- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e2-1962-1050/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- I. L.
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Zigmas Benetis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui I. L. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. ieškovė T. L. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. L. (toliau – Atsakovas), kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad M. L. vardu kaip asmeninė nuosavybė įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Butas), yra bendroji jungtinė M. L. ir Ieškovės nuosavybė; 2) pripažinti negaliojančiais Ieškovei (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atsakovui (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir M. L. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Atsakovui tai buvo antroji santuoka, prieš tai jis (duomenys neskelbtini) buvo vedęs A. V., susilaukė sūnaus I. L., tačiau (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Po skyrybų su pirmąja sutuoktine, maždaug nuo 1983 metų M. L. ir Ieškovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė ir M. L. turėjo tikslą įsigyti savo namus. Todėl likus dviem savaitėms iki vestuvių (duomenys neskelbtini) pagal Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo Butą Vilniuje. Šalys nebuvo susituokusios, įsigytas Butas buvo įregistruotas M. L. vardu. Ieškovės teigimu, nuo pat Buto įsigijimo, tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir vėliau, Ieškovė kartu su M. L. gyveno šiame Bute iki M. L. mirties (duomenys neskelbtini). Po M. L. mirties Ieškovė Bute gyvena ir iki šiol. M. L. nebuvo surašęs testamento, todėl jo turtą pagal įstatymą paveldėjo sūnus I. L. ir Ieškovė. Ieškovei (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį Ieškovė paveldėjo ¼ dalį Buto, o Atsakovas paveldėjo ¾ dalis Buto, o (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovė nesutinka, kad Butas buvo tik M. L. asmeninė nuosavybė, kadangi per visus santuokos metus šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl šis Butas turi būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pripažinus turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkamai turi keistis ir po M. L. mirties paveldimo turto dalys. Ieškovė pažymi, kad ji kartu su M. L. gyveno nesusituokę ir vedė bendrą ūkį jau nuo pat 1983 metų, todėl Butą M. L. įsigijo ne asmeniškai, o bendru jo ir Ieškovės sprendimu, iš bendrų abiejų šalių turimų pinigų, sukauptų iš abiejų šalių darbinių pajamų. Nepaisant to, kad Ieškovė ir M. L. santuoką sudarė tik 1993 metų balandį, tačiau visą laikotarpį, kai jie pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį, aplinkiniai žmonės ir giminės Ieškovę ir M. L. vertino kaip šeimą, jie kartu vykdavo į keliones, dalyvaudavo laidotuvėse ir vestuvėse, jiems abiems buvo siunčiami giminaičių laiškai ir nuotraukos. Ieškovė negali surinkti duomenų apie tai, kaip jie su M. L. vedė bendrą ūkį ir kaip naudojo jų turimas lėšas laikotarpiu nuo 1983 iki 1993 metų, kol M. L. vardu buvo įregistruotas Butas. Tačiau Ieškovė yra išsaugojusi keletą dokumentų, pagrindžiančių, kad Butas buvo tvarkomas ir iš esmės gerinamas santuokos metu, sutuoktinių bendru sutarimu, bendru darbu ir lėšomis, kas patvirtina Ieškovės indėlį į Butą: 2004-01-08 Ieškovė pirko Butui šarvuotas duris už 880,00 Lt; 2004-01-31 iš AB „Dvarčionių keramika“ pirko Butui plyteles ir kt. už 432,00 Lt; 2004-04-27 iš UAB „Vilniaus vinklelis“ pirko Butui plastikines konstrukcijas už 7 000,00 Lt; 2004-07-17 iš AB „Dvarčionių keramika“ pirko sienų ir grindų plyteles už 758,75 Lt; 2007-08-25 iš UAB „Audėjas“ prekybos centro pirko butui baldus už 1 794,00 Lt; 2007-09-15 iš UAB „Marks M“ pirko baldus už 3 000,00 Lt. Per visus 26 metus, kuriuos Ieškovė ir M. L. gyveno nurodytame bute, jame ne kartą buvo darytas remontas, perkami baldai, todėl Butas jau šalių santuokos metu iš jų bendrų lėšų buvo pagerintas iš esmės. Pagal rastus ir teismui pateikiamus išvardintus įrodymus, Ieškovė savo vardu užsakė ir apmokėjo Buto remontui reikalingas prekes ir baldus 13 864,75 Lt (4 015,51 Eur) sumai. Šie duomenys patvirtina, kad Ieškovė Butu rūpinosi kaip savo nuosavybe, organizavo Buto remontą, užsakinėjo ir pirko reikalingas prekes, apmokėjo sąskaitas. Be to, Buto vertė iki jo įsigijimo buvo 3 363,88 talonai, kurių vertę eurais šiai dienai yra sunku apibrėžti, tuo tarpu pagal paskutinius VĮ „Registrų centras“ duomenis Buto vidutinė rinkos vertė yra 31 100,00 Eur. Akivaizdu, kad nuo 1993 metų Butas tikrai buvo pagerintas, į jį buvo investuota lėšų, o vien pagal išsaugotus ir teismui pateikiamus įrodymus Ieškovės indėlis į Butą sudaro 13 % šiandieninės Buto vertės. Teismui pripažinus Butą bendrąja jungtine Ieškovės ir M. L. nuosavybe, reikštų, kad M. L. ir Ieškovei priklauso po ½ dalį Buto. Tokiu atveju paveldėjimo teisės liudijimai gali būti išduodami ne dėl viso Buto, tačiau tik dėl ½ dalies Buto dalies, priklausiusios M. L. Pripažinus Butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, I. L. turėtų teisę paveldėti 3/8 M. L. priklausiusios Buto dalies, o Ieškovė – 1/8 M. L. priklausiusios Buto dalies (el. b. t. 1, b. l. 1-4).
