Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys R. K., D. M., T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas, patvirtinti mirusiojo ranka surašytą asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

11. 2023 m. rugsėjo 27 d. 21:32 val. teisme gautas 2023 m. rugsėjo 27 d. D. N. prašymas pridėti prie bylos dokumentus (ieškinį dėl 2015 m. birželio 9 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2015 m. birželio 12 d. ranka surašytą testamentą, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, 2023 m. gegužės 2 d. pareiškimą Klaipėdos miesto 5-ajam notaro biurui). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš į bylą pateikto 2023 m. gegužės 2 d. pareiškimo Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui matyti, kad D. N. yra viena iš mirusiojo A. M. paveldėtojų. Atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie D. N. įtraukimą į procesą pirmosios instancijos teisme, nėra pateikta, darytina išvada, jog ji neturėjo galimybės prašomų pridėti dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į tai, kad prašomi pridėti dokumentai susiję su bylos nagrinėjimu, šių dokumentų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria šiuos dokumentus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

13. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

14. Nors apeliantas atskiruoju skundu nenurodo jokių aplinkybių, jog į bylą pateiktas velionio A. M. ranka surašytas testamentas neatitinka kokių nors CK 5.30 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo reikalavimą: „ panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį bei panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą A. M. paveldėjimo byloje, daro išvadą, jog šiuo atveju apeliantas nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl laiko, kad yra pagrindas patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino A. M., 2015 m. birželio 12 d. Klaipėdos mieste ranka surašytą asmeninį .

15. Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.

16. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorius mirė (duomenys neskelbtini), o asmeninis testamentas teismui pateiktas 2023 m. liepos 14 d., t. y. nepraleidus CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų senaties termino. Taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka, lietuvių kalba, datuotas 2015 m. birželio 12 d. sudarytas iš vieno lapo, kuris pasirašytas testatoriaus A. M. vardu. Vertinant asmeninio testamento turinį, kad: „Aš A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) mano mirties atveju palieku visą man priklausantį nekilnojamą turtą: namą, ūkinį pastatą, garažą kartu su kiemo įrenginiais, vandentiekiu, kanalizacija, kartu su manimi šiuo adresu gyvenančiai dukrai D. M., bei baldus ir įrenginius esančius namuose“. Matyti, jog testatorius aiškiai išreiškė valią savo mirties atveju turimą nekilnojamąjį turtą su visais jame esančiais daiktais ir įrenginiais perleisti paveldėtojai D. M. Taip pat testatorius save aiškiai identifikavo, nurodydamas ne tik vardą ir pavardę, bet taip pat ir savo asmens kodą. Nors minėtas asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau įvertinus pateikto asmeninio testamento turinį bei nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2015 m. birželio 12 d. asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai ir turiniui, nes juose yra testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta, testatoriaus valios išraiška ir asmeninis testamentas yra pasirašytas testatoriaus vardu.

18. Dėl apelianto į bylą pateiktų naujų įrodymų, t. y. apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomais argumentais, jog apelianto pateiktas atskirasis skundas stokoja motyvacijos – nėra aišku, kaip anot apelianto, jo pateikti argumentai bei rašytiniai įrodymai įtakoja Klaipėdos apylinkės teismo nutarties teisėtumą. Akcentuotina, jog iš apeliantų pateikto atskirojo skundo priedo – ieškinio turinio matyti, kad pareiškėja teisme reiškė reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o kartu pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 metų nutartis yra dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šiuo atveju niekaip nepaaiškina, šių įrodymų sąsajumo su nagrinėjamu klausimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo, todėl konstatuotina, jog vien apelianto į bylą pateiktų naujų įrodymų egzistavimas skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia.

19. Atskiruoju skundu apeliantas be kita ko prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir šio savo reikalavimo niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde nebuvo visiškai jokių argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo konstatuoja, jog nurodytas apelianto prašymas laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl netenkinus atskirojo skundo reikalavimo dėl A. M. asmeninio testamento patvirtinimo panaikinimo, netenkinamas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą A. M. paveldėjimo byloje, iki kol įsiteisės ši nutartis. Civilinio proceso įstatymas numato, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartys) įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas, o tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas, sprendimas (nutartis), kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat pasibaigia nuo šios nutarties priėmimo dienos.

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad į bylą buvo pateiktas paveldėtojos D. N. prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Minėtu prašymu pareiškėja nurodė, kad dėl jai nežinomų priežasčių paveldėtoja nebuvo įtraukta į suinteresuotų asmenų sąrašą, jai nebuvo teikiama jokia informacija apie pareiškėjos prašymą patvirtinti A. M., mirusio ranka surašytą testamentą, ji neteko galimybės susipažinti su bylos medžiaga bei teikti procesinius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi buvo priimti paveldėtojos D. N. teismui pateikti dokumentai, bei įvertinta jos išreikšta pozicija, kad 2015 m. birželio 12 d. ranka surašytas testamentas, neturi jokios juridinės galios. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai jog paveldėtojos D. N. prašyme dėstoma pozicija dėl asmeninio testamento visiškai sutampa su apelianto išsakytais argumentais. Taip pat paveldėtoja D. N. savo prašyme teikia tuos pačius dokumentus, kokius į bylą pateikė ir apeliantas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų argumentų bei į bylą pateiktų dokumentų yra pasisakęs, todėl darytina išvada, jog nors paveldėtojai apie vykstantį procesą ir nebuvo pranešta, tačiau ji apie tai sužinojo iš kitų proceso šalių bei pasinaudojo savo teise būti išklausytai.

21. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, tik tai, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai ir turiniui. Kitų aplinkybių, tokių, kaip testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu ir kita, šioje byloje nėra sprendžiamas. Suinteresuoti asmenys, manantys, kad tokio asmeninio testamento pagrindu paveldėjimas negali būti priimamas, turi teisę tokį testamentą ginčyti reikšdami ieškinį. Įvertinus tai, kad šioje byloje išsamiai pasisakyta dėl į bylą pateikto 2015 m. birželio 12 d. A. M. testamento atitikties CK 5.30 straipsnyje nustatytiems formos ir turinio reikalavimams, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino A. M., 2015 m. birželio 12 d. Klaipėdos mieste ranka surašytą asmeninį testamentą.

22. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas susijusias su asmeninio testamento patvirtinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.