Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-08 ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui D. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas paveldėjo 1/4 dalį, o ieškovė ir trečiasis asmuo po 3/8 dalis turto, tai yra 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vandentiekio tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 714/1426 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po I. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Ieškovė 2015-06-12 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S., perleido neatlygintinai atsakovui 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis vandentiekio tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2015-06-12 dovanojimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovui jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo 2015-01-08 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuris nėra nuginčytas ar ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ieškovė turėjo teisę disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu savo nuožiūra.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).

Ieškovė savo reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindžia tuo, kad atsakovas ją įtikino, jog visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise tik atsakovui, rodė ieškovei VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, kur atsakovas nurodytas kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria panaikintas areštas ginčo turtui, kaip nurodyta nutartyje, priklausančiam atsakovui, teigė, kad ieškovė ir D. M. neturėjo nieko paveldėti po I. M. mirties, todėl ieškovė turėtų padovanoti atsakovui savo turto dalį, kad būtų išvengta teisminių ginčų. Be to, sudarant dovanojimo sutartį jau buvo prasidėję teisminiai ginčai tarp atsakovo ir D. M. dėl to paties turto, tuose ginčuose ieškovė buvo įtraukta dalyvauti kaip trečiasis asmuo. Atsakovas įkalbinėjo ieškovę perleisti jam turtą, kad ieškovei nereikėtų dalyvauti teisminiuose ginčuose, o po atsakovo mirties pažadėjo palikti ieškovei visą jam priklausantį turtą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės nurodomas aplinkybes apie atsakovo jai teigtas aplinkybes ir rodytus dokumentus, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-03-29 nutartis, kuria nutarta panaikinti areštą baudžiamojoje byloje A. M. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2011-03-22 susitarimas tarp I. M. ir A. M. dėl inžinerinių tinklų įregistravimo, 2014-11-24 advokato A. G. raštą, su pasiūlymu atsisakyti savo palikimo dalies atsakovo naudai, siekiant išvengti teisminių ginčų, 2015-06-12 atsakovo A. M. raštą, kuriuo atsakovas ketino po savo mirties palikti visą savo turtą ieškovei. Be to, pagal byloje pateiktas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis matyti, kad turto įgijėjas buvo nurodytas tik atsakovas A. M., nors visas turtas buvo įgyjamas santuokos su I. M. metu.

Atsakovas nagrinėjamoje byloje teikė rašytinius įrodymus, susijusius su viso ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu atsakovo ir I. M. nuosavybės teisėn. Atsakovas teigė, kad visas minėtas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir po I. M. mirties neturėjo būti paveldimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-341-676/2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys D. M., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. K., VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas A. M. ieškiniu prašė pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įsigyti ieškovo iki santuokos, taip pat santuokos metu ir priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, panaikinti VĮ Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrašą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą, įpareigoti VĮ Registrų centras padaryti naują įrašą, kuriame nurodoma, jog gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovui D. M. 2015-01-08 Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro. Teismas 2017-09-04 sprendimu ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įrašą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą, įpareigoti VĮ Registrų centras padaryti naują įrašą, kuriame nurodoma, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, paliko nenagrinėtu, kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė. Teismas minėtame teismo sprendime konstatavo, jog ginčo turtas buvo įgytas ieškovo A. M. ir I. M. santuokos metu, todėl laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-460/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-04 sprendimą paliko nepakeistą. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) įrodinėti nereikia. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad nekilnojamasis turtas buvo A. M. ir I. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne A. M. asmeninė nuosavybė.

Kaip jau minėta, nustatant, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, svarbu įvertinti, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. ar tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo elgesį nagrinėjant civilinę bylą, matyti, kad atsakovas sąžiningai manė, jog visas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, teikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-341-676/2017, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat teikė įrodymus, bandydamas pagrįsti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Atitinkamai tuos pačius dokumentus ir tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ieškovei, bandydamas ją įtikinti perleisti jam nuosavybės teisę į ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Tai patvirtina, jog atsakovas neatliko tyčinių veiksmų, siekdamas suklaidinti ieškovę ir taip priversti sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti ginčo sandorį, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriui informaciją.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.).

Kaip jau minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas paaiškino ieškovei, jog visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso tik jam, pateikė ieškovei susipažinti dokumentus, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-03-29 nutartį, kuria nutarta panaikinti areštą baudžiamojoje byloje A. M. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2011-03-22 susitarimą tarp I. M. ir A. M. dėl inžinerinių tinklų įregistravimo, 2014-11-24 advokato A. G. raštą, su pasiūlymu atsisakyti savo palikimo dalies atsakovo naudai, siekiant išvengti teisminių ginčų. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse turto įgijėju buvo nurodytas tik atsakovas A. M., nors visas turtas buvo įgytas santuokos su I. M. metu. Būtina įvertinti tai, kad ieškovė patvirtino, jog ji neturi teisinių žinių, turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirba grožio srityje. Be to, ieškovė besąlygiškai pasitikėjo atsakovu, kuris yra jos tėvas ir su kuriuo visada palaikė artimus santykius. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. P. nurodė, kad jis yra ieškovės sužadėtinis, bendrauja su ieškove nuo 2016-08-06. Paaiškino, jog ne kartą dalyvavo ieškovės ir atsakovo pokalbiuose dėl turto. Atsakovas visų pokalbių metu įrodinėjo ieškovei, kad visas nekilnojamasis turtas yra tik jo, o ieškovės mamai I. M. niekas nepriklausė.

Atsižvelgiant į ieškovei pateiktų dokumentų turinį, ieškovės amžių, išsilavinimą, santykius su atsakovu, darytina išvada, jog ieškovė klaidingai suvokė atsakovo nurodytas aplinkybes apie ginčo turto nuosavybės teises, ir tai lėmė jos apsisprendimą sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Ieškovė tik vėliau, civilinės bylos Nr. 2-341-676/2017 nagrinėjimo metu pamačiusi visus dokumentus, į juos įsigilinusi, pasinaudojusi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, suprato, kad suklydo dėl atsakovo jai nurodytų aplinkybių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė 2015-06-12 dovanojimo sutartį sudarė dėl suklydimo, todėl yra pagrindas pripažinti šią sutartį negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovo bei liudytojo paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, 2015-06-12 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, patvirtinta Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S., pripažinti negaliojančia.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-06-02 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 1025,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė taip pat pateikė jai išrašytą sąskaitą už atstovavimo paslaugas 1245,45 Eur sumai, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, jog apmokėta tik 300,00 Eur suma. Duomenų apie tai, kad apmokėta likusi suma pagal minėtą sąskaitą, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimo teismo posėdžiuose laiką bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžių už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1325,00 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio l dalis).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-06-02 nutartimi ieškovei atidėtas 848,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina 848,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 84, 96 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje patirta 28,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 28,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. M. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2015-06-12 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės D. M. ir atsakovo A. M., patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-06-02 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo A. M. 1325,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. M. 848,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. M. 28,17 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.