- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- e2-1654-454/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13089-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Milana Striuogienė, Eglė Grucytė, Milana Stiuogienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. J. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; pakoreguoti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarant įrašą apie nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvą; nepilnamečio A. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. J.; priteisti iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 354,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 50 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant jos motiną, ieškovę, I. J.; priteisti iš atsakovo R. G., nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą sudarantį 1 750 Eur; nustatyti nepilnamečio A. J. bendravimo su tėvu R. G. tvarką; priteisti ieškovei I. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, tačiau ilgą laiką bendravo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. J.. (Duomenys neskelbtini) ieškovė pastojo, apie tai informavo atsakovą. Atsakovas puikiai žinojo apie nepilnamečio sūnaus gimimą, gimus sūnui lankė namuose, tačiau tėvystę pripažinti atsisakė, išlaikymo neteikė. Pažymėjo, jog intymiai bendravo tik su atsakovu. Atsakovo veiksmai (žinojimas apie pastojimą, nepilnamečio sūnaus gimimą, nuolatinis bendravimas po nepilnamečio sūnaus gimimo) rodo, jog jis pripažįsta savo tėvystę. Nurodė, jog ieškovė geba visaverčiai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl mano, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji aplinka su ieškove geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Atsakovas neteikia išlaikymo, ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik socialinės išmokos bei vaiko auginimo pinigai, kurių neužtenka visiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, nedirbantis, todėl turi visas galimybes teikti išlaikymą vaikui. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti nepilnamečio A. J. bendravimo su tėvu R. G. tvarką. Taip pat, sutiko su 2024 m. balandžio 4 d. taikos sutartimi, sulygtu 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimu.
3. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. 2024 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą sumažinti mokėjimus vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą.
4. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, nurodė, jog ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Nustatyta, kad A. J. gimė (duomenys neskelbtini), motina – I. J., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti.
Dėl tėvystės nustatymo
6. Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).
7. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos sūnaus A. J. tėvas yra atsakovas R. G.. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, tačiau ilgą laiką bendravo. 2022 m. ieškovė pastojo ir apie tai informavo atsakovą.
8. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu buvo pateikta šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis, kurioje atsakovas R. G. nurodė, jog jis yra nepilnamečio sūnaus A. J. tėvas. 2024 m. balandžio 8 d. atsakovas pateikė prašymą sumažinti mokėjimus vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, todėl taikos sutartis nebuvo patvirtinta. Taip pat, nustatyta, jog 2024 m. birželio 20 d. teismas paskyrė byloje DNR ekspertizę giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti ir bylą sustabdė. Nutartimi ieškovė I. J. kartu su nepilnamečiu sūnumi A. J. bei atsakovas R. G. buvo įpareigoti nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją duoti kraujo mėginius ekspertizei atlikti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą medžiagą. 2025 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nustačius, jog ieškovė kartu su sūnumi dar 2024 m. liepos 17 d. atvyko į ekspertinę įstaigą ir davė reikalingus kraujo mėginius, tuo tarpu atsakovas kraujo mėginio minėtu laikotarpiu nedavė.
9. Toks atsakovo procesinis elgesys patvirtina, jog atsakovas iš esmės tėvystės neneigia. Dar 2024 m. balandžio 4 d. taikos sutartimi atsakovas patvirtino savo tėvystę, vėliau iš esmės nesutiko tik su išlaikymo suma. Teismui paskyrus DNR ekspertizę, jos atlikimo vengė, kraujo mėginio ekspertinei įstaigai nepristatė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
11. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bylos duomenys yra pakankami spręsti dėl atsakovo tėvystės A. J. atžvilgiu, todėl yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad R. G. yra A. J. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nustačius vaiko tėvystę, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą. Nustačius vaiko tevystę, keistini A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenys gimimo įraše apie tėvą, nurodant, jog A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
14. Ieškovė su sūnumi gyvena nuo gimimo. Atsakovas byloje nereiškė jokių prieštaravimų dėl gyvenamosios vietos, be to nereiškė ir reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Teismas sprendžia, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnamečio A. J. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina ieškove I. J..
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
16. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
18. Remiantis ieškovės paaiškinimais ir jiems pagrįsti pateiktais rašytiniais duomenimis, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas. Prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, kurio nustatant išlaikymo dydį įrodinėti nereikia. Pažymėtina, jog nors atsakovas prašė mažinti išlaikymo dydį, aplinkybių apie savo finansinę padėtį (kad ji nėra gera) neįrodinėjo, pasirinkdamas pasyvią procesinę poziciją (bylinėjimosi taktiką).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
20. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovas turi siekti finansinių galimybių mokėti vaikui prašomą priteisti 354,40 Eur išlaikymą, kuris laikytinas atitinkančiu minimalius vaiko poreikius. Pabrėžtina, kad atsakovas nebendrauja su vaiku, todėl visiškai nesusiduria su išlaidomis, kurios reikalingos vaikui, taigi nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų (net pačių smulkiausių) išlaidų. Vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.); visa tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnametį vaiką, Tokiu atveju, rūpinimasis vaiku tampa tiek fiziškai, tiek emociškai dar sudėtingesne veikla. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo R. G. nepilnamečiam vaikui A. J. priteistinas ieškovės prašomas 354,40 Eur išlaikymo dydis.
21. Nurodyto išlaikymo atsakovas neteikė nuo vaiko gimimo, todėl yra pagrindas priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tačiau teismo posėdžio metu, nurodė, jog sutinka, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis yra taikos sutartimi šalių sulygta 1 600 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo. Jokie duomenys nėra pakankami spręsti, jog nurodyta minimali išlaikymo suma A. J. nebuvo reikalinga jo poreikių tenkinimui, tokių įrodymų nepateikta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju I. J. šioje civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2023 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų sprendimų pagrindų byloje pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. byloje atstovaujant advokatei Eglei Grucytei 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 386,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ir atstovaujant advokatei Milanai Stiuogienei 2025 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 206,25 Eur suma. Viso pagal pateiktus duomenys byloje valstybė patyrė 592,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovo valstybei.
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 14,86 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinio reikalavimus, ieškinio pateikimo dienai mokėtinas 352 Eur žyminis mokestis: 110 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 110 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 36 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 96 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš atsakovo valstybei priteisiamas 352 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Pakeisti A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis gimimo įraše apie tėvą, nurodant, jog A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 354,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gruodžio 1 d.), iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 352 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,86 Eur (keturiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 592,92 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.