Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, akcinė bendrovė „Investicijų inovacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo lt“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, akcinė bendrovė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, G. B., R. A., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

7Ieškovė K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. A., prašydama: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo ( - ) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų, gimusių ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. A. išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį buto / patalpos ( - ), ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, o nepilnametei dukrai M. A. išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį buto / patalpos ( - ), ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 85 Eur kas mėnesį; netenkinus ieškovės prašymo dėl mišraus išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur ir išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 340 Eur ir įregistruoti priverstinę buto / patalpos ( - ), hipoteką; 4) priteisti iš atsakovo 5 880 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 6) atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškinyje nurodė, kad ilgą laiką sutuoktinių santykiai buvo geri, atsakovas padėdavo rūpintis buitimi, prisidėjo prie šeimos poreikių, tačiau po 2019 m. sausio 1 d. atsakovo elgesys ir bendravimas su ieškove, taip pat ir šalių nepilnamečiais vaikais pasikeitė, atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, konfliktų metu atsakovas ne kartą ieškovės reikalavo susikrauti daiktus ir su nepilnamečiais vaikais išsikraustyti. Pažymėjo, kad yra tikėtina, jog šeima iširo dėl skirtingo šalių požiūrio į šeimą, vertybes, išsiskyrė šalių požiūriai, tikslai, trūko tarpusavio supratimo. Nenorėdama aštrinti situacijos ieškovė laikosi pozicijos, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pažymėjo, kad šalių nepilnametis sūnus A. yra 7 metų amžiaus, o nepilnametė šalių dukra M. yra 4 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikams ypatingai yra svarbus tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime, rūpinimasis jų fiziniu, protiniu, doroviniu ir socialiniu vystymusi. Nurodė, kad vaikams gyvenant su ieškove ir būnant jos žinioje, vaikais yra visapusiškai pasirūpinta, nuo pat gimimo vaikais daugiausia rūpinosi ieškovė, ryšys tarp ieškovės ir vaikų yra itin glaudus ir nepertraukiamas. Tuo metu atsakovas yra ūmaus ir neprognozuojamo charakterio, naudoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, pastaruoju metu yra iš esmės nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ugdymo ir lavinimo. Mano, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, t. y. ieškove. Detalizavo atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, prašė ją patvirtinti. Dėl nepilnamečių vaikų poreikių nurodė, kad A. A. (7 metai) išlaidos per mėnesį vidutiniškai (skaičiuojant ir vienkartinius sūnaus poreikius iki jo pilnametystės) sudaro apie 996,29 Eur per mėnesį, dėl to iš atsakovo priteistina 500 Eur suma per mėnesį. Atitinkamai dukros M. A. (4 metai) poreikiai iš viso sudaro apie 673,77 Eur per mėnesį, dėl to iš atsakovo priteistina 340 Eur suma per mėnesį. Pažymėjo, kad vaikų mėnesinis išlaikymo dydis nėra vienodas dėl amžiaus skirtumo, dėl vaikų skirtingų pomėgių ir skirtingos lyties. Prašė priteisti iš atsakovo nuo 2019 m. sausio 1 d. neteikto išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 500 Eur per mėn. sūnui ir 340 Eur per mėn. dukrai. Ieškovė nurodė nedirbanti, aktyviai ieškanti darbo. Taip pat nurodė, kad atsakovas eina ( - ) direktoriaus pareigas, turi asmenine nuosavybės teise valdomo turto. Ieškovė registruotino turto neturi, šalys 2017 m. sausio 17 d. yra pasirašiusios povedybinę sutartį, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą. Ieškovė formuluojamus alternatyvius reikalavimus dėl išlaikymo vaikams formos grindė tuo, kad atsakovas pastaruoju metu neišlaiko vaikų, ieškovės žiniomis, atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra neteikęs išlaikymo ir savo jau pilnamečiam sūnui R. A. iš ankstesnės atsakovo santuokos, teikė įrodymus apie tai, kad teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, t. y. neteikus išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

11Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė.

13Posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas tik santykių pradžioje rodė ieškovei išskirtinį dėmesį, o, gyvenant santuokoje, gimus vaikams paaiškėjo, kad atsakovas yra linkęs gyventi sau, nenorėjo ar nemokėjo kurti bendro gyvenimo. Pažymėjo, kad šeima galutinai faktiškai iširo 2019 m. pradžioje, po to, kai atsakovas vienas, palikęs šeimą, išvyko su draugais sutikti Naujųjų metų į Ukrainą, o grįžęs varė atsakovę iš šeimos būsto, kuris atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teigė, kad šiuo metu atsakovas arba tyli, arba šaukia, sutuoktiniai yra nutolę vienas nuo kito. Nurodė, kad 2019 m. vasarą atsakovas dar mokėjo komunalinius buto mokesčius, gyveno bute, o nuo rudens butą visiškai išlaiko ieškovė, atsakovas yra išėjęs, aplanko vaikus 1–2 kartus per savaitę. Ieškovę remia mama, kuri gyvena ir dirba Airijoje, ši parama per mėnesį sudaro apie 200–300 Eur. Pati ieškovė nurodė dirbanti manikiūrininke, jos darbinės pajamos sudaro apie 1000–1200 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė turinti apie 7 000 Eur santaupų, šias lėšas užsidirbo Airijoje iki santuokos su atsakovu. Prieš pradėdama gyventi su atsakovu turėjo 14 000 Eur santaupų, dalį jų išleido šeimos poreikiams. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės mėn. ieškovė vyko atostogauti su vaikais ir savo mama į Turkiją, rugsėjį vyko atostogauti su draugų šeima. Atsakovas su draugais yra vykęs atostogauti į Fidži salą, vykdavo slidinėti, nardyti, leisdavo laiką su baikeriais, garaže ir pan.

15Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad mano, jos santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes yra sunku būti lojaliam, kai ieškovė jau ketverius metus, t. y. po antro vaiko gimimo, nepalaiko jokių santuokinių artimų ryšių su atsakovu. Neprieštaravo ieškovės reikalavimams dėl vaikų išlaikymo formos – periodinėmis išmokomis, nurodė, kad ketinantis mokėti, kai turės tam galimybių, pažymėjo, kad šiuo metu iš esmės neturi tokių galimybių, nes stokoja lėšų pragyvenimui, turi daug skolų, verčiasi atsitiktiniu automobilių remontu, oficialaus atlyginimo negauna, jo sąskaitas yra areštavę antstoliai. Jo vadovaujamos bendrovės situacija yra sudėtinga, svarsto bankroto skelbimo galimybę. Mano, kad vieno vaiko mėnesio poreikiams šeimoje būdavo išleidžiama apie 600–700 Eur. Nurodė, kad šiuo metu nemoka išlaikymo (paramos) ir pilnamečiam sūnui R. A., nes neturi iš ko, o taikos sutartį teisme dėl paramos teikimo pasirašė spaudžiamas buvusios sutuoktinės, pilnamečio motinos. Paaiškino, kad savo pomėgiui motociklams daug neišleidžia, kuro transporto priemonei užpila draugai ir pan.

17Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad šeimos gyvenamoji vieta yra 3 kambarių butas su patogumais ( - ), priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Namuose švaru ir tvarkinga, vaikams skirtas vienas buto kambarių, jame yra visi reikalingi baldai, vaikų žaislai; gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, ilsėtis, ugdytis. A. A., gim. ( - ), mokosi ( - ), 1-oje klasėje. Anot mamos, vaikas yra mokomos papildomai, (75 Eur per mėn.), ji taip pat moka už sūnaus maitinimą mokykloje (80 Eur per mėn.), pirko vaikui mokyklinę uniformą (apie 150 Eur per mėn.). Berniukas lanko kovos menų centrą ( - ) (40 Eur/mėn.), gauna logopedo paslaugas (15 Eur už 1 kartą). M. A., gim. ( - ), ugdoma ( - ) (60 Eur per mėn.), lanko šokių būrelį (2–3 Eur per 1 kartą). Anot motinos, abiejų vaikų sveikata gera, jie registruoti viešojoje įstaigoje ( - ). Nurodyta, kad tarnybos atstovei, motinai nedalyvaujant, pabendravus su vaikais, kol jie žaidė savo kambaryje, berniukas pasakojo, jog jam patinka draugauti ir su tėčiu, ir su mama, su abiem labai gražiai sutaria. Berniukas pasidalino, kad su tėčiu yra važinėjęs keturračiu, kartu jiedu konstruoja iš Lego kaladėlių, gyrėsi, kiek tėtis yra nupirkęs įvairiausių Lego. Pasak berniuko, jis norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Mergaitė pasakojo, jog su tėčiu važiuoja į parduotuvę, perka sūrelius, važiuoja į svečius. Sakė, kad su mama daugiau ir dažniau žaidžia, o su tėčiu dažniausiai išdykauja, ją tėtis kutena ir gaudo. Mergaitė gyrėsi, kokį gražų žaislinį katiną jai yra nupirkęs tėtis. Anot nepilnametės, tėtis su mama kartais barasi ir rėkia, ji nori gyventi su tėčiu ir mama. Vaikų mama vizito metu paaiškino, jog bendros buities su atsakovu neveda nuo 2019 m. sausio 1 d. Ieškovė teigė, kad atsakovas su vaikais bendrauja mažai, nerodo jiems dėmesio, nesidomi vaikų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu ir vaikų pomėgiais. Moters vertinimu, atsakovas yra darboholikas ir mažai savo laiko skiria šeimos santykių puoselėjimui. Pasak moters, visas sąskaitas, susijusias su vaikų ugdymu, apmoka ji, gyvena iš santaupų, taip pat padedama savo mamos. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su vaikais, priešingai, nuolat jį skatina. Tarnybos atstovei susisiekus su atsakovu telefonu, vyras paaiškino, kad dirba ( - ) direktoriumi, įmonė šiuo metu patiria finansinių sunkumų, tai, jo vertinimu, yra ir skyrybų priežastis. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu sąskaitas ir išlaidas, susijusias su vaikais, apmoka ieškovė ir jos motina. Tėvas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau mano, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma yra per didelė, mano, jog vaikų poreikiai nėra tokie dideli. D. A. savo santykius su vaikais vertina kaip gerus, jie bendrauja, leidžia kartu laisvalaikį, žaidžia, jis perka vaikams žaislus, rūpinasi, domisi vaikų ugdymu ir sveikata. Vyras teigė, jog dėl sunkios finansinės situacijos mažiau laiko skyrė vaikams, tačiau nori su jais maksimaliai bendrauti ir dalyvauti jų ugdyme. Tarnyba darė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tėvams jos laikantis, galėtų užtikrinti vaikų teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir sudarytų sąlygas tėvui dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad nors įsiteisėjęs teismo sprendimas turės įstatymo galią ir bus privalomas vykdyti, tačiau svarbu suprasti, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna, smarkiai įtakojamas visų suinteresuotųjų asmeninių gyvenimų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo vykdymas ir (ar) reikalavimas „aklai“ sekti sprendime nustatytą bendravimo tvarką neatitiks geriausių vaiko interesų. Nurodė, kad reikėtų protingai atsižvelgti į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, vaikams augant dažniausiai natūraliai kinta ir jų užimtumas ugdymo įstaigoje, popamokinė veikla, atsiranda naujų interesų ir (ar) poreikių, taip pat gali iš esmės pasikeisti ir pačių tėvų gyvenimai, darbovietės, užimtumas, jie gali sukurti naujas šeimas ar pan., o tuo tarpu teismo sprendimo pakeitimas ir pritaikymas prie naujų aplinkybių, nėra greitas procesas, ypatingai tais atvejais, kai tarp tėvų nėra sutarimo šiuo klausimu, todėl teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką vykdyti būtina vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti aktyviai bei protingai. Esant poreikiui, tėvai galit susitarti ir dėl susitikimų su vaikais ne teismo nustatyta tvarka, toks susitarimas turi būti pasiektas bendru sutarimu, abiem tėvams priimtinas ir jo turi būti pagarbiai laikomasi, priešingu atveju, nesant bendro sutarimo, turi būti laikomasi teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Dėl išlaikymo nurodė, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, vaikų poreikiams patenkinti yra reikalingos stabilios ir pastoviai gaunamos lėšos, todėl tikslingiausia, jei tik leidžia aplinkybės, išlaikymą vaikams priteisti periodinėmis išmokomis. Ieškovės reikalavimas priteisti vaikams išlaikymą mišria forma – periodinėmis išmokomis ir turtu natūra galėtų būti tenkinamas nustačius, kad teikti išlaikymą privalantis tėvas neturi pakankamai nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad tėvas pastovias pajamas gaus ar išlaikymą periodinėmis išmokomis jis laiku ir visapusiškai teiks iš turimų santaupų ar kito turto duodamų pajamų.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė K. A. ir D. A. santuoką, sudarytą ( - ) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatė nepilnamečių vaikų A. A. ir M. A. gyvenamąją vietą kartu su motina K. A.; 3) priteisė iš tėvo D. A. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. A., gim. ( - ), po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisė iš tėvo D. A. išlaikymą nepilnametei dukrai M. A., ( - ), po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) paskyrė nepilnamečių vaikų A. A. ir M. A. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę K. A., nustatant, kad pinigines lėšas D. A. perveda į K. A. sąskaitą banke; 6) priteisė iš atsakovo D. A. ieškovės K. A. naudai 1 156 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. A. įsiskolinimą ir 1 156 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai M. A. įsiskolinimą, iš viso 2 312 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos; 7) nustatė atsakovui D. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui / patalpai (unikalus Nr. ( - )) ( - ), priverstinį įkeitimą (hipoteką), 77 740 Eur apimtyje, siekiant užtikrinti 43 940 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai M. A., gim. ( - ), mokėjimo vykdymą iki jos pilnametystės, ir siekiant užtikrinti 33 800 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. A., gim. ( - ), mokėjimo vykdymą iki jo pilnametystės, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys šį sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A., gim. ( - ), ir A. A., gim. ( - ), jiems esant nepilnamečiams, teikimo; 8) nustatė tėvo D. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. A. ir M. A. tvarką iki vaikai sulauks pilnametystės; 9) pripažino po santuokos nutraukimo atsakovo D. A. prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, uždarajai akcinei bendrovei „Legal balance“, akcinei bendrovei „Investicijų inovacijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Mogo lt“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, akcinei bendrovei Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, fiziniams asmenims G. B., R. A. asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Kita ieškinio dalis netenkinta.

