Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir D. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos prašė patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. V. ir R. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad nuolatinė pareiškėjų ir jų nepilnametės dukters A. gyvenamoji vieta, su kuria jie yra labiausiai susiję, yra ne Lietuvoje, o Belgijos Karalystėje.Pareiškėjai prašyme nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Belgijoje; yra deklaravę išvykimą į Belgiją, pareiškėjai turi nekilnojamąjį turtą Belgijoje, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), Belgijoje, pareiškėjams priklausanti transporto priemonė taip pat registruota Belgijoje, pareiškėjų kreditoriaus KBC Bank Lochristi, kuris kreditą suteikė pareiškėjams gyvenamojo namo su žemės sklypu įsigijimui ir kuriam pareiškėjai turi prievolę grąžinti įsiskolinimą, buveinė taip pat Belgijoje. Pareiškėjų nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše nurodyta, kad ji gimusi Belgijoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų ir jų nepilnametės dukros faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kokie ryšiai juos sieja su Lietuva, prašyme nenurodyta, kad pareiškėjai yra įgiję registruotino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad prašymas neteismingas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, o teismingas Belgijos Karalystės teismui. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio nuostatas ir 8 straipsnį, byla nagrinėtina Belgijos Karalystėje, nes ten yra abiejų pareiškėjų ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kitų klausimų sprendžia ir kelia nepilnametės dukros A. išlaikymo klausimą. Teismas pažymėjo, kad nors išlaikymo pareigos neįeina į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sritį (išlaikymo klausimus reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena su pareiškėjais, teismas, nagrinėsiantis santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylą, turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydamas Tarybos reglamento Nr.4/2009 nuostatas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. V., atstovaujama advokatės Irenos Andriuškevičienės, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai vadovavosi Reglamento 3 straipsnio l dalies a papunkčiu ir 8 straipsniu, ko pasėkoje nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo su vaiku bendravimo nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kt. privalo kreiptis į Belgijos Karalystės teismą. Alytaus apylinkės teismas pažeidė Reglamento 17 straipsnį, nes visiškai nenustatinėjo aplinkybių, suponuojančių teismingumą Alytaus apylinkės teisme pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir tai labiausiai atitinka vaiko interesus. Iš to seka, kad teismas turėjo pareigą nustatyti, ar pareiškėjų nepilnametis vaikas turi esminį ryšį su Lietuva ir ar abu pareiškėjai sutinka, kad Lietuvos teismas nagrinėtų jų bylą. Pareiškėjų nepilnametis vaikas A. V., gimusi (duomenys neskelbtini) kaip ir patys pareiškėjai, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Būdamas Lietuvos piliečiu vaikas be abejonės turi esminį ryšį su Lietuva, kur yra jo kultūra, giminaičiai, su kuria siejama vaiko ateitis. Tai atitinka Reglamento 12 straipsnio 3 dalies a papunktį, kas lemia teismingumą Lietuvoje. Abu pareiškėjai, pateikdami prašymą bendru sutarimu nutraukti santuoką Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, nedviprasmišku būdu pritarė, kad toks teismingumas geriausiai atitinka vaiko interesus, kas atitinka Reglamento 13 straipsnio b papunktį. Pareiškėjai, susitardami dėl vaiko išlaikymo dydžio, vadovavosi ekonomine padėtimi Lietuvos Respublikoje, dėl ko išlaikymą nustatė po 150 Eur/mėn. Sutarties 4.3 punktu papildomai susitarė, kad periodinės išmokos, teikiamos vaikui kaip išlaikymas, indeksuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tuo remiantis pareiškėjai grindžia vaiko išlaikymo prievolę su Lietuvos įstatymais ir Lietuvos ekonomine padėtimi, dėl ko susitarimas dėl vaiko išlaikymo negalės būti sprendžiamas Belgijos Karalystėje. Teismui neturėtų kilti abejonių dėl abiejų šalių pritarimo, kad Lietuvos teismas nagrinėtųjų bylą, nes pareiškimą pasirašė abu pareiškėjai. Teismas, nustatydamas pareiškėjų gyvenamąją vietą, vadovavosi CK 2.12 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus kriterijus sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, būtent: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės. Pareiškėja R. V. į Belgijos Karalystę išvyko tikslu užsidirbti lėšų, pagerinti savo turtinė padėtį, t. y. gyvena laikinai. R. V. yra Lietuvos Respublikos pilietė, turinti du vaikus, kurie taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Abiejų pareiškėjų šeimos ir socialiniai ryšiai yra Lietuvoje, dėl ko abu pareiškėjai nurodė savo gyvenamąją vietą ne tik Briuselyje, bet ir Lietuvos Respublikoje, kurią laiko savo nuolatine gyvenamąja vieta. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išreikšta pareiškėjų valia suponuoja išvadą apie interesų Belgijos Karalystėje nebuvimą. Šalys susitarė surasti pirkėją, parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį Belgijos Karalystėje, grąžinti paskolą bankui, pasidalinti pinigines lėšas (Sutarties 7.2 punktas). Pardavę nekilnojamąjį turtą ir įvykdę prievolę, pareiškėjai nesiekia turėti ateityje nekilnojamojo turto ir prievolių Belgijos Karalystėje, kas įrodo, kad savo ateities su šia šalimi nesieja. Ši aplinkybė vertintina kaip kitos priežastys, nustatančios pareiškėjų laikiną gyvenimą Belgijos Karalystėje. Pareiškėjas D. V. 2012 m. liepos 19 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo Lietuvoje 0,9994 ha žemės sklypą, kas patvirtina pareiškėjo ekonominių ryšių sąsajumą su Lietuva. Teismas, būdamas aktyvus šio pobūdžio bylose, per trūkumų institutą ar pats savo iniciatyva galėjo patikrinti ir konstatuoti, kad D. V. turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, į Belgiją jis deklaravo išvykimą tik 2015 m. rugpjūčio 21 d., kas įrodo jo trumpalaikius ryšius su šia šalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nustatymo

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kaip neteismingą Lietuvos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuolatinė pareiškėjų ir jų nepilnametės dukters A. gyvenamoji vieta, su kuria jie yra labiausiai susiję, yra ne Lietuvoje, o Belgijos Karalystėje, sprendė, kad byla teisminga Belgijos Karalystės teismui.CPK 784 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Belgijos Karalyste, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai.Bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Belgijos Karalystėje. Sutuoktiniai (pareiškėjai) kreipėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu (ieškinio dalykas) į Alytaus apylinkės teismą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad šalys gyvena ne Lietuvoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, šiuo atveju šalys bendru pareiškimu arba ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų gyvenamąją vietą į Belgijos Karalystės kompetentingą teismą (reglamento „Briuseli II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla nagrinėtina Belgijos Karalystėje, nes ten yra abiejų pareiškėjų ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, neatsižvelgė į pilietybės kriterijų ir reglamente numatytą alternatyvą kreiptis ir į valstybės narės teismą jų piliečiams dėl santuokos nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.