Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-910-1048/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-21
Bylos Nr.: e2-910-1048/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07084-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Diržienė
Ieškovas: T. M., D. M., D. N.
Atsakovas: D. P.
Advokatai: Vilma Valančienė, Mindaugas Udolcovas

Kategorijos

2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.5.4.8Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2-910-1048/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07084-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.5.4.8.; 2.5.4.10.; 3.2.6.1. (S)

klaipėdos APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Mildai Gricienei, Anetai Kozun, Linai Jonikavičienei,

dalyvaujant ieškovams T. M., D. M., D. N., jų atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Udolcovui,

atsakovei D. P., jos atstovams advokatui R. S., advokato padėjėjai Vilmai Valančienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M., T. M. ir D. N. ieškinį atsakovei D. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti A. M. 2015-06-12 asmeninį testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovams iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovai ir atsakovė yra A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Po tėvo mirties atsakovė 2023-07-14 pareiškimu kreipėsi į teismą su pareiškimu patvirtinti A. M. 2015-06-12 asmeninį testamentą, kuriuo visas turtas paliktas atsakovei. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-07-18 nutartimi atsakovės pareiškimas buvo patenkintas, t. y. teismas patvirtino A. M. 2015-06-12 ranka surašytą asmeninį testamentą. Minėtoje byloje dėl testamento patvirtinimo atsakovė teismui melagingai nurodė, kad „ji su tėvu palaikė artimus santykius, kartu su tėvu gyveno, rūpinosi juo – pirko maistą, rūbus, vaistus, esant poreikiui slaugė bei vežė pas gydytojus. Galimai tai ir sąlygojo velionio valią visą jam priklausantį turtą palikti pareiškėjai. Dera pažymėti tai, kad velionio testamento turinys visiškai atitiko velionio viešai ne kartą girdint pačiai pareiškėjai ir kitiems potencialiems velionio įpėdiniams išsakytą poziciją, kad visą turtą po savo mirties velionis paliks pareiškėjai D. P. (buvusi pavardė – M.). Minėtos aplinkybės rodo, kad velionio valia dėl jam priklausančio turto likimo po jo mirties buvo aiškiai susiformavusi ir išviešinta potencialiems turto paveldėtojams. Velionio valia dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto perėjimo įpėdiniams raštu buvo išdėstyta velionio asmeniniame 2015-06-12 testamente“. Iš tiesų, atsakovei buvo puikiai žinoma, kad testamentą tėvas surašė tik siekdamas iš atsakovės išvilioti jos po motinos mirties paveldėtą turto dalį, t. y. neketindamas sukurti testamento teisinių pasekmių. Šios aplinkybės yra patvirtintos rašytiniais įrodymais – pačios atsakovės teismui pateiktame procesiniame dokumente – atsakovės 2017-05-19 ieškinyje, pareikštame tėvui A. M. dėl 2015-06-12 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo ir apgaulės. Pati atsakovė savo ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad po motinos I. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) kartu su tėvu A. M. ir broliu D. M. paveldėjo jos turtą, kurį sudarė 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 714/1426 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2015-06-12 būdama įkalbėta savo tėvo ir suklydusi dėl jo pažadų po mirties perleisti visą savo turtą, atsakovė visą savo paveldėtą velionės motinos turto dalį padovanojo tėvui A. M.. Ji paaiškino, kad po mamos I. M. mirties tėvas A. M. pradėjo ją ir brolį D. M. įtikinėti, kad mama yra jo naudai atsisakiusi savo turto dalies ir visas paveldimas turtas priklauso tik jam vienam. Šioms aplinkybėms pagrįsti jis pateikė teismo nutartis, 2011-03-22 susitarimą sudarytą tarp I. M. ir A. M.. Taip pat, anot atsakovės, didelį psichologinį spaudimą ir apsisprendimą pasirašyti dovanojimo sutartį padarė advokato A. G. 2014-11-24 išvada, kurioje buvo nurodoma, kad atsakovė turi teisę atsisakyti jai priklausančios paveldimos mamos turto dalies tėvo naudai ir tai atsakovė gali padaryti nuvykus pas notarą ir užpildžius specialų pareiškimą – tokiu būdu atsakovė išvengs ilgo teisminio bylinėjimosi ir su tuo susijusių išlaidų. Tėvas A. M. pateikė paruoštą advokato 2014-12-08 susitarimą, kuriuo atsakovė su broliu atsisako paveldimo mamos turto dalies tėvo naudai. Visi trys nuvyko pas notarę šį susitarimą patvirtinti notariškai, tačiau notarė atsisakė priimti ir dokumentą tvirtinti motyvuodama tuo, kad yra praleistas terminas. 2015-01-18 visiems trims paveldėtojams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Ieškovai šioje vietoje pažymi reikšmingas aplinkybes: minėtame susitarime A. M. už paveldimo turto atsisakymą jo naudai mainais įsipareigojo sudaryti testamentą, kuriuo namą po savo mirties lygiomis dalimis palieka D. M. ir D. M., t.y. abiem. Tačiau notarei susitarimo nepatvirtinus, išėjus iš notarų biuro į lauką, D. P. du susitarimo egzempliorius suplėšė, o paskutinįjį pažadėjo suplėšyti namie, tačiau to nepadarė, o panaudojo jį prieš D. M. interesus bylinėjantis teisme – A. M. siekiant nuginčyti D. M. paveldėjimo teisę. Atsakovė toliau savo ieškinyje dėsto, kad nepavykus pas notarę patvirtinti 2014-12-08 susitarimo, tėvas pradėjo atsakovę įtikinėti, kad perleidus (dovanojus) jam visą atsakovės dalį, jam nebereikės teisine tvarka ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į atsakovės paveldėtą turto dalį. Užtikrindamas savo įtikinimus jis pažadėjo ir raštu pasirašė perleisti po savo mirties visą savo turtą, ir tuo pat metu žodžiu įsipareigojo leisti užbaigti įsiregistruoti grožio saloną, pakeičiant gyvenamojo namo paskirtį. Atsakovė pažymėjo, kad tėvas su D. M. buvo pradėjęs teisinius procesus, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Taigi būdama suklaidinta pateikta klaidinga informacija apie mamos perleistą ir areštuotą jos dalies turtą, patikėdama 2015-06-12 tėvo ranka parašytu testamentu, kad jis po savo mirties perleidžia visą savo turtą, atsakovė tą pačią dieną, notarinėje kontoroje pasirašė ginčijamą dovanojimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad tik vėliau suprato, jog 2015-06-12 tėvo rašytas naminis testamentas neturi jokios juridinės galios. Iš civilinės bylos, iškeltos tarp tėvo ir brolio D. M. sužinojo, kad atsakovės turto dalis paveldėta iš mamos nebuvo tėvui perleista ir areštuota. Įsirengti grožio saloną liko tik svajonėse, o tėvui nesutikus gera valia perleisti apgaulės būdu užvaldyto atsakovės turto dalį, atsakovė yra priversta kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat atsakovė nurodė, kad civilinėje byloje pagal tėvo ieškinį broliui D. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo palaikė tėvo poziciją, nes buvo įsitikinusi, jog ieškinyje yra iškelti pagrįsti ir motyvuoti argumentai, tačiau susipažinusi su pateiktais byloje įrodymais suprato, kad buvo tėvo suklaidinta ir apgauta. Taigi visos šios atsakovės išdėstytos aplinkybės, priešingai, nei atsakovė teigė savo pareiškime teismui dėl naminio testamento patvirtinimo, patvirtina, kad iš tiesų visiems potencialiems turto paveldėtojams buvo žinoma, kad tėvo ranka rašytas testamentas buvo surašytas kaip tariamas sandoris, siekiant suklaidinti atsakovę. Nepavykus patvirtinti 2014-12-08 susitarimo, kuriuo atsakovė su broliu atsisako paveldimo mamos turto dalies tėvo naudai, A. M. lygiai taip pat ir D. M. siūlė testamentu palikti visą turtą mainais už paveldėto motinos turo dovanojimą, tačiau D. M. išsiaiškino teisinę situaciją ir tėvo apgaulei nepasidavė, todėl pastarąjį A. M. padavė į teismą, siekdamas paveldėjimą nuginčyti teismine tvarka. Tuo tarpu D. P., kaip ji pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose, spaudimui pasidavė, dėl ko vėliau jai teko ginčyti dovanojimo sutartį teisme. Šios aplinkybės patvirtina, kad asmeninio testamento surašymą A. M. naudojo išimtinai kaip lengviausią momentinę priemonę savo tikslams pasiekti, realiai nesiekdamas testamento teisinių pasekmių. Testamento surašymo laikotarpiu A. M. naudojosi advokato teisine pagalba, aktyviai bylinėjosi, todėl jam buvo puikiai žinoma sandorių sudarymo tvarka ir teisinės pasekmės, todėl, jei jis būtų norėjęs bent kiek rimčiau pademonstruoti savo ketinimus, jis būtų sudaręs testamentą pas notarą, o ne ant ranka rašyto lapelio ir dar su turinio trūkumu (nenurodyta testamento sudarymo vieta). Ir jam taip pat buvo žinoma, kad ir notarinį testamentą galima bet kada panaikinti ar pakeisti. Atsakovė, puikiai žinodama tariamo sandorio sudarymo aplinkybes, pasielgė nesąžiningai pateikdama teismui tvirtinti rankraštį, kuriam jo surašymo metu ir vėliau tikrosios teisinės reikšmės nesuteikė nei pats A. M., nei atsakovė. Pažymėjo, kad CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Minėtus atsakovės paaiškinimus patvirtina objektyvios rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybes, kad tiek testamentas, tiek dovanojimo sutartis sudaryti tuo pačiu metu. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačio šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t.y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. Apibendrinant, su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad A. M. 2015-06-12 asmeninis testamentas yra niekinis tariamas sandoris, kuris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsakovė D. P., atstovaujama advokato R. S. ir advokato padėjėjos Vilmos Valančienės, pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė teikia Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-596-991/2018, kuris buvo priimtas išnagrinėjus D. P. (buvusi pavardė – M.) ieškinį atsakovui A. M. dėl 2015-06-12 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ankstesnėje civilinėje byloje priimtame teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė D. P. civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad 2015-06-12 dovanojimo sutartis tarp D. P. ir velionio A. M. buvo sudaryta dėl suklydimo – atsakovė ieškiniu ir teisme, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad sudarant 2015-06-12 dovanojimo sutartį, suklydimas pasireiškė tuo, jog velionis A. M. po atsakovės mamos I. M. mirties 2014-03-15 bandė ją ir ieškovą D. M. įtikinti, esą I. M. velionio A. M. naudai atsisakė savo turto dalies ir visas paveldimas turtas priklauso tik jam vienam. Atsakovė ieškinyje nurodytų prielaidų, esą tėvas A. M. asmeniniu testamentu bandė ją apgauti, nepalaikė, nes velionis A. M. vykusio teisminio proceso metu viešai pareiškė, jog jo surašytas asmeninis testamentas visiškai atitinka jo valią. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė vykusiame procese nepalaikė ieškinyje nurodytų prielaidų, jog velionis tėvas A. M., sudarydamas asmeninį testamentą, siekė ją apgauti. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2018-04-12 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-596-991/2018 turinys, kuriame nurodoma, kad ieškovės ieškinys grindžiamas tik tuo, kad atsakovės ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Minėtame sprendime teismas taipogi pažymėjo, kad velionio veiksmuose nėra tyčios ar apgaulės (CPK 182 str. 2 p.). Taigi, bylą išnagrinėjęs teismas, nenustatė, kad A. M. asmeninis testamentas neatitiko velionio valios ar juo nebuvo siekiama sukelti teisinių pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovų ieškinys dėl velionio A. M. asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu, kuris yra grindžiamas atsakovės ankstesnėje byloje nurodytų subjektyvių prielaidų, yra nepagrįstas. Net ir vykstant teisminiams ginčams tarp atsakovės ir tėvo A. M., D. P. gyveno kartu su tėvu, adresu (duomenys neskelbtini). Jų santykiai, nepaisant teisminių ginčų, buvo geri, priešingai nei velionio santykiai su ieškovu D. M.. Ieškovo D. M. ir A. M. santykiai buvo įtempti, konfliktiški, tarp jų vyko ne vienas teisminis procesas. 2018 metais Klaipėdos apylinkės teisme D. M. pareiškė ieškinį atsakovams D. P. ir velioniui A. M., jame teigdamas, kad ginčo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra išimtinai valdomas velionio A. M. ir D. P.. D. M. ieškinyje taipogi nurodė, kad tėvas jo į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), net neįleidžia. Ieškovų T. M. ir D. N. atsakovė net nepažįsta, niekada nėra jų mačiusi tėvo namuose, velionis tėvas su jais artimų ryšių apskritai nepalaikė. T. M. ir D. N. tėvu niekada nesirūpino, su juo nebendravo. Todėl ieškinyje nurodomi argumentai, esą ieškovai visada žinojo, kad tėvas buvo sudaręs tariamą asmeninį testamentą, vertintini itin kritiškai. Ieškovai, ginčydami velionio asmeninį testamentą neįrodinėja, kokia buvo tikroji velionio valia, t.y. neginčija ir neįrodinėja, kad tikroji velionio valia buvo kitokia, nei nurodyta asmeniniame velionio testamente. Pastebėtina ir tai, kad ieškinys, kuriuo reikalaujama asmeninį velionio testamentą pripažinti negaliojančiu yra grindžiamas ne velionio valios trūkumu, o išskirtinai advokato R. K. parengtame ieškinyje nurodytomis prielaidomis, subjektyviu velionio valios vertinimu, kuris neturi nieko bendro su tikrąja velionio valia. Taigi, ieškinio argumentai nepaneigia velionio asmeniniame testamente išdėstytos valios tikrumo. Ieškovai šioje byloje pareiškę ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, puikiai žino ir suvokia, kad velionio tėvo A. M. valia, jam priklausęs turtas niekada nebūtų atitekęs ieškovams, kurie su tėvu nebendravo bei nepalaikė artimų ryšių, o su kai kuriais iš jų velionio tėvo santykiai buvo itin konfliktiški. Nurodytos aplinkybės taipogi rodo, kad atsakovė faktiškai gyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su velioniu A. M.. Pažymėtina, kad atsakovės ir tėvo santykiai buvo geri, atsakovė tėvu rūpinosi. Ieškovas D. M. su tėvu nesutarė, nuolat konfliktavo, ką patvirtina tarp ieškovo D. M. ir velionio vykę teisminiai ginčai. Kaip matyti iš D. M. ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, velionis tėvas jo į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), net neįleisdavo. Dar daugiau, atsakovė pažymi, kad D. M. Klaipėdos apylinkės teisme pareikštas ieškinys iš dalies buvo sąlygotas to, kad D. M. buvo puikiai žinoma, kad tėvas po mirties visą turtą yra nusprendęs palikti atsakovei. Priešingu atveju, jei ieškovas D. M. būtų žinojęs, kad tėvas po mirties turtą (ar jo dalį) paliks jam, jam nebūtų jokio tikslo reikšti ieškinio dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies atidailinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra jokių duomenų, kad asmeninis velionio A. M. testamentas būtų neatitikęs jo valios. Priešingai, objektyvūs bylos duomenys rodo, jog A. M. valios niekada neatitiktų ieškovų ieškiniu siekiamas rezultatas – kad velioniui A. M. priklausęs turtas po jo mirties atitektų ieškovams, su kuriais velionis nebendravo, nepalaikė jokių santykių ir konfliktavo. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad velionis A. M. žinojo sandorių sudarymo tvarką ir žinojo, kad net ir oficialų testamentą galima pakeisti. Šių nurodytų ieškovų argumentų kontekste dera pastebėti, kad velionis neturėjo teisinio išsilavinimo, savaip vertino teisiškai reikšmingus faktus (velionio tėvo subjektyviu įsitikinimu, po jo sutuoktinės mirties paveldimas turtas priklausė būtent jam). Visgi, velionis ieškovų tėvas niekada neatliko jokių veiksmų, kuriais jis būtų pakeitęs savo ranka surašytą asmeninį testamentą, kas rodo, kad velionio asmeninis testamentas visiškai atitiko jo valią. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad ieškinio argumentai, esą velionio asmeninis testamentas neatitiko velionio valios, yra nepagrįsti, nes velionis, 2015-06-12 sudaręs asmeninį testamentą niekada jo nekeitė, jo neatšaukė ir kitaip neišreiškė valios dėl jo panaikinimo ir/ar pakeitimo. Be to, kaip minėta aukščiau, velionio valios trūkumų ar apgaulės sudarant asmeninį testamentą jokiuose anksčiau vykusiuose teisminiuose procesuose teismai nenustatė. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.Remiantis aukščiau nurodytu atsakovė pažymi, kad ieškovai neįrodė, kad velionio sudarytas asmeninis testamentas buvo tariamas sandoris, o sudarydamas asmeninį testamentą velionis tėvas jam priklausantį turtą nesiekė palikti atsakovei (CPK 178 str.). Dar daugiau, ieškovai nepagrindė, kad velionis tėvas būtų asmeninį testamentą keitęs, jį panaikinęs, ar jam priklausantį turtą būtų siekęs palikti ieškovams, su kuriais nebendravo ar konfliktavo. Be kita ko, jau vien tai, kad ieškovų tėvas niekada asmeninio testamento nekeitė ir jo nepanaikino, rodo, kad velionio asmeniniame testamente išdėstyta valia visiškai atitiko jo tikrąją valią. Vertinant tai, kad velionio asmeninis testamentas buvo sudarytas tokiu būdu, kad jis atitiko asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, rodo, kad jis siekė būtent tokių teisinių padarinių, kuriuos sukelia asmeninis testamentas (CK 5.30 str.). Kritiškai vertintini ir ieškinio argumentai, esą asmeninis velionio testamentas buvo sudarytas mainais į atsakovės sudarytą namo, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, nes Klaipėdos apylinkės teismui 2018-04-12 sprendimu dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, velionis A. M. asmeninio testamento nepanaikino, jo nepakeitė ir neatšaukė. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas – ieškovai nepagrindė, kad asmeninis velionio testamentas buvo sudarytas nesiekiant sukelti teisinių pasekmių bei, kad velionio valia, išdėstyta asmeniniame jo ranka rašytame testamente, neatitiko velionio valios. Ieškovai taipogi nepagrindė, kad velionis tėvas būtų norėjęs jam priklausantį turtą palikti ieškovams, kurie su tėvu nesutarė bei nepalaikė absoliučiai jokių ryšių.

