Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl faktų pripažinimo, skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. įmonė ,,x“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑307/2011).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

15. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16, 17 punktai).

16. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „x“ kreditorius, pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui. Ieškovas netiesioginiame ieškinyje prašo: 1) pripažinti, kad prieš laiką nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2663 užsakovė (atsakovė) patyrė 590 757,71 Eur nuostolius ne dėl rangovės J. įmonės „x“ kaltės; 2) pripažinti, kad užsakovė (atsakovė) prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl J. įmonės „x“ kaltės; 3) priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 196 918,59 Eur likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „x“.

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, reiškiamą likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „x“ vardu ir interesais, konstatavęs, kad tapatūs reikalavimai buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024.

19. Apeliantas teigia, kad išnagrinėtoje byloje Nr. e2-1401-661/2024 nebuvo pasisakyta dėl tarp atsakovės ir UAB „Kriautė“ sudarytos rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025, kaip pakeičiančiosios sutarties, statuso ir jos priedų įtakos sprendžiant dėl atsakovės tariamai patirtų nuostolių atlyginimo, be to, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 J. įmonės „x“ savininkui J. J. nebuvo leista dalyvauti procese. Atskirajame skunde nurodoma, kad teikiamo ieškinio ir išnagrinėtose civilinėse bylose ieškinių pagrindai nesutampa, be to, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nebuvo nagrinėti civilinėse bylose.

20. Byloje nėra ginčo, kad ieškinio, kurį atsisakyta priimti ir ieškinių, išnagrinėtų civilinėse bylose Nr. e2-685-603/2022 ir Nr. e2-1401-661/2024, šalys sutampa. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu to pareiškėjo (skolininko) vardu pareiškė jo kreditorius, turi būti vertinama materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas būtent į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors ieškovo procesiniu statusu dalyvauja skolininko kreditorius, tačiau jis netiesioginį ieškinį reiškia skolininko vardu ir interesais, todėl abejonių dėl ginčo šalių tapatumo nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2004; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-943/2021). Šiuo atveju, nors Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-685-603/2022 buvo pradėta pagal likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „x“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, o civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 ir šioje byloje pareikšti kreditoriaus netiesioginiai ieškiniai likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „x“ vardu atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, tačiau ši aplinkybė negali būti aiškinama taip, kad šalys (ieškovė) minėtose bylose ir ieškinyje, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nėra tapačios.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 išnagrinėtas ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys, kuriame buvo pareikšti reikalavimai, tapatūs šioje byloje pareikštiems reikalavimams: pripažinti, jog prieš laiką nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2663 užsakovė (atsakovė) patyrė 590 757,71 Eur nuostolius ne dėl rangovės J. įmonės „x“ kaltės; pripažinti, jog užsakovė (atsakovė) prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl J. įmonės „x“ kaltės; priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 196 918,59 Eur likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „x“; rekomenduoti VšĮ Vilniaus universiteto vadovybei kreiptis į teisėsaugos organizacijas, kad būtų išaiškinti valstybės lėšų grobstymo organizatoriai. Teismo sprendimu ieškinys atmestas.

22. Taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-685-603/2022 pagal likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „x“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kurioje buvo prašoma likviduojamai dėl bankroto J. J. įmonei „x“ priteisti iš atsakovės 54 744,94 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 13 443,30 Eur skolą už atliktus statybos darbus ir kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 2 454,78 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad nors nurodytoje civilinėje byloje buvo reiškiami siauresnės apimties reikalavimai ir skiriasi reikalaujamos priteisti sumos, ieškiniu iš esmės siekiama to paties teisinio rezultato, kaip ir skundžiama nutartimi atsisakytu priimti netiesioginiu ieškiniu, – konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai nutraukusi rangos sutartį neįgijo teisės į nuostolių atlyginimą ir privalo sumokėti J. įmonei „x“ vykdant rangos sutartį patirtas išlaidas bei sumokėti skolą už atliktus darbus. Teismo sprendimu ieškinys atmestas.

23. Nagrinėjamu atveju paduotu nauju netiesioginiu ieškiniu ieškovas J. J. prašo pripažinti, kad J. įmonė „x“ nėra kalta dėl rangos sutarties nutraukimo, atlyginti J. įmonei „x“ dėl rangos sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (sumokėti skolą už atliktus darbus ir padengti vykdant rangos sutartį patirtas išlaidas) bei pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės į nuostolių, kuriuos sudaro nutrauktos rangos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumas, atlyginimą iš J. įmonės „x“. Be to, netiesioginiu ieškiniu siekiama pagrįsti, kad tarp atsakovės ir UAB „Kriautė“ sudaryta rangos sutartis negalėjo būti pripažinta pakeičiančiąja sutartimi.

24. Kasacinio teismo pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 40 punktas).

25. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 27 punktas).

26. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas pateiktame netiesioginiame ieškinyje nurodo tam tikras aplinkybes kaip naujas, nesudaro savarankiško pagrindo jas pripažinti tokiomis, kadangi dėl sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Kriautė“, kaip pakeičiančiosios sutarties statuso pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022. Minėtoje civilinėje byloje 2022 m. birželio 7 d. priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovės su UAB „Kriautė“ 2016 m. liepos 29 d. pasirašyta rangos sutartis atitinka rangos sutartį pakeitusios sutarties požymius, kaip jie suprantami pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 buvo išspręstas klausimas dėl atsakovės ir UAB „Kriautė“ sudarytos rangos sutarties pripažinimo pakeičiančiąja. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 nustatė, kad rangos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai dėl J. įmonės „x“ kaltės (esminio sutarties pažeidimo), naują rangos sutartį su UAB „Kriautė“ atsakovė sudarė siekiant ištaisyti nekokybiškai J. įmonės „x“ atliktus darbus bei atlikti neužbaigtus darbus, todėl J. J. nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicija, konstatavo, kad rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl J. įmonės „x“ kaltės, todėl ieškovas nebeteko teisės pakartotinai ginčyti sutarties nutraukimo teisėtumą ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su ieškiniu į civilinę bylą Nr. e2-1401-661/2024 buvo pateikta atsakovės su UAB „Kriautė“ 2016 m. liepos 28 d. sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025 bei jos priedai (ieškinio priedai Nr. 39–44), kurie buvo įvertinti sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad sprendžiant ginčą tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir rangos sutarties nutraukimo teisėtumo nebuvo įvertinti įrodymai, susiję su 2016 m. liepos 28 d. rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1025, atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinį bei nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apelianto ieškinį vertinti kaip netapatų ieškinio pagrindo ir dalyko prasme – ieškiniu siekiama tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. pripažinti, kad J. įmonė „x“ nėra kalta dėl rangos sutarties nutraukimo, atlyginti J. įmonei „x“ dėl rangos sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (priteisti skolą už atliktus darbus ir atlyginti išlaidas, patirtas vykdant rangos sutartį) bei pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės į nuostolių, kuriuos sudaro nutrauktos rangos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumas, atlyginimą iš J. įmonės „x“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytose bylose pareikštų ieškinių faktines aplinkybes bei teismų konstatuotus faktus, daro išvadą, kad šioje byloje reiškiamo netiesioginio ieškinio ir išnagrinėtose civilinėse bylose pareikštų ieškinių pagrindai ir dalykai yra tapatūs. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, netiesioginio ieškinio pagrindas nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebūtų buvusios nurodytos ankstesnėse bylose, o ieškovo įvardijamos aplinkybės nelaikytinos nei naujai paaiškėjusiomis, nei sudarančiomis naują faktinį pagrindą šių reikalavimų pareiškimui.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti jau buvo teismų pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingu atveju, būtų sudaryta galimybė anksčiau priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų kvestionavimui, taip pat būtų pažeisti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principai, šalių teisėti lūkesčiai.

30. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-463-577/2025 ir 2025 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-750-553/2025, išnagrinėjęs ieškovo J. J. atskiruosius skundus, konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. liepos 15 d. nutartimis, nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais išspręsti ieškovo pareikšti reikalavimai, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo J. J. netiesioginius ieškinius atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl faktų pripažinimo, skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė tapatų netiesioginį ieškinį, kurio priėmimo klausimas išspręstas minėtose bylose.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinio proceso metu nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, atskirajame skunde pareikštas prašymas išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.