Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoservice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė priteisti 55 619,04 Eur skolą, 672,49 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. tarp jos, kaip viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) laimėtojos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo antroje zonoje „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-136/19 (toliau – Sutartis dėl II zonos) ir Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo ketvirtojoje zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-138/19 (toliau – Sutartis dėl IV zonos), kurių sąlygos buvo identiškos (toliau visos kartu – Sutartys). Minėtų Sutarčių pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamų zonų atliekų surinkimo ir vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti Sutartyse nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, ji 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tinkamai ir laiku teikė atsakovei paslaugas, rengė ir teikė tvirtinti kiekvieno mėnesio paslaugų teikimo ataskaitas, kaip numatyta Techninėje specifikacijoje, kuri yra Sutarčių priedas, o paslaugų kainą skaičiavo taikydama Sutarčių priede Nr. 2 – „Kaina ir įkainiai“ nurodytus tarifus ir kainas. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai atsisakė tvirtinti ataskaitas, dėl ko ieškovė negali išrašyti jai sąskaitų ir gauti 55 619,04 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas bei 672,49 Eur delspinigių.

3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais II ir IV zonose suteiktai individualaus konteinerio dažnesnio ištuštinimo paslaugai, kas yra 1 kartas per 1 savaitę, taiko Sutarties dėl II zonos Priedo Nr. 2 5 punkte nurodytą įkainį – 10 Eur už vieną ištuštinimo kartą, bei Sutarties dėl IV zonos Priede Nr. 2 5 punkte nurodytą įkainį – 2 Eur už vieną ištuštinimo kartą, tuo tarpu atsakovė su tokiu skaičiavimu nesutinka ir tik kas antram konteinerio ištuštinimui taiko dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainį, o likusiam ištuštinimui taiko įprasto ištuštinimo paslaugos įkainį, nors tai nei Sutartyse, nei Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Ieškovės teigimu, dažnesnio ištuštinimo paslauga yra atskira atliekų vežimo paslauga, kuri teikiama pagal atskirą dažnesnį grafiką kiekvienam ištuštinimo kartui taikant atskirai numatytą dažesnio ištuštinimo paslaugos įkainį, nes: 1) Techninės specifikacijos 1.20.3 papunktyje dažnesnio ištuštinimo paslauga apibrėžiama kaip paslauga, teikiama atliekų turėtojui, pageidaujančiam individualaus konteinerio ištuštinimo 1 kartą per savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites; ji teikiama ne kartu su įprasto atliekų vežimo paslauga ją užsakant papildomai, bet vietoj įprasto atliekų vežimo paslaugos, ir konteinerio turėtojas pasirenka, kokia paslauga jam bus teikiama – įprasto atliekų vežimo su atitinkamais įkainiais (1 kartas per 2 savaites) ar dažnesnio ištuštinimo paslauga su atitinkamais įkainiais (1 kartas per 1 savaitę); ieškovė nebuvo gavusi nei iš atsakovės, nei iš trečiojo asmens jokios informacijos, kad nors vienam paslaugų teikimo grafike nurodytam individualaus naudojimo konteineriui dažnesnio ištuštinimo paslauga neturi būti teikiama ar turi būti nutrauktas jos teikimas; 2) Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelėje yra nurodytas individualių konteinerių kiekis, kuriems taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga ir jų rekomenduojamo ištuštinimo dažnumo skaičiavimai per metus, šie skaičiai sutampa su Pasiūlymų formose nurodytais skaičiais; 3) dalyvaudami Pirkime, tiekėjai turėjo užpildyti Pasiūlymų formas ir už šios paslaugos teikimą nurodyti atskirą įkainį, ką ieškovė ir padarė, nurodydama atitinkamai 10 Eur už vieną ištuštinimo kartą įkainį II zonoje ir 2 Eur įkainį IV zonoje, tiek pati paslauga, tiek šie įkainiai buvo įtraukti į Sutarčių priedą Nr. 2 kaip atskira paslauga su atskiru įkainiu, kuris skaičiuojamas kas savaitę, todėl kiekvienas ištuštinimo kartas turėjo būti apmokestinamas šiais įkainiais; 4) Pirkimo sąlygų paaiškinimuose – atsakymuose į tiekėjų klausimus perkančioji organizacija buvo nurodžiusi, kad galimos situacijos, kai teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą individualų konteinerį teks ištuštinti ne vieną kartą per savaitę, o dažniau, netgi kasdien, todėl kiekvienas ištuštinimo kartas teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą turi būti apmokestinamas nurodytu tarifu (galima ir priešinga situacija, kai teks ištuštinti konteinerį tris kartus per mėnesį, todėl tokiu atveju nesuprantama, kuri savaitė, anot atsakovės, būtų skaičiuojama įprastu įkainiu, o kuri – dažnesnio ištuštinimo įkainiu); 5) atsakovė negali kitaip aiškinti Pirkimo sąlygų, taikyti niekur neišviešintų sąlygų, keisti Sutarčių turinį ir laisvai interpretuoti savo pačios paskelbtas sąlygas, o bet kokie neaiškumai aiškintini tiekėjo naudai. Tokiu būdu iš viso per 4 mėnesius ieškovė individualius konteinerius ištuštino 8 195 kartus, tačiau tik 3 405 kartai iš jų buvo atsakovės apmokėti pagal dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą, likę 4 790 kartai buvo apmokėti taikant įprastą tarifą – 0,8 Eur už vieną kartą, dėl ko atsakovė iš viso nesumokėjo ieškovei 40 877,44 Eur.

4. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė II ir IV zonose esančius 142 konteinerius laiko mišrių komunalinių atliekų bendro naudojimo (kolektyviniais) konteineriais, taikydama 0,8 Eur už vieną kartą tarifą, nors jie realiai yra naudojami kaip individualaus naudojimo konteineriai ir turi būti apmokami taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą, dėl ko 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais suteikta jų ištuštinimo paslauga turėtų būti apmokama taikant didesnį tarifą, nes: 1) Techninės specifikacijos 1.8 papunktyje individualus konteineris apibrėžiamas kaip mišrių komunalinių atliekų 0,12 m³, 0,24 m³, 0,36 m³ ar kitos talpos konteineris, kuriuo naudojasi individualaus namo gyventojas (-ai) ar vienas juridinis asmuo, tuo tarpu 1.3 papunktyje bendrojo naudojimo konteineris apibrėžtas kaip esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi du ar daugiau atliekų turėtojų; visais 142 ginčo konteineriais naudojasi vienas subjektas – dalimi naudojasi individualių namų gyventojai, o dalimi – kotedžų gyventojai (kiekvienas dvibučio, tribučio ar daugiau butų gyventojas turi savo atskirą konteinerį ir tik vienas juo naudojasi), o dalis konteinerių priskirta juridiniams asmenims (spaudos, gėlių kioskams), kurie konteinerius laiko rakinamose aikštelėse ir jais naudojasi tik vienas juridinis asmuo, dalis konteinerių pačios atsakovės pripažįstami kaip individualūs, tačiau vienais mėnesiais (birželio, liepos ir rugpjūčio) jų ištuštinimas buvo apmokėtas kaip kolektyvinio konteinerio, o kitais (rugsėjo) – kaip individualaus konteinerio, nors nepasikeitė nei konteinerių turėtojas, nei talpa, nei vežimo grafikas; 2) pagal Techninės specifikacijos 7.2 papunktį tiek kotedžai, tiek negyvenamosios paskirties objektai taip pat gali naudotis individualiais konteineriais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės teigimu, 142 ginčo konteineriai, kurie laikytini individualiais ir ištuštinami pagal atskirą dažnesnį grafiką (ne 1 kartą per 2 savaites, o dažniau), turi būti apmokami dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainiu. Tokiu būdu iš viso per 4 mėnesius ieškovė minėtus 142 konteinerius ištuštino 1 965 kartus, iš kurių tik 101 kartas buvo apmokėtas kaip individualių konteinerių ištuštinimas, o likę 1 864 kartai buvo laikomi bendro naudojimo konteinerių ištuštinimu ir apmokami taikant bendro naudojimo konteinerių išvežimo tarifą – 0,8 Eur už vieną kartą. Dėl netinkamai pritaikyto paslaugos įkainio 2 007 konteinerių ištuštinimo kartams atsakovė iš viso nesumokėjo 14 741,60 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Ecoservice“ 55 619,04 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 672,49 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (56 291,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 670 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, kaip pareikštą nesilaikius privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos Sutarčių 94 punkte, teismas nurodė, jog ieškinį palikti nenagrinėtą būtų galima tik tuo atveju, jeigu, kreipęsis į teismą, asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o šalių susitarimas kylančius ginčus spręsti abišalėmis derybomis reiškia ne privalomos ginčų sprendimo tvarkos nustatymą, o tik šalių siekį kylančius ginčus spręsti bendradarbiaujant. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą bandė su atsakove susitarti taikiai, o į teismą kreipėsi tik atsakovei atsisakius apmokėti bei leidus aiškiai suprasti, kad nėra pritariama jos teikiamam Sutarčių aiškinimui. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

Dėl tarifų už konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugą

7. Teismas nurodė, kad Sutartyse šalys susitarė, jog perkamų paslaugų savybės ir apimtys apibūdinamos Techninėse specifikacijose, esančiose Sutarčių priede Nr. 1 (Sutarčių 5 punktas), o atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal kainą ir įkainius, nurodytus Sutarčių priede Nr. 2 (Sutarčių 14 punktas).