Šalies argumentai

Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Nurodė, kad atsakovė bando suklaidinti teismą dėl ieškovų bendravimo su tėvu, o kai kuriais atvejais įžūliai meluoja, ką paneigia objektyvūs įrodymai. Pažymėjo, kad D. M. ieškinį dėl turto dalies atidalijimo pareiškė ne 2018, o 2015 metais, byla baigėsi šalių taikos sutartimi. Baigus teismui, D. M. bendravimą su tėvu atkūrė, ką patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Tuo tarpu D. N. ir T. M. su tėvu bendravo nuolat. Atsakovė meluoja, kad D. N. nepažįsta, kadangi 2018-09-10 D. ir T. dalyvavo atsakovės vestuvėse, tėvas dalyvavo D. vestuvėse. Ieškovai pažymėjo, kad byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovai nedalyvavo, be to, toje byloje nebuvo sprendžiamas testamento galiojimo dėl valios trūkumų klausimas. Svarbu yra tai, kad pati atsakovė minėtoje byloje pripažino, kad 2015-06-12 testamentą A. M. sudarė tik dėl akių. Nagrinėjamu atveju objektyvūs rašytiniai įrodymai patvirtina testamento sudarymo aplinkybes jo sudarymo momentu, testatoriaus motyvus, surašymo tikslą, t.y. kad A. M. siekė žūtbūt perimti vaikų paveldėtą turtą. Atsakovė skirtingose bylose nurodė skirtingas testamento sudarymo aplinkybes ir priežastis pagal jai reikiamą situaciją, siekdama savanaudiškų tikslų klaidinti teismą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad D. M. ieškinys dėl turto atidalijimo buvo sąlygotas to, kad jam buvo žinoma, kad tėvas po mirties visą turtą yra nusprendęs palikti atsakovei. Tokie atsakovės motyvai yra nelogiški, kadangi D. M. ieškinį pateikė kai dar nebuvo surašytas ginčo testamentas, priešingai, atsakovė reikšdama žinojo apie testamentą ir netgi ieškinį grindė testamento fiktyvumu. Šio ieškinio reikalavimas. Atsakovės argumentai, kad tėvas neatliko jokių veiksmų, kuriais jis būtų pakeitęs savo ranka rašytą asmeninį testamentą, šios bylos aplinkybių kontekste neturi jokios prasmės, kadangi jis nematė jokio reikalo kažkokiu būdu forminti vienu egzemplioriumi ant lapelio surašyto atsakovei perduoto ir jo paties užmiršto ir pačios atsakovės žinomo kaip niekinio sandorio. Nagrinėjamu atveju sandoris yra vienašalis, tačiau ir atsakovė suvokė, kad jis neatitinka tikrosios tėvo valios dėl šio sandorio pasekmių, ką atsakovė pati patvirtino kitoje byloje pareikštame ieškinyje. Ieškovai pažymėjo, kad šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, kad po ginčo testamento sudarymo A. M. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, galinčius patvirtinti jo testamente išreikštą valią. Vien tai, kad atsakovė išsaugojo testamentą, kurį pati laikė niekiniu, o sulaukusi tėvo mirties, nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl jo patvirtinimo, pareiškime nurodydama tikrovės Neatitinkančias jo sudarymo aplinkybes, visiškai nereiškia šio sandorio įvykdymo kasacinio teismo išaiškinimų kontekste. Tuo metu A. M. visus veiksmus atliko atstovaujamas advokato, vienu metu bylinėjosi trijose bylose, be to, testamentas sudarytas tą pačią dieną, kai jis su atsakove pas notarę sudarė dovanojimo sutartį. Todėl argumentavimas A. M. teisinio išsilavinimo neturėjimu neturi įtikinamo pagrindo. Jeigu A. M. būtų norėjęs testamentu palikti visą savo turtą, jis būtų sudaręs testamentą pas notarą, be to, jis galėjo testamentą perduoti saugoto notarui.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis atsakovė kategoriškai nesutinka. Ieškovai byloje pareikštą reikalavimą – pripažinti šalių velionio tėvo testamentą negaliojančiu – grindžia tuo, kad atsakovės subjektyviu manymu, išreikštu 2017-05-19 procesiniame dokumente, tėvo valia turėjo trūkumų, t.y. ieškovai tikrąją velionio valią sieja išskirtinai su kito asmens, šiuo atveju atsakovės, subjektyvia nuomone. Taigi ieškovai velionio valios trūkumus grindžia aplinkybėmis, kurios neturi jokios įrodomosios reikšmės ir sąsajumo su ieškiniu įrodinėjamomis aplinkybėmis. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad velionio testamente išdėstyta valia būtų buvusi kitokia nei ji išdėstyta asmeniniame velionio testamente. Pastebėtina, kad ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad tėvo valios ydingumas yra grindžiamas objektyviais įrodymais – atsakovės civilinėje byloje Nr. 2-596-991/2018 pateiktu subjektyviu situacijos ir tėvo valios vertinimu, taigi, ieškovai sprendžia, kad subjektyvi atsakovės nuomonė yra objektyvus įrodymas, pagrindžiantis, kad 2015-06-12 A. M. testamentas buvo tariamas sandoris. Iš nurodyto seka, kad ieškovų byloje įrodinėjamos aplinkybės bei naudojami argumentai stokoja logikos. Kaip matyti iš bylos duomenų, velionis asmeniniame testamente išdėstytos valios niekada nekeitė, nors per 8 metus nuo šio asmeninio testamento surašymo turėjo visas galimybes tai padaryti. Be to, jei velionio asmeninis testamentas buvo surašytas tik tuo tikslu, kad neva apgaulės būdu įgyti nuosavybės teisę į atsakovės po motinos mirties paveldėtą turto dalį, akivaizdu, kad velionis savo asmeninį testamentą būtų modifikavęs (keitęs ir/ar panaikinęs jį). Vien tas faktas, kad velionis savo 2015-06-12 asmeninio testamento Klaipėdos apylinkės teismui 2018-04-12 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-596-991/2018 nemodifikavo, liudija, kad velionis asmeninį testamentą sudarė ne dėlto, jog įgytų nuosavybės teisę į atsakovės paveldėto turto dalį, o dėl to, kad šis testamentas visiškai atitiko jo valią. Taipogi, tas faktas, kad velionis nesiėmė jokių veiksmų, kad po jo mirties asmeninis testamentas nesukeltų jokių teisinių pasekmių rodo, kad asmeninis testamentas atitiko velionio valią. Be kita ko, nors ieškovai teigia, esą velionio asmeninis testamentas buvo tariamas sandoris, kuriuo buvo siekiama išvilioti iš atsakovės turtą, o tai neva patvirtina 2014-12-08 trišalis susitarimas, kuriuo tėvas įsipareigoja po mirties turtą palikti D. M. ir atsakovei, atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad velionis turtą asmeniniu testamentu paliko tik atsakovei. Dar daugiau, asmeninis velionio testamentas išduotas 2015-06-12, o jame nėra nurodoma sąlyga, kad jis galioja tik tuo atveju, jei atsakovė padovanos tėvui savo po motinos mirties paveldėtą turtą. Svarbu tai, kad asmeninis velionio testamentas griežtai atitiko visus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, kas rodo, kad juo buvo siekiama konkrečių asmeniniame testamente nurodomų pasekmių – šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2023-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-879-777/2023. Taigi ieškovų nurodomi argumentai, susiję su tuo, kad neva velionio valia buvo kitokia, nei jis ją išdėstė asmeniniame testamente, yra grindžiami prielaidomis, ieškovams siekiant savanaudiškų tikslų. Atsakovė pabrėžia, kad D. M. santykiai su tėvu buvo itin įtempti. D. M. pasibaigus teisminiams procesams 2019 metais, su tėvu visiškai nebendravo 3 metus. Tuo tarpu ieškovė D. N. su velioniu visiškai nebendravo. Nors D. N. dalyvavo pavienėse giminės šventėse, tačiau atsakovė jos nepažinojo, nes ieškovė su tėvu jokio ryšio nepalaikė. Atsakovė pažymi, kad ieškovas T. M. su velioniu bendravo epizodiškai – jis aplankydavo velionį trumpam kartą metuose, vykdamas į Nidą ar Palangą. Atsakovė teikia rašytinius įrodymus, kad ji ir jos sutuoktinis G. P. betarpiškai rūpinosi tėvu, mokėjo mokesčius, pirko maisto produktus, taipogi rūpinosi velionio šunimi. Atsakovė taipogi pabrėžia, kad ji nesudarė jokių kliūčių ieškovui D. M. patekti į jam priklausančias patalpas. Atsakovė taipogi paaiškina, kad advokatas R. K. procesinius dokumentus surašė savo nuožiūra. Velionis, matydamas, kaip elgiasi D. M. jam esant gyvam, siekė apsaugoti atsakovę nuo ateityje galinčių kilti konfliktų, todėl asmeniniu testamentu visą turtą paliko būtent atsakovei, kad D. M. negalėtų pretenduoti į velioniui priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po tėvo mirties jie susitiko kavinėje ir D. P. paminėjo, kad testamento jokio nėra, viska bus dalinama dalimis. Buvo pradėta tvarkyti notariškai dokumentai. Ieškovai apie teismo nutartį dėl testamento patvirtinimo sužinojo liepos 14 d. Ieškovai nieko apie teismo posėdį nežinojo. Ieškovai apskundė nutartį, bet apygardos teismas paliko nutartį galiojančia. Jis apie testamentą sužinojo iš D. N., o ji sužinojo iš notarės. Jis ir atsakovė yra vienos Mamos (I. M.), o T. ir D. – kitos mamos. 2014-03-15 mirė jo ir atsakovės mama. Po mamos mirties jie pradėjo