Atsiliepimas
3. Atsakovas I. L. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka, kad maždaug nuo 1983 metų M. L. ir Ieškovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kiek Atsakovui yra žinoma, M. L. ir Ieškovė pradėjo gyventi su tėvu tik nuo 1993 metų. Kooperatinį Butą 1969 metais gavo Atsakovo senelė, Atsakovo motinos motina M. V. Ji įmokėjo pirmąjį įnašą už Buto pajų. Įmokas už Butą ji mokėjo iki 1982 metų. Atsakovo tėvai santuokos metu turėjo butą, kurio po santuokos nutraukimo nusprendė nedalinti – sutarė, kad už tėvo dalį Atsakovo močiutė M. V. perleis savo 1 kambario Butą. Todėl 1982 metais Atsakovo tėvui močiutė perrašė pajų. Po pajaus perrašymo (duomenys neskelbtini) Atsakovo tėvas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tačiau minimame bute tėvas negyveno. Nuo pat Buto gavimo 1969 metais iki 1990 metų gyveno močiutė M. V. su dukra, Atsakovo motinos seserimi K. V. Už Butą iki 1990 metų mokėjo atsakovo motina A. L. Į Butą tėvas atsikraustė 1990 metais, išsikrausčius atsakovo seseriai ir nuo tada jis pradėjo mokėti už Butą ir (duomenys neskelbtini) gavus Gyvenamųjų namų statybos Kooperatyvo pažymą tapo Buto savininku. Nurodo, kad Ieškovė su tėvu buvo pažįstami, todėl galėjo 1984 m. dalyvauti laidotuvėse, 1988 m. lankytis Abchazijoje, 1989 m. gauti M. L. ir D. L. nuotraukas, 1990 m., 1992 m. atostogauti Sočyje ir 1991-02-02 dalyvauti V. K. vestuvėse. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina Ieškovės ir Atsakovo tėvo ilgo gyvenimo kartu ir šeimos santykių buvimą dar prieš santuokos sudarymą, bei nepatvirtina, kad M. L. vardu įregistruotas Butas iš esmės nebuvo vien jo asmeninė nuosavybė. Aplinkybės, kad 2004-01-08 pirktos šarvuotos durys už 880,00 Lt ir pan., neįrodo, kad turtas buvo iš esmės pagerintas. 2007-08-25 pirkti baldai už 1 794,00 Lt ir 2007-08-15 pirkti baldai už 3 000,00 Lt nėra Buto įranga, jie nesusieti su Butu, todėl išleistos pinigų sumos baldams negalima vertinti kaip pinigų, išleistų Buto pagerinimui. Įvertinus tai, kad Buto remontas yra tik viena ir pakankamai maža Buto vertės sudedamoji dalis, atsakovas mano, kad Ieškovė, prašydama pripažinti sutuoktinio asmeninę nuosavybę sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepateikė įrodymų, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu (el. b. t. 1, b. l. 55-60).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdžio metu Ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 1980 metų kovo mėnesį susipažino su M. L. 1980 m. rugsėjo mėnesį pradėjo gyventi kartu, Ieškovės bute (duomenys neskelbtini). Iki 1980 metų gyveno Karoliniškėse. 1981 metais mirė Ieškovės sesuo, laidotuvėse dalyvavo kartu su M. 1983 metų pradžioje Ieškovė su M. L., surinkę pinigus, įsigijo Butą. Šitas Butas turėjo būti vyro, nes kai jis išsiskyrė, liko be turto. Tačiau Bute gyveno M. V., paaiškino, kad po jos mirties šis Butas liks Ieškovei ir M. Tačiau jie pareikalavo pinigų ir mokėjo už Butą. Mokėjo už Butą 3 714,00 rublių per kasą. Šią sumą sutaupė nuo 1980 metų iš uždirbtų pajamų. Butą registravo M. L. vardu, nes Ieškovė turėjo nuosavybės teises į kitą butą ir negalėjo forminti ginčo Buto savo vardu. Bute buvo atlikti pagerinimai, darė remontą: dažė langus, klijavo tapetus, pirko baldus. Vėliau, kai susituokė 1994 metais, kartu su M. darė kapitalinį remontą: keitė langą, duris, vonią. Remontas kainavo 3 000,00 dolerių. 1983 metų pabaigoje padarė nedidelį remontą ir kartu su M. L. persikėlė gyventi pastoviai gyventi į Butą. Šį nupirktą Butą įformino M. L. vardu. Kartu su Michailu buvo nuvažiavę pailsėti į Kaukazą ir Sočį, tai buvo 1987, 1990 ir 1993 metais. (duomenys neskelbtini) tapo Buto savininkais.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad 1983 metais iš bendrai gyvenant sutaupytų pinigų, Ieškovė ir M. L. įsigijo ginčo Butą, sumokėdami pajų. Butą kiek paremontavo ir persikėlė ten gyventi. Esant sovietinei santvarkai, šeima galėjo turėti tik vieną gyvenamąjį būstą, todėl Ieškovė ir M. L. gyveno nesusituokę, o pagal dokumentus, oficialius mokėjimus už Butą atliko ne abi šalys kartu, o tik M. L. Tokiu būdu, Ieškovė turėjo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos motina, o vėliau ir jos sūnūs iš pirmosios santuokos, o M. L. savo vardu turėjo ginčo Butą, kuriame jie gyveno abu kartu. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė su M. L. gyveno nesusituokę ir vedė bendrą ūkį jau nuo pat 1980 metų, o nuo 1983 metų – ginčo bute, todėl akivaizdu, kad Butą M. L. įsigijo ne asmeniškai, o bendru jo ir Ieškovės sprendimu, iš bendrų abiejų šalių turimų pinigų, sukauptų iš abiejų šalių darbinių pajamų. Todėl Butas, nors 1993 metais ir buvo įregistruotas kaip M. L. asmeninė nuosavybė, tačiau iš tiesų visuomet buvo akivaizdu, kad Butas yra abiejų šalių bendroji nuosavybė. Nurodė, kad Atsakovo ir jo liudytojų parodymai yra visiškai priešingi Ieškovės ir jos liudytojų nurodytoms aplinkybėms, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad pats Atsakovas gimė 1968 metais, todėl tuo metu, kai M. V. sumokėjo įnašą už ginčo Butą, jam buvo 5 metai, o kai tėvai skyrėsi, jam buvo 6 metai. Nors Atsakovas buvo mažas, tačiau byloje jis detaliai pasakoja aplinkybes apie savo tėvų gyvenimą, jų skyrybas, ginčo buto gavimą, sprendimus apie butų keitimą ir kita, kas atrodo ne kaip tikras liudijimas, pasakojimai iš vaikystės, o kaip iš anksto suderintas, bylos palankiam rezultatui reikalingas pasakojimas. Atsakovas mini O. S., pas kurią neva nuo 1974 iki 1990 metų gyveno jo tėvas M. L. Pažymi, kad šis asmuo byloje neliudijo, atsakovas jos į bylą nekvietė, tačiau nagrinėja jos asmeninio gyvenimo aplinkybes ir teigia, kad M. L. būtent su ja gyveno netgi 16 metų (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Ieškovė tokios moters nežino. Atsakovo teiginiai visiškai prieštarauja Ieškovės teiginiams, jog ji nuo 1980 metų pradėjo bendrauti, o nuo 1980 metų rudens ir gyventi su M. L. Tačiau Ieškovė pasakojo savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, kai tuo tarpu Atsakovas pasakoja apie asmenį, kuris pats byloje neliudijo ir Atsakovo teiginių niekaip nepatvirtino. Todėl Atsakovo teiginiai apie M. L. gyvenimą kartu su O. S. nuo 1980 iki 1990 metų vertintini kritiškai. Su kuo gyveno M. L. iki 1980 metų pavasario, kol Ieškovė su juo susipažino, jai nežinoma. Ieškovės ir M. ilgo gyvenimo kartu ir šeimos santykių buvimas dar prieš santuokos įregistravimą patvirtina, kad M. L. vardu įregistruotas Butas iš esmės nebuvo vien jo asmeninė nuosavybė, kaip rodo formalūs duomenys ir turto bei santuokos registravimo datos. Pažymi, kad Atsakovo byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog M. V. už Butą įmokas mokėjo tik nuo 1973 metų gegužės mėnesio iki 1978 metų sausio mėnesio, tačiau niekaip nepatvirtina atsakovo teiginių, jog Bute iki pat 1990 metų M. L. negyveno ir už šį Butą nemokėjo. Pažymi, kad Ieškovė byloje teigia, jog su M. L. ginčo Butą kartu už bendrus pinigus įsigijo 1983 metais, todėl byloje esantys M. V. mokėjimai už butą nuo 1973 m. iki 1978 metų neturi reikšmės. Be to, teismui yra pateiktas (duomenys neskelbtini) orderis, pagal kurį M. L. leista gyventi ginčo Bute. Taip pat (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimas M. L., pagal kurį už Butą jis turėjo sumokėti 3 714,00 rublių ir 1983-02-02 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (bei jo vertimą iš rusų kalbos), patvirtinantis, kad ši 3 714,00 rublių suma buvo sumokėta. Šie duomenys patvirtina, kad Bute M. L. gyveno jau nuo 1983 metų bei už jį sumokėjo. M. L. nuo 1980 metų rugsėjo mėnesio faktiniuose šeimos santykiuose buvo su Ieškove, Butą jie įsigijo iš bendrų lėšų. Esant sovietinei santvarkai, šeima galėjo turėti tik vieną gyvenamąjį būstą, todėl Ieškovė ir M. L. gyveno nesusituokę, o pagal dokumentus oficialiai mokėjimus už ginčo Butą atliko ne abi šalys kartu, nes Ieškovė jau turėjo butą (duomenys neskelbtini), o tik M. L., kuriam joks kitas Butas nebuvo priskirtas ir nebuvo rizikos jį prarasti. Per visus 26 metus, kuriuos Ieškovė ir M. L. gyveno nurodytame Bute, jame ne kartą buvo darytas remontas, perkami baldai, todėl Butas jau šalių santuokos metu iš jų bendrų lėšų buvo pagerintas, byloje pateikti įrodymai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais. 1973 metais močiutė M. V. ir jos dukra K. V. gavo butą (duomenys neskelbtini), įnešė 2 000,00 rublių kaip pajų. Pinigus įnešė M. V. Po to, 1974 metais, A. ir M. L. išsiskyrė. Po to tėvas išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas O. S. Tėvas M. L. gyveno su O. S. iki 1990 metų. Su Ieškove M. L. pradėjo gyventi nuo 1993 metų. Kai motina 1974 metais išsiskyrė, mama ieškojo būtų, kaip iškeisti 3 kambarių butą. Nusprendė atiduoti butą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), kadangi reikėjo iškeisti 3 kambarių butą. 1982 metais močiutė priregistravo Bute tėvą M. L. Bute liko gyventi motinos sesuo K. V. Iki 1990 metų ji tame Bute gyveno. Mama 17 metų mokėjo už pajų ir šio Buto paslaugas. 1990 metais mamos sesuo K. V. išsikraustė iš šio Buto ir informavo tėvą, kad Butas yra laisvas. Tuomet buvo atiduoti tėvui visi dokumentai. 1990 metais tėvas gerai uždirbdavo ir už tuos pinigus pasidarė Buto remontą. Po remonto, jis nupirko baldus, virtuvės baldus, sekciją, stalą ir kėdes, televizorių. Vėliau Atsakovas padėjo tėvui persikraustyti iš O. S. namų (duomenys neskelbtini), tai buvo 1990 metai. Paaiškino, kad nuo 1990 iki 1993 metų tėvas gyveno vienas.
7. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad fotonuotraukos nepatvirtina jokių ieškinyje nurodytų aplinkybių - nei Ieškovės ir M. L. gyvenimo kartu ir šeimyninių santykių buvimo, nei dar kažkokių aplinkybių, iš kurių būtų galima padaryti kokias nors išvadas apie Buto įsigijimą ar jo vertės padidėjimą. Tuo tarpu dėl Buto pagerinimo pateikti įrodymai esminio Buto pagerinimo neįrodo. Ieškovės nurodomi 2007 metais pirkti Buto baldai nėra buto įranga, jie nėra susieti su Butu, todėl išleistos pinigų sumos baldams negalima vertinti kaip pinigų, išleistų Buto pagerinimui. Po atlikto remonto Butas nepadidėjo, neatsidaro daugiau kambarių, nepagerėjo kažkokios kitos Buto savybės, todėl laikytina, kad Buto rinkos vertei kintant dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, teiginys, kad Butas buvo pagerintas iš esmės, neįrodytas. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose procesiniuose dokumentuose Ieškovė teigė, kad ji ir M. L. gyveno nesusituokę ir vedė bendrą ūkį jau nuo pat 1983 metų. Tačiau iš pateiktų (duomenys neskelbtini) mokestinio pranešimo ir (duomenys neskelbtini) kvito darytina išvada, kad L. M. sumokėti už ginčo butą 3 714,00 rubliai yra asmeninės M. L. lėšos ir tai spręstina pagal Ieškovės paaiškinimus, kuriuose ji nurodo, kad pinigai už Butą sumokėti prieš bendro gyvenimo pradžią. Akivaizdu, kad 3 714.00 rublių lėšos buvo asmeninės M. L. lėšos, įgytos iki 1983 metų. Tai, kad lėšos buvo bendros, įrodymų nėra pateikta. Po (duomenys neskelbtini) mokestinio pranešimo ir (duomenys neskelbtini) kvito šioje byloje gavimo, Ieškovė savo teiginius pakeitė, posėdžio metu nurodydama, kad susipažino su M. L. 1980 metais, pinigus butui surinko 1983 metais ir tais pačiais metais įgijo Butą. Tai, kad ruošdama ieškinį nežinojo nei apie (duomenys neskelbtini) mokestinį pranešimą, nei apie (duomenys neskelbtini) kvitą, patvirtina ieškinyje nurodomos Buto įgijimo aplinkybės - „Ieškovė ir M. L. turėjo tikslą įsigyti savo namus, todėl likus dviem savaitėms iki vestuvių, t. y. (duomenys neskelbtini) pagal Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2), įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)". Taip pat nurodė, kad to Buto įgijimui taupė 10 metų - „ieškovė su M. L. gyveno nesusituokę ir vedė bendrą ūkį jau nuo pat 1983 metų, todėl nurodytą Butą M. L. įsigijo ne asmeniškai, o bendru jo ir ieškovės sprendimu, iš bendrų abiejų šalių turimų pinigų, sukauptų iš šalių darbinių pajamų", „tačiau jau 10 metų prieš buto įsigijimą tarp šalių buvo susiklostę faktiniai santykiai". Sužinojusi, kad už Butą M. L. mokėjo 1983-02-02, ieškovė prisitaikė prie dokumentų ir savo teiginius, kad nuo 1983 metų pradėjo gyventi kartu, pakeitė. Nagrinėjamoje byloje įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad iki Buto įgijimo ieškovė ir M. L. kartu tvarkė ūkį, bendrai kūrė turtą abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru šalių darbu, byloje nėra. Ieškovės teiginiai, kad nuo 1983 metų gyveno Bute, yra netiesa. Bute gyveno motinos sesuo K. Atsakovas nurodo visai kitokias Ieškovės ir jo tėvo bendro gyvenimo aplinkybes. Tai, kad Ieškovė vedė bendrą ūkį nuo 1980 metų ir gyveno su M. L. Bute, Ieškovė įrodinėjo liudytojų pagalba. Tačiau šiuo atveju susiklosto situacija, kuomet šalių liudytojai nurodo skirtingas Ieškovės ir M. L. bendro gyvenimo pradžios ir apsigyvenimo Bute aplinkybes. Ieškovės pateikti įrodymai: (duomenys neskelbtini) orderis, (duomenys neskelbtini) mokestinis pranešimas ir (duomenys neskelbtini) kvitas (el. b. t. 1, b. l. 112-113) įrodo, kad M. L. nustatyta tvarka priimtas į kooperatyvą, gavo orderį, sumokėjęs nario mokestį bei 3 714,00 rublių už pajų tapo pajaus savininku, o vėliau Buto savininku ir nustojo būti kooperatyvo nariu. Kadangi M. L. buvo priimtas į kooperatyvą, gavo orderį, sumokėjo 3 714,00 už pajų ne santuokos metu (susituokė tik po 10 metų), Ieškovė pretenduoti nei į pajų, nei į Butą negalėjo. Šioje byloje pateikti įrodymai - orderis išrašytas M. V. (el. b. t. 1, b. l. 94), kuriame įrašyta, kad šeima susideda iš 2 asmenų ir įrašyti du asmenys, ir orderis išrašytas M. L., kuriame nurodyta, kad šeima susideda iš vieno asmens (el. b. t. 1, b. l. 113), įrodo, kad M. L. netapo ir nebuvo kooperatyvo nare ir pajaus bendrasavininke.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. nurodė, kad Ieškovė yra jos motinos sesuo, o Atsakovo nepažįsta, pirmą kartą jį pamatė M. L. laidotuvėse. Su M. L. susipažino, kai 1981 metų rudenį atvyko mokytis į Vilnių. Ji neturėjo kur gyventi, todėl Ieškovė pasiūlė liudytojai gyventi jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuose namuose gyveno Ieškovės šeima, tai yra, vaikai, senelė ir M. L. Su Ieškovės šeima liudytoja gyveno vienerius metus. M. L. su Ieškove gyveno kaip šeima, kartu apsipirkdavo, tvarkydavosi, švęsdavo šventes. Nurodė, kad 1983 metais sužinojo, jog Ieškovė persikėlė į kitą butą, šiame bute gyveno tik Ieškovė ir M. L., kiti asmenys ten negyveno. (duomenys neskelbtini) esančiame bute lankėsi 1984 metais, ją pakvietė Ieškovė ir M. L.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad Ieškovė yra jo dėdės žmona, o M. L. buvo jo dėdė, krikštatėvis. Nurodė, kad Ieškovė ir dėdė susipažino maždaug 1980 metų pradžioje, 1982 metais dėdė ir Ieškovė kartu dalyvavo krikštynose. Iš pradžių dėdė ir Ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau 1983-1984 metais jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su dėde buvo artimi. Jis dažnai lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno Ieškovė ir jo dėdė. Apie O. S. liudytojas nėra girdėjęs. Liudytojo teigimu, M. V. buvo pusbrolio senelė, K. V. – jo teta, kurios jis nėra matęs.
