- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- eB2-281-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00036-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., R. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau ir - BMB) „G.“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BMB „G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys - R. B., R. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir - VMI), A. Š., antstolė G. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Likviduojamos dėl bankroto BMB „G.“ nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl BMB „G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusiais asmenimis R. B. bei R. D.. Prašyme nurodė, kad BMB „G.“ prie bankroto buvo privesta tyčiniais suinteresuoto asmens R. B. veiksmais. R. B., pasitelkęs R. D. ir su jo pagalba, imitavo bendrijos perleidimą, siekiant apsunkinti kreditorių reikalavimų patenkinimą; perleido bendrijos turtą (transporto priemones) mažomis kainomis (vieną savo sugyventinei) ir į kasą neįnešė pajamų, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys galimai suklastotos. Suinteresuotas asmuo R. D. perėmė BMB „G.“ neketindamas vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Tokiu būdu bendrija buvo privesta prie nemokumo ir nebuvo inicijuotas bankroto procesas. R. D. neperdavė nemokumo administratorei bendrijos dokumentų ir turto.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus MB „I.“ pareiškimą dėl BMB „G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir pripažino BMB „G.“ bankrotą tyčiniu.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl BMB „G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog pasirinktas įmonės verslo modelis (ne ardyti ir pardavinėti dalimis transporto priemones brangiau, bet parduoti neišrinktas ir nesuremontuotas transporto priemones) savaime nėra pagrindas pripažinti, kad BMB „G.“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė: ar atsakovės perleidimo metu R. B. perdavė R. D. turtą; ar turtas buvo (nebuvo) panaudotas atsakovės interesais bendrijos veikloje prieš ar po bendrijos perleidimo; ar yra priežastinis ryšys tarp turto neperdavimo ir bendrijos nemokumo arba nemokios bendrijos būklės esminio pabloginimo (kuris (ar abu bendrais veiksmais) buvęs vadovas sukėlė tyčinį bankrotą).
Šalies argumentai
5. Byloje 2025 m. kovo 24 d. gauti nemokumo administratorės MB „I.“ rašytiniai paaiškinimai, kartu su prašymu prijungti papildomus įrodymus. Nemokumo administratorė nurodo, kad pateikti duomenys patvirtina, kad R. B., esant bendrovei nemokiai, ir nenorint ardyti automobilio BMW X1 (kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pardavinėti jo dalių atskirai, turėjo visas galimybes visą daužtą automobilį BMW X1 (kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) perleisti pasirinktam rinkos dalyviui rinkos sąlygomis 4, 5 kartus ar net didesne kaina nei 1150 Eur ir taip užtikrinti bendrovės galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau R. B. turimomis galimybėmis parduoti daužtą automobilį BMW X1 (kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos sąlygomis tyčia nesinaudojo, o įformino šio automobilio perleidimą neaiškiomis aplinkybėmis ir į bendrovės kasą neįnešė net deklaruotų 1150 Eur grynųjų pinigų. Šio automobilio perleidimo įforminimą į Ispaniją teismas turi pagrindą pripažinti ne tik pažeidusiu BMB „G.“ ir jos kreditorių teisėtus interesus, bet ir sudarytu tik dėl akių kaip imitacinį sandorį. Tai, kad R. B. imitavo minėto automobilio perleidimą, o realiai pasisavino jį pats ir išpardavė detalėmis, patvirtina 2024-09-16 prašyme (12 lapas) išdėstytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Neteisėtus veiksmus, po kurių bendrovė tapo nemoki ir nebegalinti visiškai atsiskaityti su kreditoriais iki 2022-12-31 atliko tik R. B.. Taip pat tik R. B. atliko bendrovės padėtį dar labiau apsunkinusius veiksmus iki šios bendrovės perleidimo įforminimo 2023-04-28 R. D.. Jokių išorinių neigiamų veiksnių bendrovė nepatyrė, o R. B. išgalvota versija apie UAB „M.