Po motinos I. M. mirties pradėjo tvarkyti dokumentus, tėvas paprašė jam atiduoti jam palikti visą mamos turtą. Jis, atsakovė ir tėvas 2014-12-08 pasirašė susitarimą, kuriuo D. M. ir D. P. perleido jiems priklausančias motinos palikimo dalis tėvui. Notarė pasakė, kad jie per vėlai kreipėsi dėl palikimo priėmimo. 2014-12-08 sutartis niekada nebuvo patvirtinta ir negaliojo. Ieškovas buvo pateikęs ieškinį dėl turto dalies atidalijimo, byloje 2019 m. buvo sudaryta taikos sutartis. Kol vyko teisminiai ginčai, jis su tėvu nebendravo. Pasibaigus teisminiams ginčams, jis pradėjo atkurti santykius su tėvu (nuo 2020 m.), juos suartino anūkė. Jis gyveno Klaipėdoje, netoli tėvo. Jis su atsakove nebendravo, bendravo su D. ir T. Po teisminių ginčų jis būdavo ir tėvo gimtadieniuose. Santykius su tėvu pavyko atkurti. Jis apie atsakovės teisminius procesus nežinojo, jis į teismus nevykdavo, už jį viską darydavo advokatas. Testamentą ginčija todėl, kad jis neteisėtas (nėra notaro patvirtinimo, neaišku ar jo ranka rašytas). Po tėvo mirties D. P. nieko neužsiminė apie testamentą, buvo paminėta, kad turtas bus dalinamas lygiomis dalimis. Tėvas niekada nenorėjo palikti turto atsakovei. Tėvas mylėjo visus savo vaikus ir norėjo visiems vaikams po lygiai palikti. Jis mano, kad D. P. buvo tėvo apgauta, o testamentas buvo tariamas sandoris apgaulės būdu. Tėvas gerai išmanė įstatymus, tėvas žinojo, kad jis apgavo atsakovę jai pamelavęs. Tai buvo tariamas sandoris, nes tėvas tikrai suprato, kad be notaro patvirtinimo testamentas negalioja. Jis mano, kad atsakovė tėvo prašė, kad testamentą pasirašytų. Po tėvo mirties jie susitiko kavinėje (buvo ir T.) pasikalbėti, tarėsi kaip laidos ir pan. Liko tėvo skolų apie 800 Eur (už komunalines paslaugas), jie susitarė, kad tėvo skolą padengs visi. Visus 3 mėnesius visi diskutavo, tėvo skolą sumokėjo visi vaikai (tai įrodo kvitai). Atsakovė apie jokį testamentą neužsiminė. Jeigu jie būtų žinoję apie testamentą, jie nebūtų vykę pas notarę ir nebūtų tvarkę dokumentų dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Jis dėl turto atidalijimo į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovė ir tėvas sakė, jog jam niekas nepriklauso. Tėvas niekada nekalbėjo, kad turtą paliks atsakovei. D. P. įsirengė grožio saloną buvusiame tėvų name, ieškovas nepatenka į namo vidų. Ieškovai atsakovei siūlė namą parduoti, siūlė atsakovei išpirkti jų paveldėtas dalis, tačiau atsakovei netiko. Ieškovas patvirtino, kad tėvas su kitais vaikais (ieškovais) bendravo, su jais santykiai buvo geri, jie bendraudavo su tėvu per savaitę apie du kartus, per „messenger“, telefonu, atvykdavo į namus. Tai patvirtina pateikti įrodymai. Ieškovas padėdavo tėvui, paveždavo, kai prašydavo. Su tėvu apie tai, kam jis ketino palikti turtą po mirties, ieškovas nekalbėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovas T. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis ir D. yra kitos mamos. Jis su tėvu gyveno iki 5 metų, po to tėvas išvažiavo į Klaipėdą, bet jis su tėvu pastoviai bendraudavo. Atsakovė melavo, kad jis nebendravo su tėvu. Tėvas norėjo bendrauti su D. ir D., jam buvo skaudu, kad su jais teisiasi. Tėvas norėjo bendrauti su visais vaikais. Palaidojus tėvą visi vaikai kalbėjo. D. pasakė, kad ji kalbėjo su tėvu ir jis sakęs, jog testamento nerašys, kad turtas lieka visiems lygiomis dalimis. Testamentas atsirado todėl, kad pirmame namo aukšte įkurtas grožio salonas, atsakovė į jį daug investavo, jai tai svarbiau negu giminystės ryšiai. Atsakovės vyras prieš testamento patvirtinimą paskambino visiems ieškovams ir prašė leisti iki pavasario salonui padirbėti. Ieškovai nesutiko, siūlė namą parduoti ir pinigus pasidalinti. Po D. ir D. mamos mirties jis visada tėvui padėdavo, jį lankydavo Klaipėdoje, iki Covido jie labai dažnai susitikdavo, Covido metu tėvas labai atsiribojo, tačiau jie kiekvieną dieną bendravo telefonu. Tėvas sakė, kad D. jį tik iki parduotuvės nuveža. Tėvas visais klausimais kreipdavosi į jį. Su tėvu bendraudavo visada, santykių niekada nebuvo nutraukęs. Apie ginčo testamentą jis sužinojo iš D., o ji – iš notaro. Po tėvo laidotuvių jie susitiko visi trys (be D.), D. akcentavo, kad tėvas testamento nepaliko, kad tėvas sakęs, jog turtą paliks lygiomis dalimis. Pokalbyje dalyvavo visi vaikai su antromis pusėmis (išskyrus Dalią). Testamentą ginčija, nes jis yra iš ankstesnės bylos ir testamentas buvo tiesiog tėvo strategijos dalis. D. M. ir D. N. su tėvu bendravo įprastai, kaip tėvas su vaikais. Normalūs santykiai. Buvo laikas, kai tėvas su D. ilgai nebendravo, bet vėliau pradėjo bendrauto.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. N. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad D. ir D. yra vaikai iš kitos tėvo santuokos. Po tėvo laidotuvių gegužės pradžioje ji pirma kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Jie, įskaitant ir D., susitiko pas notarą, ten buvo kalba apie turto perėmimą, apie testamentą kalbos nebuvo, buvo kalbama, kad reikia daryti turto vertinimą. Vėliau prasidėjo bendravimas „messenger“, berods nuo birželio 6 d. Ir D. pradėjo siųsti sąskaitas su tėvo įsiskolinimu už komunalinius mokesčius. Tai tęsėsi iki liepos mėnesio. Birželio pabaigoje D. P. vyras G. skambino visiems, ieškojo išeities. D. nuo pat pradžių siuntė ieškovams skolas, kad jos būtų ir ieškovų apmokėtos. Liepos 1 d. jie visi apmokėjo po 86,37 Eur. Liepos 11 d. jie informavo notarę apie turto vertinimą. Liepos 19 d. notarė jai atsiuntė Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtintas tėvo testamentas. Tėvas sakė, kad turtą visiems vaikams. Atsakovė meluoja, kad ieškovės nepažįsta. D. neminėjo jokio testamento, D. po laidotuvių klausinėjo, ar nėra kitų paveldėtojų, kitų vaikų. G. P. skambino birželio pagalboje, buvo kalbėta, kad atsakovei reikia imti paskolą, kad atsakovė išpirktų ieškovų turto dalis. Jie norėjo parduoti namą, siūlė atsakovei susirasti kitas patalpas kirpyklai, nes kirpyklos įrengimas jau tęsiasi dešimt metų, o kirpyklos vis nėra ir nėra. Ieškovė turėjo mažamečių vaikų ir gyveno už 300 km, tai pas tėvą galėdavo atvažiuoti tik vasarą. Telefoniniai pokalbiai tikrai vykdavo švenčių, gimtadienių progomis. Susitikimai būdavo, jeigu ieškovė tą vasarą vykdavo prie jūros. Ji išgirdo apie tėvo valią palikti turtą visiems vaikams, kai kartu su D. sėdėjo pas tėvą jo namuose, tai buvo iki tėvo mirties. Apie tai girdėjo iš tėvo ir iš D.. Tėvas labiausiai buvo dėkingas T. M., nes T. labai padeda giminaičiams, draugams, pažįstamams. Ir tėvui T. padėdavo, jį gelbėdavo, paveždavo, padėdavo ką suremontuoti, apmokėti. Tėvas labiausiai mylėjo T. Su ieškove tėvas labiau kalbėdavosi politinėmis priemonėmis. Dėl D. tėvas sakė, kad ši atvažiuoja ir rėkia vietoje to, kad išplautų grindis. D., tėvui paprašius išplauti grindis, mėtydavo indus į tėvą. Tėvas nebuvo D. prižiūrimas. Tėvo santykiai su D. buvo nutrūkę. Tėvas skambino, džiaugėsi, kad jam gimė anūkė, D. dukra. Tėvas gal pyko ar nepyko dėl bylos, bet jam svarbu buvo anūkai. Ji bendraudavo su tėvo trečiąja žmona I. M.. Jai kelia abejones, kodėl testamentas, kuris buvo naudojamas kitose bylose, kitokiais tikslais, yra pristatomas kaip tėvo valia. Bendraujant jiems keturiems, jokie testamentai nebuvo minimi. D. visada sakydavo, kad testamento nėra. Kai tėvas buvo rastas miręs, policija rado jo kišenėse apie 8000,00 Eur. Pinigai buvo perduoti D. P.. D. ilgai nepasidalino su ieškovais tų pinigų. Kai ieškovai pasamdė antstolę, tada D. grąžino tuos pinigus. Pinigai nebuvo įtraukti į testamentą. Ieškovė nebuvo įtraukta kaip suinteresuotas asmuo į civilinę bylą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Ji nematė pareiškimo ir kitų dokumentų toje byloje. Apie nutartį jai pranešė notarė. Šis testamentas nebuvo tėvo valia. Tėvo valia buvo kitokia jų žiniomis ir įsitikinimu. Testamentas buvo surašytas kitais tikslais, ten toje šeimoje jie vieni kitus apgaudinėjo, galbūt jos atstovas tai paaiškins. Ieškovė netiki, kad testamentu buvo išreikšta tėvo valia.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškovų poziciją, patikslino ieškinio pagrindą ir nurodė, kad ieškovai reikalavimą reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu. Palaikė ieškovų poziciją, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad iš ankstesnės bylos dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo matyti, kad A. M. buvo įsitikinęs, kad visas turtas priklauso jam, jis viską darė, kad tą turtą išviliotų iš vaikų. Kadangi nepavyko pas notarą patvirtinti 2014-12-08 susitarimo, A. M. inicijavo bylą dėl D. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Atsakovė D. tėvui padovanojo jai priklausančią mirusios motinos turto dalį mainais į tėvo pažadą nekilnojamąjį turtą palikti D.. Įvykių seka parodo, kad nebuvo A. M. kliūčių testamentą patvirtinti notarine tvarka. A. M. testamento nesunaikino, kadangi jis neturėjo juridinės galios. Ieškovė pati nurodė, kad ji žinojo, jog testamentas turi būti patvirtintas notaro. Bylos dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo nagrinėjimo metu liudytojas G. P. (atsakovės D. P. sutuoktinis) patvirtino, kad atsakovė ne kartą vyko pas tėvą, prašydama, jog jis patvirtintų testamentą notariškai, be to, liudytojas patvirtino, kad testatorius dukrai (atsakovei) pasakė, jog jis ją apgavo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. M. testamentą sudarė siekdamas iš atsakovės išvilioti turto dalį. Atsakovė žinojo, kad tai buvo susitarimas. D. M. laimėjus bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo prieš tėvą, atsakovė suprato apgauta ir kreipėsi dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo. Atsakovė ieškinyje teigė, kad buvo apgauta, bet nuginčijo dėl suklydimo. Atsakovė kreipdamasi į teismą dėl A. M. testamento patvirtinimo elgėsi nesąžiningai, pareiškime nurodė neteisingas aplinkybes, D. N. visiškai nenurodė pareiškime. Šioje byloje atsakovė melagingai nurodė, kad T. ir D. ji nepažįsta, tėvas su jais artimų ryšių nepalaikė. Kaip testamentas pateko atsakovei, niekas negali pasakyti. Be to, testamentu paliktas ne visas turtas, o tik dalis turto, be to, turtas paliktas ir tas, kuris A. M. nepriklausė.

