- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- 2A-2167-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23661-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1062-930/2018 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui T. P. (T. P.) dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į vaiko vardu atidarytą sąskaitą, pavedant disponuoti išlaikymo lėšomis ieškovės motinai. 2017 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovei panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas dukters S. P. atžvilgiu. Ieškovė kiekvieną mėnesį iš atsakovo gauna po 58 Eur, kuriuos perveda jo motina, tačiau toks išlaikymo dydis yra per mažas ir neužtikrina augančio vaiko poreikių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais gyvena bei dirba Ispanijoje. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1351,35 Eur per mėnesį. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, kadangi augina vaikus. Atsakovas vienas išlaiko keturių asmenų šeimą, moka mokesčius už buto nuomą, sumokėjus būsto nuomą likusias lėšas išleidžia maisto produktams ir būtiniausioms šeimos reikmėms, todėl po 190 Eur kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui mokėti jis objektyviai negali.
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais, sutuoktiniu ir jo motina gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Būstas nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai. Šalių dukra turi atskirą kambarį, jai sudarytos geros sąlygos mokytis, ilsėtis ir gyventi. Šalių nepilnametė dukra baigė 7 klases, lankė anglų ir lietuvių kalbų papildomus užsiėmimus, lanko karate būrelį. Mergaitė VTAS specialistei sakė, kad su tėvu bendrauja labai retai, jis jai neskambina, neaplanko. VTAS specialistė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau durų niekas neatidarė, į paliktą prašymą susisiekti atsakovas neatsiliepė. VTAS nurodė, kad prieštarauti ieškinio reikalavimui pakeisti išlaikymo dydį neturi pagrindo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui, nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaiko maistui išleidžia apie 230 Eur per mėnesį, dukters drabužiams išleidžia apie 100 Eur per mėnesį, sporto apranga kainuoja 70 Eur pusmečiui. Mokykloje reikalinga uniforma, kurios kaina 100 Eur, tačiau uniformos kelnes keičia kas 3 mėnesius. Taip pat 50 Eur per mėnesį sudaro dukters dalis už komunalines paslaugas. Mergaitė 2 kartus per savaitę lanko anglų ir ispanų kalbų pamokas. Vienos pamokos kaina - 10 Eur. Dėl stuburo problemų dukrai reikalinga lankyti baseiną, tačiau ieškovė neturi galimybių tai užtikrinti. Mergaitei reikia masažų, brangių vaistų, tepalų, apmokėti reabilitaciją, keliones. Tepalas nugarai kainuoja po 20 Eur per mėnesį, masažas – 50 Eur per mėnesį (vienas kartas – 10 Eur, reikia 2-3 kartų per savaitę), vitaminai nugarai – 18 Eur per mėnesį, skiepai - 80 Eur kas mėnesį. Telefono išlaidos – 20 Eur per mėnesį. Be to, 700 Eur kainavo kelionė į Disneilendą. Minimalios mėnesinės išlaidos vaikui sudaro 300-500 Eur per mėnesį. 190 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui būtų skirtas minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Vaiką išlaikyti padeda ieškovės tėvai, jos vyras ir vyro tėvai. Ieškovė gauna pašalpą iš darbo biržos, turi dvejų metų vaiką, dirbti negali, nes vaikas gavo vietą tik lietuvių darželyje, vaikui jo lankymas kėlė stresą. Už vaiką sausio ir vasario mėnesiais gavo po 30 Eur. Iš darbo biržos tris mėnesius gaus po 270 Eur, kitus tris mėnesius – po 250 Eur, vėliau – po 230 Eur. Ieškovės vyras dirba statybininku, gauna apie 700 Eur algą per mėnesį. Ieškovės mama remia duodama apie 200 Eur per mėnesį. Atsakovo mama penktus metus kas mėnesį perveda po 58 Eur dukters išlaikymui.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovas moka vaikui po 58 Eur per mėnesį, tačiau pavedimus atlieka jo mama. Ispanijoje atsakovas uždirba 1351 Eur per mėnesį. Atsakovas nori rūpintis vaikais, tačiau pinigų tam neužtenka, turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12643-534/2007 nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas T. P. (T. P.) teikia išlaikymą nepilnametei dukrai S. P. periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė J. G..
7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad vien būtinųjų šalių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma. Taigi vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, padidėjo daugiau nei dvigubai.
8. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl galimybės teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas nurodo, kad turi dar du išlaikytinius, kurių išlaikymui, tenkinus ieškinį, nepakaktų gaunamų lėšų. Teismas pažymėjo, kad, priimdamas sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų, atsakovas turėjo įvertinti socialinę riziką, savo galimybes jiems gimus išlaikyti ne tik juos, bet ir dukrą S.. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas mažomis pajamomis. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti. Atsakovas gyvena valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštas, mokami didesni atlyginimai nei Lietuvoje, todėl atsakovas turi didesnes galimybes užsidirbti nei ieškovė.
9. Teismas nurodė, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Be to, tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Teismas pažymėjo, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ieškovė taip pat susilaukė dar vieno vaiko. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo išvadai, kad ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškinį tenkino, iš atsakovo priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 190 Eur per mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir ieškovės pareikštą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas, nustatydamas, kad S. P. vien būtinieji poreikiai siekia 500 Eur per mėnesį, padarė nepagrįstas išvadas ir jomis grindė teismo sprendimą. Ši suma yra neįrodyta, aiškiai dirbtinai išdidinta.
10.2. Teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas sąžiningai pateikė duomenis apie savo pajamas ir išlaidas Ispanijoje. Šiuo atveju teismo sprendimu nustačius padidintą išlaikymą S. P., iš esmės nukentėtų kitų dviejų Ispanijoje gimusių atsakovo vaikų teisės ir interesai. Pirmosios instancijos teismas nesigilino ir netyrė, kokios iš tiesų pajamos yra reikalingos ir kokios skiriamos šiems vaikams išlaikyti.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pagal 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ieškovė kiekvieną mėnesį gauna 58 Eur, kuriuos perveda atsakovo motina, tačiau toks išlaikymo dydis akivaizdžiai per mažas ir neužtikrina augančio vaiko poreikių. Ieškovė geranoriškai prašė atsakovo skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui, nes išaugo vaiko poreikiai, tačiau atsakovas nesutiko, nors pareigą išlaikyti vaiką turi tėvai, o ne kiti asmenys.
11.2. Atsakovas turi pareigą tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukra bei teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą, t. y. nors po 190 Eur per mėnesį. Ši suma patenkintų augančio vaiko vis didesnius poreikius, tuo labiau, kad vaikas mokosi mokykloje, jam reikia daug papildomų išlaidų. Vaikas turi sveikatos problemų, susijusių su stuburu, reikalingi masažai, vaistai. Dėl finansinių sunkumų ieškovei sunku užtikrinti tinkamą gydymą. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo daug mažesnę sumą, negu pati skiria kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas augina dukrą S. P., gimusią (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu jų valdžia dukters atžvilgiu buvo neterminuotai apribota, vaikui nustatyta nuolatinė globa, iš šalių priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant globėjai disponuoti išlaikymui skirtomis lėšomis. 2017 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovei neterminuotas motinos valdžios apribojimas dukters atžvilgiu ir nuolatinė globa panaikinti, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė (vaiko motina) kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškinį grindė padidėjusiais vaiko poreikiais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir padidino atsakovo teiktino išlaikymo dydį iki 190 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad nepilnametės S. P. būtinųjų poreikių suma dirbtinai padidinta, be to, nustačius padidintą išlaikymą, iš esmės nukentėtų kitų dviejų atsakovo vaikų interesai.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (...) Teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad bendrieji nepilnamečio vaiko S. P. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję, vien būtinųjų šalių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Priešingai, nei teigia atsakovas, teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus tiek apie šalių turtinės padėties, tiek vaiko poreikių pokytį, motyvuotai pagrindė iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisiamo išlaikymo dydį, atsižvelgė į konkrečius mergaitės poreikius maistui, aprangai, būsto išlaikymui, mobiliojo ryšio telefono paslaugoms, įvertino ypatingus poreikius, susijusius su sveikata. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, nors mergaitės būtinieji poreikiai įvertinti 500 Eur per mėnesį suma, iš atsakovo priteista mažiau nei pusė, t. y. tik 190 Eur per mėnesį išlaikymo suma.
19. Atsakovo argumentai kad, padidinus išlaikymą dukrai S., nukentės kitų atsakovo vaikų interesai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo argumentais, kad, priimdamas sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų, atsakovas turėjo įvertinti socialinę riziką, savo galimybes jiems gimus išlaikyti ne tik juos, bet ir dukrą S.. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti.
20. Ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas, įvertinę surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė.
21. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.