“ neatsiskaitymą su bendrove ir dėl to patirtą nemokumą, yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kuriais rėmėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025-02-06 nutartyje (2025-02-06 nutarties 47 p.). Taigi, ne kitos priežastys, o paties R. B. sąmoningai blogo bendrovės valdymo veiksmai (jis suvokė, ką daro ir suprato, kad po šių veiksmų bendrovė nebeturės nei turto, nei piniginių lėšų) ir kreditorių teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymas lėmė bendrovės MB „G.“ nemokumą. Todėl tarp R. B. neteisėtų veiksmų valdant bendrovę bei jos turtą ir kilusių padarinių - bendrovės nemokumo, yra tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Pažymi, kad ne pas minėto ikiteisminio tyrimo liudytoją R. D., o pas įtariamąjį R. B. jau po nemokumo bylos iškėlimo bendrovei 2024 m. gegužės 16 d. buvo atlikta krata ir rasta 134 413 Eur (duomenys iš 2024-12-03 nutarties dėl laikino nuosavybės taikymo R. B.) nedeklaruotų ir niekur neapskaitytų grynųjų pinigų (primintina, kad bendrovė vien per 2021 m. ir 2022 m. gavo 24 800 Eur grynais, bet R. B. jų neįnešė į bendrovės kasą).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teisme gauti 2025 m. kovo 24 d. suinteresuoto asmens R. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose asmuo nurodė, kad BMW X1 2012 m. nebuvo atliktas joks automobilio rinkos vertės vertinimas, byloje nepagrįstai nuspręsta, kad automobilis turintis techninę apžiūrą atitinka rinkos kainą. Pažymi, kad atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra savaime nereiškia, kad automobilis yra rinkos vertės, joje neatliekama nei darbų kokybės apžiūra, nei didelių agregatų apžiūra) variklis, greičių dėžė, reduktoriai ir t.t.) atitinka vidutine rinkos kainą. Automobilis buvo nurašytas (nupirkus už devynis kartus mažiau tariamos rinkos vertės), tai reiškia jog neatsižvelgta jog pirkėjas registruodamas turės patirti techninės ekspertizės išlaidas (kai automobilis nurašytas, jog jis dalyvautų eisme, būtina atlikti techninę ekspertizę, gauti pažymas, tai reiškia, jog nemoki įmonė neturėjo pinigų galimoms ekspertizės išlaidoms. Nurodo ir tai, kad parduodant automobilį pirkėja buvo informuota, kad automobilis nėra visiškai tvarkingas ir reikalauja papildomo remonto. BMW X 1 2017 stipriai sudaužytas ir už 1150 Eur nupirktas automobilis, nesant jokiems jo remonto patvirtinantiems duomenimis, įmonei esant nemokiai ir neturinčiai pinigų, įmonės vadovas negalėjo netvarkydamas automobilio ir nepatirdamas didelių išlaidų parduoti automobilį už rinkos vertę. Volvo S8 transporto priemonė nupirkta ir parduota už tą pačią kainą, nes neįsigijus paaiškėjo, kad per didelės išlaidos būtų jo vertės didinimui, todėl buvo nuspręsta parduoti už tą pačią kainą, siekiant atgauti išleistas lėšas ir nepatiriant jokių nuostolių. Pažymi, kad UAB „M.“ iki šiol nėra sumokėjusi BMB „G.“ 17 500 Eur, ir ši aplinkybė nebuvo vertinama teismo, priimant nutartį dėl tyčinio bankroto. Bankroto administratorius į UAB „M.“ reikalavimo taip pat nenukreipė. Apie UAB „M.“ skolą buvęs BMB „G.“ direktorius R. B. informavo naują vadovą parduodamas įmonę. Kaip pažymėta prokurorės 2025 m. vasario 7 d. nutarime, BMB „G.“ turi visas teises ir galimybes kreiptis į teismą pakartotinai ir ginčą išspręsti civilinio proceso tvarka (dėl UAB „M.“ skolos). Suinteresuotas asmuo R. B. nesiekė ir neturėjo tikslo įmonę padaryti nemokia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apyvartinių lėšų trūkumą dengė paskolindamas įmonei 22 000 Eur. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo R. B. nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. buvo suimtas, todėl negalėjo rūpintis įmonės veikla, be to, per visą vadovavimo įmonei laikotarpį neišsimokėjo sau jokio atlyginimo ir dividendų. Įmonė jokio turto neturėjo, parduodant įmonę ji skoloje nebuvo, įmonei skoloje buvo UAB „M.