Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos V. A. skundas dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas V. K., V. K., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė R. V. 2018 m. lapkričio 9 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad tapę pilnamečiais vaikai išreiškė valią patys disponuoti jiems skirtomis lėšomis ir įgyvendinti turtinę teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos V. A. skundas dėl antstolės R. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantės skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

14. Apeliante atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo objektyviai įvertinti bylos aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 2S-489-479/2018, tarp tų pačių bylos šalių jau išspręstas analogiškas ginčas.

15. Byloje nustatyta, kad apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2S-489-479/2018 buvo nagrinėjamas pareiškėjo V. K. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo ir sustabdyti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini), iki bus pašalinti skunde nurodyti trūkumai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi jį atmetė. Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 28 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) antstolė skolininkui priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą įkainojo 42 500 Eur. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį atsižvelgė į tai, kad vykdant išieškojimą buvo areštuota skolininko banko sąskaita, kurioje piniginių lėšų nėra, taip pat skolininkui priklausantis automobilis, kurio buvimo vieta nenustatyta. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad per 6 mėnesius jis turi galimybę padengti susidariusį 8 716,20 Eur įsiskolinimą, teismas konstatavo, jog antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas skolininkui nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Spręsdamas dėl išieškomos skolos dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tinkamai ir reguliariai teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl antstolė pagrįstai nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas bus perskaičiuotas tik skolininkui pateikus duomenis apie išlaikymo mokėjimą vykdomajame rašte nurodytai išlaikymo lėšų tvarkytojai. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo vaikai šiuo metu yra pilnamečiai, tačiau prašymo dėl išieškotojos pakeitimo vykdymo procese iki pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų jie nebuvo pareiškę, todėl antstolė pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus tokia tvarka, kokia jie buvo pradėti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Taigi, apeliantės atskirajame skunde nurodytoje ir anksčiau aptartoje nutartyje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti antstolės 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo ir sustabdyti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini), iki bus pašalinti skunde nurodyti trūkumai. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2S-489-479/2018 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad V. K., V. K. ar V. A. būtų pateikę antstolei prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir nurodę iš skolininko išieškotas lėšas pervesti tiesiogiai V. K. ir V. K., antstolės procesinis sprendimas dėl vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo taip pat nėra priimtas. Todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė pagrįstai tęsia vykdymo procesą tokia pačia tvarka, kokia jis buvo pradėtas.

17. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pradinė išieškotoja V. A. pakeista naujais išieškotojais – V. K., V. K.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis procesinis sprendimas priimtas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) gavus V. K. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir pilnamečiu tapusio vaiko V. K. prašymą įtraukti jį bei jo pilnametę seserį V. K. išieškotojais. V. K. tokio prašymo nepareiškė. Tačiau antstolis, esant pagrindams, vykdymo proceso šalis gali pakeisti ir savo iniciatyva. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad tarp tų pačių bylos šalių jau išspręstas ginčas dėl išieškotojo pakeitimo, kadangi apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2S-489-479/2018 ir šioje nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjami skirtingo pobūdžio ir turinio prašymai, pateikti esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms ir teisinėms situacijoms.

19. Apeliantė teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų motyvų ir tuo pagrindu priimtos ir galiojančios Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

20. Pažymėtina, kad iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad antstolė nepagrįstai pakeitė išieškotoją pareiškėją išieškotojais V. K., V. K., motyvuodama tuo, kad vaikams, kuriems priteistas išlaikymas, suėjo pilnametystė.

21. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20).

22. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 34).

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

24. Sutiktina, kad nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai (CPK 38 straipsnis), pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir gali savarankiškai įgyvendinti savo procesines teises, todėl tėvų atstovavimas pasibaigia (CPK 38 straipsnio 1 dalis) ir pilnametis vaikas gali savarankiškai įgyvendinti teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatymo nustatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Toks teisės normų aiškinimas buvo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009, tačiau vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, sulaukia pilnametystės, savaime nereiškia, kad vykdomojoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išieškotoju esantis tėvas (motina) netenka teisės atstovauti vaiko interesams. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystei šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, vykdymas turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog vykdomojoje byloje pradinė išieškotoja t. y. pareiškėja, pakeista pilnamečiu tapusio vaiko V. K. prašymu (duomenys neskelbtini), o pilnametė V. K. – antstolio iniciatyva ir tai neprieštarauja civiliniame procese įtvirtintoms vykdymo proceso normoms.

27. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja pradinė išieškotoja (mama, tvarkiusi vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise iki jų pilnametystės) pakeista pilnametystės sulaukusiais vaikais (kuriems priteistas išlaikymas) pagrįstai ir teisėtai, laikantis teismų suformuotos praktikos ir nepažeidžiant jokių teisės normų.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolės R. V. priimti patvarkymai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų ar yra priimti ir vykdomi pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atmetus atskirąjį skundus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.