Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. M., tretieji asmenys D. M., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. K., Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. M. ir I. M. santuoką sudarė 1985 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 20). Atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo D. M. yra ieškovo A. M. ir I. M. vaikai (t. 2, b. l. 123-124). I. M. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 122). Ieškovas A. M. dėl jo mirusios sutuoktinės I. M. turto paveldėjimo 2014 m. balandžio 29 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą, nurodydamas, jog palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo D. M. dėl jų mirusios motinos I. M. turto paveldėjimo 2014 m. gegužės 6 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą, nurodydami, jog palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus; pareiškimai notarės priimti, A. M., D. M., D. M. palikimo priėmimo faktai įregistruoti Testamentų registre atitinkamai 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 6 d. (t. 2, b. l. 115-121). A. M. 2014 m. birželio 16 d. pareiškimu kreipėsi į notarę, prašydamas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų kitiems įpėdiniams, nes jis kreipėsi į teismą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe (t. 2, b. l. 125-127); teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nurodytas ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui neištaisius teismo nurodytų ieškinio trūkumų, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. K. 2015 m. sausio 8 d. d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 224), pagal kurį A. M. paveldi ¼ dalį, D. M. ir D. M. paveldi po 3/8 dalis mirusiosios I. M. turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio įvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų išvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 2-22). Bylos duomenimis 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu „Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Susitarimas) A. M., D. M., D. M. susitarė, kad mirus žmonai ir mamai I. M. visas namas esantis (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais kiemo įrenginiais asmeninės nuosavybės teise atitenka A. M.. D. M. ir D. M. sau priklausančios namo dalies atsisako A. M. naudai (1 punktas); A. M. įsipareigoja niekam kitam namo, esančio (duomenys neskelbtini) neparduoti, neperleisti, nedovanoti ir neišnuomoti (2 punktas); A. M. įsipareigojo sudaryti testamentą, kuriuo namą, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka lygiomis dalimis savo sūnui D. M. ir dukrai D. M. (3 punktas); susitarimas pasirašytas A. M., D. M., D. M. (t. 1, b. l. 69). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. M. priklauso 9/16 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 16 d. priklausančių 2014 m. gruodžio 23 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 12473, 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 224, 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. K1ES4672 pagrindu; atsakovui D. M. priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 21 d. priklausančių 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 224 pagrindu; trečiajam asmeniui D. M. priklausė nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. birželio 16 d. 3/16 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 224 pagrindu, išregistruota 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. K1ES-4672 pagrindu (t. 1, b. l. 111-116, t.2, b. l. 99-105). Trečiasis asmuo D. M. 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. K1ES-4672) dovanojo ieškovui A. M. 3/16 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų įvado Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvado Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 117-136). Taip pat Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. liepos 9 d. iki I. M. mirties priklausė nuosavybės teise po ½ dalį ieškovui A. M. ir I. M. 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. KL5S-1650, Nr. KL5S-1652, 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. KL5S-1652, Nr. KL5S-1658, 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (t. 2, b. l. 99-105).

Dėl įrodymų išreikalavimo

12. Apeliantas tikina, kad dalis dokumentų, reikšmingų procesui, 2017-08-31 kratos metu buvo išimti ir šiuo metu yra tiriamoje byloje, kurią kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra. Apeliantas mano, kad juos būtina išreikalauti. Šiuo aspektu kolegija pažymi tai, jog įprastai ieškovas įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą, nurodo ieškinyje ir juos prideda prie ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), atsakovas atsiliepimo faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus nurodo atsiliepime ir pateikia juos teismui kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 114 straipsnis). Ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį argumentus patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje metu paruošiamuosiuose dokumentuose arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 230 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Remiantis CPK 199 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymų, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo.

13. Aktualu ir tai, jog remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas minimus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad jis pats nurodo, kad dokumentai kratos metu buvo išimti 2017-08-31, šioje byloje bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2017-08-14, o 2017-09-04 paskelbtas procesinis sprendimas. Taigi, apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme jo nurodomus dokumentus turėjo savo žinioje ir, kaip minėta, turėjo galimybę juos pateikti teismui, tačiau to nedarė.

15. Kitas aspektas tas, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Kolegijos vertinimu, apeliantas visiškai nepagrindė, kuo jo minimi dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, nepateikiama jokių duomenų, kokias konkrečias bylos aplinkybes jie galėtų įrodyti.

16. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl dokumentų išreikalavimo, kaip pateiktas pavėluotai (nesavalaikiai), netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Šioje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Bylos ginčo objektas yra nekilnojamojo turto palikimo dydis –pergyvenusiam sutuoktiniui (mirus sutuoktinei) tenkanti dalis asmeninės nuosavybės teise po bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad visas ginčo nekilnojamasis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, panaikinti atsakovui išduotą paveldėjimo liudijimą, kt.

18. Byloje pateiktais Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. liepos 9 d. iki I. M. mirties priklausė nuosavybės teise po ½ dalį ieškovui A. M. ir I. M. 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. KL5S-1650, Nr. KL5S-1652, 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. KL5S-1652, Nr. KL5S-1658, 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (t. 2, b. l. 99-105). Ieškovas byloje pateikė 1992 m. balandžio 5 d., 2011 m. gegužės 5 d. raštelius apie pinigų išmokėjimą A. M. (t. 1, b. l. 78, 83), 1992 m. balandžio 22 d. mokėjimo dokumentą dėl išankstinio apmokėjimo (t.1, b. l. 22), 1992 m. birželio 25 d. sutartį dėl buto adresu Nidos g. 54-50, Klaipėdoje, įsigijimo A. M. vardu (t. 1, b. l. 73), 1992 m. liepos – rugpjūčio mėnesių kasos pajamų orderio kvitus (t. 1, b. l. 27), 1994 m. birželio 3 d. sutartį dėl automobilio NISSAN pardavimo (t. 1, b. l. 16), 1995 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl 0,21 ha ir 0,108 ha žemės sklypų Jakų kaime Klaipėdos rajone pardavimo (t. 1, b. l. 14-15), 1996 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo I. M. ir A. M. vardu (t. 1, b. l. 28, 31-33), 1996 m. spalio 1 d. Sutartį Nr. 6-96 dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). projektinės dokumentacijos paruošimo (t. 1, b. l. 9-10), 1996 m. spalio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo adresu Šturmanų g. 7A Klaipėdoje, įsigijimo I. M. ir A. M. vardu (t. 1, b. l. 29-30), 1996 m. lapkričio 5 d. sutartį dėl statybos darbų atlikimo rekonstruojamame name adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74), 1997 m. spalio 24 d. sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), įgyto A. M. vardu 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pardavimo (t. 1, b. l. 12), 1999 m. vasario 3 d. I. M. ir A. M. pajamų deklaracijas registruojant rekonstruotą namą (t. 1, b. l. 17-18), 2000 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl skolos priteisimo A. M. iš J. S. (t. 3, b. l. 130-133), 2002 m. birželio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštus dėl A. M. pajamų brangiam turtui įsigyti pagrįstumo (t. 1, b. l. 94-96, 154-156, t. 2, b. l. 46), 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. gruodžio 11 d. pažymėjimą apie turto arešto akto išregistravimą turto arešto aktų registre (t. 1, b. l. 25-26, 76, 86), 2011 m. vasario mėnesio pažymas apie draudžiamąsias pajamas pensijai gauti (t. 1, b. l. 23-24), 2011 m. kovo 22 d. susitarimą tarp I. M. ir A. M. dėl inžinierinių tinklų registravimo A. M. vardu (t. 1, b. l. 11), A. M. rašytą susitarimą be datos, kad jis savo uždirbtus pinigus perduoda žmonai I. M. bendram turtui įsigyti (t. 1, b. l. 90), namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos kortelę (t. 4, b. l. 27-29). Šiais pateiktais įrodymais ieškovas įrodinėja, jog ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto, įgyto galiojant SŠK (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas). 1996 m. liepos 5 d. įgyjant ginčo turtą galiojo SŠK, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).Taigi rodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

20. Vienas iš esminių apelianto motyvų yra jo gautos pajamos ginčo turtui pirkti / rekonstruoti. Kolegija, analizuodama šį klausimą, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiai bylai faktines bylos aplinkybes, susijusias su apelianto gautomis pajamomis. Byloje išreikalauta ir prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-141-380/2006, iš jos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1141-380/2006 A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad deklaruodamas 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio Šturmanų g. 7A, Klaipėdoje, rekonstrukcijos išlaidas, 1999 m. sausio 28 d. - 1999 m. vasario 3 d. laikotarpiu, tikslesnė data nenustatyta, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir H. M. g. 2, Klaipėdoje, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t. y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į 1999 m. sausio 28 d. UAB „Gerida“ „Gyventojui išmokėtų pajamų, išskaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai išduoto turto ar suteiktų paslaugų“ pažymą, duodamas nurodymus I. M. įrašyti joje žinomai melagingas žinias apie 1996 metais A. M. išmokėtus dividendus 147 00 litų ir šią pažymą jis patvirtino savo parašu; be to jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t. y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į 1999 m. sausio 28 d. UAB „Gildija – 7“ „Gyventojui išmokėtų pajamų, išskaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai išduoto turto ar suteiktų paslaugų“ pažymą, duodamas nurodymus I. M. įrašyti joje žinomai melagingas žinias apie 1996-1997 metais A. M. išmokėtus dividendus 28 300 litų; be to jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t. y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į savo – A. M. 1999 m. vasario 2 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigysiančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, duodamas nurodymus I. M. įrašyti joje žinomai melagingas žinias apie 1996 - 1997 metais gautus dividendus 82 400 litų, iš UAB „Gerida“ 1996 metais 14 700 litų ir 1997 metais 39 400 litų, iš viso 54 100 litų, bei iš UAB „Gildija–7“ 1996-1997 metais 28 300 litų, ir šią deklaraciją jis patvirtino savo parašu; 1999 m. vasario 3 d. A. M. šią suklastotą deklaraciją ir šias suklastotas pažymas panaudojo, pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui (baudžiamoji byla Nr. 1-141-380/2006). Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, baudžiamasis procesas dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas)( baudžiamoji byla Nr. 1A-201-107/2006), Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad apelianto nurodomi argumentai apie jo gautas pajamas ir dydžius negali būti laikytini patikimais, dėl to pagrįstai teismas juos vertino kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Teisėjų kolegija, analizuodama Šturmanų g. 7A, Klaipėdoje, pirkimo aplinkybes, pažymi, jog apeliantas ir jo buvusi sutuoktinė 1996-07-05 lygiomis dalimis (sutarčių 1 punktai) iš skirtingų asmenų nupirko butus Nr. 1. 2, 3. Taigi, šalių valia nuo pat ginčo turto įsigijimo buvo juo disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo 1995-07-05 (du žemės sklypai), 1997-10-24 (butas Nidos g.) pardavinėjamas santuokos metu ir iš jo gautos lėšos buvo skiriamos šeimos turtui – ginčo namui (iš buvusių įgytų butų) statyti / rekonstruoti. Kaip žinia, pajamos <.... gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad ginčo turtas buvo įgytas / rekonstruotas santuokos metu, todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija (SŠK 21, 22 straipsniai), t. y. jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

23. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad apeliantas ginčo turto įgijimo ir / ar rekonstrukcijos metu (1996 m. – 1999 m.) buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti turtą asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Šiuo atveju apelianto nurodomos lėšos ir pajamos buvo skiriamos konkrečiam tikslui – turto įgijimui bendrosios jungtinės nuosavybe teise ir tolesniam jo rekonstravimui šeimos poreikiams tenkinti. Paminėtina ir tai, jog iki ieškovo sutuoktinės mirties turtas nebuvo pasidalytas, jis buvo ir liko bendrąja jungtine nuosavybe, tai pripažino ir pats ieškovas, kada kreipėsi į notarą dėl palikimo dalies priėmimo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ginčo turtas įsigytas su aiškiai išreikšta valia disponuoti jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors ginčo turtui įgyti ir rekonstruoti buvo panaudotos lėšos, gautos už ieškovo parduotą asmeninės nuosavybės teise jam priklausiusį turtą, tačiau tam tikro dydžio asmeninių lėšų panaudojimas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas jo asmeninėn nuosavybėn. Kaip minėta, pajamos <.... gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitokios valios išreikšta nebuvo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad apelianto lėšų ar prisidėjimo darbu indėlis, įvertinius ir tai, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011), nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti (SŠK 21, 22 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

25. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikit argumentai įtakos teisingo sprendimo priėmimui neturi, dėl to kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo advokatui sumokėti 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iš ieškovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

apelianto A. M. prašymo dėl dokumentų išreikalavimo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui D. M. priteisti iš ieškovo A. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.