinių asmenų registro išrašo, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir nutarimo priėmimo dienai buvo S. J..

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje yra reglamentuojamas vadovo statusas, jo paskyrimo, atšaukimo tvarka, jo atsakomybė. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. 8 dalyje nustatyta, jog Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, o to paties straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 12 punkte taip pat numatyta, kad bendrovės vadovas atsako ir už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Tad, kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, vien darbo sutarties nutraukimo nepakanka, kad vadovas nebetektų jam įstatymo numatytų pareigų. Apie vadovo funkcijų pasibaigimą turi būti informuotas Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų iniciatyvus ir kreipęsis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją siekdamas pranešti apie savo kaip vadovo pareigų pasibaigimą. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad sprendžiant dėl asmens pareigos vykdyti vadovo pareigas, svarbu nustatyti, jog asmuo buvo paskirtas bendrovės vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-1121/2021, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-503-1023/2023).

Tai, kad įmonė nebevykdė veikos taip pat nėra aplinkybė, atleidžianti vadovą nuo pareigos teikti ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismų praktikoje pasisakyta, kad net ir tais atvejais, kai apie sprendimą stabdyti įmonės veiklą informuojamas Mokesčių administratorius, tai nepanaikina pareigos teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-05 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6203-1017/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6435-1017/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1003-1082/2020 ir kt.).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017-12-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019).

Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama Bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nustačius aplinkybes dėl akcininkės mirties, būdamas atsakingu už tinkamą įmonės veiklą asmeniu, jis turėjo dėti pastangas ieškoti paveldėtojų ar imtis kitų priemonių, kad įmonės veikla būtų vykdoma tinkamai arba būtų imtasi procedūrų įmonę likviduoti ar kitų įstatymo numatytu būdu užbaigti jos veiklą. Tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Todėl pareiškėjo nerūpestingumas ir nepakankamai atsakingas vadovavimas nepašalina jo kaip Bendrovės vadovo atsakomybės dėl vadovo įsipareigojimų nevykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog Pareiškėjas pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laiku nepateikė įmonės finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 metus. Inkriminuoto nusižengimo sudėtis Pareiškėjo veikoje nustatyta ir įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių teismui nekelia.

Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog panaikinti 2025 m. vasario 19 d. Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, todėl S. J. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. skundo netenkinti.

2025 m. vasario 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.