Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu A. T. paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės, visiškai pridėta 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu visa neatlikta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Atsiliepimų į nuteistojo A. T. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. T. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam A. T., baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

6. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi bei padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamoje byloje esantys nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad A. T. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 9 kartus, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu (2 t., b. l. 55-62), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 51-54), remiantis Sodros duomenimis, nepaisant jauno ir darbingo amžiaus, nuteistasis nuo 2018 m. niekur nedirba (2 t., b. l. 82), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2023 m. gruodžio 1 d (2 t., b. l. 83).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. T. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant žymiai mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam A. T. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. T. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 9 mėnesiams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistajam praeityje buvo skirtos ir ne su laisvės atėmimu susijusios bausmės, t. y. laisvės apribojimas ir areštas, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, be to, kaip minėta anksčiau, A. T. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu taikytas lygtinis paleidimas. Taigi nuteistajam buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jis yra pasirengęs keisti savo gyvenimo būdą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, tačiau jis sąmoningai pasirinko ir vėl nusikalsti. Taip pat pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. T. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

10. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu A. T. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu visa paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. T.paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. T.paskirtas bausmes, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

11. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti / netaikyti A. T. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

12. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. T. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant, kadangi, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad A. T. anksčiau paskirtos bausmės, taikytas bausmės vykdymo bei lygtinio paleidimo institutai prevencinio poveikio nepadarė, BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytos pagrįstai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 18 d. pažymą Nr. APD-2024-09122, kuria prašoma priteisti valstybei iš A. T. 118,75 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 191).

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

18. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. T.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (2 t., b. l. 185) nuteistajam A. T. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. T. apeliacinės instancijos teisme yra tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. T. 118,75 Eur (šimtą aštuoniolika eurų 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.