10. Teismo posėdžio metu liudytojas D. L. nurodė, kad pažįsta Ieškovę, ji buvo dėdės žmona. Jis taip pat pažįsta Atsakovą, tai jo dėdės M. L. sūnus, jie yra pusbroliai. V. L. yra jo brolis. Su Ieškove liudytojas susipažino 1982 metais krikštynose. Liudytojas yra svečiavęsis pas dėdę ir Ieškovę, jie visada gyveno kartu. Ieškovė ir dėdė 2-3 metus gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskui, po remonto, persikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai buvo maždaug 1983 metais. Šiame bute, be Ieškovės ir dėdės, daugiau niekas negyveno. Nurodė, kad K. V. jam nėra žinoma. Su pusbroliu anksčiau dažniau bendravo, dabar retai. Liudytojo teigimu, Ieškovė ir jo dėdė gyveno kaip šeima, tačiau susituokė vėliau. Nurodė, kad iki bendro gyvenimo su Ieškove, dėdė gyveno pas seserį.
11. Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad Ieškovė yra jo mama. Atsakovas yra jo patėvio M. L. sūnus. Liudytojui buvo maždaug 11 metų, kai Ieškovė pradėjo bendrauti su patėviu (apie 1980-1981 metus). Motinai susipažinus su patėviu, pastarasis gyveno pas juos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir patėvis turėjo vieną kambarį, o kitame gyveno vaikai ir močiutė. Liudytojui baigus mokyklą, motina ir patėvis išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), tai buvo maždaug 1984 metų rugsėjį. Šiame bute gyveno tik jo motina ir patėvis, liudytojas šiame bute lankydavosi dažnai. Nurodė, kad O. S. ir K. V. jam nėra žinomos. Liudytojo teigimu, Ieškovė ir patėvis gyveno kaip šeima, jis jį laikė tėvu. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą jis pats atliko, motina pirko medžiagas, langus, tai buvo apie 1994-1996 metus. Langai buvo pirkti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir liudytojo namui, kad būtų pigiau. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), langai buvo keisti tik vieną kartą. Liudytojas nėra girdėjęs, kad patėvis norėtų skirtis su Ieškove. Nurodė, kad patėvis bendraudavo su savo sūnumi, tačiau artimų santykių nebuvo.
12. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad Ieškovė yra jo mama. Atsakovas yra jo patėvio M. L. sūnus. Ieškovė ir patėvis pradėjo gyventi kartu, kai jam buvo maždaug 10 metų, gyvenant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 1981 metus. Maždaug 1983-1984 metais Ieškovė ir patėvis išsikraustė gyventi į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastarajame bute liudytojas lankydavosi, ten gyveno tik Ieškovė ir patėvis. Nurodė, kad K. V. jis nežino ir nepažįsta. Liudytojo teigimu, Ieškovė su patėviu gyveno kaip šeima, jie viską darydavo kartu, patėvis elgėsi su juo kaip su sūnumi. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 13-15 metų buvo darytas remontas, jie patys remontavo, keitė plyteles, langus, įrengė žaliuzes, pakeitė duris.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. nurodė, kad 1965 metais ji ištekėjo už M. L. 1973 metais liudytojos mama M. V. ir sesuo K. V. įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įnešė pajų už šį butą. 1971 metais M. L. išsikraustė gyventi pas O. S., todėl ji su M. L. kartu nebegyveno. Santuoką jie nutraukė 1974 metais. Nutraukus santuoką, buvo nutarta, kad mama ir sesuo atiduos M. L. vieno kambario butą, o jos atsikraustys gyventi pas liudytoją. Liudytojos mama ir sesuo sutarė, kad M. butų priregistruotas tame vieno kambario bute, tai buvo 1982 metais. Iki 1990 metų M. L. leido liudytojos seseriai gyventi vieno kambario bute, nes jam Butas nebuvo reikalingas, jis gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone pas O. S. Pastarieji kartu gyveno 22 metus (laikotarpiu nuo 1968 metų iki 1990 metų). Iki 1990 metų gruodžio liudytoja mokėjo įmokas ir pajų už vieno kambario butą. Po to, ji perdavė buto raktus, knygutes ir knygutes už pajų M. L. Kadangi M. L. nuomone Butui reikėjo remonto, liudytoja pasamdė kaimyną, kuris padėjo suremontuoti Butą. Sutvarkius Butą, nuo 1990 iki 1993 metų jame vienas gyveno M. L. Ieškovė 1990-1993 metais dažnai susitikinėdavo su M. L., o 1993 metais jie susituokė.
14. Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. nurodė, kad Atsakovas yra jos pusbrolis, o Ieškovę ji pažįsta iš matymo. Vieno kambario butą 1973 metais gavo jos ir Atsakovo močiutė M. V., ji ten gyveno iki mirties 1982 metais. Kartu su močiute, Bute gyveno jos dukra K. V. Likus 20 dienų iki močiutės mirties ji Bute prirašė M. L. Nurodė, kad teta A. L. gyveno 3 kambarių bute, todėl nutraukus santuoką, siekiant nedalinti to buto, buvo nutarta atiduoti vieno kambario butą M. L. Kadangi jis išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, iki 1990 metų bute gyveno K. V. Tačiau 1990 metais, atsilaisvinus butui, M. L. pareikalavo, kad būtų padarytas remontas. A. L., M. L. ir I. L. atliko buto remontą. Po to, nuo 1990 metų iki 1993 metų bute vienas gyveno M. L. 1993 metais M. L. Bute apsigyveno su Ieškove.
15. Teismo posėdžio metu liudytoja L. T. nurodė, kad 1969 metais ji pradėjo dirbti parduotuvėje, kurioje dirbo Atsakovo motina A. L. Maždaug 1973 metais A. L. pasigyrė, kad jos mama gavo vieno kambario butą. Po kiek laiko, 1982 metais A. L. papasakojo, kad M. L. nori pasidalinti trijų kambarių butą. A. L. buvo gaila trijų kambarių buto, todėl ji įkalbėjo savo motiną ir seserį atiduoti vieno kambario butą, o pačioms atsikraustyti gyventi pas A. L. Taigi, vieno kambario Butas buvo perrašytas M. L. Po to, nepraėjus mėnesiui mirė A. L. motina. Po motinos mirties tame bute pasiliko gyventi A. L. sesuo K. V. Nurodė, kad 1990 metais A. L. jai pasakė, kad M. L. nori atlikti vieno kambario buto remontą ir jame gyventi.
16. Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. nurodė, kad ji yra tos pačios laiptinės kaimynė. Jai atsikrausčius, Atsakovas tuo metu buvo mažas vaikas, ji kieme sutikdavo A. L. Nurodė, kad liudytoja gyveno penktam aukšte, o A. L. – ketvirtame. Jai atsikrausčius, A. L. gyveno kartu su savo motina, seserimi, M. L. ir I. L. Vėliau ji M. L. nebematydavo. Nurodė, kad iš kaimynių sužinojo, jog A. L. motina tame pačiame name įsigijo butą. Apie 1990-1991 metus liudytoja laiptinėje sutiko I. L., kuris pasakė, kad tėčiui daro remontą močiutės bute. Ji žinojo, kad močiutė mirusi, tačiau žinojo ir tai, kad tame bute gyvena A. L. sesuo K. V., kurią dažnai matydavo. I. L. jai pasakė, kad teta K. V. išsikraustė, Butas yra tuščias ir į jį grįžta gyventi tėtis. Nurodė, kad Ieškovę pažinojo iš matymo, matydavo ją, kai dirbo įmonėje. 1993 metais liudytoja kelis kartus prie namų sutiko M. L. su Ieškove. Anksčiau nei 1993 metai, liudytoja Ieškovės prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo mačiusi, iki tol ji tebuvo mačiusi M. L. su kita moterimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
17. Byloje nustatyta, kad Ieškovė ir M. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. t 1, b. l. 5). M. L. mirė (duomenys neskelbtini) santuokos metu (el. b. t. 1, b. l. 17, 63). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. L. tai buvo antroji santuoka, prieš tai jis (duomenys neskelbtini) buvo vedęs A. V., su kuria susilaukė sūnaus I. L. Tačiau (duomenys neskelbtini) ši santuoka buvo nutraukta.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (toliau – Vilniaus miesto DŽDTVK) išdavė orderį M. J. V. dviejų asmenų šeimai (M. J. V., K. S. V.), kuriuo leista apsigyventi vieno kambario ginčo Bute (el. b. t. 1, b. l. 92 esančio prašymo priedas).
19. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto DŽDTVK išdavė orderį M. L. L. šeimai, kuri susideda iš vieno asmens, kuriuo leista apsigyventi vieno kambario ginčo Bute (2020-02-22 byloje esančio prašymo priedas).
20. Vilniaus miesto DŽDTVK Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokestiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. L. nurodyta įmokėti 3 714,00 rub. pajinių įmokų už vieno kambario Butą (2020-02-22 byloje esančio prašymo priedas).
21. Nustatyta, kad 1983-02-02 M. L. įmokėjo 3 714,00 rub. pajinių įmokų už Butą (2020-02-22 byloje esančio prašymo priedas).
22. 1993-04-07 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) M. L., kurioje patvirtinta, kad vieno kambario butas, naudingas plotas 33,23 m², pilnai išmokėtas 3 363,88 tal. (el. b. t. 1, b. l. 22). Šio dokumento pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota M. L. nuosavybės teisė į Butą adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 30).
Žemesnės instancijos teismas
23. Mirus M. L., atsirado palikimas, kurį, be kito turto sudaro ir ginčo Butas. Vilniaus miesto 9-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį, be kita ko, Ieškovė paveldėjo ¼ dalį Buto (el. b. t. 1, b. l. 24-28). Taip pat Vilniaus miesto 9-ojo notarų biure (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį Atsakovas, be kita ko, paveldėjo ¾ Buto (el. b. t. 1, b. l. 29-32).
24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Butas, kuris buvo įregistruotas M. L. vardu iki santuokos su Ieškove sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine M. L. ir Ieškovės nuosavybė, ar asmeninė M. L. nuosavybė.
Dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
25. Ieškovė prašo pripažinti, kad M. L. vardu kaip asmeninė nuosavybė įregistruotas Butas yra bendroji jungtinė M. L. ir Ieškovės nuosavybė. Paminėtas reikalavimas grindžiamas tuo, kad: 1) Ieškovė su M. L. vedė bendrą ūkį nuo pat 1983 metų. Todėl, Ieškovės teigimu, M. L. įgijo ne asmeniškai, o bendru jo ir Ieškovės sprendimu, iš bendrų abiejų šalių turimų pinigų, sukauptų iš abiejų šalių darbinių pajamų; 2) turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis.
26. Kaip jau minėta, mirusiojo M. L. teisė į Butą įregistruota (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos, patvirtinančios pilną vieno kambario apmokėjimą, pagrindu (el. b. t. 1, b. l. 22). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai buvo steigiami kooperatyvo narių aprūpinimui butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą ar namus ir išlaikomi iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus mokesčio įmokų gyvenamajam namui eksploatuoti ir prižiūrėti, amortizacinių atskaitymų įmokų ir kitų įmokų. Tam, kad asmuo įgytų teisę apsigyventi kooperatyvo bute, jis privalėjo būti kooperatyvo nariu, t. y. turėjo būti nustatyta tvarka priimtas į kooperatyvą ir sumokėjęs stojamąjį mokestį bei pirmąją pajaus įmoką. Teisės apsigyventi skirtame bute ir juo naudotis pagrindas buvo orderis, nesuteikęs kooperatyvo nariui bei jo šeimos nariams nuosavybės teisių į skirtą butą. Įmokėtas kooperatyvo nario, jam esant santuokoje, pajus, priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (SŠK 21 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-348/2010).
27. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau - Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmokėjo pajų už butą.
28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad už ginčo Butą dar iki Ieškovės su palikėju M. L. santuokos sudarymo, M. L. vardu buvo sumokėtas visas pajus, ką iš esmės patvirtina (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) M. L., kurioje patvirtinta, kad vieno kambario butas, naudingas plotas 33,23 m², yra pilnai išmokėtas 3 363,88 tal. (el. b. t. 1, b. l. 22). Tačiau nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių santykių iki santuokos sudarymo kvalifikavimo ir bendro ūkio vedimo pradžios momento nustatymo, bei, atitinkamai, bendrų piniginių lėšų (įnašo) į Butą sumokėjimo.
29. Ieškovė nurodo, kad Butas yra įgytas bendru Ieškovės ir M. L. sprendimu, iš abiejų šalių turimų pinigų, sukauptų ir abiejų šalių darbinių pajamų. Teismo vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad už Butą sumokėtos įmokos už pajų, patvirtina šie įrodymai: 1982-10-26 orderis (2020-02-22 byloje esančio prašymo priedas); 1983-02-02 mokėjimo kvitas (2020-02-22 byloje esančio prašymo priedas); 1983-01-30 mokestinis pranešimas Nr. 7 (2020-02-22 byloje esančio prašymo priedas). Nei viename iš paminėtų įrodymų nėra duomenų, kad, kad Ieškovė būtų įmokėjus ar bent iš dalies prisidėjus prie pajinio įnašo už ginčo Butą. Priešingai, paminėti įrodymai iš tiesų patvirtina faktinę aplinkybę, kad pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą būtent M. L. nustatyta tvarka buvo priimtas į kooperatyvą, gavo orderį, sumokėjus 3 714,00 rublių už pajų, vėliau tapo Buto savininku. Be to, Gyventojų registrų 2019-09-04 pažyma patvirtina, kad dar (duomenys neskelbtini) M. L. savo gyvenamąją vietą deklaravo būtent ginčo Bute (el. b. t. 1, b. l. 63).