Atsiliepimas

Atsakovė D. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad mirus mamai ji slaugė močiutę, su atsakove ir tėvu gyveno brolis D. su žmona G.. Atsakovė pati pilnai rūpinosi močiute ir beveik nesulaukdavo pagalbos. Nuolatos vyko ginčai tarp tėvo ir D., kurį nuteikinėjo jo žmona. Buvo nemalonu gyventi namuose dėl nuolatinių kivirčų, stumdymosi. Po motinos mirties tėvas D. buvo sumuštas. Atsakovė gynė tėvą. Tėvas nesutiko parduoti namą, D. nepasiekė savo tikslų. D. visada viską darė smurtu, kitaip išspręsti ginčą jis nemokėjo. D. jau tada žinojo, kad tėvas surašė testamentą. D. bandė išspręsti konfliktą, D. norėjo parduoti jo dalį, o tėvas jautėsi labai nesaugus. Tėvas bijojo būti išmestas į gatvę. Jie nusprendė pasirašyti susitarimą, kad jie atsisako mirusios mamos turto dalių su sąlyga, kad po tėvo mirties jie gaus po lygiai. Notarė pasakė, kad per vėlu tokį sandorį sudaryti, jau suėjęs terminas. Mirus močiutei visais reikalais rūpinosi atsakovė su tėvu ir krikštamote. D. su žmona G. išsikraustė iš tėvo namų. D. žmona po tėvo mirties siekė kuo greičiau parduoti namą. Nors tas turtas jai nepriklausė, tai buvo tėvų sunkiu darbu sukurtas turtas. Atsakovė su tėvu pradėjo galvoti, ar jie galės išlaikyti šį namą. Nusprendė pradėti įrenginėti vieną patalpą, teikti grožio salono paslaugas. Atsakovė turėjo pabaigti mokslus ir pradėti naują verslo veiklą. Reikėjo pakeisti patalpos paskirtį, su kuo D. sutiko. D. atvyko ir pasisiūlė pagelbėti. Tėvas prašė D. atvežti maisto, nes jiems sunku išlaikyti namą. D. akivaizdžiai meluodamas pažadėjo atvežti maisto, sakė turi daug mėsos, bet to maisto tėvas nesulaukė. Atsakovė su tėvu suprato, kad D. tiesiog atvažiavo pasižiūrėti, kokia veikla užsiima atsakovė su tėvu. Telefonu D. pasakė, kad leidimo keisti patalpų paskirtį neduos. Jo žmona telefoninio pokalbio fone pasakė, kad jie klestės, o D. nieko neturės. Jie laukė, kol galės pasisavinti turtą. Atsakovė su bendramokslėmis pradėjo vykdyti verslo veiklą, sulaukė D. skambučio su grasinimais parduoti namą. Atsakovė paaiškino, kad tėvas dar gyvas ir taip tėvo skaudinti negalima, bet D. tai nerūpėjo. Atsakovė gavo iš teismo laišką, kad buvo apkaltinti pasidalinę už užvaldę ginčo turtą, ieškiniu brolis prašė atskirti jo turto dalį ir sumokėti jam 30 000,00 Eur kompensaciją. O tokių pinigų atsakovė ir tėvas neturėjo. Buvo labai sunku. Praeitame posėdyje T. pasakojo, kad jis lankė tėvą. Tai visiška netiesa. T. teiginiai melagingi, gal jis važiuodavo pas D., pas juos jis neatvažiuodavo kol vyko teismas. Atsakovė viską su tėvu darė tik dviese, T. pas tėvą nevažiuodavo kai vyko teismai. Matant, kad tėvo sveikata blogėja, atsakovei buvo baisu. Todėl tėvas ir atsakovė pasirašė susitarimą, kad brolis atsakovės nesunaikintų. Matant kaip elgiasi tikras brolis, buvo baisu laukti ateities ir sunku nuspėti brolio ar žmonių, kurių atsakovė nepažįsta, veiksmus. Pas notarą kreiptis neskubėjo, nes vyko teisminiai procesai. Vėliau tėvas bijojo dėl jo saugumo, ar turės kur gyventi. Tėvas atsisakė notariškai patvirtinti susitarimą, todėl atsakovė turėjo kreiptis į teismą ir pripažinti sutartį negaliojančia. Vykstant šiai bylai atsakovė bendravo su tėvu, važiuodavo pas jį, kalbėdavosi, kad jis suprastų, kad greičiau viskas būtų išspręsta. Teismas pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia, tėvas taip pat pripažino, kad jokios apgaulės nebuvo. Tėvas byloje išreiškė stiprų įsitikinimą, kad turtas yra jo. Pridėti posėdžio įrašai iš kitos bylos yra „ištraukti“ iš konteksto. Iš tėvo bylinėjimosi išlaidų atsakovė neprašė. Pirmoje byloje atsakovė ir tėvas siūlė atidalinti turtą natūra, nes jie neturėjo lėšų kompensacijai. D. pasirašė taikos sutartį, kurioje nustatytos turto dalys ir naudojimosi tvarka. Tėvą į dukros gimtadienį pirmą kartą pakvietė, kad dukrai buvo penki metai. Buvo labai sunku pasitikėti, bet jie bandė. Mirus tėvui išlindo ketinimai gauti pinigų. Po tėvo mirties T. kavinėje pasakė, kad jam nieko nereikia, ir palikimo jis atsisakys. Laidotuvėse dalyvavo visi, išskyrus D. N.. D. N. nebuvo organizuojant ir apmokant laidotuves, ji atvyko į „šermenis“ su sportine apranga ir žmonėms pasakojo, kad tėvo vengė ir nekentė. T. iki tėvo mirties tėvo komunalinių mokesčių nemokėjo, nors turėjo galimybes. Atsakovė su vyru vieninteliai, kurie moka komunalinius mokesčius už paliktą turtą, jį prižiūri. 9 dieną po tėvo mirties D. pranešė, kad D. atsiuntė jam žinutę, kur kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes D. jau kreipėsi. D. pradėjo įkalbinėti atsakovę stabdyti statybas, veiklą, nes vis tiek namą parduos. Atsakovės D. nieko neklausė. D. buvo susitaręs su D.. Sakė, kad atsakovė turi apgalvoti visus variantus ir parduoti. Atsakovė su D. turi didesnes dalis, nes jie paveldėjo kitas dalis iš motinos. Gegužės 15 dieną atsakovė nuvyko pas notarę. Nors buvo teigta posėdyje, ji ten vyko be D.. Pas notarę T. prieš pasirašydamas palikimo priėmimą atsakovei pasakė, kad jam nieko nereikia. Jie (ir T.) teikė siūlymus, ką daryti su atsakovės darbo vieta. Jie pasakė, kad jie žiūri kitą saloną, kur atsakovė galėtų nusipirkti dirbti. Atsakovės nuomonės jie neklausė. Priėmė sprendimus už atsakovės akių. Po mėnesio po tėvo mirties jie susitiko kavinėje. Pradžioje T. gražiai klausė, ką reiktų daryti su namu. Atsakovė siūlė pasitarti ramesnėje vietoje. Atsakovė suprato, kad jie susitarė turtą parduoti arba buvo pateiktos neadekvačios kainos. Atsakovė jautėsi puolama T. ir D. žmonų. D. pats tylėjo, visi kiti už D. kalbėjo. T. D. buvo pasiūlyta pasiskolinti pinigų, kad galėtų sutvarkyti patalpas ir išnuomoti. Deja, šį pasiūlymą jos ignoravo, nes jam reikėjo pinigų iš karto. Kitą dieną atsakovė su vyru pakvietė L. ir T. pasitarti, T. siūlė taikius ginčo sprendimo būdus, bet jam paaiškino, kad su D. nepavyks susitarti. L. pasiūlė atsakovei su vyru paimti paskolą ir D. sumokėti už jo dalį, visiškai neatsižvelgus į atsakovės situacija ir tiesiog norėjo palankaus sprendimo jiems. T. žmona užsiminė, ką reiks daryti su jų namu, jeigu T. kažkas atsitiks, norėjo garantijų. Vėliau atsakovė bandė tartis su D. telefonu, D. atsakė, kad jis nori parduoti, ir tartis nemato prasmės. Vėliau D. sukūrė pokalbių grupę „messenger“, ten vyko diskusija, kurios dalis pateikta teisme. Diskusijoje atsakovė buvo kaltinama nebūtais dalykais, atsakovė buvo puolama D. ir D.. D. siūlė atsakovės vyrui, kad atsakovė mokėtų po tūkstantį eurų kas mėnesį ir taip atsiskaityti dalimis su kitais paveldėtojais. Viskas buvo daroma, kad jiems būtų naudinga, apie atsakovę niekas negalvojo. Atsakovės vyras paaiškino, kad jie turi nelygias dalimis, nes atsakovė su D. dar paveldėjo turto dalis iš motinos. D. pagrasino, kad jie bet kokiu atveju iš namo pasiims pinigų, o atsakovė su vyru ramiai negyvens. Sakė, išpirks D. dalį pagal nepriklausomo vertintojo vertinimą, o namą parduos už kiek jie norės. Atsakovės vyras bandė susitarti, siekdamas išsaugoti gerus santykius. Nebuvo atsakovės tikslo taip elgtis prieš paduodant pareiškimą. Jie iki paskutinės akimirkos bandė susitarti ir padaryti viską kas įmanoma. Jie tiesiog prašė duoti jiems laiko. Darbo patalpa jau seniai yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Po D. grasinimų, atsakovei teko priimti sprendimą, kurį buvo aptarę su tėvu jau 2015 m. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Pateikė teismui adresus, kuriuos turėjo, nes nepažinojo giminaitės. Taip pat įtraukė notarę, kuri D. nusiuntė liepos 18 d. nutartį. Gavus nutartį buvo paskambinta T., bet jis neatsiliepė. Taip pat paskambinta D., kuris paklausė, kurios datos buvo testamentas. Tiek T., tiek D. apie nutartį sužinojo liepos 18 d. Atsakovė siūlė D., kad ji nupirks jo dalį, bet D. atsisakė, turbūt norėjo didesnių sumų. Tėvo pradinė valia buvo palikti turtą ir atsakovei, ir D.. Bet vėliau tėvo valia pasikeitė dėl D. veiksmų. D. niekada tėvo gyvenime nedalyvavo, neaišku, ar T. žinojo, kad vyko baisūs dalykai, D. rodė daug agresijos, buvo prieita iki sumušimo. 2015-06-12 buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, kurią atsakovė nuginčijo, ir tėvo testamentas. Nėra jokių aplinkybių, kodėl tėvas nusprendė tą pačią dieną surašyti abu dokumentus. Atsakovė neturi atsakymo, kodėl tą pačią dieną buvo surašyti tie du dokumentai. Ji nesureikšmina to fakto, kad abu dokumentai buvo pasirašyti tą pačią dieną. Viskas vyko labai paprastai. Jie nepasitvirtino susitarimo, kuriame buvo visi trys įtraukti. Tėvas pamatė, kad vyksta su D., todėl tėvas su atsakovu pasirašė tą sutartį. Niekada nebuvo kalbos, kad kažkas kitas paveldės turtą, o ne vaikai iš antros santuokos (ne atsakovė ir D.). Tiesiog tėvo valia pasikeitė po D. elgesio. Dovanojimo sutartis buvo pasirašyta, nes buvo prasidėję teismo procesai ir tėvas norėjo atsakovę pasaugoti. Tėvas buvo sunkios būklės. Tėvas norėjo, kad atsakovės netampytų po teismą. Vėliau atsakovė kreipėsi, kad dovanojimo sutartį pripažintų negaliojančia. Ta byla išspręsta jau seniai. Tėvas buvo visiškai įsitikinęs, kad turtas jo, o motina nieko neturėjo. Tai ir buvo tas didelis suklydimas. Tėvo testamentas tos bylos metu juridinės galios neturėjo. Testamentas buvo pas tėvą. Atsakovė neturėjo teisinių žinių. Jie jį pasirašė, kad apsaugotų atsakovę. Buvo matyti, kad vyksta, buvo galima nuspėti, kad vyks po daugybės metų. Tėvo sveikata buvo labai, „sugadinta“, atsakovė matė, kas vyksta, ji ten gyveno. Tai buvo vienintelis kartas, kai tėvas su atsakove šnekėjosi, nes reikėjo šnekėtis, tai kas vyko, buvo baisu. Apie testamentą žinojo D. M. po apsilankymo pas notarą. Iki tėvo mirties apie ginčo testamentą žinojo daug kas. Jau bylos dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia metu. Sužinojo iš karto po notarės, kai jie buvo nuėję pas notarę patvirtinti tėvo, atsakovės ir D. 2014-12-08 susitarimą. D. telefonu pareikalavo parduoti namą, nes jam reikėjo pinigų. D. M. buvo įtrauktas į bylą dėl dovanojimo susitarimo trečiuoju asmeniu. 