- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1820-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34379-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- D. K., K. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir K. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K., D. K. ir K. K. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kasdairas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje 2YT-40982-1089/2019 atmetė pareiškėjų D. K., D. K. ir K. K. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai D. K., D. K. ir K. K. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019 pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo – BUAB „Kasdairas“. Pareiškėjai prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
3. Pareiškėjai nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. įvyko pirmasis BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimas, po kurio tarp BUAB „Kasdairas“ kreditorių ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas turėjo būti pasirašyta pavedimo sutartis, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ pateiktos informacijos pareiškėjams tapo žinoma, kad pavedimo sutartis nebuvo pasirašyta. Anot pareiškėjų, tai reiškia, kad bankroto administratorė UAB „Bankrotas“, atstovaujama S. G., neturėjo teisės pateikti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl vykdomosios bylos buvo užvestos neteisėtai (CPK 366 straipsnio1 dalies 2 punktas).
4. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 patvirtinus D. K. kreditorinį reikalavimą 52 551,28 Eur sumai (atsiradusį 2015 m. kovo 16 d.), paaiškėjo aplinkybė, kad BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorė UAB „Bankrotas“, atstovaujama S. G., 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018), kuriame melagingai nurodė, jog D. K. niekada neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Bankrotas“ (CPK 366 straipsnio1 dalies 3 punktas).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo BUAB „Kasdairas“ atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; priteisti suinteresuoto asmens BUAB „Kasdairas“ naudai iš pareiškėjų po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų D. K., D. K. ir K. K. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad bankroto administratorė UAB „Bankrotas“, atstovaujama S. G., neturėjo teisės paduoti antstoliui vykdomųjų dokumentų, nes BUAB „Kasdairas“ kreditoriai jai nėra suteikę tokių įgaliojimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad S. G. yra UAB „Bankrotas“ darbuotojas, paskirtas vykdyti BUAB „Kasdairas“ bankroto procedūras; S. G., kaip atsakingas už BUAB „Kasdairas“ bankroto procesą asmuo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą imtis veiksmų dėl skolos išieškojimo iš įmonės skolininkų ir tokiems veiksmams atlikti jam nėra reikalingas įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas ir (ar) pavedimas. Teismas nutartyje konstatavo, kad BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo (S. G.) turėjo teisę pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui, o antstolis, juos priimdamas, nepažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalies nuostatų. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs minėtą nutartį, paliko ją nepakeista.
8. Spręsdamas dėl pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių (tai, kad iš 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ „Turto bankas“ pranešimų pareiškėjai sužinojo, jog BUAB „Kasdairas“ kreditoriai su bankroto administratore UAB „Bankrotas“ nepasirašė pavedimo sutarties), kurias pareiškėjai laikė naujai paaiškėjusiomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindė antstolio veiksmų neteisėtumą, t. y. kad vykdomieji dokumentai pateikti vykdymui tokios teisės neturinčio asmens. Konstatavęs, kad 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. pranešimai, kuriais kreditoriai pareiškėjams patvirtino, jog su UAB „Bankrotas“ nepasirašė pavedimo sutarties, yra įrodymas, kuris pagrindžia jau anksčiau žinotą aplinkybę, teismas sprendė nesant pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
9. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio1 dalies 3 punkto pagrindu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas), teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyti melagingi paaiškinimai, parodymai, ir, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, nesant pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. K. ir K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo, tačiau teismas šio prašymo priėmimo klausimo neišsprendė, tokiu būdu pažeisdamas rungimosi principą.
10.2. Teismas pareiškėjų 2020 m. spalio 8 d. pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo priėmimo klausimą išsprendė tik 2020 m. spalio 12 d., priimdamas rezoliuciją, nors skundžiamą nutartį priėmė 2020 m. spalio 8 d. Dėl to taip pat buvo pažeistas rungimosi principas.
10.3. Teismas netyrė įrodymų, o konkrečiai – nesiaiškino pavedimo sutarties projekto, kurį bankroto administratorė vadina pačia pavedimo sutartimi, ir 2018 m. sausio 5 d. patvirtinto sutarties projekto skirtumų (faktiškai skiriasi tekstas). Dėl galimai suklastotos pavedimo sutarties jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
10.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019 jau buvo nagrinėjimas pavedimo sutarties klausimas, nors nė vienas pareiškėjas tuo metu dar nežinojo, kad pavedimo sutarties nėra. Kai buvo nagrinėjama nurodyta byla, pareiškėjai manė, kad pavedimo sutartis yra pasirašyta.
10.5. Kadangi pavedimo sutartis tarp BUAB „Kasdairas“ ir UAB „Bankrotas“ niekada nebuvo pasirašyta, bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ neturėjo teisės BUAB „Kasdairas“ vardu sudaryti 2018 m. kovo 1 d. teisinių paslaugų sutarties. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš pareiškėjų priteisti suinteresuotam asmeniui BUAB „Kasdairas“ po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes iš ne teisės negali gimti teisė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl įrodymo priėmimo ir naujų įrodymų išreikalavimo
13. Pareiškėjas (vienas iš apeliantų) D. K. 2020 m. gruodžio 3 d. iki bylos nagrinėjimo pradžios pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naują įrodymą (pareiškėjo 2020 m. lapkričio 12 d. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00337-20 ir 2020 m. spalio 22 d. nutarimo atsisakyti pripažinti D. K. nukentėjusiuoju) bei išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00337-20 medžiagą. Pareiškėjo nuomone, nurodyti įrodymai gali pagrįsti aplinkybes, kad teismui pateikta pavedimo sutartis tarp BUAB „Kasdairas“ kreditorių ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ yra suklastota.
14. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo CPK nustatyta tvarka (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytiniais įrodymais gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar pavedimo sutartis tarp BUAB „Kasdairas“ kreditorių ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ buvo suklastota, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar aplinkybė, kad pavedimo sutartis galimai nebuvo pasirašyta, gali būti laikoma naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, taip pat, ar pavedimo sutarties nepasirašymas gali turėti esminės reikšmės prašomai atnaujinti bylai dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teikiamas rašytinis įrodymas (pareiškėjo skundas vyriausiajam prokurorui) ir prašomi išreikalauti įrodymai (ikiteisminio tyrimo medžiaga) neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje, todėl pareiškėjo prašymas dėl įrodymo priėmimo ir naujų įrodymų išreikalavimo atmestinas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (apeliantai) vienu iš pagrindų, kuriuo rėmėsi prašydami atnaujinti procesą, nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
18. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. gauta informacija, kuri, pareiškėjų nuomone, patvirtina aplinkybę, kad po 2018 m. sausio 5 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo pavedimo sutartis tarp BUAB „Kasdairas“ kreditorių ir teismo paskirtos bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ nebuvo pasirašyta. Anot pareiškėjų, tai reiškia, kad bankroto administratorė UAB „Bankrotas“, atstovaujama S. G., neturėjo teisės pateikti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl vykdomosios bylos buvo užvestos ir vykdomos neteisėtai.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019 grindė antstolio veiksmų neteisėtumą, t. y. kad vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti tokios teisės neturinčio asmens. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė nesant pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
20. Pareiškėjai (apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019 nebuvo nagrinėjimas pavedimo sutarties klausimas, nes nė vienas pareiškėjas tuo metu dar nežinojo, kad pavedimo sutarties nėra (tuo metu pareiškėjai manė, kad bankroto administratorė ir kreditoriai yra pasirašę pavedimo sutartį). Pareiškėjai nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai netyrė ir nesiaiškino pavedimo sutarties projekto, kurį bankroto administratorė vadina pavedimo sutartimi, ir 2018 m. sausio 5 d. patvirtinto pavedimo sutarties projekto skirtumų, taip pat nevertino aplinkybės, kad dėl galimai suklastotos pavedimo sutarties jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
21. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
22. Jau nurodyta, kad pareiškėjai naujai paaiškėjusia aplinkybe, jų nuomone, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą, nurodo tai, kad po 2018 m. sausio 5 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo pavedimo sutartis tarp BUAB „Kasdairas“ kreditorių ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ nebuvo pasirašyta. Šią aplinkybę pareiškėjai byloje įrodinėja iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu gautais laiškais.
23. Visų pirma, iš nurodytų elektroninių laiškų turinio matyti, kad juose Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ nurodė tik tai, jog nėra pasirašę ir neturi pavedimo sutarties, tačiau neteigė, kad pavedimo sutartis su bankroto administratore apskritai nebuvo sudaryta. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, pavedimo sutartis su bankroto administratore turėjo būti pasirašyta ne visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, bet tik kreditorių susirinkimo įgalioto pirmininko (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).
24. Suinteresuotas asmuo BUAB „Kasdairas“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, nesutikdamas su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo, teigia, kad tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių ir bankroto administratorės buvo sudaryta pavedimo sutartis. Šiai aplinkybei pagrįsti suinteresuotas asmuo pateikė į bylą bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ įgalioto asmens S. G. ir įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkės Brigitos Karčiauskienės 2018 m. sausio 19 d. pasirašytą pavedimo sutartį.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai, kvestionuodami nurodytos pavedimo sutarties teisėtumą (laikydami ją suklastota), yra kreipęsi į teisėsaugos institucijas ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), požymius, nėra pagrindas konstatuoti, jog vykdomųjų dokumentų pateikimo metu pavedimo sutartis nebuvo sudaryta, nes įstatymo nustatyta tvarka nėra konstatuotas dokumento suklastojimo faktas, taip pat nėra duomenų, kad pavedimo sutartis būtų nuginčyta (ginčijama). Taigi pareiškėjų (apeliantų) nurodyta aplinkybė, jų nuomone, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. tai, kad tarp bankroto administratorės ir BUAB „Kasdairas“ kreditorių po 2018 m. sausio 5 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nebuvo pasirašyta pavedimo sutartis, negali būti laikoma ne tik naujai paaiškėjusia (CPK 366 straipsnio prasme), bet ir apskritai nustatyta, nes byloje yra pateikta 2018 m. sausio 19 d. bankroto administratorės ir kreditorių susirinkimo pirmininkės pasirašyta pavedimo sutartis.
26. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad net ir nustačius aplinkybę, jog vykdomųjų dokumentų pateikimo metu bankroto administratorė ir bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas nebuvo sudarę pavedimo sutarties, ši aplinkybė negalėtų būti laikoma turinčia esminę reikšmę bylai, t. y. kad jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
27. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
28. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Nurodytoje byloje pareiškėjai (apeliantai) įrodinėjo, kad antstolis neturėjo teisės priimti ir pradėti vykdymo veiksmus pagal jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, nes juos pateikusiam asmeniui (bankroto administratorės atstovui S. G.) bankrutavusios įmonės kreditoriai nebuvo suteikę tokių įgaliojimų. Bylą išnagrinėjęs ir pareiškėjų skundą atmetęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad S. G., kaip atsakingas už BUAB „Kasdairas“ bankroto procesą asmuo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis veiksmų dėl skolos išieškojimo iš įmonės skolininkų ir tokiems veiksmams atlikti jam nebuvo reikalingas įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas ir (ar) pavedimas. Nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį peržiūrėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi ją paliko nepakeistą.
29. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymas iš esmės yra techninis veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-552-330/2016; 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1684-407/2020). Iš BUAB „Kasdairas“ kreditorių 2018 m. sausio 5 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad 7 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį ir balsų dauguma buvo nutarta įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį. Vadovaujantis nurodytu kreditorių susirinkimo nutarimu, kreditorių susirinkimo pirmininkė ir bankroto administratorė 2018 m. sausio 19 d. pasirašė pavedimo sutartį. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1579-450/2020 išnagrinėjęs kreditoriaus D. K. (vieno iš apeliantų nagrinėjamoje byloje) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas kreditoriaus D. K. skundas dėl BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio ir jame priimtų sprendimų panaikinimo, konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartis yra negaliojanti ir nesuteikianti bankroto administratorei įgaliojimų atlikti įmonės vardu bankroto procese numatytus veiksmus.
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad net jei ir paaiškėtų, kad vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti antstoliui metu pavedimo sutartis tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių ir bankroto administratorės nebuvo sudaryta arba kad ši sutartis buvo suklastota, ši aplinkybė neturėtų įtakos civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019 priimtam procesiniam sprendimui, nes pavedimo sutarties su bankroto administratore sudarymas iš esmės yra veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkime išreikšta jų valia (pritarimas) dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų (šiuo konkrečiu atveju įmonės kreditoriai pritarė pavedimo sutarties sąlygoms), o įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad bankroto administratorė turėjo teisę inicijuoti vykdymo procesą, nepaisant atskiro įmonės kreditorių pavedimo atklikti tokius veiksmus buvimo ar nebuvimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti egzistavimo.
31. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą taip pat grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų buvę nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertinas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, ir nenurodė tokio nuosprendžio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo ir šiuo pagrindu.
32. Pareiškėjai skundžiamos nutarties neteisėtumą, be kita ko, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikto prašymo dėl įrodymų prijungimo priėmimo klausimo, o 2020 m. spalio 8 d. pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo priėmimo klausimą išsprendė tik 2020 m. spalio 12 d. rezoliucija, kai skundžiama nutartis buvo priimta 2020 m. spalio 8 d. Pareiškėjų nuomone, tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą.
33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus: 1) D. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui su priedais; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį; 3) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. IBPS-S-441783-20 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 4) K. K. 2020 m. birželio 16 d. prašymą ikiteisminiame tyrime; 5) 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties. Nurodytais įrodymais pareiškėjai siekė įrodyti, kad pavedimo sutartis tarp bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ ir BUAB „Kasdairas“ kreditorių niekada nebuvo pasirašyta, o bankroto administratorės pateikta pavedimo sutartis yra suklastota, ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
34. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodyto 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjų prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismo nei rezoliucija, nei nutartimi nebuvo išspręstas. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad tokia situacija laikytina civilinio proceso normų pažeidimu. Kita vertus, kaip minėta, tai, ar pavedimo sutartis tarp bankroto administratorės ir bankrutavusios įmonės kreditorių buvo suklastota, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar aplinkybė, kad pavedimo sutartis galimai nebuvo pasirašyta, gali būti laikoma naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, taip pat, ar pavedimo sutarties nepasirašymas gali turėti esminės reikšmės prašomai atnaujinti bylai dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Byloje konstatavus, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis šioje byloje buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, negalėtų turėti teisinės reikšmės prašomai atnaujinti bylai, darytina išvada, kad nurodytas procesinis pažeidimas (prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos priėmimo klausimo neišsprendimas) neturėjo įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
35. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta 2020 m. spalio 1 d. rašytinio teismo posėdžio metu. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2020 m. spalio 8 d. 16.00 val. 2020 m. spalio 8 d., t. y. teismui esant sprendimų priėmimo kambaryje, pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.
36. Pažymėtina, kad, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikė teismui jau išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. spalio 12 d. rezoliucija atsisakė priimti nurodytą prašymą kaip paduotą po bylos išnagrinėjimo iš esmės.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.