30. Kaip jau nustatyta byloje, dar 1973-08-15 Vilniaus miesto DŽDTVK išdavė orderį Atsakovo močiutei – M. J. V., dviejų asmenų šeimai (M. J. V., K. S. V.), kuriuo leista apsigyventi vieno kambario ginčo Bute (el. b. t. 1, b. l. 92 esančio prašymo priedas). Byloje esantys Kooperatinės statybos skyriaus kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) mokestiniai reikalavimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1976 metų lapkričio 1978 metų sausio, už Butą mokesčius mokėjo Atsakovo močiutė (2020-01-14 teismui teikto prašymo priedai). Teismo posėdžio metu Ieškovė neginčijo ir neneigė Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad Butas turėjo būti M. L., nes Atsakovo tėvai (A. L. ir M. L.) santuokos metu turėjo įgiję kitą trijų kambarių butą, kurio po santuokos nutraukimo Atsakovo tėvai nedalino – sutarė, kad už tėvo dalį Atsakovo močiutė M. V. perleis vieno kambario ginčo Butą. Taigi šiuo atveju Ieškovės versija, kad ir ji, vesdama bendrą ūkį kartu su M. L., prisidėjo prie Buto įsigijimo pajiniais įnašais, paneigta aukščiau paminėtais įrodymais. Todėl darytina išvada, kad Ieškovė nebuvo nei kooperatyvo narė, įgijusi teisę tapti Buto savininke, nei prisidėjo prie įmokų už ginčo Butą sumokėjimo.
31. Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas, įgytas sutuoktinio atskirai iki santuokos sudarymo, yra jo asmeninė nuosavybė.
32. Pripažinus, kad Butas buvo suteiktas Atsakovo močiutei, vėliau – Atsakovui, nutraukus santuoką su A. V., taip pat nustačius faktinę aplinkybę, kad Ieškovė nebuvo nei kooperatyvo narė, įgijusi teisę tapti Buto savininke, nei prisidėjo prie įmokų už ginčo Butą sumokėjimo, šios faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, kad Butas buvo įgytas M. L. atskirai dar iki santuokos sudarymo ir tai yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str.).
33. Ieškovės teiginiai, kad Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dėl to, kad kartu su M. L. vedė bendrą ūkį nuo pat 1980 metų nepagrįsti ir neįrodyti, dėl 34-41 punktuose nurodytų argumentų.
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016, 37 p.; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019).
35. Nagrinėjamoje byloje Ieškovė savo teiginiams pagrįsti, kad dar ilgą laikotarpį iki santuokos sudarymo ji ir M. L. vedė bendrą ūkį įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.
36. Visų pirma, Ieškovė paminėtas aplinkybes įrodinėjo šiais rašytiniais įrodymais: fotonuotraukomis (1984 m. Ieškovė ir M. L. dalyvavo laidotuvėse (el. b. t. 23); 1988 m. lankymusi Abchazijoje (el. b. t. 1, b. l. 33); 1989-11-18 susirašinėjimu su giminėmis (el. b. t. 1, b. l. 47-48); 1990 ir 1992 m. nuotraukomis iš Sočio (el. b. t. 1, b. l. 8-9). Nors šios aplinkybės gali atskleisti tam tikras aplinkybes, susijusias su Ieškovės ir M. L. bendravimu, tačiau, visų pirma, šie įrodymai atskleidžia įvykius, buvusius vėlesniu laikotarpiu (1984, 1988, 1989 1990-1992 metais), nei buvo sumokėtos įmokos už Butą. Kita vertus, tai, kad Ieškovė kartu su M. L. dalyvavo atskirų gyvenimo įvykių paminėjimuose, ar vyko į keliones, dar savaime nereiškia bendro ūkio vedimo, kadangi bendro ūkio vedimas yra susijęs su šalių valios išraiška ir atitinkamu sugyventinių elgesiu. Taigi, teismo įsitikinimu, šiuo atveju paminėti įrodymai nėra pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad jau 1983 metais tarp Ieškovės ir M. L. buvo susiklostę santykiai tokie, kad galima būtų juos vertinti kaip seniai susiformavusius ir glaudžius, būdingus sugyventiniams, dėl ko galima būtų atitinkamai daryti ir išvadas apie galimą ir tikėtiną finansinių resursų (šiuo atveju įnašo kooperatiniam Butui) sukaupimą. Priešingai, kaip jau nustatyta, nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už Butą buvo mokamos įmokos atsakovo močiutės M. V. dar nuo 1973 metų (atsakovo teismui 2020-01-21 pateikto prašymo priedai), o vėliausias rašytinis įrodymas, patvirtinantis faktinę aplinkybę, kad pats M. L. sumokėjo įmoką už kooperatinį Butą pagal pajų yra 1983 metų (teismui 2020-02-22 pateikto prašymo priedas). Taigi jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kad dar iki 1983 metų kurį laiką Ieškovė vedė bendrą ūkį kartu su M. L. ir kartu iš bendrų pajamų sukaupė piniginių lėšų bendram turtui įsigyti, nėra.
37. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati Ieškovė skirtingai aiškina faktines aplinkybes, susijusias su Ieškovės ir M. L. tarpusavio santykių raida ir bendro ūkio vedimo pradžia. Visi Ieškovės pradiniame procesiniame dokumente – ieškinyje, nurodyti teiginiai buvo koncentruoti į tai, kad Ieškovė vedė bendrą ūkį su M. L. jau nuo pat 1983 metų: „ Ieškovė su M. L. gyveno nesusituokę ir vedė bendrą ūkį nuo pat 1983 metų, todėl nurodytą Butą M. L. įsigijo ne asmeniškai, o bendru jo ir Ieškovės sprendimu iš abiejų šalių turimų pinigų, sukauptų iš abiejų šalių darbinių pajamų“; „Šalims ilgą laiką gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį susiklostė tokia situacija, kad iš pradžių šalys įsigijo butą, kurį įregistravo M. L. vardu, o vos po dviejų savaičių sudarė santuoką, tačiau jau 10 metų prieš buto įsigijimą tarp šalių buvo susiklostę faktiniai šeimos santykiai“; „ieškovė negali surinkti duomenų apie tai, kaip jie su M. L. vedė bendrą ūkį ir kaip naudojo jų turimas lėšas laikotarpiu nuo 1983 iki 1993 metų, kol M. L. vardu buvo įregistruotas Butas“ ir kt. (el. b. t. 1, b. l. 1-3). Taigi, kaip matyti, ieškinyje Ieškovė bendro gyvenimo pradžią siejo būtent su 1983 metais. Laikotarpį, kad vedė bendrą ūkį, taupė ir kaupė pinigines lėšas, taip pat įvardino nuo 1983 iki 1993 metų. Tačiau vėlesnėje proceso eigoje į bylą Ieškovė pateikė paminėtus: 1982-10-26 orderį 015503, pagal kurį M. L. leista gyventi Bute, bei 1983-02-02 kvitą Nr. 587, kuriame nurodyta, kad M. L. sumokėjo už Butą 3 714,00 rublių. Po šių įrodymų teismui pateikimo, Ieškovės pozicija dėl momento, nuo kurio pradėjo kartu vesti bendrą ūkį su M. L., pakito. Teismo posėdžio metu Ieškovė paaiškino, kad 1980 metų kovo mėnesį susipažino su M. L., nuo 1980 metų rugsėjo mėnesio pradėjo kartu Ieškovės bute (duomenys neskelbtini). Sumą, reikalingą Butui sutaupė nuo 1980 metų iš uždirbtų pajamų. Taigi šiuo atveju pačios Ieškovės pozicija yra nenuosekli, vienu atveju (ieškinyje), kaip aktualų laikotarpį, kuomet taupė ir kaupė pinigus, nurodžiusi 1983-1993 metus, kitu atveju (teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai), gavus ir pateikus teismui jos pačios nurodytai pozicijai prieštaraujančius įrodymus nurodo dar kitą laikotarpį, nuo 1980 metų. Aplinkybė, kad kartu su M. L. gyveno Ieškovės bute (duomenys neskelbtini), ieškinyje apskritai nebuvo minima. Taigi pati Ieškovė proceso metu nurodė visiškai skirtingą bendro ūkio su M. L. bendro ūkio vedimo pradžios momentą.