2014-12-08 susitarimą jie nešė pas notarę tik po kelių mėnesių. Apie ginčo testamentą D. M. sužinojo po notarės, kai nepavyko patvirtinti 2014-12-08 susitarimo. D. skambino ir grasino parduoti namą, telefono pokalbio metu pats D. pasakė, kad žino, jog tėvas viską paliks, kad atsakovė su tėvu klestės, o D. nieko neturės. D. N. visiškai tėvo gyvenime nedalyvavo, tai atsakovė negali atsakyti, ar D. žinojo apie testamentą. Mano, kad T. tikriausiai mažai ką apie testamentą žinojo. Apie testamentą po laidotuvių kavinėje atsakovė nepasakojo, nes buvo netinkama vieta ir laikas. Per tėvo devintines D. atsiuntė informaciją D., kad ji kreipėsi į notarę dėl tėvo palikimo priėmimo savo ir T. vardu, atsiuntė kontaktus kur visiems reikia vykti. Po to kai D. kreipėsi, visi gavo laišką iš T., kad T. važiuos 15 d. pas notarę aiškinti dėl tėvo testamento, kad nori, gali prisijungti. Atsakovė taip pat nuvažiavo pasiklausyti apie palikimą pas notarę. Tėvo testamentą atsakovė rado tarp tėvo dokumentų tvarkydamasi, tikslia neprisimena kada. Nebuvo jokios minties, kad tą testamentą kažkaip naudoti. Atsakovė neketino šito testamento niekur naudoti, nes ji siekė taikos ir sutarimo su giminaičiais. Bet ieškovai elgėsi visiškai priešingai. Dėl patvirtinimo nenusprendė kreiptis iki paskutinės akimirkos, nes buvo nuolatiniai puolimai, „terorizavimai“. Tai buvo daroma galbūt D. ir T. už akių. Atsakovė tikrai nėra konfliktiškas žmogus, ji su vyru viską darė, kad išspręsti viską taikiai. Nors ji nepažinojo tos D., bet stengėsi santykių nesugadinti. Atsakovė su vyru tikrai nėra tokie žmonės, kaip juos bando apibūdinti šmeiždami. Tėvas nesakė, kad turtas jo valia turi būti paliekamas visiems vaikams. D. atsakovė matė tik du kartus pas tėvą. Tokių kalbų apie testamentą, paveldėjimą nebuvo. Pokalbio tarp D., atsakovės ir tėvo tikrai nebuvo, nebuvo jokio stalo ir sėdėjimo. D. buvo užsukusi penkioms minutėms ir kalbėjosi lauke. Kiek atsakovei žinoma, D. skyrėsi, turėjo visokių problemų ir D. galbūt prieš kelias savaites iki tėvo mirties buvo atvažiavusi pas tėvą. Tėvas pasakojo, kad D. reikalavo duoti pinigų. Tą patį ji darydavo savo broliui T.. Tėvo nuomonė pasikeitė po D. veiksmų, melavimo, klaidinimų. Matėsi, kad D. labai trokšta tų pinigų. Tėvas dar buvo gyvas. Atsakovė nesupranta, kodėl D. taip trokšto pinigų už turtą, prie kurio sukūrimo niekada neprisidėjo, tik tame name gyveno. Konfliktams įtakos turėjo ir D. žmona. Vyko pastovus kiršinimas. Atsakovė mano, kad testamentu tikrai išreikšta tėvo valia. Mano, kad tėvas bandė apsaugoti atsakovę nuo teisminių procesų. Tokia buvo tėvo valia. Kitų vaikų net jų susitarime nebuvo, išskyrus D.. Dėl to, kad dovanojimo sutartis ir testamentas surašyti tą pačią dieną, atsakovė paaiškino, kad šie dokumentai nesusiję. Tėvas buvo tikslus žodžių atžvilgiu žmogus. Tėvas būtų įtraukęs iš karto testamente tokią sąlygą, kad palieka turtą atsakovei tik tuo atveju, jei ji pasirašys dovanojimo sutartį. Tėvas saugojo to testamento originalą, jis galėjo jį suplėšyti. Tėvas nereiškė per tuos metus noro turtą perleisti kitam asmeniui. Pas notarę buvo labai ilgai rengiamas įgaliojimas, buvo paaiškinta notarės atsakovei, kad pinigų perdavimas vyks pas notarę pasirašant perdavimo aktą. Taip buvo nuo pat pradžių. D. siuntinėjo visokius laiškus atsakovei, galbūt nepasikonsultavęs su advokatu, jam trūkstant teisinių žinių, D. prašė, kad atsakovė tiesiog jam atiduotų pinigus O atsakovė gavo iš policijos raštą, kad turi pinigus saugoti, kol teismas ar notaras nuspręs. Atsakovė visus informavo elektroniniais laiškais, kad pinigai bus atiduoti pas notarą. D. to nesuprato. Į bylą dėl tėvo testamento patvirtinimo atsakovė D. N. neįtraukė, nes D. N. atsakovė nepažinojo, nežinojo jos adreso. Atsakovė informavo notarę apie viską, D. N. teismo nutartį gavo iš notarės. Mano, kad į bylą reikėjo įtraukti tik tuos asmenis, kurių rekvizitus atsakovė turėjo. Testamentas buvo surašytas pirmas, o po to tą pačią dieną ir dovanojimo sutartis. D. N. ir B. N. dalyvavo atsakovės vestuvėse. Į savo vestuves pakvietė D., nes kvietė visus giminaičius. Tačiau D. visiškai nepažinojo, nes matė ją tik trečią kartą. Atsakovė turėjo D. kontaktus, telefono numerį. Testamentas buvo sudarytas namuose, ji su tėvu tuomet gyveno. Tėvo santykiai su D. pašlijo, kai įsikraustė D. draugė pas tėvus, gerokai prieš motinos mirtį. Tėvas pabandė pataisyti santykius su D. apie 2022 m. Atsakovės santykiai su tėvu nebuvo pašliję. D. niekada nenorėjo atidalinti turto, jis norėjo pinigų. 2014 m. susitarimas buvo sudarytas, kad išvengti tėvo konfliktų su D.. Tėvas pabandė pataisyti santykius su D. apie 2022 m. Atsakovės santykiai su tėvu nebuvo pašliję. Buvo labai įtemptas laikas, buvo tėvo sveikatos problemos, tai tėvas norėjo apsaugoti atsakovę dovanojimo sutartimi. Atsakovė buvo susitarusi, kad tėvas patvirtintų testamentą pas notarą. Atsakovė nuolat prašė tėvo, kad patvirtintų testamentą pas notarą. Negali taip pasakyti, kad vėliau tėvas atsisakė patvirtinti testamentą pas notarą. Tėvas pradėjo bijoti, nes vyko teisminiai procesai. Testamentas buvo rastas. Ir atsakovės, ir jos vyro tikslas buvo viską pabaigti gražiuoju, be jokių kivirčų, be teismų. Atsakovė nusprendė patvirtinti testamentą, nes buvo grasinimai, neadekvatūs grasinimai, susiję su atsakovės turtu ir ramybe. Tai buvo psichologinis smurtas. D. įsivaizdavo, kad tas namas vertas 300000,00 Eur, kad visi pasidalins po 95 000,00 Eur. Reikalavo, kad atsakovė mokėtų visiems po 1000,00 Eur per mėnesį. Atsakovė turi jau namo dalį, kurią paveldėjo iš motinos. Visi „už akių“ atsakovei nusprendė namą parduoti, atsakovės nuomonės neklausė. Tėvo valia buvo žinoma visiems vaikams, kad turtas turėjo būti paliktas atsakovei.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nurodė, jog tėvas turtą norėjo palikti visiems vaikams, tačiau negalėjo nurodyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo pasakyta. Kyla abejonių dėl D. nuoširdumo, jo situacija su tėvu buvo konfliktinė, jis inicijavo bylą dėl turto atidalijimo. Po taikos sutarties sudarymo D. neatėjo pas tėvą ir juo nesirūpino, nors D. gyveno arti tėvo. Iš D. paaiškinimų matyti, kad ji toli gyveno ir su tėvu retai matėsi ir bendravo. Akivaizdu, kad atsakovė žinojo, kad testamentas, nepatvirtintas notaro, neturi juridinės galios. Bet po tėvo mirties pajuto psichologinį spaudimą iš ieškovų. Ir tik patyrusi tokį spaudimą ir suradusi testamentą ji kreipėsi į advokatų kontorą dėl testamento teisinės galios. Ankstesnėse nagrinėtose byloje procesiniuose dokumentuose reikia vertinti visumą. Šiuo atveju nėra pagrindo ginčo testamentą laikyti tariamu sandoriu, nes teisinės pasekmės buvo sukurtos. Pastebėjo, kad nors ir dovanojimo sutartis buvo nuginčyta, tėvas aštuonis metus savo valios nekeitė. Tėvas buvo raštingas ir suprato savo atsakomybę. Jis galėjo suplėšyti testamentą, parašyti naują ir pan. Asmeniniame testamente nėra nurodyta jokios sąlygos, jis atitiko asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus. Su D. vyko teisminiai ginčai, tėvas norėjo apsaugoti atsakovę.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo D. M. žmona. Su palikėju bendraudavo. Po laidotuvių grįžus D. minėjo, kad testamento nėra, kad palikimas bus padalintas pagal įstatymus, tai pasakė jų namuose balandžio 20 d. Tuomet buvo atėjęs T., jo žmona L., buvo D. su vyru G.. D. D. pažinojo. Su A. santykiai buvo normalūs, visko būdavo, būdavo ir nesutarimų. Apie testamentą sužinojo iš vyro kelios dienos prieš sueinant 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Iki tol nežinojo apie tokį testamentą. Patvirtino, kad A. ir D. bendravo.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra T. M. žmona. Ji netiki, kad tėvas norėjo palikti viską jauniausiai dukrai D.. Netiesa, kad D. jų nepažįsta, A. lankydavosi pas juos namuose, D. su vyru lankydavosi jų namuose. Po A. laidotuvių išsidalinus visas išlaidas, buvo klausimas, ar yra testamentas. D. pasakė, kad testamento nėra, tėvas norėjo viską visiems palikti po lygiai. A. nebuvo toks žmogus, kuris nieko nežinojo apie įstatymus. Jei būtų norėjęs, jis būtų testamentą patvirtinęs pas notarą. Apie ginčo testamentą sužinojo, kai vyras pasakė, kad yra rastas patvirtintas testamentas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Pateikti Gyventojų registro duomenys, asmenų dokumentai patvirtina, kad ieškovų ir atsakovės tėvas – A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). Ieškovo D. M. ir atsakovės D. P. motina – I. M. (mirė (duomenys neskelbtini)).