23Teismas sprendė, kad ieškovei keliant reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui dėl to neprieštaraujant, teismas išsamiai neanalizavo, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertino kaltės masto ir (ar) laipsnio, ir atsižvelgęs į šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, konstatavo, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, palaikymo, supratimo, atjautos, siekio išsaugoti šeimą, sutuoktiniai nesitiki vėl pradėti gyventi kartu, neveda bendro ūkio nuo 2019 m. pradžios, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip metus, dėl to santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

25Teismas, vertindamas aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, sprendė, jog atsižvelgus į ieškinio reikalavimą nustatyti šalių sūnaus ir dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų, į išvadą teikiančios institucijos išvadą Nr. 1SD-7084-(8.1.27), pripažino, kad vaikų interesus atitinka brolių ir seserų neišskyrimas, dėl to įvertinęs nedidelį vaikų amžių ir tikėtiną glaudų ryšį su motina, neturėdamas duomenų, kad ieškovė netinkami rūpintųsi vaikais, teismas nustatė nepilnamečių M. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su motina ieškove K. A..

27Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, atsižvelgė į vaikų poreikius ir išlaikymą turinčio teikti tėvo galimybes, sprendė, jog šalių nepilnamečiai vaikai neturi specialių (ypatingų) sveikatos poreikių, dėl to iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams M. A. ir A. A. priteisė išlaikymo dydį 260 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas iš atsakovo abiem nepilnamečiams vaikams teiktinas lygiomis dalimis, ir vertino, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaikų poreikių tenkinimą. Teismas taip pat pabrėžė, kad išlaikymo priteisimas turtu galimai pernelyg suvaržytų tiek atsakovo, tiek atsakovo kreditorių teises ir interesus, dėl to išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. (ieškinio padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant išlaikymo tvarkytoja ieškove uzufrukto teise.

29Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo įregistruoti priverstinę hipoteką butui, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos visos sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamam turtui turėtų būti nustatyta priverstinė hipoteka: 1) šiuo sprendimu ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo D. A. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. A. ir dukrai M. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė, kaip kreditorė, šioje civilinėje byloje teismo prašo nustatyti priverstinę hipoteką; 3) egzistuoja (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintinas priverstinės hipotekos atvejis – būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios aplinkybės dėl tokios hipotekos taikymo (atsakovo vengimas išlaikyti sūnų iš ankstesnės santuokos, nepakankamas išlaikymo teikimas nepilnamečiams vaikams šioje santuokoje ir pan.), iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog priverstinė hipoteka suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkintinas. Pabrėžė ir tai, kad buto apsunkinimas areštais nelaikytinas kliūtimi nustatyti priverstinę hipoteką nepilnamečių vaikų naudai.

31Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, nustatė, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovo nepilnai teikto išlaikymo šalių vaikams yra pagrįsti, dėl to priteisė 1 156 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

35Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo dalį dėl nustatyto atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui butui ( - ), priverstinio įkeitimo (hipotekos), 77 740 Eur apimtyje, siekiant užtikrinti 43 940 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai M. A., gim. ( - ), mokėjimo vykdymą iki jos pilnametystės, ir siekiant užtikrinti 33 800 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. A., gim. ( - ), mokėjimo vykdymą iki jo pilnametystės, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys šį sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A., gim. ( - ), ir A. A., gim. ( - ), jiems esant nepilnamečiams, teikimo, ir šią ieškinio reikalavimo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti iš ieškovės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37Nurodo, kad apeliantas G. B. yra atsakovo D. A. kreditorius, kuriam atsakovas iš viso skolingas 138 756,37 Eur. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo, tačiau antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo į atsakovo nekilnojamąjį turtą dėl įregistruotos priverstinės hipotekos. Pažymi, kad atsakovas neturi piniginių lėšų bankuose ar kredito įstaigose.

39Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė CK 3.197, 4.170, 4.175, 4.178 straipsnių nuostatas, nes netyrė ir nevertino, ar nustačius priverstinę hipoteką atsakovo turtui nebus pažeisti atsakovo kitų kreditorių teisės ir interesai. Pabrėžia, kad be atsakovo vaikų yra kitų atsakovo kreditorių, tačiau teismas priverstine hipoteka suteikė pirmenybės teisę atsakovo nepilnamečiams vaikams, dėl to apribojo kreditorių teises gauti reikalavimų patenkinimą iš atsakovo turto.

41Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog kreditoriui G. B. pagal teismo sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus ir pagal teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese reikalavimai dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų vykdymo atsirado anksčiau nei gimė atsakovo nepilnamečiai vaikai ir atsirado prievolė atsakovui teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apelianto vertinimu, šiuo atveju teismas nepagrįstai atsakovo nepilnamečių vaikų interesams suteikė dvigubą apsaugą, o sąžiningo kreditoriaus G. B. interesai toliau liko pažeidžiami, be galimybių atgauti iš atsakovo didelį skolinį įsipareigojimą.

43Teigia, kad didelis kreditorinis reikalavimas savaime nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti priverstinę hipoteką, taip išskiriant vieną kreditorių iš kitų. Pažymi, kad nors teismas priteisė nepilnamečiams vaikams po 260 Eur mėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau dar nepagrįstai papildomai taikė priverstinę hipoteką, dėl to tokiu būdu teismas suabsoliutino nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, taip užkirsdamas kelią kreditoriui atgauti skolą, dėl to ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta.

45Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47Nurodo, kad trečiojo asmens skundas yra nepagrįstas ir ydingas tiek de jure (pagal įstatymą), tiek de facto (pagal faktą). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, buvo nustatytos visos sąlygos, kuriuo teismas savo sprendimu turėjo teisę nustatyti priverstinę skolininko daikto hipoteką.

49Ieškovė atkreipia dėmesį, kad neįregistravus priverstinės hipotekos, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės, kadangi atsakovas jau nuo 2019 m. sausio 1 d. neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir jau turėjo teistumą dėl prievolės išlaikyti sūnų iš ankstesnės santuokos nevykdymo. Tokiu būdu, panaikinus priverstinę hipoteką, šalių nepilnamečiai vaikai atsidurs nepavydėtinoje situacijoje – be kasmėnesinio išlaikymo iš atsakovo ir be išlaikymo įvykdymo užtikrinimo.

51Teigia, kad apelianto argumentai, jog, nustatant priverstinę hipoteką buvo apribotos trečiųjų asmenų (kreditorių) teisės gauti reikalavimų patenkinimą iš atsakovo turto, nepagrįsti, kadangi tokie argumentai prieštarauja nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Pažymi, kad pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir nustačius priverstinę hipoteką vaikų naudai, vaikai, kaip atsakovo kreditoriai, tampa privilegijuoti kitų kreditorių atžvilgių, tačiau tokiam privilegijavimui yra teisinis pagrindas ir išskirtinis vaikų specifiškumas kitų kreditorių atžvilgiu. Pažymi, kad apelianto akcentuojama aplinkybė, jog atsakovas dirba, savaime neužtikrina vaikams teiktino išlaikymo, kadangi netgi gaudamas pajamas (kad ir nedideles) atsakovas vis vien išlaikymo vaikams neteikia.

53Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas atsakovo nepilnamečių vaikų interesams suteikė dvigubą apsaugą, o sąžiningo kreditoriaus interesai ir toliau liko pažeidžiami, nes šiuo atveju buvo nustatyta priverstinė 77 740 Eur hipoteka, tačiau pats apeliantas pabrėžia, jog šio nekilnojamojo turto vertė yra apie 200 000 Eur, dėl to apelianto galimybės atgauti skolą, vertinant atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto galimą vertę, yra daugiau negu pakankamos. Ieškovės manymu, byloje nenustatyta, jog priverstinė hipoteka suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti, dėl to apelianto skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, pateiktas siekiant suklaidinti teismą ir sukelti dvejones teisėtu ir pagrįstu teismo sprendimu.

56Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

60CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

62Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis įkeitimas (hipoteka), siekiant užtikrinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo vykdymą iki jų pilnametystės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

64Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimu nutraukta šalių (ieškovės K. A. ir atsakovo D. A.) santuoka dėl abiejų kaltės, tarp tenkintų ieškovės reikalavimų – priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams (A. A. ir M. A.) po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir taikytas atsakovui D. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, ( - ), priverstinis įkeitimas (hipoteka) 77 740 Eur apimties, siekiant užtikrinti 43 940 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai M. A., gim. ( - ), mokėjimo vykdymą iki jos pilnametystės, ir siekiant užtikrinti 33 800 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. A., gim. ( - ), mokėjimo vykdymą iki jo pilnametystės, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys šį sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A., gim. ( - ), ir A. A., gim. ( - ), jiems esant nepilnamečiams, teikimo. Apeliantas G. B. yra atsakovo D. A. kreditorius pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus civilinėse bylose Nr. 2-3583-585/2009 ir Nr. 2-498-258/2011 dėl daugiau nei 130 000 Eur skolos išieškojimo (e. b. t. 2, b. l. 132). Ginčo butui, kuriam pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu taikytas priverstinis įkeitimas, taip pat anksčiau pritaikyta 10 areštų ir 2003 m. kovo 27 d. įregistruota kita priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti priteisto išlaikymo išieškojimą kreditorės D. D.–U. naudai.

66Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas D. A. turi kreditorių su pradelstais ženkliais įsipareigojimais, o skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jo nepilnamečiams vaikams – A. A. (gim. ( - )) ir M. A. (gim. ( - )), priteistas periodinis mėnesinis išlaikymas iki jų pilnametystės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. CPK įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

68Minėtame CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017). Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad, nenustačius hipotekos, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; kt.).

70Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos (jų kumuliatyvi visuma), kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui galėjo būti nustatyta priverstinė hipoteka, t. y. 1) pirmosios instancijos sprendimu ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo D. A. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. A. ir dukrai M. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė, kaip kreditorė, šioje civilinėje byloje teismo prašo nustatyti priverstinę hipoteką; 3) egzistuoja CK įtvirtintinas priverstinės hipotekos atvejis – būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, t. y. nustatytos aplinkybės apie atsakovo vengimą išlaikyti sūnų iš ankstesnės santuokos (nemokamas tinkamas išlaikymas, susidaręs įsiskolinimas ir atsakovo atžvilgiu nagrinėta baudžiamoji byla dėl vengimo išlaikyti vaiką, kurioje jis pripažintas kaltu), nepakankamas išlaikymo vaikams teikimas šioje byloje, taip pat kreditorių ir pradelstų ženklių įsipareigojimų gausa. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas yra linkęs nevykdyti savo įsipareigojimų, todėl reikalavimus dėl išlaikymo būtina užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog vaikams priteistas išlaikymas, savaime užtikrina išlaikymo prievolės tinkamą vykdymą.

72Hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, dėl to asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Tačiau sisteminė minėtų teisės normų analizė ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2007).

74Pabrėžtina ir tai, kad reikalavimas išieškoti išlaikymą vykdymo procese patenkinamas pirmąją eile (CPK 754 straipsnis), dėl to priverstinės hipotekos nustatymas nepilnamečiams vaikams suteikė pirmenybę tik prieš kitus pirmos eilės kreditorius, kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas nėra pirmos eilės atsakovo kreditorius. Dėl to, nepaisant nustatytos priverstinės hipotekos, atsakovo nepilnamečiai vaikai (jų išlaikymas) jau turėtų pirmumą prieš apeliantą vykdymo procese. Šiuo atveju priverstine hipoteka tik papildomai apsaugotas nepilnamečiams vaikams privalomas teikti išlaikymas iki pilnametystės, o tai atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

76Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

78Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus, iš jo ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 089 Eur.

81Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

82Atmesti apelianto G. B. apeliacinį skundą.

83Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Priteisti iš apelianto G. B., a. k. ( - ), ieškovės K. A., a. k. ( - ), naudai 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.