“, o skola A. Š. tik nuo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo. Esant tokioms aplinkybėms suinteresuotas asmuo R. B. prašo prijungti pateikiamus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus ir BMB „G.“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BMB „G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė MB „G.“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „J.“. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarta likviduoti MB „G.“ dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismas, gavęs Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 24 d. pranešimą Dėl sprendimo išbraukimo iš nemokumo administratorių sąrašo, 2024 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-261-1042/2024 atstatydino nemokumo administratorių UAB „J.“ iš BMB „G.“ nemokumo administratoriaus pareigų ir bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė MB „I.“. Iš MB „G.“ bankroto byloje teismo išreikalautos medžiagos nustatyta, kad MB „G.“ buvo įregistruota 2021 m. rugsėjo 20 d. R. B. bendrijos vadovu buvo nuo jos įregistravimo (2021 m. rugsėjo 20 d.) iki 2023 m. gegužės 11 d., o R. D. nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki bankroto bylos mažajai bendrijai iškėlimo.
9. Remiantis MB „G.“ 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentais (pelno (nuostolių) ataskaita) 2022 m. įmonės nuostoliai siekė 3 893 Eur. Įmonė neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Remiantis 2023 m. balandžio 27 d. MB „G.“ buvusio vadovo R. B. pateiktu aiškinamuoju raštu dėl bendrijos 2022 m. finansinės atskaitomybės matyti, kad pats vadovas nurodė, jog 2022 m. pabaigai bendrija turėjo 22 000 Eur skolų tiekėjams, o 6 392,94 Eur veiklos sąnaudos viršijo 3 500 Eur pajamas.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. D. nevykdė apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties įpareigojimų perduoti bendrovės administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7516-793/2023 MB „G“ direktoriui R. D. buvo paskirta 10,00 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2024 m. balandžio 3 d. liudytojo apklausos protokole fiksuota, jog R. D. paliudijo, kad jokių įmonės dokumentų iš R. B. nėra gavęs (nemokumo administratoriaus 2024 m. gruodžio 11 d. papildomai pateikti dokumentai).
11. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „T.“ 2023 m. spalio 19 d. rašto nustatyta, kad transporto priemonei „BMW X1“ techninė apžiūra Lietuvoje buvo atlikta 2022 m. gegužės 10 d., o 2022 m. birželio 4 d. R. B. pagal pirkimo-pardavimo sutartį minėtą automobilį pardavė už 3 100 Eur. VšĮ „E.“ 2023 m. liepos 4 d. pažymoje nurodyta, kad 2012 m. gamybos metų automobilio „BMW X1“ vertė 2022 m. birželio mėnesį buvo apie 9 510 Eur (pareiškimo priedai).
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-219-798/2025 konstatavo, kad 1) nuo 2021 m. pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo BMB „G.“ įsipareigojimai padidėjo nedaug (nuo 22 000 Eur iki 24 940,31 Eur). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. ir paskutine 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti likviduojamos dėl bankroto BMB „G.“ kreditorių reikalavimai sudaro iš viso 24 940,31 Eur, įskaitant antrosios eilės kreditoriaus A. Š. didžiausią 24 362,94 Eur (22 495 Eur skolos ir 1 867,94 Eur palūkanų) finansinį reikalavimą; 2) Kreditorių reikalavimai iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo patenkinti ir nemokumo administratoriui neperduotas bendrijos turtas (pinigai, gauti už parduotas transporto priemones). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė: ar atsakovės perleidimo metu R. B. perdavė R. D. turtą; ar turtas buvo (nebuvo) panaudotas atsakovės interesais bendrijos veikloje prieš ar po bendrijos perleidimo; ar yra priežastinis ryšys tarp turto neperdavimo ir bendrijos nemokumo arba nemokios bendrijos būklės esminio pabloginimo (kuris (ar abu bendrais veiksmais) buvęs vadovas sukėlė tyčinį bankrotą).