Į bylą pateiktas 2023-04-19 medicininis mirties liudijimas Nr. 23-30277696, iš kurio matyti, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023-07-18 nutarties matyti, kad šia nutartimi patvirtintas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 12 d. surašytas asmeninis testamentas. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2023-09-28 nutartimi atskirąjį skundą atmetė.

Iš asmeninio testamento matyti, kad 2015-06-15 A. M. surašė tokio turinio testamentą: „Aš A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) mano mirties atveju palieku visą man priklausantį nekilnojamą turtą: namą, ūkinį pastatą, garažą kartu su kiemo įrenginiais, vandentiekiu, kanalizacija kartu su manimi šiuo adresu gyvenančiai dukrai D. M., bei baldus ir įrenginius esančius namuose“.

Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo A. M. mirties įregistruota, jog palikimą priėmė (pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo) ieškovai T. M., D. N., D. M. ir atsakovė D. P..

Į bylą pateiktas 2024-03-28 Klaipėdos m. 5-as notaro biuro notarės R. K. išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo T. M., D. M., D. N., D. P. paveldėjo po 1/4 palikėjo A. M. turto dalį. Paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje, grynieji pinigai 8605,00 Eur, transporto priemonė Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2014-12-08 susitarimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad susitarimas pasirašytas tarp vaikų D. M., D. M. (Šiuo metu P.) ir tėvo A. M., kuriuo vaikai atsisakė jiems priklausančios mirusios mamos I. M. namo su priklausiniais dalies.

LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-341-676/2017 išnagrinėjęs ieškovo A. M. (šalių tėvo) ieškinį (ieškinys teisme gautas 2015-07-27) atsakovui D. M. dėl, be kita ko, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, 2017-09-04 priėmė sprendimą (įsiteisėjo 2018-02-06), kuriuo reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo atmetė. Bylos duomenimis, po A. M. sutuoktinės I. M. mirties vaikai – D. M. ir D. M. (šiuo metu P.) paveldėjo jiems priklausančią motinos palikimo dalį, jiems 2015-01-08 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-12 sprendimo (civilinės bylos Nr. 2-596-991/2018) matyti, kad ieškovė D. M. (šiuo metu P.) 2017-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2015-06-12 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S., kuria ieškovė padovanojo atsakovui 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis vandentiekio tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-12 sprendimu ieškovės D. M. ieškinys patenkintas visiškai.

Byloje pateiktas 2017-05-19 D. M. ieškinys dėl 2015-06-12 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinyje nurodoma, kad 2015-06-12 būdama įkalbėta savo tėvo ir suklydusi dėl jo pažadų po mirties perleisti visą savo turtą ieškovė savo paveldėtą velionės motinos turto dalį padovanojo tėvui A. M.. Nepavykus pas notarę patvirtinti 2014-12-08 susitarimo, tėvas A. M. pradėjo ieškovę įtikinti, kad perleidus (dovanojus) jam visą ieškovės dalį, jam nebereikės teisine tvarka ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į ieškovės paveldėtą turto dalį. Užtikrindamas savo įsitikinimus jis pažadėjo ir raštu pasirašė perleisti po savo mirties visą savo turto, o jis tuo pačiu buvo žodžiu įsipareigojęs leisti užbaigti įsiregistruoti grožio saloną, pakeičiant gyvenamojo namo paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad tėvas su sūnumi D. M. buvo pradėjęs teisinius procesus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Taigi būdama suklaidinta pateikta klaidinga informacija apie mamos perleistą ir areštuotą jos dalies turtą (turto arešto akto pagrindas), patikėdama 2015-06-12 tėvo ranka parašyta sutartimi, kad jis po savo mirties perleidžia visą savo turtą, aš tą pačią dieną notarinėje kontoroje pasirašiau ginčytiną dovanojimo sutartį. Tik vėliau supratau, 2015-06-12 tėvo A. M. rašytas naminis testamentas neturi jokios juridinės galios.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-03 nutarties (civilinės bylos Nr. 2-2604-639/2019) matyti, kad teisme buvo nagrinėjamas ieškovo D. M. ieškinys atsakovams A. M. (tėvui) ir D. M. (seseriai) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas 2019-03-22 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančias 3/16 dalis nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypo (paveldėto mirus motinai), šį turtą lygiomis dalimis priteisiant atsakovams, o ieškovui iš atsakovų priteisiant 28273,69 Eur kompensaciją. Šioje byloje atsakovė D. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė natūra atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi tvarką. Klaipėdos apylinkės teismas minėtoje byloje 2019-12-03 priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsisako savo reikalavimų ir susitaria nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą taikos sutartyje. Byloje pateiktas D. M. 2019-03-22 patikslintas ieškinys dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis).

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui. Be to, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

Testamentą galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo šio momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, įgyja teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teismas 2023-07-18 nutartimi patvirtino A. M. 2015-06-12 surašytą asmeninį testamentą (teismo nutartis įsiteisėjo 2023-09-28), kuriuo A. M. jo mirties atveju visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko dukrai D. M..

