Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-358-805/2025 pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovei G. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. papildomo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ieškovo L. Č. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti 2022 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 2) pakeisti 2022 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nustatytą išlaikymą, priteisiant nepilnamečiams vaikams po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, pervedant periodines išmokas į atsakovės banko sąskaitą; 3) nustatyti, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti vaikus 2024 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, teikdamas jiems išlaikymą tiesiogiai; priteisti ieškovui iš atsakovės 1 518 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; 4) nustatyti, kad tėvų susitarimu nepilnamečiams vaikams su ieškovu būnant vieną mėnesį laiko vietoje 2 savaičių per mėnesį, ieškovas išlaiko vaikus, tenkindamas to mėnesio vaikų poreikius ir nemoka vaikų motinai išlaikymo vaikams po 100 Eur kiekvienam. Tokiu atveju atsakovė perveda ieškovui vaikams skirtas valstybės išmokas už vieną mėnesį ir papildomai teikia išlaikymą po 100 Eur kiekvienam, pervesdama lėšas į ieškovo banko sąskaitą; 5) nustatyti, kad tėvų susitarimu nepilnamečiams vaikams su atsakove būnant vieną mėnesį laiko vietoje 2 savaičių per mėnesį, atsakovė išlaiko vaikus, tenkindama to mėnesio vaikų poreikius. Tokiu atveju ieškovas perveda atsakovei vaikams skirtą išlaikymą, papildomai sumokėdamas po 100 Eur kiekvienam, t. y. perveda iš viso po 200 Eur kiekvienam vaikui už mėnesį į atsakovės banko sąskaitą vietoje nustatyto 100 Eur per mėnesį išlaikymo vienam vaikui; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovė į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti 2022 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti ją jos prašomu būdu; 2) priteisti iš ieškovo bylos vedimo, teismo pašto išlaidas ir išlaidas už advokatų paslaugas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad abi ginčo šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamos advokatų. Ieškovas viso proceso metu buvo atstovaujamas advokatės Irenos Andriuškevičienės, o atsakovei 2024 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo teikiama advokato padėjėjos Kristinos Sūnaitienės teisinė pagalba, nuo 2025 m. vasario 21 d. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba advokato Virginijaus Batulevičiaus.

18. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-358-805/2025 ir patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

18.1. ,,1. Pakeisti 2022 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7694-835/2022 nustatytą tėvo L. Č. bendravimo su vaikais J. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti ją sekančiai: 1.1. Tėvas pasiima vaikus kas antrą savaitės šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos iki 11 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas turi prieš savaitę informuoti vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.2 Atsižvelgdami į vaikų dienos režimą, abu tėvai turi teisę netrukdomai bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis. 1.3. Neporiniais metais tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) iki 11 val. ir parveža vaikus antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Poriniais metais vaikai Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su motina. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas turi prieš savaitę informuoti vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.4. Neporiniais metais gruodžio 31 d. ir sekančių (porinių metų) sausio 1 d. vaikai praleidžia su motina. Poriniais metais gruodžio 31 d. ir neporinių metų sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 11 val. ir parveža sausio 1 d. iki 19 val. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas turi prieš savaitę informuoti vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.5. Neporiniais metais vaikai Šv. Velykas praleidžia su motina. Poriniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš Šv. Velykas einantį šeštadienį iki 11 val. ir parveža vaikus antrą Šv. Velykų dieną iki 19 val. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas turi prieš savaitę informuoti vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.6. Neporiniais metais pirmas dvi vaikų mokyklinių vasaros atostogų savaites vaikai atostogauja pas tėvą. Jei tėvo grafikas sutampa su Joninėmis, tai vaikai Jonines praleidžia kartu su tėvu. Sekančias vaikų mokyklinių atostogų dvi savaites atostogauja su motina, rotacijos principu keičiantis atostogų su vaiku laiku kas dvi savaites. Pirmąjį prieš atostogas šeštadienį tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos iki 11 val., pasibaigus dviejų savaičių atostogų laikui, paskutinį atostogų savaitės šeštadienį vaikus į jų gyvenamąją vietą parveža iki 19 val. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas prieš savaitę informuoja apie tai vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.7. Poriniais metais pirmas dvi vasaros vaikų mokyklinių atostogų savaites vaikai atostogauja pas motiną. Jei motinos grafikas sutampa su Joninėmis, tai vaikai Jonines praleidžia kartu su motina. Sekančias vaikų mokyklinių atostogų dvi savaites atostogauja su tėvu, rotacijos principu keičiantis atostogų su vaiku laiku kas dvi savaites. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas nedelsiant informuoja apie tai vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.8. Mokinių rudens ir pavasario atostogos dalinamos per pusę. Pirmąją atostogų dalį vaikai praleidžia su tėvu. Antrą dalį vaikai praleidžia su motina. Tėvas pasiima vaikus sekmadienį prieš atostogas iki 11 val. ir parveža vaikus pasibaigus tėvo atostogų laikui iki 21 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas prieš savaitę informuoja apie tai vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.9. Mokinių žiemos atostogas, kurios nustatomos ugdymo įstaigoje, vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas sekmadienį prieš atostogas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos iki 11 val., o po atostogų parveža vaikus sekmadienį iki 19 val. Esant objektyvioms priežastims, dėl ko vaikai negalės būti pasiimami, tėvas nedelsiant informuoja apie tai vaikų motiną, nebent priežastys paaiškėja vėliau. 1.10. Kiekvienais metais per Motinos dieną motina turi teisę Motinos dieną praleisti su vaikais. Kiekvienais metais per Tėvo dieną tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) iki 11 val. ir parvežti juos į jų gyvenamąją vietą Tėvo dieną iki 19 val. 1.11. Informuoti vienas kitą apie šalių gyvenamosios vietos, jų ir vaikų ryšio priemonių pasikeitimą, vaikų sveikatos problemas, kurios paaiškėja buvimo pas kitą iš tėvų metu bei apie kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaikų gerovę, emocinę ir psichologinę būseną. 1.12. Bendru tėvų susitarimu bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama.

18.2. 2. Nustatyti, kad L. Č. įvykdė prievolę išlaikyti vaikus J. Č. ir J. Č. 2024 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, teikdamas jiems išlaikymą tiesiogiai, vaikams būnant tėvo priežiūroje.

18.3. 3. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei vaikai pagal tėvų susitarimą pas tėvą praleidžia nepertraukiamai 30 dienų, tėvas už nurodytą laikotarpį nemoka motinai išlaikymo vaikams, vaikus išlaiko tiesiogiai teikdamas jiems išlaikymą, o vaikų motina už nurodytą laikotarpį perveda vaikų tėvui valstybės skirtas vaikams išmokas.

18.4. 4. Šalys konstatuoja, kad 2025 m. sausio 10 d. vaikų motinos sprendimu vaikų gyvenamoji vieta iš (duomenys neskelbtini), buvo pakeista į (duomenys neskelbtini). Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, L. Č. patirs papildomas išlaidas vaikus pasiimdamas ir nuveždamas į jų gyvenamąją vietą. Įvertindamos vaikų tėvo papildomas išlaidas, šalys konstatuoja, kad šiuo metu tėvo teikiamas išlaikymas vaikams po 259 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant periodines išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, tenkina vaikų poreikius ir atitinka šalių susitarimą.

18.5. 5. Šalys supranta ir joms yra žinoma, kad ši teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

18.6. 6. Šalys kreipiasi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir prašo taikos sutartį teismo nutartimi patvirtinti. Prašymą patvirtinti taikos sutartį prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

18.7. 7. Šalys atsisako reikalavimų priteisti iš kitos šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kiekviena šalis, patyrusi išlaidų, pasilieka jas sau ir jos nepriteisiamos iš kitos šalies.“.

19. 2025 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-358-805/2025 priėmimo. Prašyme nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, susidariusių teikiant atsakovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnybos vertinimu, ginčo šalys neturi teisės savarankiškai susitarti ir nuspręsti šių išlaidų valstybei neatlyginti.

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų informavimo ir jų išklausymo apie teismo ketinimą išeiti už bylos nagrinėjimo ribų

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi, būtinybė priimti papildomą sprendimą yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

23. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29, 30 punktai).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad kai teismas peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi motyvuoti, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), tinkamai iš anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016, 28 punktas; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 39 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 57 punktas; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 34, 35 punktai).

25. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, liet. tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas). Kai teismas nepraneša bylos šalims apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jos neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų, tuomet tai nesuderinama su tinkamo proceso principu, reikalaujančiu, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021, 28, 29, 32, 33 punktai).

26. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, iki Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo reikalavimas atlyginti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas šalims nebuvo pateiktas, dėl to konstatuotina, kad teismas papildomu sprendimu išsprendęs šį klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. sprendė klausimą dėl byloje nepareikštų reikalavimų – dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teismas iš anksto nei rašytine, nei žodine nutartimi neinformavo ginčo šalių apie savo ketinimus peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jas peržengus ex officio spręsti klausimą dėl minėtų išlaidų priteisimo. Tai reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo tinkamai informuoti nei apie teismo ketinimą peržengti bylos ribas, nei kokia apimtimi tos ribos bus peržengtos. Tokiu būdu ginčo šalys neteko galimybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti klausimą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ne)priteisimo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, nors jis savo iniciatyva sureagavo į pateiktą Tarnybos prašymą ir pateikė atsiliepimą, atsakovei prašymas nebuvo išsiųstas ir teismo terminas pateikti atsiliepimams nenustatytas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas iš anksto neinformavus byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo ketinimus peržengti ieškinio ribas ir jiems nežinant apie tai, kad teismas peržengs ir kokia apimtimi peržengs ieškinio ribas, turėjo siurprizinį pobūdį.

27. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 36 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 42 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022, 27 punktas).

30. Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, nėra pagrindo šiuos pagrindus aiškinti plačiai. Todėl tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas). Vertinant, ar byla galėjo būti išspręsta neteisingai dėl to, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi įrodymais, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti, turi būti atsižvelgta į tai, ar šie įrodymai bent iš dalies nulėmė ar galėjo nulemti bylos procesinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 40 punktas).

31. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, ieškovas, žinodamas apie teismo ketinimus, be kita ko, būtų teikęs argumentus tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti klausimą dėl Tarnybos prašymo, tiek dėl patirtų ginčijamų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, tiek dėl galimybės papildyti taikos sutarties sąlygas. Ieškovo pateikti argumentai galėjo turėti esminės įtakos kitokio teismo sprendimo priėmimui.

32. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka su ieškovo skunde nurodytu, kad šiuo atveju teismas pažeidė procesines teisės normas dar ir dėl to, kad Tarnybos prašymą išsprendė priimdamas papildomą sprendimą, o ne nutartį. Teismas patvirtino šalių taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą nutartimi, todėl ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo klausimą turėjo išspręsti priimant papildomą nutartį.

33. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka su ieškovo skunde nurodytu argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir tuo aspektu, jog Tarnybos prašymą išsprendė priimdamas papildomą sprendimą, o ne nutartį. Pažymėtina, kad teismas civilinėje byloje patvirtino šalių taikos sutartį ir bylą nutraukė nutartimi, todėl klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą nutartį, o ne papildomą sprendimą.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotinas proceso teisės normų pažeidimas, kuris galėjo lemti neteisingą bylos dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteisimu valstybės naudai iš ieškovo, išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuos procesinius pažeidimus gali ištaisyti, bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui negrąžina ir klausimą išsprendžia pats (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

35. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys taikos sutarties 7 punktu bylinėjimosi išlaidų klausimą jau išsprendė, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl išlaidų priteisimo už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

36. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo teikiama tiek advokato padėjėjos Kristinos Sūnaitienės teisinė pagalba, tiek valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Virginijus Batulevičius. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-358-805/2025 buvo nutraukta patvirtinus tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutarties 7 punktą šalys iš esmės susitarė, kad kiekviena šalis savo patirtas išlaidas pasilieka sau, atsisako reikalavimo priteisti jas iš kitos šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teisme prašymą išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2-358-805/2025, kurias patyrė valstybė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, minėtas išlaidas priteisė iš ieškovo.

38. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto argumentu pažymi, kad šalys taikos sutartimi išsprendė klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., ieškovo ieškinio, atsakovės atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidos), tačiau nesprendė klausimo dėl kitų valstybei priteistinų išlaidų, t. y. bylinėjimosi išlaidų valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kasacinis teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nutartyje yra išaiškinęs, kad Taikos sutarties 7 punkte nurodytas šalių susitarimas dėl teismo išlaidų atlyginimo valstybei (šalys prašo jas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, taip pat už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą kasaciniame teisme) yra susijęs ne su šalių tarpusavio įsipareigojimais, o adresuotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir yra išsprendžiamas šia nutartimi, todėl neįtraukiamas į šios nutarties rezoliucinę dalį, kuria tvirtinamas taikos sutarties tekstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-403/2024). Atitinkamai ir šioje byloje negalėjo būti į taikos sutarties nuostatas įtraukti punktai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jie nebuvo įtraukti, nes tai aiškiai nenurodyta ir neišplaukia iš taikos sutarties nuostatų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas, tokia teisė yra suteikta tik teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad teismo nutartimi nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas, šį klausimą išsprendė priimdamas papildomą procesinį sprendimą.

39. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai iš ieškovo, nepagrįstai pažeidė CPK 93 ir 96 straipsnių nuostatas. Teismas neįvertino, kad ieškovo reikalavimai nebuvo atmesti – šalys sudarė taikos sutartį. Ieškovo teigimu, tik tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, šios išlaidos galėtų būti priteistos iš jo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka.

40. Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. CPK 96 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. Nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1-3 dalys). CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kilusį ginčą išsprendė taikos sutartimi. Tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas neanalizavo taikos sutartyje nustatytų sąlygų, nevertino, kokia apimtimi buvo patenkinti kiekvienos šalies reikalavimai. Teismas neatsižvelgė į tai, kuri iš šalių ir kiek atsisakė savo reikalavimų ar juos įvykdė. Nesiaiškinęs šių esminių aplinkybių ir nepagrįstai laikydamas, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, teismas priteisė iš ieškovo visas atsakovės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, tokiu būdu pažeisdamas teisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus.

43. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovas reiškė 6 reikalavimus: 1) pakeisti 2022 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (tenkintas 50 proc.); 2) pakeisti 2022 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nustatytą išlaikymą, priteisiant nepilnamečiams vaikams po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, pervedant periodines išmokas į atsakovės banko sąskaitą (netenkintas, taikos sutartimi priteistas 259 Eur/mėn. išlaikymo dydis kiekvienam vaikui); 3) nustatyti, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti vaikus 2024 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, teikdamas jiems išlaikymą tiesiogiai; priteisti ieškovui iš atsakovės 1 518 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą (tenkintas 50 proc., taikos sutartimi išlaikymo įsiskolinimas nepriteistas); 4) nustatyti, kad tėvų susitarimu nepilnamečiams vaikams su ieškovu būnant vieną mėnesį laiko vietoje 2 savaičių per mėnesį, ieškovas išlaiko vaikus, tenkindamas to mėnesio vaikų poreikius ir nemoka vaikų motinai išlaikymo vaikams po 100 Eur kiekvienam. Tokiu atveju atsakovė perveda ieškovui vaikams skirtas valstybės išmokas už vieną mėnesį ir papildomai teikia išlaikymą po 100 Eur kiekvienam, pervesdama lėšas į ieškovo banko sąskaitą (tenkintas 66,67 proc.); 5) nustatyti, kad tėvų susitarimu nepilnamečiams vaikams su atsakove būnant vieną mėnesį laiko vietoje 2 savaičių per mėnesį, atsakovė išlaiko vaikus, tenkindama to mėnesio vaikų poreikius. Tokiu atveju ieškovas perveda atsakovei vaikams skirtą išlaikymą, papildomai sumokėdamas po 100 Eur kiekvienam, t. y. perveda iš viso po 200 Eur kiekvienam vaikui už mėnesį į atsakovės banko sąskaitą vietoje nustatyto 100 Eur per mėnesį išlaikymo vienam vaikui (netenkintas, tačiau ieškovo naudai); 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (netenkintas). Atsižvelgiant į tai, taikos sutartimi patenkinta ieškovo ieškinio reikalavimų dalis sudaro 41,66 proc., netenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 58,33 proc.

44. Savo ruožtu atsakovė priešieškinyje reiškė tik 2 reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jos prašomu būdu (tenkintas 50 proc.) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (netenkintas). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista (100 procentų) pagal 2025 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-01260.

45. Teismas pažymi, jog skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, atsižvelgia į šalių elgesį, įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju teismas įvertina tai, kad ieškovas siekė taikiai spręsti ginčą ir taikos sutartimi sumažino savo reikalavimus, t. y. sutiko su didesniu išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteistinu dydžiu, taip pat sutiko, kad atsakovė nesumokės ieškovui susidariusio 1 518 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismas įvertina ir tai, kad viena iš ginčo šalių (atsakovė) apskritai yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina išvadą, kad pirmiau aptartų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovo būtų neproporcingas, dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nepriteisti iš ieškovo valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ir naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidų atlyginimas būtų paskirstomas mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę bei rezultatą apskritai, ne tik į pareikštų ir tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. papildomas sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – valstybei atsakovės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį (DOK-15401). Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos jo naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutaria:

ieškovo L. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują – atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei 325 Eur išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei G. D. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. ATP-C-2025-01260.

Priteisti iš atsakovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.