Dėl papildomų įrodymų
13. Iš šalių pateiktų papildomų įrodymų su rašytiniais paaiškinimais matyti, kad nemokumo administratorė teikė raštus, kuriais kreipėsi į kitas įmones dėl automobilių kainos nustatymo, o suinteresuotas asmuo R. B. pateikė nuotraukas, sąskaitų išrašus, bendrą informaciją apie automobilį BMW, VMI operatyvaus patikrinimo pažymą, sąskaitas, remonto darbų kalkuliaciją, Klaipėdos apygardos prokuratūros, Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo R. B. (suinteresuoto asmens) atstovo advokato M. K. skundas (reg. Nr. AP-2982) dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. 2025-01-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-05030-25, šiais duomenimis suinteresuotas asmuo R. B. įrodinėja nemokumo administratorės prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepagrįstumą.
14. Nemokumo administratorė savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl suinteresuoto asmens R. B. rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridedamų papildomų duomenų nurodo, jog negalima remtis pridėtais dokumentais kaip įrodymais. Nurodo, jog pridėti dokumentai buvo parengti siekiant įrodyti suinteresuoto asmens poziciją, išdėstytą rašytiniuose paaiškinimuose, o ne atskleisti realią bendrovės finansinę būklę. Tačiau, teismas atsižvelgdamas į tai, kad Civilinis procesas paremtas rungimosi principu, bei pažymėdamas, jog nemokumo administratorės nesutikimas su suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų turiniu savaime nėra pagrindas nesivadovauti pateiktais įrodymais, o rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atmesti proceso dalyvių pateiktus papildomus įrodymus kartu su rašytiniais paaiškinimais, todėl juos priima, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bendrovės nemokumo momento
15. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
16. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje nurodyta, kad bylos duomenys pagrindžia aplinkybes apie tai, kad 2022 m. pabaigoje BMB „G.“ buvo nemoki. BMB „G.“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turtą (pinigus, gautus už 2021 m. spalio 26 d. parduotą transporto priemonę), tačiau nebuvo sumokėjusi pardavėjui 22 000 Eur už 2021 m. spalio 1 d. pirktą transporto priemonę. Suinteresuotas asmuo R. B. iš savo pasirašyto ir JAR pateikto 2022 m. finansinės apskaitos dokumentų rinkinio (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto) žinojo (galėjo žinoti), jog 2022 m. gruodžio 31 d. BMB „G.“ buvo faktiškai nemoki, jos įsipareigojimai kreditoriui A. Š. viršijo bendrijos turto vertę. Todėl daroma išvada, kad BMB „G.“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d.
Dėl tyčinio bankroto požymių
17. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
18. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).
20. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad remiantis BMB „G.“ 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentais (pelno (nuostolių) ataskaita) 2022 m. įmonės nuostoliai siekė 3 893 Eur. Įmonė neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Remiantis 2023 m. balandžio 27 d. BMB „G.“ buvusio vadovo R. B. pateiktu aiškinamuoju raštu dėl bendrijos 2022 m. finansinės atskaitomybės matyti, kad pats vadovas nurodė, jog 2022 m. pabaigai bendrija turėjo 22 000 Eur skolų tiekėjams, o 6 392,94 Eur veiklos sąnaudos viršijo 3 500 Eur pajamas. Byloje nustatyta, kad BMB „G.“ 2022 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki (įsipareigojimai kreditoriui A. Š. viršijo bendrijos turto vertę).
23. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) registruotų duomenų nustatyta, kad BMB „G.“ buvo įregistruota 2021 m. rugsėjo 20 d.; direktoriaus pareigas ėjo – suinteresuotas asmuo R. B. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. (įgaliojimų pradžia) iki 2023 m. balandžio 28 d. (įgaliojimų pabaiga), po to R. D. nuo 2023 m. gegužės 11 d. (įgaliojimų pradžia) iki 2024 m. gegužės 14 d. (įgaliojimų pabaiga). Kadangi nustačius byloje, kad bankrutuojanti bendrija faktiškai buvo nemoki 2022 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad pasibaigus buvusio vadovo R. B. įgaliojimams naujas vadovas R. D. tapo jau nemokios bendrijos vadovu.
24. Byloje nustatyta, kad R. B. perleido savo įmonę - MB „G.“ tik su finansiniais įsipareigojimais kreditoriams kitam asmeniui R. D., kuris tapęs jau nemokios bendrovės vadovu, nesiėmė pareigos inicijuoti bankroto proceso, toliau didino bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, R. B. ir R. D. nevykdė įstatyme jiems numatytos pareigos inicijuoti MB „G.“ bankroto bylos iškėlimą, tokiu būdu bendrovės vadovai iš esmės blogino bendrovės finansinę padėtį. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos MB „G.“ iškėlimo vertintinas kaip sąmoningai blogas bendrovės valdymas ir suteikia pagrindą pripažinti MB „G.“ bankrotą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
25. Be to, R. D. nevykdė teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties įpareigojimų perduoti bendrovės administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7516-793/2023 BMB „G.“, direktoriui R. D. buvo paskirta 10,00 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 3 d. liudytojo apklausos protokole fiksuota, jog R. D. paliudijo, kad jokių įmonės dokumentų iš R. B. nėra gavęs (nemokumo administratoriaus 2024 m. gruodžio 11 d. papildomai pateikti dokumentai).
26. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog tuo metu, kai suinteresuotas asmuo R. B. buvo MB „G.“ vadovu, bendrijai nuo 2021 m. lapkričio 21 d. priklausė automobilis „BMW X1“, šį automobilį 2021 m. lapkričio 18 d. įsigijo pats vadovas R. B. iš paskutinio šio automobilio savininko Vokietijoje už 4 500 Eur, kadangi automobilis buvo daužtu priekiu. Tačiau, po kelių dienų R. B. šį automobilį priskyrė MB „G.“ turtui pagal vokišką 2021 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį, deklaruodamas, kad automobilį iš ne paskutinio, o priešpaskutinio šio automobilio savininko Vokietijoje už 1 000 Eur (jau nebe už 4 500 Eur) įsigijo MB „G.“. Automobilis nuo 2022 m. kovo mėnesio buvo visiškai suremontuotas, 2022 m. gegužės 10 d. R. B. su šiuo automobiliu praėjo techninę apžiūrą, o 2022 m. birželio 4 d. R. B. su savo sugyventine O. D. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir ši automobilį perleido už 3 100 Eur. Administratoriaus vertinimu, tokio automobilio kainos 2022 metais svyravo nuo 9 500 Eur iki 14 000 Eur.
