- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1841-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02597-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- K. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6546-292/2018, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo.
2. Nurodė, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Santuokos metu jie yra įgiję nekilnojamo turto ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje taip pat turi ir finansinių įsipareigojimų, susijusių su nekilnojamo turto įsigijimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo.
4. Teismas nurodė, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį. Dėl to sprendžiant reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimą turi būti taikomos tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatos. Jungtinė Karalystė ir Lietuva nėra sudariusi dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose. Todėl nustatant reikalavimo dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamo turto padalijimo teismingumą, atsižvelgiama į tarptautinėje teisėje egzistuojančias abipusiškumo ir pagarbos principus, apie kuriuos ne kartą pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nesant tarptautinių sutarčių, o santykiuose su ES valstybės narėmis - ES teisės aktų, leidžiančių tai daryti, negalima spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą bei finansinių įsipareigojimų šioje šalyje. Net jei teismas formaliai išspręstų klausimą dėl daiktinių teisių į Jungtinėje Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, sprendimas šioje nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Ieškinio reikalavimo dalis dėl sutuoktinių nekilnojamo turto, esančio Jungtinėje Karalystėje ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, nagrinėtinas šios šalies teismuose.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas K. B., atstovaujamas advokato Laimiaus Platūkio prašė panaikinti Alytaus apylinkes teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Alytaus apylinkes teismo Alytaus rūmams. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo. Byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Jungtine Karalyste, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių kitų reikalavimų jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (reglamentas „Briuselis II bis“), nuostatomis Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare. Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį ieškovas reikšdamas ieškinį turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y. arba kreiptis pagal jų gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 str. 1 d. a p. 1 pp.), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos Respublikos teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi ieškovas kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
5.2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 nurodytais išaiškinimais. Teismas pažeidė Reglamentą „Briuselis II bis“, nes visiškai nenustatinėjo aplinkybių, suponuojančių teismingumą Alytaus apylinkes teismui, nors duomenys apie ieškovo ir atsakoves sąsajas su Lietuva teismui buvo pateikti kartu su ieškiniu. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi esminį ryšį su Lietuva, kur yra jų pagrindinių interesų vieta. Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Šalys į Jungtinę Karalystę išvyko tikslu užsidirbti lėšų, kad galėtų Lietuvoje susikurti sąlygas tolesniam gyvenimui. Tiek K. B., tiek I. B. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Abiejų sutuoktinių šeimos ir socialiniai ryšiai yra Lietuvoje, dėl ko ieškovas ieškinyje nurodė savo gyvenamąją vietą ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Lietuvos Respublikoje. Šalys, pardavę nekilnojamąjį turtą ir įvykdę prievolę, nesiekia turėti ateityje nekilnojamojo turto ir prievolių Jungtinėje Karalystėje, kas įrodo, kad savo ateities su šia šalimi nesieja. Ši aplinkybė vertintina kaip kitos priežastys, nustatančios sutuoktinių laikiną gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Teismui pateikti išrašai iš nekilnojamojo turto registro apie žemės sklypų įsigijimą Lietuvoje, statybos leidimas, kas priskirtina prie svarbios aplinkybės apie asmenų ekonominių ryšių sąsajumą su Lietuva. Teismas nutartyje pasisakė, kad sprendimas Jungtinėje Karalystėje nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Tačiau reglamento „Briuselis II bis“ 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse netaikant jokių specialių procedūrų. Aukštesnių instancijų teismai analogiškose bylose savo nutartyse yra pasisakę dėl reglamento „Briuselis II bis“ nuostatų taikymo, kuriomis yra panaikinę žemesnių instancijų teismų nutartis bei pripažinę juos padarius materialiosios teises normų pažeidimus (pvz., Kauno apygardos nutartis 2018 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje Nr.e2S-909-896/2018).
5.3. CPK 382 straipsnyje nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Šalys privalo procesiniame dokumente nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą. Bet kokie ieškinio reikalavimai ir teismo sprendimai, kai sprendžiamas tik dalies bendro turto padalijimo ar prievolių vykdymo klausimas, nustatyto teisinio reguliavimo požiūriu iš principo negalimi. Ieškovas dar 2018 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams buvo pateikęs ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Tuomet teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6242-652/20l8 pagrindų dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimus dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamojo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo nenustatė. Teismo nutartimi buvo nustatyti bendro pobūdžio procesiniai trūkumai, kurie teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti, kadangi papildomai teiktini nutartyje nurodyti dokumentai, susiję su Jungtine Karalyste, ir nustatytu terminu ieškovas jų pateikti neturėjo galimybių, todėl teismas tuo pagrindu ieškinį paliko nenagrinėtu.
6. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė leidimą statiniui (el. bylos b.l. Nr. 71-72).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus priima ir prijungia prie bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo esmės
9. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Pažymėtina, kad tarptautinėje privatinėje teisėje įprastas autonomiškas jurisdikcijos nagrinėti vienoje byloje reiškiamus skirtingus reikalavimus vertinimas (t. y. jurisdikcija kiekvienam reikalavimui vertinama atskirai). Teismas dėl savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylą ar tam tikrą joje kylantį klausimą visais atvejais sprendžia savo iniciatyva (CPK 782 str.). Tai reiškia, kad teismas gali imtis iš esmės nagrinėti bylą, turinčią užsienio elementą, tik tą reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis yra kompetentingas. Dėl šių priežasčių reikalavimo dėl užsienio valstybėje esančio turto teisinio statuso ir jo padalijimo tarptautinio teismingumo klausimas turi būti vertinamas atskirai ir nepriklausomai nuo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo nacionalinio teismingumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). Bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl sutuoktinių nekilnojamo turto, esančio Jungtinėje Karalystėje, ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, teisminga šios šalies teismams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 786 straipsnyje nustatyta, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Šia teisės norma visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo bei pagarbos principus, ši taisyklė taip pat reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijsos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
13. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Jungtine Karalyste. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas nepatenka į ES teisės aktų reguliavimo sritį, o Jungtinė Karalystė ir Lietuva dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose nėra sudariusios. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nesant tarptautinių sutarčių, o santykiuose su ES valstybės narėmis – ES teisės aktų, leidžiančių tai daryti, negalima spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą bei finansinių įsipareigojimų šioje šalyje.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad atsisakyto priimti reikalavimo jurisdikcijos klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, (reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis. Iš minėto Reglamento 1 straipsnio, nustatančio Reglamento taikymo sritį, matyti, kad šis teisės aktas sutuoktinių bendro turto bei finansinių įsipareigojimų padalijimo jurisdikcijos klausimų nereglamentuoja.
15. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, kurios išaiškinimais, apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje byloje ieškovas reiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tas pat pasakytina ir dėl vienodos teismų praktikos laikymosi. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-909-896/2018, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ buvo sprendžiamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo teismingumo klausimas. Esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms ir pareikštiems reikalavimams, bylos negali būti sprendžiamos analogiškai.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Nustačius aukščiau nurodytas esmines aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai yra nekeičiantys esmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė reikalavimo dėl Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo teismingumo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.