- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 2-1062-930/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23661-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Agata Aganauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei J. G., ieškovės atstovei advokatei Agatai Aganauskienei, atsakovo atstovui advokatui P. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui T. P. (T. P.) dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė nurodo, jog 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į vaiko vardu atidarytą sąskaitą, pavedant disponuoti išlaikymo lėšomis ieškovės motinai. 2017 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovei panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas dukros S. P. atžvilgiu. Ieškovė kiekvieną mėnesį iš atsakovo gauna po 58 Eur, kuriuos perveda jo motina, tačiau toks išlaikymo dydis yra per mažas ir neužtikrina augančio vaiko poreikių. Šalių dukra mokosi 7 klasėje. Ieškovė nedirba, nes augina 2016 m. gimusią dukrą, gauna vaiko priežiūros išmoką, kuri sudaro apie 140 Eur per mėnesį. Ieškovė su šeima gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Savo vardu nėra įregistravusi jokių nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių. Ieškovei vienai sunku užtikrinti tinkamas vaikui vystytis sąlygas, dukros poreikiai auga, kadangi trūksta lėšų, šalių dukra nelanko papildomų būrelių, negali išvažiuoti į vasaros stovyklą. Ieškovei neužtenka pinigų, todėl ji yra priversta skolintis iš pažįstamų. Atsakovas su dukra nebendrauja, ja nesidomi. Kokios atsakovo gaunamos pajamos, ieškovei nėra žinoma, tačiau jis yra darbingas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad šiuo metu su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais gyvena bei dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1351,35 Eur per mėnesį. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, kadangi augina vaikus. Atsakovas vienas išlaiko keturių asmenų šeimą, moka mokesčius už buto nuomą, kuri sudaro 700 Eur per mėnesį. Keturių asmenų pragyvenimui kiekvieną mėnesį gali skirti 651,35 Eur, t. y. 162,83 Eur vienam asmeniui. (duomenys neskelbtini) aukštesnis pragyvenimo lygis, sumokėjus būsto nuomą likusias lėšas išleidžia maisto produktams ir būtiniausioms šeimos reikmėms, todėl po 190 Eur kiekvieną mėnesį dukters S. P. išlaikymui mokėti jis objektyviai negali. Jei ieškovės pateiktas ieškinys būtų tenkintas, iš esmės pablogėtų ieškovo ir kitų jo nepilnamečių vaikų padėtis, jiems skiriama pinigų suma sudarytų tik po 115,33 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atsakovo šeima imtų skursti, negalėtų patenkinti savų būtinųjų poreikių. Ieškinio reikalavimų tenkinimas būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, per didelė našta atsakovui. Atsakovas neturi galimybės skirti dukters S. P. išlaikymui daugiau nei po 100 Eur per mėnesį, nors ir ši suma viršija atsakovo finansines galimybes. Ieškovė nededa jokių pastangų išlaikyti šalių dukrą, nes šiuo metu nedirba, nors teigia, kad jai nepakanka piniginių lėšų vaikams auginti ir išlaikyti, siekia iš atsakovo mokamų išlaikymo lėšų pragyventi pati ir išlaikyti abu savo vaikus. Nuo 2007 m. ieškovė dukters neišlaikė, ja nesirūpino, tuo tarpu atsakovas mokėjo išlaikymą, kiek leido jo finansinė padėtis. Kadangi negalėjo mokėti visos išlaikymo sumos, Vaikų išlaikymo fondas yra priėmęs sprendimą dėl išmokų išieškojimo, pradėta vykdomoji byla. Išlaikymo sumos dukrai S. P. padidinimas iki 190 Eur per mėnesį dar labiau padidintų atsakovo įsiskolinimą, nes realių galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymo atsakovas neturi. Šiuo metu dukrai S. P. priteistas išlaikymas sudaro beveik 100 Eur per mėnesį, didesnės sumos, turėdamas kitų finansinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių, atsakovas mokėti negali.
Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais, sutuoktiniu ir jo motina gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Būstas nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai. Šalių dukra turi atskirą kambarį, jai sudarytos geros sąlygos mokytis, ilsėtis ir gyventi. Šalių nepilnametė dukra baigė 7 klases, lankė anglų ir lietuvių kalbų papildomus užsiėmimus, lanko karate būrelį. Mergaitė VTAS specialistei sakė, jog su tėvu bendrauja labai retai, jis jai neskambina, neaplanko. VTAS specialistė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau durų niekas neatidarė, į paliktą prašymą susisiekti atsakovas neatsiliepė. VTAS nurodė, kad prieštarauti ieškinio reikalavimui pakeisti išlaikymo dydį neturi pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, nurodo, kad prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui, nustatyti, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaiko maistui išleidžia apie 230 Eur per mėnesį. Dukters drabužiams išleidžia apie 100 Eur per mėnesį. Sporto apranga kainuoja 70 Eur pusmečiui. Mokykloje reikalinga uniforma, kurios kaina 100 Eur, tačiau uniformos kelnes keičia kas 3 mėnesius. 50 Eur per mėnesį sudaro dukters dalis už komunalines paslaugas. Mergaitė 2 kartus per savaitę lanko anglų ir ispanų kalbų pamokas. Vienos pamokos kaina - 10 Eur. Dėl stuburo problemų dukrai reikalinga lankyti baseiną, tačiau ieškovė neturi galimybių tai užtikrinti. Mergaitei reikia masažų, brangių vaistų, tepalų, apmokėti reabilitaciją, keliones. Tepalas nugarai kainuoja po 20 Eur per mėnesį, masažas – 50 Eur per mėnesį (vienas kartas – 10 Eur, reikia 2-3 kartų per savaitę), vitaminai nugarai – 18 Eur per mėnesį, skiepai - 80 Eur kas mėnesį. Telefono išlaidos – 20 Eur per mėnesį. 700 Eur kainavo kelionė į Disneilendą. Minimalios mėnesinės išlaidos vaikui sudaro 300-500 Eur per mėnesį. 190 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui būtų skirtas minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Vaiką išlaikyti padeda ieškovės tėvai, jos vyras ir vyro tėvai. Ieškovė gauna pašalpą iš darbo biržos, turi 2 metų vaiką, dirbti negali, nes vaikas gavo vietą tik lietuvių darželyje, vaikui jo lankymas kėlė stresą. Už vaiką sausio ir vasario mėnesiais gavo po 30 Eur. Iš darbo biržos tris mėnesius gaus po 270 Eur, kitus tris mėnesius – po 250 Eur, vėliau – po 230 Eur. Ieškovės vyras dirba statybininku, gauna apie 700 Eur algą per mėnesį. Ieškovės mama remia duodama apie 200 Eur per mėnesį. Atsakovo mama penktus metus kas mėnesį perveda po 58 Eur dukters išlaikymui.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė prašo minimalaus išlaikymo, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Nepilnametė šalių dukra turi specialių poreikių - turi stuburo problemų, reikia gydytis - būtinas plaukimas, masažai, sportas, reabilitacija. 30 Eur per mėnesį išleidžiama būreliui, 30 Eur per mėnesį kanceliarinėms prekėms – vadovėliams, pratyboms. Parama vaikui turi būti teikiama ne iš kitų asmenų, bet iš tėvo. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo fizinės būklės jis negali dirbti papildomai, tačiau jis nededa tokių pastangų. Savo kitų vaikų specialių poreikių atsakovas nenurodė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovas moka vaikui po 58 Eur per mėnesį, tačiau pavedimus atlieka jo mama. (duomenys neskelbtini) atsakovas uždirba 1 351 Eur per mėnesį. Atsakovas nori rūpintis vaikais, tačiau pinigų tam neužtenka, turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 127).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą S. P. (b. l. 9). 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu jų valdžia dukters atžvilgiu buvo neterminuotai apribota, vaikui nustatyta nuolatinė globa, iš šalių priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant globėjai disponuoti išlaikymui skirtomis lėšomis (b. l. 119-120). 2017 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovei neterminuotas motinos valdžios apribojimas dukters atžvilgiu ir nuolatinė globa panaikinti, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (b.l. 11-13). Šiuo metu mergaitė gyvena su ieškove (b.l. 27-28). Ieškovė prašo pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, kadangi, atsižvelgiant į esamus vaiko poreikius, jis nebėra pakankamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo, ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu iš šalių vaiko išlaikymui buvo priteistos iš viso 700 Lt (202,73 Eur) kasmėnesinės periodinės išmokos. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta ar vaiko poreikiai padidėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.