8. Įvertinęs Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 Techninė specifikacija ir Sutarčių priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos 1.20 papunkčio nuostatas, teismas sprendė, kad MKA (mišrių komunalinių atliekų) vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga (1 kartas per 1 savaitę) yra dvi atskiros paslaugų teikėjo teikiamos / atitinkamai užsakovo perkamos paslaugos, kiekvienai iš kurių nustatytos atitinkamos teikimo sąlygos (kurių dalis sutampa, o dalis, pvz., paslaugos teikimo periodiškumas, skiriasi), ir kurių teikimas iš esmės priklauso nuo atliekų turėtojo pasirinkimo, kuris yra nustatyta forma išreiškiamas užsakovei, o pastaroji atitinkamai duoda nurodymą paslaugų teikėjui dėl vienokios ar kitokios paslaugos teikimo. Teismo vertinimu, šią išvadą patvirtina ir tai, kad, apibrėžiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą bei ją detalizuojant, Sutartyse ir Techninėse specifikacijose net keliose vietose pavartotas žodis „vietoj“, o tai reiškia, jog konkretaus atliekų turėtojo (turėtojų) atžvilgiu yra teikiama arba MKA vežimo paslauga, arba dažnesnio ištuštinimo paslauga, abi šios paslaugos to paties atliekų turėtojo atžvilgiu negali būti teikiamos.

9. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kad, užsakius dažnesnio ištuštinimo paslaugą, ir toliau yra teikiama MKA vežimo paslauga. Teismo vertinimu, sisteminis, loginis ir lingvistinis Pirkimo sąlygų ir Sutarčių sąlygų bei jų priedų aiškinimas patvirtina, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga, t. y. individualaus konteinerio ištuštinimas 1 kartą per 1 savaitę, gali būti pasirinkta to pageidaujančio atliekų turėtojo vietoj ginčo šalių įprastine vadinamos MKA vežimo paslaugos, t. y. konteinerio ištuštinimo 1 kartą per 2 savaites. Vienos paslaugos teikimas vietoj kitos reiškia, kad konkretaus atliekų turėtojo atžvilgiu gali būti taikomas tik vienas iš atliekų ištuštinimo paslaugos planų / paketų / variantų: arba MKA vežimo paslauga, arba dažnesnio ištuštinimo paslauga.

10. Pirkimo dokumentų ir Sutarčių sąlygų formuluotės, jų išdėstymas ir turinys, teismo vertinimu, suteikė pagrindą ieškovei, kaip Pirkime dalyvavusiai ir atitinkamą pasiūlymą teikusiai tiekėjai, pagrįstai tikėtis, kad už MKA vežimo paslaugos suteikimą jai bus atlyginama pagal jos Pasiūlymo formoje bei atitinkamai Sutarčių priede Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ nurodytus įkainius, tuo tarpu už dažnesnio ištuštinimo paslaugos taip, kaip ji apibrėžta pačiose Sutartyse ir jų priede Nr. 1 Techninė specifikacija, suteikimą jai bus atlyginama būtent pagal šiai paslaugai Sutarčių priede Nr. 2 atskiroje eilutėje numatytus įkainius.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Techninių specifikacijų priedo Nr. 8 „Esami MKA konteineriai, jų rekomenduojamo pakėlimo (ištuštinimo) dažnumo skaičiavimai, skirti MKA vežimo paslaugai“ 1 lentelėje yra atskirai į dvi savarankiškas grupes išskiriami konteineriai, ištuštinami kas 2 savaites, bei konteineriai, ištuštinami kas 1 savaitę, pateikiant kiekvienai iš šių konteinerių grupių priskirtinų konteinerių skaičių bei bendrą ištuštinimų skaičių per metus kiekvienoje iš zonų. Iš šios lentelės matyti, kad konkrečiam konteineriui (atitinkamai juo besinaudojančiam atliekų turėtojui) taikoma arba ištuštinimo kas 2 savaites paslauga, arba ištuštinimo kas 1 savaitę paslauga, ir tų pačių konteinerių atžvilgiu nėra taikomos abi paslaugos / paslaugų paketai vienu metu (ar dažnesnis ištuštinimas, kaip papildomas prie įprastinio ištuštinimo).

12. Nors atsakovė su tuo nesutiko, teigdama, kad šiuose Techninių specifikacijų prieduose pateikti tik preliminarūs, rekomendaciniai konteinerių ir jų ištuštinimų per metus skaičiai / kiekiai, kurie gali būti keičiami Sutarčių vykdymo metu, tačiau teismas nurodė, jog, net ir laikant minėtus ištuštinimų kartų skaičius tik preliminariais, pats konteinerių grupavimo faktas, ištuštinimų kartų skaičiavimo principas taip pat ir galutinės dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainos apskaičiavimo principas (formulė) lieka nepakitę.

13. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli, kadangi, esant situacijoms, kai per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti 3 ar 5 kartus (pvz., kai tam tikras mėnuo turi 5 savaites arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui tik 3 kartus), faktiškai atsakovė MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu apmoka už 2 iš 3 arba 3 iš 5 ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik už 1 ar 2 ištuštinimus per mėnesį apmoka dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, kiekvieną mėnesį skaičiavimus atlikdama iš naujo. Tokiu būdu neretai susidaro situacijos, kai, pavyzdžiui, už konkretaus atliekų turėtojo konteinerio ištuštinimą 1 kartą per 1 savaitę ieškovei du kartus (dvi savaites) iš eilės (pvz., penktą atitinkamo mėnesio savaitę ir pirmą ateinančio mėnesio savaitę) apmokama pagal tą patį – mažesnį MKA vežimo paslaugai nustatytą tarifą. Tai patvirtina, kad atsakovė faktiškai taiko niekur nenumatytą atsiskaitymo už konteinerių ištuštinimo metodą, skaičiuodama dažnesnio ištuštinimo kiekius tik konkretaus mėnesio rėmuose, o ne atsižvelgdama į bendrą atliekų išvežimų skaičių.

14. Atsakovės argumentą, kad ieškovė Pirkimo vykdymo metu nesikreipė į ją dėl neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi atitinkamos sąlygos ieškovei atrodė aiškios, jų formuluotė, santykis su kitomis Pirkimo dokumentų sąlygomis leido jas vienareikšmiškai suprasti ir pagal šį supratimą teikti atitinkamą pasiūlymą, kurį, kaip matyti, perkančioji organizacija priėmė bei vertino, kaip atitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimus, ir pripažino laimėjusiu.

15. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartį ir netinkamai teikusi dažnesnio ištuštinimo paslaugą, todėl, atsakovei neginčijant pačių skaičiavimų teisingumo ir nepateikus jokių jais suabejoti leidžiančių paaiškinimų ar įrodymų, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai už suteiktas paslaugas 40 877,44 Eur (su PVM) sumą, yra pagrįstas.

Dėl konteinerių priskyrimo individualiems ar bendrojo naudojimo bei apmokėjimo už jų ištuštinimą

16. Remdamasis Techninės specifikacijos 1.3, 1.2, 1.8, 1.14, 7.2, 7.2.1, 7.2.2 ir 7.2.3 papunkčių loginiu ir sisteminiu aiškinimu, teismas nurodė, kad konteinerio priskyrimas prie individualaus naudojimo ar bendrojo naudojimo iš esmės priklauso nuo to: a) ar konteineriu naudojasi vienas, ar du ir daugiau atliekų turėtojų (fizinis ar juridinis asmuo), iš esmės nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto, kuriam priskiriamas konteineris, pobūdžio (ar tai gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties objektas), tačiau aiškiai nurodant, jog prie individualių namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų priskirtini konteineriai yra individualaus naudojimo, tuo tarpu prie daugiabučių namų, sodininkų ir garažų bendrijų priskirtini konteineriai yra bendrojo naudojimo konteineriai; b) ar konteineris yra atitinkamoje konteinerių aikštelėje, ar ne; c) ar konteinerio plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka pačiam atliekų turėtojui, ar paslaugų teikėjui (ieškovei).

17. Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad prie individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų esantys konteineriai laikomi individualaus naudojimo konteineriais, nes jais paprastai naudojasi vienas atliekų turėtojas ir tokie konteineriai nėra pastatyti konteinerių aikštelėse. Tam, kad konteineris būtų laikomas bendrojo naudojimo konteineriu: a) juo turi naudotis du ar daugiau atliekų turėtojų (fizinių ar juridinių asmenų); b) konteineris turi stovėti atitinkamoje konteinerių aikštelėje (šachtoje); c) jo plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, o ne atliekų turėtojams, paprastai tokiais yra laikomi prie daugiabučių gyvenamųjų namų, sodininkų ir garažų bendrijų esantys konteineriai.

18. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys ir įrodymai (konkrečiu adresu stovinčių, konkrečius identifikacinius numerius turinčių konteinerių fotonuotraukos, jais besinaudojančių atliekų turėtojų rašytiniai patvirtinimai, 2020 m. gegužės 15 d. ieškovės pateikti susisteminti duomenys atskirai dėl kiekvieno iš 142 ginčo konteinerių) leidžia daryti išvadą, kad 142 konteineriai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, turi būti vertinami kaip individualaus naudojimo konteineriai, kadangi jie turi tik vieną naudotoją, t. y. jais naudojasi tik vienas atliekų turėtojas (konkretus gyvenamasis namas ar kotedžo tipo namas, kalbant apie fizinius asmenis, ar konkretus juridinis asmuo), jie nėra pastatyti bendrose konteinerių aikštelėse, juos į kelio važiuojamąją dalį išstumia ir atgal prie savo pastatų pristumia, plauna ir dezinfekuoja atliekų turėtojai (ieškovė patvirtino nei vieno iš šių konteinerių neplaunanti ir nedezinfekuojanti), ir nėra jokių duomenų, kad jais naudotųsi du ar daugiau atliekų turėtojų. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes dėl 142 ginčo konteinerių individualaus, o ne bendro naudojimo, leistų suabejoti ieškovės įrodinėjimų aplinkybių bei pateiktų įrodymų teisingumu bei sudarytų pagrindą teismui daryti priešingas, nei teigia ir įrodinėja ieškovė, išvadas.

19. Nors trečiasis asmuo savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kartu su tripliku pateikė savo suvestinę 142 ginčo konteinerių lentelę, prie kiekvieno iš jų nurodydamas, kad tai yra kolektyvinis konteineris, kuriuo naudojasi 2 ar daugiau atliekų turėtojų, tačiau trečiasis asmuo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių duomenų ir dokumentų pagrindu buvo sudaryta ši lentelė, kodėl jis teigia, jog šiais konteineriais naudojasi 2 ir daugiau atliekų turėtojų bei kokie į bylą pateikti įrodymai tai patvirtina, todėl teismas šių įrodymų nevertino kaip paneigiančių ieškovės šioje byloje įrodinėjamą poziciją.

20. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartis ir netinkamai teikusi dažnesnio ištuštinimo paslaugą 142 individualaus naudojimo konteineriams. Ieškovei ištuštinus visus 142 individualaus naudojimo konteinerius, už kiekvieną tokį ištuštinimo kartą atsakovė privalėjo sumokėti Sutartyse ir jų prieduose įtvirtintą 10 Eur už 1 kartą tarifą II zonoje ir 2 Eur už 1 kartą tarifą IV zonoje, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 14 741,60 Eur sumą yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

21.1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Sutarčių 94 punkte šalys įsipareigojo kiekvieną iš sutartinių santykių kylantį ginčą pirmiausia spręsti derybomis ir, tik nepavykus ginčo išspręsti derybų būdu, kreiptis į teismą. Toks šalių susitarimas negali būti traktuojamas kaip šalies teisės kreiptis į teismą ribojimas. Ieškovė šį įsipareigojimą pažeidė, kadangi nevykdė jokių derybų dėl apmokėjimo tvarkos suderinimo, be to, atsakovei nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ieškovės pozicijos pagrįstumą. Detalūs paaiškinimai ir visa eilė rašytinių įrodymų buvo pateikti tik teismui, todėl toks ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise.

21.2. Nelogiška ir neatitinkanti sutarčių aiškinimo principų yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad MKA vežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos yra dvi skirtingos paslaugų tiekėjo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma skirtinga apmokėjimo tvarka. Ieškovė privalo teikti MKA vežimo paslaugą atliekų turėtojams nepaisant to, ar jie yra pateikę pašymus dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimo, ar nėra pateikę, todėl neaišku, kodėl bazinis 1 karto per 2 savaites atliekų išvežimas turi būti apmokamas didesniu tarifu. Priešingai nei sprendė teismas, MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga turi būti ir yra teikiamos vienu metu. Didesniu tarifu gali būti apmokami tik dažnesni, pagal atskirą grafiką atlikti aptarnavimai, o standartinis bazinis 1 karto per 2 savaites aptarnavimas, kurio atliekų turėtojas negali atsisakyti (priešingai nei dažnesnio ištuštinimo paslaugos), yra apmokamas pagal atskirą Sutarčių priede Nr. 2 nurodytą įkainį. Jokia Sutarčių ar Pirkimo dokumentų nuostata nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, kad visi konteinerių ištuštinimo kartai, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, turi būti apmokami pagal didesnį įkainį. Techninės specifikacijos 4.3.1 papunktyje vartojamas žodis „vietoj“, kurį akcentavo teismas, yra nukreiptas į atliekų turėtoją (t. y. kokiu dažnumu jis gaus konteinerio ištuštinimo paslaugą), o ne apibrėžia apmokėjimo tvarką. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelėje nurodytais skaičiavimais, kurie buvo perkelti į pasiūlymo formą, kadangi tiek Techninėje specifikacijoje, tiek pasiūlymo formose yra nurodytos rekomendacinės, preliminarios dažnesnio ištuštinimo paslaugos apimtys. Atsakovė nėra įsipareigojusi nupirkti visos preliminarios paslaugų apimties, todėl minėti preliminarūs dydžiai niekaip nekeičia Sutarčių priede Nr. 2 įtvirtintos apmokėjimo tvarkos. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pozicija dėl apmokėjimo yra nuosekli – tik kas antras kartas, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, turi būti apmokamas didesniu tarifu.

21.3. Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. vasario 7 d., Sutartys pasirašytos 2019 m. balandžio 29 d., o paslaugos pradėtos teikti nuo 2019 m. birželio 1 d. Atsakovė buvo nustačiusi aiškias apmokėjimo sąlygas, kurių ieškovė, būdama savo srities profesionalė, iki pat Sutarčių vykdymo nekvestionavo. Atsakovė neprivalo prisiimti papildomų išlaidų apmokėjimo vien dėl to, kad, pradėjus vykdyti Sutartis, ieškovei šalių sulygta apmokėjimo tvarka tapo nepriimtina. Tokio pat turinio sutartys buvo sudarytos ir su kitu mieste veikiančiu atliekų vežėju, kuris pretenzijų dėl apmokėjimo tvarkos neturi, tai patvirtina, kad Sutarčių nuostatos dėl apmokėjimo tvarkos visiems subjektams buvo suprantamos taip, kaip jas traktuoja atsakovė.