38. Aplinkybes, susijusias su Ieškovės ir M. L. tarpusavio santykių raida ir bendro ūkio pradžia, skirtingai aiškina ne tik pati Ieškovė, bet ir visi apklausti byloje liudytojai. Pavyzdžiui, liudytoja J. K., kuri yra tos pačios laiptinės kaimynė, nurodė, kad anksčiau nei 1993 metai, liudytoja Ieškovės prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra mačiusi. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja R. V. Liudytoja A. L. (buvusi M. L. sutuoktinė) nurodė, kad Bute nuo 1990 iki 1993 metų vienas gyveno M. L., o 1993 metais M. L. apsigyveno kartu su Ieškove. Liudytojai V. K. ir R. K. nurodo kitokias sutuoktinių bendro gyvenimo pradžias. Liudytojas V. K. nurodė, kad Ieškovė pradėjo bendrauti su patėviu apie 1980-1981 metus. Liudytojas R. K. nurodė, kad Ieškovė ir M. L. pradėjo gyventi kartu Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 1981 metus, maždaug apie 1983-1984 metus Ieškovė ir M. L. išsikraustė gyventi į ginčo Butą. Taigi esant prieštaringiems liudytojų parodymams, nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą apie sutuoktinių bendro ūkio vedimo pradžią.
39. Teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad visi liudytojai skirtingai aiškina su bendro ūkio vedimo pradžia susijusius faktus, taip pat pačios Ieškovės pozicijos byloje nenuoseklumas, yra reikšmingos ir svarbios, kadangi jokių kitų objektyvių įrodymų, dėl kurių galima būtų daryti pagrįstas išvadas apie bendrą sutuoktinių gyvenimą ir, juo labiau, bendrus įnašus už Butą, byloje nėra pateikta.
40. Kitokio vertinimo nelemia Ieškovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad ji negalėjo registruoti Buto savo vardu dėl tuo metu galiojančios tvarkos (pagal kurią Ieškovė galėjo turėti tik vieną gyvenamąjį būstą), kadangi byloje esantys ir aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas yra įgytas asmeniškai M. L., o duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad iki Buto įgijimo Ieškovė ir M. L. kartu tvarkė bendrą ūkį, kūrė turtą abiejų sutuoktinių bendromis iš bendro ūkio gautomis ar asmeninėmis Ieškovės lėšomis, bendru šalių darbu, nėra.
41. Ieškovė nei savo paaiškinimais ir, juo labiau, kitais rašytiniais įrodymais, nepaneigė ir kitos Atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su palikėjo M. L. ankstesniais santykiais su O. S. Atsakovo paaiškinimai, kad M. L. dar prieš bendro ūkio vedimą su Ieškove, gyveno su O. S., neprieštarauja ir siejasi su jo pateiktu į bylą rašytiniu įrodymu – 1979-08-20 M. L. raštu, adresuotu kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pirmininkui, kuriuo M. L., po skyrybų, norėjo iškeisti O. S., su kuria jis gyveno, butą, buvusiai sutuoktinei A. S. L., o M. L. atitektų santuokoje su A. L. turėtas trijų kambarių butas (teismui pateikto 2020-01-21 prašymo priedas). Taigi ir ši aplinkybė patvirtina, kad dar 1979 metais M. L., tikėtina, turėjo ir kitų santykių, kas reiškia, kad iki Ieškovės nurodomo bendro ūkio kartu su M. L. vedimo pradžios momento yra itin trumpas laikotarpis. Todėl Ieškovės versija, kad dar nuo 1980 metų pradėjo gyventi kartu su M. L. ir per tokį trumpą laikotarpį sukaupė bendras lėšas kartu, yra abejotina ir neįrodyta (CPK 178 str.).
42. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių pateikti paaiškinimai, taip pat abiejų šalių pusėje liudijusių liudytojų parodymai, galiausiai, pačios Ieškovės pozicija, susijusi su klausimu dėl bendro gyvenimo ir ūkio vedimo pradžios momento yra nenuosekli, įrodymai byloje yra prieštaringi ir vieni kitus paneigiantys, o byloje jokių objektyvių įrodymų, iš kurių teismas galėtų padaryti pagrįstas, vienareikšmiškas ir neabejotinas išvadas dėl šalių bendro ūkio vedimo pradžios, teismui nėra pateikta. Todėl Ieškovės teiginiai, susiję su bendro ūkio vedimo pradžios momento nustatymu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).
Dėl ginčo turto esminio pagerinimo iš bendrų lėšų.
43. Antra Ieškovės argumentų grupė yra susijusi su tuo, kad Butas buvo tvarkomas ir iš esmės gerinamas santuokos metu, sutuoktinių bendru sutarimu, bendru darbu ir lėšomis. Teismo vertinimu, šie Ieškovės teiginiai taip pat nėra pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 str.).
44. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio SŠK 22 straipsnio 3 dalyje, nustačiusioje, kad kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; kt.).
46. Nagrinėjamoje byloje Ieškovė, teigdama, kad Butas iš esmės buvo gerinamas santuokos metu bendromis lėšomis, nurodo, kad: 2004-01-08 Ieškovė pirko Butui Šarvuotas duris už 880,00 Lt; 2004-01-31 iš AB „Dvarčionių keramika“ pirko Butui sienų ir grindų plyteles ir kt. už 432,00 Lt; 2004-04-27 iš UAB „Vilniaus vinklelis“ pirko Butui plastikines konstrukcijas už 7 000,00 Lt; 2004-07-17 iš AB „Dvarčionių keramika“ pirko Butui sienų ir grindų plyteles, glaistyklę, išorinius kampus ir kt. už 758,75 Lt; 2007-08-25 iš UAB „Audėjas“ prekybos centro pirko Butui baldus už 1 794,00 Lt; 2007-08-15 iš UAB „Marks M“ Butui pirko Baldus už 3 000,00 Lt. Taigi, Ieškovės teigimu, ji savo vardu užsakė ir apmokėjo Buto remontui reikalingas prekes ir Baldus viso 13 864,75 Eur sumai.
47. 46 punkte nurodytiems Buto pagerinimams pagrįsti Ieškovė pateikė įbylą šiuos įrodymus: 2004-01-08 šarvuotų durų užsakymo kopiją (el. b. t. 1, b. l. 11); AB „Dvarčionių keramika“ čekius (el. b. t. 1, b. l. 12-14); UAB „Vilniaus Vinkelis“ 2004-04-27 PVM sąskaitą-faktūrą 7 000,00 Lt sumai (el. b. t. 1, b. l. 13); UAB „Audėjo“ prekybos centro čekį 1 794,00 Lt sumai (el. b. t. 1, b. l. 15) bei UAB „Marks M“ 2007-09-15 pinigų priėmimo kvitą 3 000,00 Lt sumai (el. b. t. 1, b. l. 16).