Ieškovė nurodo, kad dukros maisto poreikiams patenkinti išleidžia apie 300-500 Eur per mėnesį. 230 Eur per mėnesį skiria maistui, nurodo, kad maistu reikia pasirūpinti ne tik namuose, tačiau ir reabilitacijų metu, sporto klubo kelionėse, mokyklos išvykose. Teismo vertinimu daugiau nei pusės minimalios mėnesinės algos suma kiekvieną mėnesį skiriama vieno vaiko maitinimui yra neprotingai didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai kiek dažnai vaikas vyksta į reabilitacijas, išvykas, keliones, todėl nėra galimybės daryti išvadas apie padidintus vaiko maitinimo poreikius.
Ieškovė nurodo, kad mergaitės aprangai reikalinga 100 Eur per mėnesį suma, kad 70 Eur kainuoja sportinė apranga, kuri keičiama kas pusę metų, 100 Eur - mokyklinė uniforma, kurios kelnės keičiamos kas tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra paauglė, kad būtina užtikrinti jos aprangos, avalynės poreikį kiekvienam sezonui, taip pat pirkti uniformą, sportinę aprangą, darytina išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos aprangai yra realios ir būtinos.
Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai būsto išlaikymui – 50 Eur per mėnesį, mobiliojo ryšio telefono paslaugoms - 20 Eur - taip pat yra realios ir protingo dydžio.
Ieškovė nurodė, kad vaikas turi ypatingų poreikių, susijusių su sveikata. Iš į bylą pateiktos epikrizės matyti, kad S. P. diagnozuota jaunatvinė (juvenilinė) stuburo osteochondrozė juosmens srityje, rekomenduoti masažai, periodinė fizinė terapija, pakartotinė reabilitacija (b. l. 118-119). Šis įrodymas pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl būtinybės lankyti baseiną, masažus, vartoti vitaminus, naudoti tepalus. Ieškovė nurodė neturinti finansinių galimybių leisti vaiką lankyti baseiną. Viešai skelbiamais duomenimis baseino treniruotės kainuoja nuo 25 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vienas masažas kainuoja apie 10 Eur, kad jiems išleidžia apie 50 Eur per mėnesį. Šios kainos atitinka viešai skelbiamas. Ieškovė nurodė, kad vitaminai ir tepalai nugarai kainuoja 38 Eur per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė pateikė duomenis apie skiepų nuo meningokoko infekcijos kainas - 81,85 Eur (b. l. 132). Tačiau šie skiepai negali būti pripažinti būtinuoju vaiko poreikiu, kadangi nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, t. y. nėra privalomi. Suprantama, kad vaikui taip pat reikalingi vitaminai ligų profilaktikai, susirgus – vaistai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad išlaidos, susijusios su vaiko sveikatos poreikių tenkinimu siekia iki 100 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad turi būti patenkinti ir vaiko poreikiai higienos prekėms.
Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, papildomo ir kultūrinio ugdymo pomėgiams ir poreikiams. Į bylą pateikta VšĮ sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, patvirtinanti, kad S. P. lanko karate užsiėmimus, už kuriuos per mėnesį moka po 30 Eur (b. l. 130). Ieškovė taip pat nurodė, kad mergaitė du kartus per savaitę lanko ispanų ir anglų kalbos pamokas, kurių viena kainuoja 10 Eur, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Prie laisvalaikio poreikių priskirtinos ir atostogos, stovyklos, kurios taip pat reikalauja papildomų lėšų.
Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vien būtinųjų šalių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma. Taigi vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas padidėjo daugiau nei dvigubai.