21.4. Teismas nepagrįstai, remdamasis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, 142 konteinerius, dėl kurių kilo ginčas, priskyrė individualiems konteineriams, o ne bendrojo naudojimo konteineriams. Pirkimo sąlygose numatyta, kad 0,12 m³, 0,24 m³ arba 0,36 m³ talpos konteineriai gali būti tiek individualaus, tiek ir bendrojo naudojimo, tai reiškia, jog ir mažo tūrio konteineris nebūtinai priskiriamas individualiam, todėl, sprendžiant, ar konteineris yra individualus ar bendro naudojimo, reikia atsižvelgti ir į kitas sąlygas, pavyzdžiui, kokioje teritorijoje jis pastatytas, prie kurių nekilnojamojo turto objektų ir pan. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negali patikrinti, ar ieškovės į bylą pateiktus rašytinius patvirtinimus teikę asmenys išties yra realūs, vieninteliai tų konteinerių naudotojai. Be to, ir iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės spręsti, ar užfiksuoti namai yra individualūs, ar konteineriai priskirtini konkrečiam vienam juridiniams asmeniui. Šie įrodymai nepagrįstai buvo vertinti kaip patikimi ir susiję su ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis. Individualių konteinerių sąrašą turėjo suderinti ginčo šalys, o ne teismas. Sutartys buvo pasirašytos 2019 m. balandžio 29 d., o paslaugos pradėtos teikti 2019 m. birželio 1 d., atliekų išvežimo grafikas atsakovei derinti turėjo būti pateiktas likus 20 darbo dienų iki paslaugų teikimo pradžios, tačiau, siekiant sklandaus paslaugų teikimo, buvo sutarta, kad ieškovė paslaugas teiks taip, kaip jos buvo teikiamos pagal ankstesnes sutartis. Konstatuodamas, kad 142 konteineriai priskirtini individualiems konteineriams, teismas nepagrįstai įsikišo į ginčo šalių sutartinius santykius, o tai prieštarauja sutarčių laisvės principui.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1. Spręsdamas, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga yra teikiama vietoj MKA vežimo paslaugos, teismas pernelyg suabsoliutino lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą ir neatsižvelgė į tikrąją perkančiosios organizacijos valią. Dažnesnio ištuštinimo paslauga ne eliminuoja MKA vežimo paslaugą, o, kaip ir nurodo atsakovė, ją tik papildo. Priešinga pozicija būtų nelogiška ir neatitinkanti sutarčių aiškinimo principų, kadangi, atliekų turėtojui atsisakius dažnesnio ištuštinimo paslaugos, jam atliekos apskritai nebūtų išvežamos. Ieškovė privalo teikti MKA vežimo paslaugą atliekų turėtojams nepaisant to, ar jie yra pateikę prašymus dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimo, ar ne, todėl neaišku, kodėl ir bazinis 1 karto per 2 savaites atliekų išvežimas turi būti apmokamas didesniu tarifu. Jokioje Sutarčių ar Pirkimo dokumentų nuostatoje nėra nurodyta, kad visi konteinerių ištuštinimo kartai, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, bus apmokami didesniu tarifu. Teismas ignoravo Sutarčių Techninės specifikacijos 7.3.1 papunktį, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad individualaus naudojimo MKA konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites. Toks periodiškumas numatytas ir bylos iškėlimo teisme metu galiojusiose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-414 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse. Atliekų turėtojui pateikus prašymą aptarnauti jo turimą individualaus naudojimo MKA dažniau nei nustatyta, 7.3.1 papunktyje įtvirtintas imperatyvas nepanaikinamas, tai reiškia, kad individualaus naudojimo MKA ir toliau atliekų turėtojui tuštinamas standartiškai, o visi kiti papildomi tuštinimai apmokami pagal Sutarčių priede Nr. 2 nustatytus įkainius.

22.2. Pažeisdama Sutarčių 94 punkto nuostatas, ieškovė iki kreipimosi į teismą nebandė kilusį ginčą išspręsti taikiai. Iš ieškovės tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui teiktų pretenzijų turinio matyti, kad šiomis pretenzijomis nebuvo siekiama taikaus ginčo išsprendimo, o buvo reikalaujama mokėti už kiekvieno konteinerio, kuriam taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga, aptarnavimą didesnį įkainį.

22.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelėje nurodytais skaičiavimais, kurie buvo perkelti į pasiūlymo teikimo formą. Techninėje specifikacijoje yra aiškiai nurodyta, kad dažnesnio ištuštinimo paslaugos apimtys yra preliminarios, todėl jos negalėjo būti traktuojamos kaip nusipirktos paslaugos konkretūs kiekiai. Dažnesnio ištuštinimo paslauga nėra paslaugų paketas, kuris yra įsigyjamas konkrečiais kiekiais, yra privalomas ir negali būti pakeistas. Dažnesnio ištuštinimo paslaugos kiekiai, numatyti Pirkimo sąlygose, nėra baigtiniai ir neapibūdina dažnesnio ištuštinimo paslaugos esmės. Pirkimo objektas buvo ne konkretus paslaugų paketas su nustatytais konkrečiais kiekiais, o MKA surinkimo ir jų išvežimo paslaugos įsigijimas. Teismo išvada, kad atliekų turėtojui gali būti taikomas tik vienas paslaugos paketas / planas yra visiškai nepagrįsta, padaryta nepagrįstai išplečiant dažnesnio ištuštinimo paslaugos sampratą.

22.4. Netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas nepagrįstai 142 konteinerius priskyrė individualiems konteineriams. Ieškovės pateikti įrodymai negalėjo būti vertinti kaip patikimi ir atitinkantys sąsajumo reikalavimą. Remiantis ieškovės į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, negalima spręsti, ar užfiksuoti namai yra individualūs ir ar konteineriai priskirti konkrečiai vienam juridiniam asmeniui, o rašytiniai atliekų turėtojų patvirtinimai, kad jie yra vieninteliai atitinkamų konteinerių naudotojai, kurių dalis yra netgi be datos, taip pat neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo, kadangi nėra aišku nei kas pildė šiuos patvirtinimus, nei ar tie asmenys iš tiesų naudojasi ginčo konteineriais. Be to, nei vienas iš šių įrodymų atsakovei nebuvo pateiktas iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo trečiojo asmens su tripliku pateikta suvestine 142 ginčo konteinerių lentele, kurioje nurodoma, kad visi ginčo konteineriai yra kolektyviniai konteineriai, bei teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens teiktais paaiškinimais.

23. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ecoservice“ prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1. Teismas pagrįstai, remdamasis Sutarčių, jų priedų bei Techninės specifikacijos nuostatomis bei taikydamas lingvistinį, loginį bei sisteminį aiškinimo metodus, padarė išvadą, kad MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga yra dvi atskiros paslaugų teikėjo teikiamos (atitinkamai užsakovo perkamos) paslaugos, kurios vienu metu to paties atliekų turėtojo atžvilgiu negali būti teikiamos. Tuo tarpu apeliantė skunde šias išvadas bando paneigti pavienių Sutarčių nuostatų interpretacijomis.

23.2. Sutarčių priede Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ dažnesnio ištuštinimo paslauga yra įtraukta kaip atskira paslauga su atskiru įkainiu, kuris taikomas kas savaitę. Ši nuostata taip pat suponuoja išvadą, kad, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, kiekvienas konteinerio ištuštinimo kartas atitinkamoje aptarnavimo zonoje yra apmokestinamas 10 Eur (II zonoje) arba 2 Eur (IV zonoje) įkainiu. Atsakovė skunde nenurodo nei vienos konkrečios Sutarčių nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga yra papildoma paslauga, teikiama kartu su MKA vežimo paslauga, o padidintas tarifas mokamas tik už kas antrą konteinerio ištuštinimą. Apeliantės pozicija grindžiama subjektyviu Sutarčių sąlygų supratimu. Pati atsakovė kūrė Pirkimo sąlygas, todėl ji buvo atsakinga už tai, kad jose būtų aiškiai apibrėžta dažnesnio ištuštinimo paslauga ir jos apmokėjimo tvarka. Neaiškiai suformulavusi Pirkimo sąlygas, atsakovė neturi teisės perkelti neigiamos neaiškių Pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimo rizikos tiekėjams.

23.3. Atsakovės vykdyto Pirkimo sąlygos ir jų konstrukcija bei kainodaros sudarymo principai taip pat patvirtina išvadą, kad, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, kiekvienas konteinerio ištuštinimo kartas turi būti apmokas padidintu tarifu. Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelėje yra nurodytas individualių konteinerių kiekis, kuriems taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga, ir jų rekomenduojamo ištuštinimo dažnumo skaičiavimai per metus. Šie skaičiai buvo perkelti ir į Pasiūlymų formas. Nurodytas individualių konteinerių ištuštinimų skaičius teikiant jiems dažnesnio ištuštinimo paslaugą suponuoja išvadą, kad kiekvienas tokio ištuštinimo kartas bus apmokamas pagal nurodytą įkainį, nes nurodytą ištuštinimų skaičių padalijus iš nurodyto konteinerių skaičiaus, gaunama, jog vienam konteineriui per metus vidutiniškai tenka 52,14 ištuštinimo kartai, o tai yra 1 kartas per 1 savaitę. Net ir laikant šiuos ištuštinimų kartus tik preliminariais, pats konteinerių grupavimo faktas, ištuštinimų kartų skaičiavimo ir galutinės dažnesnio užtuštinimo paslaugos kainos apskaičiavimo principai lieka aiškūs ir nepakitę. Apeliantė nurodo, kad skaičiai gali kisti, tačiau nepateikia jokių argumentų, paneigiančių skaičių koreliacijos egzistavimą.

23.4. Pasiūlymai buvo teikiami pagal atsakovės nustatytas kainodaros taisykles. Atsakovei šiuos pasiūlymus pripažinus ekonomiškai naudingiausiais, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti savo pasiūlytą ir atitinkamai į Sutartis įtrauktą kainą. II zonoje MKA vežimo paslaugai pati atsakovė numatė skirti 979 773,30 Eur su PVM, o likusioms dviem paslaugom (konteinerio pastatymo ir dažnesnio ištuštinimo) – 573 776,70 Eur su PVM, tai sudaro net 36,90 proc. bendros kainos. Tokia disproporcija tarp MKA vežimo paslaugos ir kitų paslaugų kainos tiekėjams reiškia tam tikrą verslo riziką patirti nuostolius teikiant MKA vežimo paslaugą, tačiau galimybę sugeneruoti pelną, jei bus užsakytas atitinkamas kiekis konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugos. Jei būtų pritarta apeliantės pozicijai dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo tik kas antrą kartą taikant padidintą tarifą, tai reikštų, kad, net ir esant toms pačioms paslaugų apimtims, kokios numatytos Pirkimo dokumentuose, ieškovė vis tiek negalėtų tikėtis gauti visos savo pasiūlytos kainos, o pagal II zonoje nustatytas kainodaros sudarymo taisykles, kur vos ne pusę visos Sutarties kainos sudaro dažnesnio ištuštinimo paslaugos kaina, ieškovė iš esmės galėtų generuoti tik nuostolį.