48. Visų pirma, vertinant dėl 46-47 punktuose nurodytų Ieškovės investicijų, atskirų Baldų nupirkimas apskritai negali būti laikomas nekilnojamojo turto objekto pagerinimu, kadangi jie netampa neatskiriama Buto dalimi ir nepadidina Buto vertės. Be to, Ieškovė gyvena Bute iki šiol, kas, savaime suprantama, taip pat sąlygoja ir tolesnį baldų eksploatavimą ir nusidėvėjimą. Galiausiai, Ieškovė ne tik neįrodė aplinkybės, kad šie baldai yra neatskiriama Buto dalis, tačiau taip pat nepaneigė galimybės baldus eksploatuoti asmeniškai ir bet kuriame kitame nekilnojamojo turto objekte. Taigi jau vien tai, kad buvo nupirkti baldai, Ieškovės nurodytos investicijos 4 794,00 Lt apimtimi šioje dalyje negali būti pripažįstamos, kaip lėmusios Buto pagerinimą.
49. Esminę investicijų į Butą dalį, kurią nurodo Ieškovė, sudaro 7 000,00 Lt už Buto langus. Visų pirma, į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina realaus apmokėjimo už langus. Antra, atsakovui procesiniuose dokumentuose pateikus pastebėjimus, kad vieno, 33,03 kv. m. kambarių Bute nėra įmanoma įstatyti 24,36 kv. m. langų, Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad vis dėl to Bute yra du langai, o kiti langai buvo skirti sūnaus būstui, nes tokiu būdu galėjo pigiau juos įsigyti. Taigi iš kartu su 2020-01-14 prašymu teismui pateikiamo Buto plano nustatyta, kad maksimalus virtuvės lango plotis gali būti 2,86, aukštis – apie 1,50. Vadinasi, virtuvės langas gali sudaryti apie 4,29 kv. m. (2,86x1,50). Kambario lango plotis gali būti 3,06, aukštis apie 1,50. Taigi Kambario langas gali sudaryti apie 4,59 kv. m. (3,06x1,50). Taigi viso langų Bute galėjo būti įmontuota maksimaliai 8,88 kv. m. Taigi langai šiam Butui galėjo atitinkamai kainuoti maksimaliai 2 551,66 Lt (7 000,00 Lt:24,36 kv. m.=287,35. 287,35x8,88 kv. m. = 2 551,66 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad langų pločiai šiuo atveju yra paskaičiuoti maksimaliai, įvertinus Buto plane nurodytus kambario ir virtuvės sienų, kuriuose yra langai, visą plotį. Taigi tikėtina ir objektyviai matyti, kad langai yra siauresni nei aukščiau paskaičiuota. Todėl investicijos šioje dalyje gali būti dar mažesnės nei nurodyta suma.
50. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismų praktikoje esminiu pagerinimu įprastai pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, kita. Šiuo atveju Ieškovės nurodomos investicijos į duris, ar plyteles nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad Bute buvo atliktas kapitalinis remontas ar juo labiau rekonstrukcija.
51. Sutiktina, kad Ieškovė, kuri su sutuoktiniu pakankamai ilgą laikotarpį gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, tikėtinai prisidėjo prie Buto priežiūros. Tikėtina ir tai, kad per tokį ilgą laikotarpį Bute galėjo būti atlikti tam tikri smulkūs remonto darbai, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog santuokos metu palikėjo asmeninis turtas buvo iš esmės pagerintas CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme.
52. Dėl Buto vertės paminėtina tai, kad dėl argumentų, nurodytų 48-51 punktuose, Ieškovės teiginiai, kad Ieškovės indėlis į Butą sudaro 13 % šiandieninės Buto vertės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.) Ieškovė šiame kontekste cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015, kt.). Ieškovė šiandieninę Buto vertę nurodo remdamasi vieninteliu įrodymu – VĮ „Registrų centras“ 2019-09-03 išrašu (el. b. b. t. 1, b. l. 18). Tačiau Ieškovės teiginius apie padidėjusią Buto vertę šioje dalyje paneigia Atsakovo kartu su 2020-01-14 prašymu į bylą pateikta VĮ „Registrų centras“ 2019-12-02 pažyma. Kaip jau minėta, Ieškovė nurodo pagerinimus atlikusi 2004 ir 2007 metais. Iš Atsakovo pateiktos į bylą 2019-12-02 VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad po 2007 metų buvo laikotarpių, kuomet Buto vidutinė rinkos vertė, remiantis šiais duomenimis, krito net beveik dvigubai (pavyzdžiui, 2007 metais Buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo 30 105,00 Eur, 2010 metais – 16 219,00 Eur). Paminėtoje VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 19 punktu, nekilnojamojo turto vertinimo modelyje nustatomi veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto vertės nustatymui (nekilnojamojo turto buvimo vieta, nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis, nekilnojamojo turto fizinės savybės (nustatytos pagal kadastro rodiklius), nekilnojamojo turto inžinerinė įranga, žemės vertės įtakos koeficientas, kiti vidutinę rinkos vertę mažinantys ar didinantys veiksniai). Taigi, viena vertus, vieninteliu įrodymu, kuriuo remiasi Ieškovė, turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu ir nepatvirtina aplinkybės, kad būtent dėl Ieškovės ir/ar bendrų su M. L. investicijų Buto vertė pakito. Kita vertus, kaip jau minėta, šiuos duomenis paneigia Atsakovo į bylą pateikta VĮ „Registrų centras“ išsamesnė pažyma, kurioje atsispindi Buto vertės pokytis atskirais laikotarpiais, įskaitant ir laikotarpius iš karto po Ieškovės nurodomų pagerinimų.
53. Esant šiems duomenims, konstatuotina, kad Ieškovės teiginys, kad padidėjo Buto vertė po Ieškovės nurodomų Buto pagerinimo darbų, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).
54. Darytina išvada, kad Ieškovė neįrodė, jog santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis palikėjo turtas buvo pagerintas iš esmės, taigi ir šiuo pagrindu Butas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintas būti negali (CPK 176, 178, 180 str.).
55. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkina pirmojo reikalavimo pripažinti, kad Butas yra bendroji jungtinė M. L. ir Ieškovės T. L. nuosavybė, teismas nepasisako dėl antrojo reikalavimo, kaip išvestinio iš pirmojo, dėl paveldėjimo teisės liudijimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
57. Atsakovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: VĮ „Registrų centras“ paslauga – 61,05 Eur (DOK-10467, 2020-01-14 prašymo priedas); vertimo paslaugos – 12,00 Eur (DOK-16607, 2020-01-21 prašymo priedai). Atmetus ieškinį iš Ieškovės Atsakovo naudai priteistina 73,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už vertimo paslaugas ir VĮ „Registrų centras“ paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).
58. Atsakovas taip patyrė 1 680,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-10685, 2020-01-15 prašymo priedai, DOK-71001, 2020-04-06 prašymo priedai).
59. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).
60. Pažymėtina, kad atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Tačiau įvertinus ginčo dalyką, procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, jog nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme. Kita vertus, byla pareikalavo pakankamų advokato darbo laiko resursų. Vien posėdžiuose advokatas dalyvavo virš 5 valandų, taip pat pareikalavo papildomų advokato darbo laiko sąnaudų ne tik ieškinio, kitų prašymų byloje parengimas, bet ir pasiruošimas baigiamosioms kalboms. Taigi įvertinus ginčo dalyką, advokato darbo laiko ir sąnaudas, taip pat bylos sudėtingumą, atmetus ieškinį, teismo vertinimu, Ieškovė Atsakovui turi atlyginti 70 procentų pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje. Todėl iš Ieškovės Atsakovo naudai priteistina 1 176,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
61. Teismas byloje patyrė 7,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį visa apimtimi priteistinos iš Ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pastarojo patirtų 1 249,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.