2007-12-17 teismo sprendimu iš šalių vaiko išlaikymas priteistas lygiomis dalimis. Nei viena šalis neįrodinėjo, kad ši proporcija turi būti keičiama. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį argumentuoja iš esmės tuo, kad turi kitų išlaikytinių ir neturi pakankamai pajamų didesniam nei priteistas išlaikymui teikti.
Atsakovas pateikė į bylą gimimo liudijimų kopijas, iš kurių matyti, kad po 2007 metais priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo dukrai priteisimo jis susilaukė dar dviejų mažamečių vaikų (b. l. 146, 148). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 140). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nei 2007 metais, nei šiuo metu neturi nekilnojamojo turto (b. l. 137, 182). Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai ar (duomenys neskelbtini) turi turto. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. gruodžio mėnesio algalapį, kuriame nurodyta, kad jo darbo užmokestis yra 1 351,35 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 152). Atsakovas taip pat pateikė terminui iki 2013-02-01 sudarytos būsto nuomos sutarties kopiją, kurioje nurodytas būsto nuomos mokestis - 700 Eur per mėnesį (b. l. 153). Į bylą pateiktais duomenimis atsakovo sutuoktinė nėra valstybinės socialinės apsaugos įmokinės pensijų sistemos ar kitų socialinių pensijų gavėja (b. l. 154).
Atsakovo argumentai dėl galimybės teikti išlaikymą būtiną vaiko poreikiams patenkinti atmestini. Atsakovas nurodo, kad turi dar du išlaikytinius, kurių išlaikymui, tenkinus ieškinį, nepakaktų gaunamų lėšų. Apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi priimdamas sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų atsakovas turėjo įvertinti socialinę riziką, savo galimybes jiems gimus išlaikyti ne tik juos, bet ir dukrą S. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas mažomis pajamomis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti. Atsakovas gyvena valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštas, mokami didesni atlyginimai nei Lietuvoje, todėl atsakovas turi didesnes galimybes užsidirbti nei ieškovė. Pažymėtina, kad atsakovas, nurodydamas, kad jo sutuoktinė nedirba ir jis vienas turi išlaikyti šeimą, nenurodė šios aplinkybės priežasčių, nepateikė duomenų apie tai, kad sutuoktinė yra nedarbinga ar dėl kitų priežasčių negali lygiaverčiai prisidėti prie savo šeimos išlaikymo, tokiu būdu sudarant galimybes atsakovui skirti pakankami lėšų ir savo dukters išlaikymui.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ieškovė taip pat susilaukė dar vieno vaiko (b. l. 10). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 19, 139), Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu nekilnojamojo turto neregistruota (b. l. 19, 138), nebuvo registruota ir 2007 metais priimant spendimą dėl išlaikymo priteisimo (b.l. 182), Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu jos pajamos - 270,19 Eur per mėnesį (b. l. 135-136, 167-171), ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra registruota Darbo biržoje, gaus iki 270 Eur per mėnesį išmokas. Ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo išvadai, kad ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad 2007-12-17, priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė dirbo, jos darbo užmokestis sudarė apie 1110 Lt (321,51 Eur) per mėnesį, neatskaičius mokesčių (b.l. 171-177), taigi jos turtinė padėtis buvo geresnė nei šiuo metu.
Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, tokios kaip ieškovės neprisidėjimas prie vaiko išlaikymo, kol buvo nustatyta nuolatinė globa, neturi įtakos klausimo dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, mokamas po 190 Eur per mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
2007-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui, teisė disponuoti išlaikymui skirtomis lėšomis nustatyta nuolatinei vaiko globėjai. CK 3.190 str. 1 d. numato, kad jei tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise valdo tik šis tėvas arba motina. Vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove, ji skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys, buvo patenkintas visiškai, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 32 Eur žyminio mokesčio ((190,00 Eur - 101,26 Eur) x 12 x 3 proc.).
Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią iš atsakovo valstybės naudai priteisiami 223,35 Eur (b. l. 165-166).
Byloje taip pat susidarė 9,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurie priteisiami iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, CK 3.53, 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12643-534/2007 nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas T. P. (T. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnametei dukrai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė J. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. P. (T. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo T. P. (T. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 223,35 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 35 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.