27. Pareiškimo priedų duomenimis, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatyta, kad R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
28. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „T.“ 2023 m. spalio 19 d. rašto nustatyta, kad transporto priemonei „BMW X1“ techninė apžiūra Lietuvoje buvo atlikta 2022 m. gegužės 10 d., o 2022 m. birželio 4 d. R. B. pagal pirkimo-pardavimo sutartį minėtą automobilį pardavė už 3 100 Eur. VšĮ „E.“ 2023 m. liepos 4 d. pažymoje nurodyta, kad 2012 m. gamybos metų automobilio „BMW X1“ vertė 2022 m. birželio mėnesį buvo apie 9 510 Eur (pareiškimo priedai). Nors R. B. atsiliepime į pareiškimą teigė, kad po 2022 m. gegužės 10 d. vykusios techninės apžiūros, transporto priemonė buvo apgadinta ir tai lėmė jos kainos sumažėjimą, bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nebuvo atliktas joks automobilio rinkos vertės vertinimas, byloje nepagrįstai nuspręsta, kad automobilis turintis techninę apžiūrą atitinka rinkos kainą, o atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra savaime nereiškia, kad automobilis yra rinkos vertės, teismas atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
29. Taip pat nemokumo administratorius nurodė, kad sąmoningai tęsdamas blogą bendrijos valdymą R. B. už kelis kartus mažesnę kainą perleido ir kitą bendrovei priklausiusį automobilį „VOLVO S80“. Šis automobilis pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduotas tik už 400 Eur ir dėl šio nuostolingo pardavimo bendrija prarado ne mažiau kaip 1 000 Eur. VšĮ „E.“ 2023 m. liepos 18 d. pažymoje nurodyta, kad 1999 m. gamybos metų automobilio „VOLVO S80“ vertė 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo apie 1 400 Eur (pareiškimo priedai).
30. Teismas, įvertindamas pagrindinį privataus juridinio asmens tikslą – pelno siekimą ir atsižvelgdamas į tai, jog R. B. savo teiktais duomenimis nepaneigė administratoriaus nurodytų aplinkybių dėl galimai daug didesnės automobilio rinkos vertės, sprendžia, jog tokie R. B. veiksmai lėmė MB „G.“ turto sumažėjimą. Teismo vertinimu, elementari verslo praktika paneigia automobilio „VOLVO S80“ pardavimą už tokią pat kainą, už kurią automobilis buvo bendrijos įsigytas. Akivaizdu, kad R. B. sudarydamas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sandorį, neveikė geriausiais MB „G.“ interesais.
31. Administratorius nurodė, kad 2023 m. kovo 4 d. buvo deklaruotas MB „G.“ priklausiusio kito automobilio „BMW X1“, gamybos metai 2017 m. vasario 14 d., pardavimas į (duomenys neskelbtini) už 1 150 Eur, nors vien šio automobilio detalių kaina rinkoje siekė apie 20 000 Eur.
32. Teismas, įvertindamas transporto priemonės markę ir pagaminimo metus, būklę, nuotraukas, bendrijos ūkinę-komercinę veiklą, administratoriaus pateiktus duomenis apie automobilio detalių kainas, sprendžia, jog R. B. veiksmai parduodant minėtą automobilį už 1 150 Eur nebuvo naudingi įmonei ir jos kreditoriams, kadangi R. B. turėjo siekti patenkinti bendrijos siekį gauti maksimalią naudą iš turimo turto, ir turėjo priimti naudingiausią sprendimą pelningai parduoti automobilį.
33. Apibendrinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. B. būdamas vadovu atliko bendrijos atžvilgiu nenaudingus veiksmus, kuriais bendrijos finansinė padėtis buvo pabloginta, tyčia privesta prie bankroto – sudarius 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. kovo 4 d. transporto priemonių pardavimo sandorius. T. y. pardavus transporto priemones už mažesnę nei rinkoje vyraujančią kainą. Nors R. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad transporto priemonės dėl savo techninės būklės neatitiko rinkoje nustatytų kainų, tačiau teismas nelaiko tai objektyviais duomenimis ir vertina, kad suinteresuoto asmens pateikta kalkuliacija dėl atlikto remonto automobiliui „BMW X1” iš esmės nepaneigia būtent tokiems automobiliams pagal savo prestižą bei populiarumą vartotojų tarpe nustatytų daug didesnių kainų rinkoje).
34. Kaip buvo pažymėta šioje nutartyje, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais vadovo veiksmais. Taigi, R. B., kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties 41 punkte, konstatuojant MB „G.“ nemokumo būseną, MB „G.“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turtą (pinigus, gautus už 2021 m. spalio 26 d. parduotą transporto priemonę), nebuvo sumokėjusi pardavėjui 22 000 Eur už 2021 m. spalio 1 d. pirktą transporto priemonę. Pažymėtina, kad R. B. šios aplinkybės nepaneigia ir nenurodo, kad MB „G.“ turėjo (ir perdavė R. D.) pakankamai turto bei galėjo atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Taigi šiuo atveju R. B., sąmoningai žinodamas apie nesumokėtą 22 000 Eur sumą už 2021 m. spalio 1 d. pirktą transporto priemonę, 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. kovo 4 d. bendrijos atžvilgiu ekonomiškai nenaudingais sandoriais pardavė tris transporto priemones (2 automobilius „BMW X1” markės ir „VOLVO S80“). Šiuo atveju nustatyta, kad bendrijos vadovo R. B. sudaryti transporto priemonių pardavimo sandoriai parduodant transporto priemones už mažesnes kainas nei nustatyta rinkoje lėmė bendrijos finansinės padėties blogėjimą, t. y. bendrija negavo tų pajamų, kuriuos galėtų gauti, pardavus minėtas transporto priemones už didesnes rinkos kainas. Tokie sąmoningi vadovo valdymo veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su įmonės nemokumo būsenos sukėlimu.
Dėl tyčinį bankrotą sukėlusių asmenų
35. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs juridinio asmens bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė.
36. Minėta, kad R. B. mažosios bendrijos vadovu buvo nuo jos įregistravimo (2021 m. rugsėjo 20 d.) iki 2023 m. gegužės 11 d., o R. D. nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2024 m. gegužės 14 d. (įgaliojimų pabaigos).
37. Byloje nustatyta, kad nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir jos nuostoliai augo, todėl dar 2022 metais tuometinis įmonės vadovas (R. B.) privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
38. Juridinio asmens vadovas privalo laiku, tinkamai reaguoti į įmonės nemokumą. Tinkamas, laiku juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas yra svarbi veiksmingo nemokumo proceso užtikrinimo sąlyga, į kilusias juridinio asmens mokumo problemas būtina reaguoti kuo operatyviau, dėl to netinkamas (uždelstas) įmonės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas ar šios pareigos neįvykdymas gali būti pareigos, nustatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrija nemokia tapo 2022 m. gruodžio 31 d. Tuo metu bendrijai vadovavo suinteresuotas asmuo R. B., ir nėra duomenų, kad tuometinis vadovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su nemokumo proceso bendrijai iniciavimu, nors šiai įmonei vadovavo iki 2023 m. gegužės 11 d., tuo pačiu ir kitas bendrijos vadovas R. D. nuo 2023 m. gegužės 11 d., žinodamas, kad bendrija yra nemoki, taip pat neatliko kokių nors veiksmų, susijusių su nemokumo proceso bendrijai iniciavimu. Todėl, teismo vertinimu, tiek R. B., tiek R. D., būdami vadovais, pažeidė jiems nustatytą imperatyvią pareigą inicijuoti nemokiai bendrijai bankroto bylą. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė MB „G.“ bankroto bylą būtent pagal kreditoriaus A. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo.
40. Pripažinus MB „G.“ bankrotą tyčiniu, konstatuotina, kad tą lėmė R. B. ir R. D. sąmoningas priešingas bendrijos ir jos kreditorių interesams valdymas, vadovų fiduciarinių pareigų įmonei (CK 2.87 straipsnis) pažeidimas ir nevykdymas, ekonomiškai nenaudingų sandorių ir sprendimų priėmimas, JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo inicijuoti nemokios bendrovės bankrotą nevykdymas, todėl buvę bendrijos vadovai laikytini asmenimis, kurių veiksmai sukėlė MB „G.“ tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).
41. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
42. Kiti suinteresuotų asmenų ir nemokumo administratoriaus argumentai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl detaliau teismo iš esmės neanalizuojami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Tenkinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „G.“ nemokumo administratoriaus MB „I.“ pareiškimą dėl MB „G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti mažosios bendrijos „G.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį mažosios bendrijos „G.“ bankrotą, yra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti nemokumo administratorę MB „I.“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „G.“ kreditorius apie priimtą nutartį.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.