23.5. Pačios atsakovės pozicija nėra nuosekli. Nors atsakovė deklaruoja, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga pagal Sutartis turi būti ir yra apmokama kas antrą konteinerio ištuštinimo kartą taikant padidintą tarifą, tačiau faktiškai yra taikoma visiškai kita apmokėjimo tvarka. Esant situacijoms, kuomet per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti 3 ar 5 kartus (pvz., kai mėnuo turi 5 savaites arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinti tik 3 kartus), faktiškai atsakovė MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu apmoka 2 iš 3 arba 3 iš 5 ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik 1 ar 2 ištuštinimus per mėnesį apmoka dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, tokiu būdu kiekvieną mėnesį skaičiavimus atlikdama iš naujo. Neretai susidaro situacijos, kai už konkretaus atliekų turėtojo konteinerio ištuštinimą 1 kartą per 1 savaitę ieškovei du kartus (dvi savaites) iš eilės (pvz., penktą atitinkamo mėnesio savaitę ir pirmą ateinančio mėnesio savaitę) apmokama pagal tą patį mažesnį MKA vežimo paslaugai nustatytą tarifą. Kai atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui tik 3 kartus – atsakovė automatiškai du kartus apmoka taikydamas įprastą tarifą, nepaisant to, kuriomis savaitėmis konteineris buvo tuštinamas, kas vėlgi neatitinka atsakovės deklaruojamos pozicijos dėl kas antro karto apmokėjimo.

23.6. Ieškovei teikiant pasiūlymą, Pirkimo sąlygos jai atrodė aiškios, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė Sutarčių sąlygas turėjo suprasti būtent taip, kaip interpretuoja atsakovė. Apeliantės nurodomas paslaugų apmokėjimo būdas ieškovei tapo žinomas tik realiai pradėjus teikti paslaugas, t. y. pateikus pirmąją paslaugų teikimo ataskaitą su apskaičiuota paslaugų kaina ir gavus atsakymą, kad ieškovė neva klaidingai skaičiuoja mokėtiną kainą. Ginčo nepavykus išspręsti taikiai, ieškovė iškart kreipėsi į teismą. Neaiškių Pirkimo sąlygų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta šiuo atveju turi tekti pačiai atsakovei. Nors apeliantė nurodo, kad visiems kitiems subjektams, t. y. jai pačiai, trečiajam asmeniui ir kitam tiekėjui, paslaugas, atsakovės teigimu, teikiančiam analogiškų sutarčių pagrindu, Pirkimo sąlygos yra aiškios, tačiau tai niekaip negali patvirtinti Pirkimo sąlygų aiškumo, kadangi akivaizdu, kad atsakovės ir trečiojo asmens pozicija šioje byloje negali skirtis (atsakovė trečiajam asmeniui yra perdavusi savo teisių ir pareigų šioje srityje įgyvendinimą), o apie kitą tiekėją, kurį mini atsakovė, byloje nėra jokių duomenų.

23.7. Nustatęs objektyviuosius konteinerių priskyrimo individualiems ir bendro naudojimo konteineriams kriterijus bei jais vadovaudamasis, teismas, remdamasis ieškovės į bylą pateiktas ir atsakovės nenuginčytais rašytiniais įrodymais, teisėtai ir pagrįstai ieškovės nurodytus 142 konteinerius pripažino individualaus naudojimo ir atitinkamai pagrįstai priteisė ieškovei dažnesnio ištuštinimo paslaugos, suteiktos šiems konteineriams, sumokėtą kainą. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų, remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, nors būtent atsakovė ir trečiasis asmuo disponuoja šiuo atveju reikiamais duomenimis (valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, konteinerių pastatymo schemomis, atliekų turėtojų sąrašais ir kitais). Teismas privalo išspręsti visus ieškinyje suformuluotus reikalavimus, todėl klausimų dėl konkrečių ieškovės nurodytų konteinerių priskyrimo individualiems bei dėl tinkamo jiems suteiktų paslaugų apmokėjimo išsprendimas, pačios sutarties šalims nesuderinus individualių konteinerių sąrašo, nepažeidžia sutarčių laisvės principo.

23.8. Sutarčių 94 punkto nuostatos, nustatančios šalims pareigą kilusius ginčus spręsti taikiai pagal teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles negali būti laikomos kaip numatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Ieškovė pirmiausiai siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau, supratusi, kad šalių pozicijos kardinaliai skiriasi, nusprendė nedelsiant kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad, ieškovei UAB „Ecoservice“ laimėjus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atvirto konkurso būdu vykdytą tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimas“, 2019 m. balandžio 29 d. tarp šalių buvo sudarytos dvi identiško turinio viešojo pirkimo sutartys: Pirkimo sutartis Dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Antroje zonoje „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ Nr. A64-136/19 (Sutartis dėl II zonos) bei Pirkimo sutartis Dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Ketvirtojoje zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ Nr. A64-138/19 (Sutartis dėl IV zonos), kuriomis ieškovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigojo teikti Vilniaus miesto atitinkamų zonų mišių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas sumokėti Sutartyse nustatyta tvarka.

26. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarčių nuostatų, susijusių su atsakovės pareiga atsiskaityti už tam tikras ieškovės suteiktas paslaugas, aiškinimo. Pritaręs ieškovės pateiktam ginčo Sutarčių nuostatų aiškinimui ir konstatavęs, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Ecoservice“ 55 619,04 Eur skolą už suteiktas paslaugas ir 672,49 Eur delspinigius.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos; antra, nelogiška ir neatitinkanti sutarčių aiškinimo principų yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad MKA vežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos yra dvi skirtingos paslaugų tiekėjo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma skirtinga apmokėjimo tvarka, trečia, teismas nepagrįstai, remdamasis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, 142 konteinerius, dėl kurių kilo ginčas, priskyrė prie individualių konteinerių, o ne bendrojo naudojimo konteinerių. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

28. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos taikymo klausimas. Apeliantės teigimu, kadangi nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, numatytos Sutarčių 94 punkte, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą.

29. Sutarčių 94 punkte numatyta, kad kiekvieną ginčą, kylantį iš šių Sutarčių, šalys turi spręsti derybomis. Ginčo nepavykus išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas teisme pagal užsakovo buveinės vietą.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarčių 94 punkto nuostatos, kuriose numatyta šalių pareiga kilusius ginčus spręsti derybomis, negali būti aiškinamos kaip nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, kuria nepasinaudojusi, suinteresuota šalis neturi teisės kreiptis į teismą.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai.

32. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius.

33. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

34. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, su kuriuo koreliuoja ir yra tiesiogiai susijusi minėta CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, nustatyta, kad atsisakoma priimti ieškinį, jeigu asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o teismui to nepadarius ieškinio priėmimo stadijoje bei iškėlus civilinę bylą, vėliau toks ieškinys ir paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

35. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pasisakant šiuo aspektu, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, jog šalys sutartyse susitaria, kad ginčai, kylantys iš sutarčių, sprendžiami šalių derybomis, taikinimo procedūromis ir pan., o nesusitarus – teisme, reiškia ne privalomos ikiteisminės ginčų sprendime tvarkos nustatymą, kuria nepasinaudojusi suinteresuota šalis neturi teisės kreiptis į teismą, o tik šalių siekį sutarties vykdymo metu kylančius nesutarimus spręsti bendradarbiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-87/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

36. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad sutarties šalys savo susitarimu negali nustatyti atsisakymo nuo teisės kreiptis į teismą, taip pat negali apriboti jos įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Priešingu atveju, tokios sutarčių nuostatos teisiškai vertintinos kaip niekinės ir negaliojančios ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80, 6.157 straipsniai).

37. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių šiuos kasacinio teismo išaiškinimus paneigiančių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad, nagrinėjamu atveju prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

38. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ieškinio priedai Nr. 12–15) patvirtina, kad, pradėjusi teikti paslaugas, ieškovė, kaip ir numatyta Sutartyse, 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais už kiekvieną mėnesį teikė paslaugų ataskaitas, tačiau trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 14 d. raštais dėl šių ataskaitų pateikė pastabas apie neatitikimus, prašydamas ieškovės pateikti detalius paaiškinimus. Ieškovė atitinkamai 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštais pateikė savo paaiškinimus ir atsakymus į pastabas bei iškilusius neaiškumus. Už 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais suteiktas paslaugas vėl buvo prašoma apmokėti 2019 m. lapkričio 6 d. raštu, tačiau ir tą kartą apmokėti buvo atsisakyta, teigiant, kad didesnio atlyginimo už suteiktas paslaugas ieškovė reikalauja nepagrįstai.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad, laikydamasi Sutarčių 94 punkte įtvirtinto šalių susitarimo bandyti tarp šalių kilusius nesutarimus spręsti derybų būdu, ieškovė iš pradžių raštu pateikė savo poziciją dėl, jos nuomone, teisingo bei atitinkančio Pirkimo dokumentų sąlygas Sutarčių nuostatų aiškinimo, su kuriuo trečiasis asmuo nesutiko, bei pakartotinai prašė apmokėti už suteiktas paslaugas, ir tik šalims apsikeitus savo pozicijomis, kurios kardinaliai skyrėsi, ir atsakovei nesutikus atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal didesnį tarifą, ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugos pobūdžio ir jai taikytino įkainio

40. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, skirtingai aiškindamos Pirkimo sąlygų ir Sutarčių nuostatas, šalys laikosi priešingų pozicijų: ieškovė tvirtina, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga yra atskira paslauga, teikiama nepriklausomai nuo MKA vežimo paslaugos teikimo, kuriai taikoma atskira apmokėjimo tvarka, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, jog MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga yra teikiamos vienu metu, o didesniu tarifu gali būti apmokami tik dažnesni, pagal atskirą grafiką atlikti aptarnavimai.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

42. Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju būtų nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

44. Tiek Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 Techninė specifikacija, tiek Sutarčių priedo Nr. 1 Techninė specifikacija 1.20 papunktyje įtvirtinta, kad paslauga yra paslaugos teikėjo savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje vykdoma: MKA surinkimo ir jų vežimo į MBA paslauga (MKA vežimo paslauga) (1.20.1 papunktis); naujų atliekų turėtojų, renginių, laikino naudojimo aprūpinimo konteinerių paslauga, teikiama gavus užsakovo užsakymą (Konteinerio pastatymo paslauga) (1.20.2 papunktis); dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslauga, teikiama atliekų turėtojui, pageidaujančiam individualaus konteinerio ištuštinimo 1 kartą per 1 savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites (1.20.3 papunktis). Kiekviena iš nurodytų paslaugų detalizuojama Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 Techninė specifikacija 4 dalyje „Paslaugos teikimo apimtys“.

45. MKA vežimo paslaugą sudaro: visų atliekų turėtojų individualaus ir bendro naudojimo konteinerių ištuštinimas pagal grafiką; individualaus naudojimo konteinerių ir bendro naudojimo konteinerių pastatymo vietos sutvarkymas po konteinerio ištuštinimo, konteinerių ištuštinimo metu pabirusių atliekų surinkimas, konteinerių dangčių uždarymas (šachtose esantys konteineriai po ištuštinimo paliekami neuždarytais dangčiais); surinktų MKA pristatymas į MBA; netinkamų naudoti, sugadintų konteinerių pakeitimas konteineriais iš turimo konteinerių rezervo ir kt. (4.1.1–4.1.9 papunkčiai).

46. Konteinerio pastatymo paslaugą sudaro: naujų atliekų turėtojų aprūpinamas užsakovo nustatyto dydžio, techninėje specifikacijoje nurodyta tvarka pažymėtais konteineriais; viešųjų renginių ir laikino naudojimo vietų užsakovo nurodytais atvejais aprūpinimas konteineriais, šių konteinerių surinkimas po renginio ir kt. (4.2.1–4.2.3 papunkčiai).

47. Dažnesnio ištuštinimo paslaugą sudaro: individualaus konteinerio ištuštinimas 1 kartą per 1 savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites, numatant, kad ši paslauga teikiama to pageidaujančiam atliekų turėtojui, gavus užsakovo nurodymą, preliminarios metinės (12 mėn.) paslaugos apimtys nurodytos Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelėje; preliminarios metinės apimtys kiekvienais pirkimo sutarties metais gali mažėti iki 50 proc., o didėti iki 10 proc., o visos kitos šios paslaugos teikimo sąlygos yra analogiškos MKA vežimo paslaugai, apibrėžtai 4.1 papunktyje (4.3 papunktis).

48. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Pasiūlymo forma“ taip pat išskiriamas trijų savarankiškų paslaugų tiekimas, o Sutarčių priede Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ individualaus konteinerio ištuštinimo paslauga atskiru dažnesniu grafiku (kas savaitę) taip pat yra numatyta kaip savarankiška paslauga su atskiru kiekvieną savaitę taikomu įkainiu (II zonoje vienas kartas 10 Eur; IV zonoje vienas kartas 2 Eur) (5 punktas).

49. Sistemiškai įvertinęs Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 Techninė specifikacija ir priedo Nr. 2 „Pasiūlymo forma“ bei Sutarčių priedo Nr. 1 Techninė specifikacija ir priedo Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ nuostatas, kuriose aiškiai išskirtos trys paslaugos: MKA vežimo paslauga, konteinerio pastatymo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga, numatyti minėtų paslaugų įkainiai, jų teikimo sąlygos ir tvarka, bei šių nuostatų lingvistinę išraišką, ir atsižvelgęs į tai, kad Techninėje specifikacijoje keliose vietose įtvirtinta, jog dažnesnio ištuštinimo paslauga teikiama vietoj MKA vežimo paslaugos (1 kartas per 2 savaites), pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog potencialiems ginčo Pirkimo dalyviams neturėjo kilto abejonių dėl to, kad MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga yra dvi atskiros paslaugos, kurioms taikomi skirtingi įkainiai.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šią išvadą papildomai patvirtina ir Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 „Esami MKA konteineriai, jų rekomenduojamo pakėlimo (ištuštinimo) dažnumo skaičiavimai, skirti MKA vežimo paslaugai“ nuostatos. Techninių specifikacijų priedo Nr. 8 1 lentelėje atskirai į dvi savarankiškas grupes išskiriami konteineriai, ištuštinami 1 kartą per 2 savaites, bei konteineriai, ištuštinami 1 kartą per 1 savaitę, pateikiant kiekvienai iš šių konteinerių grupių priskirtinų konteinerių skaičių bei bendrą ištuštinimų skaičių per metus kiekvienoje iš zonų, o tai suponuoja išvadą, kad konkrečiam konteineriui taikoma arba ištuštinimo 1 kartą per 2 savaites paslauga, arba ištuštinimo 1 kartą per 1 savaitę paslauga (tų pačių konteinerių atžvilgiu nėra taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga, kaip papildoma prie įprastinės MKA vežimo paslaugos).

51. Tuo tarpu tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo šias teismo išvadas siekia paneigti pavienėmis Sutarčių nuostatomis, jas subjektyviai interpretuodamos sau palankia linkme. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma nė viena Sutarčių nuostata, kurioje būtų aiškiai įtvirtinta, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga yra papildoma paslauga, teikiama kartu su MKA išvežimo, o padidintas tarifas mokamas tik už kas antrą konteinerio ištuštinimą.

52. Be to, iš Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelės turinio matyti, kad joje yra nurodytas individualių konteinerių kiekis, kuriems taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga, ir jų numatomo ištuštinimo dažnumo skaičiavimai per metus. Šie skaičiai buvo perkelti ir į Pasiūlymų formas (Pirkimo sąlygų priedas Nr. 2.2 „Pasiūlymo forma antroje zonoje“; Pirkimo sąlygų priedas Nr. 2.3 „Pasiūlymo forma ketvirtoje zonoje“). Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelėje nurodytas individualių konteinerių ištuštinimų skaičius teikiant jiems dažnesnio ištuštinimo paslaugą leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas tokio ištuštinimo kartas bus pamokamas pagal nurodytą įkainį, nes, nurodytą ištuštinimų skaičių padalijus iš nurodyto konteinerių skaičiaus, gaunama, jog vienam konteineriui per metus vidutiniškai tenka 52,14 ištuštinimo kartų, o tai atitinka 1 kartą per 1 savaitę (pvz. lentelėje nurodyta, kad II zonoje yra 10 320 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per 2 savaites, ir 690 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per 1 savaitę; atitinkamai pastarųjų konteinerių ištuštinimų skaičius per metus yra 35 979 kartai, o tai yra vidutiniškai 52,14 kartų vienam konteineriui per metus, kas ir yra 1 kartą per 1 savaitę; IV zonoje yra 2 880 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per 2 savaites, ir 89 konteineriai, kurie ištuštinami 1 kartą per 1 savaitę; atitinkamai pastarųjų konteinerių ištuštinimų per metus yra 4 641 kartai, o tai yra vidutiniškai 52,14 kartų vienam konteineriui per metus, kas ir yra 1 kartas per 1 savaitę).

53. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu laikytume, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga taikoma kaip papildoma paslauga prie ištuštinimo 1 kartą per 2 savaites paslaugos, kaip tvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo, tada II zonoje tas pats 690 konteinerių, ištuštinamų 1 kartą per 1 savaitę, skaičius dar turėjo būti pridėtas ir prie 10 320 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per 2 savaites, skaičiaus, kad atitinkamai padidėtų bendras tokių konteinerių ištuštinimų per metus skaičius. Tokiu atveju atitinkamai ir minėtos lentelės grafos „Konteineriai, ištuštinami kas 1 savaitę“ skiltyje „Ištuštinimai per metus (12 mėn.)“, būtų nurodytas tik viršijantis 1 ištuštinimo per 2 savaites konteinerių ištuštinimo vienam konteineriui skaičius, t. y. 26 kartai (tik kas antras, vieno konteinerio ištuštinimas, o ne 52 kartai, kas yra bendras vienam konteineriui per metus tenkančių ištuštinimų skaičius). Analogiška situacija ir IV zonoje.

54. Nors apeliantė, kuriai pritaria ir trečiasis asmuo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad minėtuose prieduose pateikti tik preliminarūs, rekomendaciniai konteinerių ir jų ištuštinimų per metus skaičiai, kurie gali būti keičiami Sutarčių vykdymo metu, tačiau spręstina, jog, net ir darant prielaidą, kad minėti ištuštinimų kartų skaičiai yra tik preliminarūs, konteinerių grupavimo faktas, ištuštinimų kartų skaičiavimo taip pat ir galutinės dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainos apskaičiavimo principai iš esmės liktų nepakitę, kadangi, pakitus vienam skaičiui, atitinkamai pakistų ir visi likę skaičiai, t. y. sumažėjus konteinerių skaičiui, atitinkamai sumažėtų ir jų ištuštinimų skaičius per metus, o padidėjus konteinerių skaičiui, atitinkamai padidėtų ir jų ištuštinimų skaičius per metus.

55. Apeliantė organizavo ginčo Pirkimą ir kūrė tiek Pirkimo, tiek Pirkimo sutarčių sąlygas, todėl, jeigu buvo norima dažnesnio ištuštinimo paslaugą traktuoti kaip papildomą paslaugą, tai turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta Pirkimo sąlygose. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

56. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesį ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, kurioje yra konstatuota, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, jog dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10 ir šiame sprendime nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

57. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai, o neaiškumai turi būti aiškinami tiekėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014).

58. Teikdama pasiūlymą, ieškovė pagrįstai tikėjosi už dažnesnio ištuštinimo paslaugą gauti bendrą kainą, gautą padauginus jos siūlomą įkainį iš atsakovės Pirkimo sąlygose nurodyto ištuštinimų per metus skaičiaus, o ne pusę šios kainos, kaip būtų tuo atveju, jeigu būtų pritarta apeliantės ir trečiojo asmens pateikiamam Pirkimo sąlygų ir Sutarčių sąlygų aiškinimui.

59. Apeliantės argumentas, kad ieškovė Pirkimo metu turėjo kreiptis į ją dėl neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimo, taip pat stokoja pagrįstumo, kadangi atitinkamų Pirkimo sąlygų formuluotės bei santykis su kitomis Pirkimo dokumentų sąlygomis leido ieškovei jas vienareikšmiškai suprasti (tai nereiškia, jog ieškovė Pirkimo sąlygas turėjo suprasti taip, kaip jas interpretuoja apeliantė) ir, remiantis šiuo supratimu, pateikti atitinkamą pasiūlymą, kurį, kaip matyti iš bylos medžiagos, perkančioji organizacija vertino kaip atitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pripažino laimėjusiu, o sudarydama su ieškove Sutartis, prisiėmė pareigą vykdyti šių Sutarčių nuostatas tokiu būdu, kaip jos yra suformuluotos. Apeliantės bylos nagrinėjimo metu pateikta pozicija dėl konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugos pobūdžio ir jai taikytino įkainio ieškovei tapo žinoma tik pradėjus teikti paslaugas ir pateikus pirmąją paslaugų teikimo ataskaitą, kai buvo gautas atsakymas, kad ieškovė neva klaidingai skaičiuoja mokėtiną sumą, kadangi dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifas turi būti taikomas tik kas antram konteinerio ištuštinimui.

60. Nors apeliantė nurodo, kad dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo tvarka neaiški tik ieškovei, o visiems kitiems subjektams, įskaitant kitą tiekėją, su kuria sudarytos analogiškos sutartys dėl paslaugų teikimo kitose zonose, yra aiški, tačiau pastebėtina, jog tie kiti subjektai ir yra tik pati atsakovė bei trečiasis asmuo, kuriam perduotas atsakovės teisių ir pareigų įgyvendinimas atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir kontrolės srityje, todėl logiška, jog šių subjektų pozicija ginčo klausimu sutampa. Tuo tarpu dėl kitos tiekėjos pozicijos šiuo klausimu pasisakyti nėra galimybės, kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kas ji yra, ir su ja sudarytų sutarčių, iš kurių būtų matomos jų vykdymo aplinkybės.

61. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai pastebėtina, kad apeliantės skundo argumentą, jog jos pozicija dėl apmokėjimo už dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimą yra nuosekli – tik kas antras kartas, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, apmokamas didesniu tarifu, paneigia ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikti, remiantis automatinės duomenų perdavimo sistemos duomenimis (ieškinio priedai Nr. 6–7) parengti, susisteminti duomenys apie faktiškai atsakovės taikytą apmokėjimo tvarką. Iš minėtų duomenų matyti, kad, esant situacijoms, pavyzdžiui, kai per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti 3 ar 5 kartus, faktiškai MKA vežimo paslauga nustatytu (įprastiniu) tarifu apmokama už 2 iš 3 arba 3 iš 5 ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik už 1 ar 2 ištuštinimus per mėnesį apmokama dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, tokiu būdu kiekvieną mėnesį skaičiavimus atliekant iš naujo. Taigi pirmiausiai buvo apmokama taikant įprastą tarifą, nepaisant to, kurią savaitę konteineriai ištuštinti, ir tik už likusius kartus, jei tokių likdavo, buvo apmokėta pagal dažnesnio ištuštinimo tarifą, o tai neatitinka nei Sutarčių nuostatų, nei pačios apeliantės deklaruojamos apmokėjimo tvarkos.

62. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo dokumentų ir Pirkimo sutarčių nuostatų sisteminė, loginė bei lingvistinė analizė sudaro pagrindą išvadą, jog dažnesnio ištuštinimo paslauga yra savarankiška paslauga, kuri turi būti apmokama už kiekvieną ištuštinimo kartą taikant padidintą tarifą. Jei apeliantė norėjo suteikti kitokią prasmę pirmiau analizuotoms Pirkimo sąlygų ir Pirkimo sutarčių nuostatoms, tai ji privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, o to nepadariusi, turi atsakyti už nepakankamo atidumo formuluojant Pirkimo dokumentus sąlygotus neigiamus padarinius.

Dėl konteinerių priskyrimo individualiems ar bendrojo naudojimo bei apmokėjimo už jų ištuštinimą

63. Tarp šalių ginčas kilo ir dėl 142 ieškovės 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais ištuštintų konteinerių pobūdžio bei apmokėjimo už jų ištuštinimą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad konteineriai, nurodyti ieškinio prieduose Nr. 8 (esantys II zonoje) ir Nr. 11 (esantys IV zonoje), kurie buvo ištuštinti taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, t. y. 1 kartą per 1 savaitę (nepatenkantys į pirmoje ginčo dalyje aptartų konteinerių sąrašą), laikytini ne bendro naudojimo konteineriais, kuriems atsakovė taiko 0,8 Eur už 1 ištuštinimo kartą tarifą, o individualaus naudojimo konteineriais, kuriems taikytinas dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifas: 10 Eur už 1 kartą II zonoje ir 2 Eur už 1 kartą IV zonoje. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad jos nurodyti 142 konteineriai laikytini individualiais. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad sprendimas, jog minėti 142 konteineriai yra individualūs konteineriai, grindžiamas įrodymais, kurie nepagrįstai buvo vertinti kaip patikimi ir susiję su ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis. Be to, atsakovės teigimu, pasisakydamas dėl minėtų konteinerių priskyrimo individualiems konteineriams, teismas nepagrįstai įsikišo į ginčo šalių sutartinius santykius, o tai prieštarauja sutarčių laisvės principui.

64. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 1.8 papunktyje individualaus naudojimo konteineris apibrėžtas kaip mišrių komunalinių atliekų 0,12 m³, 0,24 m³ , 0,36 m³ ar kitos talpos konteineris, kuriuo naudojasi individualaus namo gyventojas (-ai) arba vienas juridinis asmuo. Tuo tarpu Techninės specifikacijos 1.3 papunktyje bendrojo naudojimo konteineris apibrėžtas kaip komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje (arba šachtoje), kuriuo naudojasi du ar daugiau atliekų turėtojų.

65. Iš Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio turinio matyti, kad yra išskiriami gyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai ir negyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai; gyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai skirstomi į: 1) individualaus naudojimo konteinerius, atliekų turėtojų išstumtus iš sklypo ribų ir ištuštinimui paliktus prie gatvės arba kito pravažiavimo, tokiais laikomi – prie individualių namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų priskirti individualaus naudojimo konteineriai (7.2.1 papunktis); 2) bendrojo naudojimo konteinerius – prie daugiabučių namų esantys ir ištuštinami konteinerių aikštelėse, kurios gali būti išdėstytos prie gatvių, kiemuose (7.2.2 papunktis). Negyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai taip pat gali būti tiek individualaus, tiek bendrojo naudojimo (7.2.3 papunktis).

66. Bendro naudojimo konteinerių priežiūra bei konteinerių remontu turi rūpintis paslaugos teikėjas. Požeminių ir pusiau požeminių konteinerių priežiūra bei remontu privalo rūpintis konteinerio savininkas, kadangi paslaugos teikėjas neaprūpina šiais konteineriais atliekų turėtojų. Individualių konteinerių priežiūra ir remontu rūpinasi tokių konteinerių naudotojai (Techninės specifikacijos 10.12 papunktis).

67. Techninės specifikacijos 10.13 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad paslaugos teikėjas privalo plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo MKA konteinerius, pastatytus daugiabučių namams, sodininkų ir garažų bendrijoms aptarnauti, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, vadovaudamasis higienos reikalavimais ir savivaldybės nustatyta tvarka, pagal grafiką, suderintą su užsakovu. Tuo tarpu individualaus naudojimo konteinerius plauna ir dezinfekuoja patys atliekų turėtojai, jei su paslaugos teikėju nesusitaria kitaip (Techninės specifikacijos 10.14 papunktis).

68. Taigi, konteinerio priskyrimas prie individualaus naudojimo ar bendrojo naudojimo iš esmės priklauso nuo to, ar: 1) konteineriu naudojasi vienas, du ar daugiau atliekų turėtojų (fizinis ar juridinis asmuo), iš esmės nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto, kuriam priskiriamas konteineris, pobūdžio (gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties objektas), tačiau aiškiai nurodant, kad prie individualių namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų priskirtini konteineriai yra individualaus naudojimo, tuo tarpu prie daugiabučių namų, sodininkų ir garažų bendrijų priskirtini konteineriai yra bendrojo naudojimo konteineriai; 2) konteineris yra atitinkamoje konteinerių aikštelėje, ar ne; 3) konteinerio plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka pačiam atliekų turėtojui, ar paslaugų teikėjui.

69. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėtos Techninės specifikacijos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog prie individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų esantys konteineriai laikomi individualaus naudojimo konteineriais, o tam, kad konteineris būtų laikomas bendrojo naudojimo konteineriu, juo turi naudotis du ar daugiau atliekų turėtojų (fizinių ar juridinių asmenų); konteineris turi stovėti atitinkamoje konteinerių aikštelėje (šachtoje); jo plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, o ne atliekų turėtojams. Paprastai tokiais yra laikomi prie daugiabučių gyvenamųjų namų, sodininkų ir garažų bendrijų esantys konteineriai.

70. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, kas neva sąlygojo nepagrįstą ieškovės nurodomų 142 konteinerių priskyrimą prie individualaus naudojimo konteinerių, pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018, 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

73. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; kt.).

74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Ecoservice“ paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai (konkrečiu adresu stovinčių, konkrečius identifikacinius numerius turinčių konteinerių fotonuotraukos bei jais besinaudojančių atliekų turėtojų rašytiniai patvirtinimai (ieškinio priedai Nr. 8–11)), ir 2020 m. gegužės 15 d. pateikti susisteminti duomenys atskirai dėl kiekvieno iš 142 ginčo konteinerių (2020 m. gegužės 15 d. rašto priedas Nr. 1), kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ginčo konteineriai, priešingai nei, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais, tvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo, tikėtina yra individualaus naudojimo konteineriai, kadangi jie priskirti arba prie individualių gyvenamųjų namų, arba prie kotedžų, arba prie konkretaus juridinio asmens naudojamo pastato / statinio ar jo dalies.

75. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio bei kelia abejones dėl jų patikimumo, tačiau niekaip nepagrindžia skundo teiginių, kad, atlikdamas įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

76. Pastebėtina, kad tiek atsakovei, kaip užsakovei, tiek trečiajam asmeniui, kaip paslaugų administratoriui, be kita ko, administruojančiam atliekų turėtojus, skaičiuojančiam jiems rinkliavas už atliekų išvežimą, turėtų būti geriausiai žinoma, ar konkrečiu konteineriu naudojasi vienas ar keli atliekų turėtojai, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliacinės instancijos teismui teiktais procesiniais dokumentais, nebuvo pateikti jokie objektyvūs nagrinėjamam ginčui reikšmingi rašytiniai įrodymai, paneigiantys ieškovės pateiktus įrodymus. Nors trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kartu su tripliku (priedas Nr. 1) pateikė savo suvestinę 142 ginčo konteinerių lentelę, prie kiekvieno iš jų nurodydamas, kad tai yra kolektyvinis konteineris, kuriuo naudojasi du ar daugiau atliekų turėtojų, tačiau, taip ir nebuvo pateikti jokie duomenys ir dokumentai, kuriais remiantis ši lentelė buvo sudaryta.

77. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nepagrįstai siekia, kad į bylą pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

78. Stokoja pagrįstumo ir apeliantės argumentas, kad, konstatuodamas, jog 142 konteineriai priskirtini individualiems konteineriams, teismas nepagrįstai įsikišo į ginčo šalių sutartinius santykius, o tai prieštarauja sutarčių laisvės principui.

79. Techninės specifikacijos 6 dalyje „Pasiruošimas paslaugos teikimui“ nustatyti įvairūs pasiruošimo tinkamam paslaugų teikimui aspektai, be kita ko, numatytos ir kiekvienos iš šalių pareigos paruošiamojoje stadijoje, tarp jų ir užsakovo pareiga pateikti paslaugos teikėjui konteinerių ištuštinimo vietų sąrašą, nurodyti konteinerių tvarkymo ypatumus, o paslaugos tiekėjo pareiga susipažinti su aptarnaujama teritorija, konteinerių išdėstymo vietomis bei kita informacija, reikalinga kokybiškam paslaugų teikimui, suderinti paslaugų teikimo grafikus, tai reiškia, kad dar parengiamojoje stadijoje šalys turėjo suderinti ir išsiaiškinti, kokie konteineriai priskirtini prie individualaus ar bendrojo naudojimo konteinerių, kokiais tarifais apmokamas jų ištuštinimas ir pan., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ruošiantis paslaugos teikimui, individualaus naudojimo konteinerių sąrašas suderintas nebuvo.

80. Ieškovei teisme pareiškus reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės už 142 konteinerių 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais suteiktą ištuštinimo paslaugą, kilus tarp šalių ginčui dėl konteinerių pobūdžio, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, įvertino minėtų konteinerių pobūdį, kadangi nuo to priklauso apmokėjimo už jų ištuštinimą tarifai bei reikalavimo priteisti skolą pagrįstumas, ir tai negali būti vertinama kaip kišimasis į šalių sutartinius santykius.

81. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai ieškovės nurodytus 142 konteinerius vertino kaip individualaus naudojimo konteinerius ir ieškovei už tinkamai suteiktas paslaugas priteisė iš atsakovės 14 741,60 Eur (su PVM) skolą.

Dėl bylos procesinės baigties

82. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

83. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

85. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, nei apeliantės, nei trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

86. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja ieškovė. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 841,99 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

87. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

88. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 381 Eur. Didžiausia atsakovei už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 795,30 Eur (1 381 Eur x 1,3), o tai reiškia, kad atsakovės prašoma priteisti 2 841,99 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.

89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovės apeliaciniame skunde nebuvo keliama naujų, anksčiau nenagrinėtų teisės klausimų, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengusi advokatė atstovavo ieškovės interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ji neabejotinai buvo susipažinusi su šioje byloje tarp šalių kilusiu ginču.

90. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, mažintinos iki 1 795,30 Eur sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 1 795,30 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.