Ieškovai, kurie yra palikėjo A. M. vaikai, t.y. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, ieškiniu ginčija A. M. 2015-06-12 surašytą ir teismo patvirtintą asmeninį testamentą CK 1.86 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu. Ieškovai nurodė, kad ginčijamas testamentas yra tariamas sandoris, nes tikroji testamento sudarymo priežastis buvo ne palikti turtą atsakovei, o ją suklaidinti, siekiant išvilioti jos paveldėto nekilnojamojo turto dalį. Šią aplinkybę ieškovai įrodo ne tik objektyviais rašytiniais įrodymais, bet ir oficialiais pačios atsakovės inicijuotoje byloje (Nr. 2-596-991/2018) pateiktais procesiniais dokumentais, kuriuose pati tai patvirtino išsamiai ir logiškai paaiškinusi visą įvykių eigą.

Tariamo sandorio negaliojimą reglamentuoja CK 1.86 straipsnis. Sandoris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) negalioja. Šioje teisės normoje yra reglamentuota teisinė situacija, kuomet sutarties šalys (ar šalis, vienašalio sandorio sudarymo atveju) dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp šalių atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai sukurti sandoryje nurodytų teisių bei pareigų nesiekia ir nenori (sandorio simuliacija). Tariamieji sandoriai negalioja dėl sandorio šalių valios išraiškos ydingumo, nes tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrosios sandorio šalių valios. Paprastai asmens valia išoriškai klaidingai išreiškiama siekiant tam tikrų teisinių tikslų santykiuose su kitais asmenimis. Pagal susiformavusią teismų praktiką sprendžiant tokios kategorijos ginčus, įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-68/2005; 2008-06-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises ir pareigas, atitinkančias būtent to sandorio teisinę prigimtį, t.y. dėl ko šalys minėta sutartimi susitarė, bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (CK 6.193 str.). Kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, kurio teisinės pasekmės yra nukreiptos į ateitį, o ne atsiranda iš karto, tokio sandorio specifiškumas lemia, jog pagal CK 1.86 str. jis galėtų būti nuginčytas tik įrodžius aplinkybę, kad testatorius realiai nesiekė ir nenorėjo jam priklausančio (ar ateityje priklausysiančio) turto perleidimo nuosavybėn pasirinktam paveldėtojui ar paveldėtojams.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2014-03-15 mirė ieškovo D. M. ir atsakovės D. P. motina I. M.. 2014-12-08 tarp A. M. ir jo vaikų – D. M. ir D. M. (šiuo metu P.) buvo sudarytas susitarimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo vaikai atsisakė jiems priklausančios mirusios mamos I. M. namo su priklausiniais dalies, kurį, kaip šalys paaiškino, vyko pas notarą patvirtinti, tačiau notaras susitarimo nepatvirtino dėl praleisto termino. Po I. M. mirties vaikams – D. M. ir D. M. (šiuo metu P.) 2015-01-08 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į jiems tenkančias motinos palikimo dalis. A. M. 2015-07-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl D. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tačiau 2017-09-04 teismo sprendimu reikalavimas buvo atmestas. D. M. (šiuo metu P.) ir A. M. 2015-06-12 sudarė notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį, pagal kurią D. M. padovanojo savo tėvui A. M. turto dalį, kurią ji paveldėjo mirus motinai I. M.. Tą pačią dieną – 2015-06-12 A. M. parašė ir ginčo asmeninį testamentą, kuriuo visą jam priklausantį nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko dukrai D. M.. D. M. 2017-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2015-06-12 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas 2018-04-12 sprendimu ieškovės D. M. ieškinį patenkino. D. M. 2015-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M. (tėvui) ir D. M. (seseriai) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; teismas byloje 2019-12-03 priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsisako savo reikalavimų ir susitaria nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą taikos sutartyje.

Taigi, vertinant aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, aptartų anksčiau nagrinėtų bylų aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus ieškovo D. M., D. P. paaiškinimus, yra pagrindas pripažinti, jog po sutuoktinės I. M. mirties A. M. siekė, jog vaikams D. M. ir D. M. priklausanti mamos palikimo dalis atitektų A. M.. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių seką, atsižvelgiant į tai, kad 2015-06-12 dieną buvo surašytas ne tik A. M. asmeninis testamentas, bet ir tarp D. M. ir A. M. sudaryta notariškai patvirtinta dovanojimo sutartis, labiausiai tikėtina, jog tarp tėvo A. M. ir dukros D. M. buvo sudarytas susitarimas, jog tėvas testamentu dukrai palieka visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą už tai, kad jam dukra padovanoja jai priklausančią ir paveldėtą mamos nekilnojamojo turto dalį. Teismo vertinimu, tai jog buvo toks susitarimas tarp tėvo ir dukros, nepaneigia palikėjo testamente išreikštos valios.

Bylos duomenimis, D. M. 2017-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl 2015-06-12 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas 2018-04-12 sprendimu ieškovės D. M. ieškinį patenkino (civilinės bylos Nr. 2-596-991/2018). Teismas minėtame sprendime nurodė, kad „Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo elgesį nagrinėjant civilinę bylą, matyti, kad atsakovas sąžiningai manė, jog visas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, teikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-341-676/2017, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat teikė įrodymus, bandydamas pagrįsti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Atitinkamai tuos pačius dokumentus ir tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ieškovei, bandydamas ją įtikinti perleisti jam nuosavybės teisę į ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Tai patvirtina, jog atsakovas neatliko tyčinių veiksmų, siekdamas suklaidinti ieškovę ir taip priversti sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti ginčo sandorį, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriui informaciją.“ Taigi, teismas minėtoje byloje nenustatė aplinkybių, kad A. M. veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriui informaciją.

Ieškovai savo reikalavimą grindžia pateiktu teismo posėdžio metu fiksuoto garso įrašu iš kitos civilinės bylos Nr. Nr. 2-596-991/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės D. M. (P.) ieškinys atsakovui A. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš garso įrašo girdėti liudytojo G. P. (atsakovės sutuoktinio) parodymai, kurių metu, be kita ko, liudytojas teigė, jog „buvo nuvažiuota eilinį sykį ir D. vėl paprašė, kad būtų pasirašytas tas susitarimas ir tėčiui atsisakius, ji paklausė tiesiog: ar tu mane apgavai? Ar tu man meluoji? Tada A. M. tiesiog pasakė: taip, aš tave pagavau.“. Teismo vertinimu, šio liudytojo parodymų nėra pagrindo vertinti atribotai nuo minėtoje byloje surinktų įrodymų visumos, be to, kaip aukščiau aptarta, teismas minėtoje byloje įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kad A. M. veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį.

Tiek iš civilinėje byloje Nr. 2-341-676/2017 esančių procesinių dokumentų, tiek ir šioje byloje iš D. P. paaiškinimų matyti, kad D. P. iki ginčo testamento suradimo nebuvo žinoma aplinkybė, jog yra galimybė teismui patvirtinti tėvo ranka surašytą testamentą, t.y. jos supratimu, tėvo surašytas testamentas juridinės galios neturėjo. Ar A. M. buvo žinoma tai, kad asmeninį testamentą yra galimybė patvirtinti teismui, atsakovė paaiškinti negalėjo, daugiau byloje tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų nėra. Akcentuotina ir tai, jog atsakovei D. P. nuginčijus 2015-06-12 dovanojimo sutartį (teismo sprendimas priimtas 2018-04-12), A. M. iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) savo ranka rašyto testamento nesunaikino, ginčo testamente išdėstytos valios nekeitė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. M. 2015-07-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. M. dėl D. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo; D. M. 2015-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M. (tėvui) ir D. M. (seseriai) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios aplinkybės patvirtina, kad santykiai tarp D. M. ir tėvo A. M. nebuvo geri, tai patvirtino ir pats D. M., teigdamas, jog vykstant teisminiams ginčams, jis su tėvu nebendravo. Vertinant aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo testamente nebuvo išreikšta tikroji A. M. valia, kad testatorius realiai nesiekė ir nenorėjo jam priklausančio turto perleidimo nuosavybėn pasirinktam paveldėtojui.

Ieškovų paaiškinimais, tėvas A. M. turtą norėjo palikti visiems vaikams, tačiau negalėjo nurodyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo pasakyta, byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Ieškovų T. M., D. N. nurodytos aplinkybės apie tai, kad po A. M. laidotuvių atsakovė pasakiusi, jog nėra jokio testamento, nepaneigia ginčo testamente išreikštos A. M. valios. Šiuo atveju, atsakovei suradus asmeninį tėvo testamentą ir nutarus kreiptis į teismą dėl jo patvirtinimo, ginčo asmeninis testamentas įstatymo nustatyta tvarka buvo patvirtintas, tokiu būdu ginčo testamentas įgijo oficialaus testamento statusą. Tai, kad nagrinėjant prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, atsakovė nenurodė visų suinteresuotų asmenų, nesudaro pagrindo testamento nuginčijimui šioje byloje. Akcentuotina, kad šalių pateiktos fotonuotraukos, susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovai bendravo su tėvu A. M. ir atsakove, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo testamento nuginčijimui šioje byloje.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčijamą testamentą naikinti CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2023-11-27 teismo nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas uždrausti Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarei R. K. mirusio A. M. įpėdinei D. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. M. 2015 m. birželio 12 d. asmeninį testamentą.

2023-11-27 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 726,00 Eur už advokato teisines paslaugas (pagal 2023-12-20 PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), 726,00 Eur už advokato teisines paslaugas (pagal 2024-03-07 PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), 363,00 Eur už advokato teisines paslaugas (pagal 2024-04-15 PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), 363,00 Eur už advokato teisines paslaugas (pagal 2024-05-07 mokėjimo nurodymą), 484,00 Eur už advokato teisines paslaugas (pagal 2024-05-14 mokėjimo nurodymą), viso – 2662,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovės patirtos 2662,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (po 887,33 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovei.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 887,33 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 33 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 887,33 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 33 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 887,33 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 33 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

2023 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas uždrausti Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarei R. K. mirusio A. M. įpėdinei D. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. M. 2015 m. birželio 12 d. asmeninį testamentą – panaikinti įsiteisėjus šiam teismui sprendimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė