- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- eI3-8004-484/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01029-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
- Pareiškėjas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
dalyvaujant atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundus dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – pareiškėja ar Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21RE-129 ( AG-61/02-2024) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovė ar CPVA) 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. IT02 (toliau – Sprendimas).
Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija pareiškėjos skundą „Dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. IT02 panaikinimo“ tenkino iš dalies: 1) panaikino CPVA Sprendimo dalį, kuria CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001, ir pripažino 69 491,17 Eur netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis; 2) įpareigojo CPVA priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Administracijos vertinimu, CPVA Sprendimas turi būti panaikintas, nes Administracija (toliau – ir Perkančioji organizacija) nepadarė Sprendime nurodyto pažeidimo, o jeigu visgi būtų konstatuotas Perkančiosios organizacijos pažeidimas, CVPA Sprendime nenustatė visų pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 dalį, būtinųjų sudėties elementų, todėl Administracijos atžvilgiu negalėjo būti taikomas finansinio koregavimo mechanizmas, t. y. negalėjo būti taikoma finansinė korekcija
Paaiškina, kad Administracija, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001 „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų su proto ir psichikos negalia plėtra Telšių rajone“ (toliau – Projektas) atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2023 m. gegužės 16 d., Pirkimo Nr. 669669. Pirkimo objektas nebuvo skaidomas į dalis. Administracija su Pirkime laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Logicor“ (toliau – Tiekėjas arba Laimėtojas arba Rangovas) 2023 m. birželio 27 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. S-21263 (toliau – Sutartis). Sutarties vertė – 229 722,87 Eur be PVM, Sutarties kaina – 277 964,67 Eur su PVM. Rangovas ir Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 29 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties susitarė dėl papildomų darbų įsigijimo ir bendros kainos padidinimo iki 300 034,44 Eur su PVM. Sutarties vertė, finansuojama Projekto lėšomis – 277 964,67 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad CPVA Sprendimu Perkančiajai organizacijai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 277 964,67 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 69 491,17 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz. dėl atliekamų Sutarties keitimų). CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, Sprendimu nustatė Perkančiosios organizacijos pažeidimus. CPVA Sprendimo dalyje dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimo konstatuota, kad Administracija pažeidė Reglamento Nr. 1303/2013) 6 straipsnį, o dalyje dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų pažeidimo CPVA konstatavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą. CPVA Sprendimo dalyje „IV. Sprendimas dėl pažeidimo“, nurodė, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, nes Laimėtojo kvalifikaciją vertino ne pagal Pirkimo sąlygas. Pažeidimas konstatuotas dėl to, kad Laimėtojo pateikti dokumentai nepatvirtina atitikimo Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytam reikalavimui.
Pareiškėja skunde pažymi, kad nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju pritaikytas finansinio koregavimo mechanizmas pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentus. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 pateiktu išaiškinimu, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal ES reglamentus taikomas tuomet, kai nustatoma faktinių ir juridinių pagrindų visuma: pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas; antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pareiškėja taip pat remiasi Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintu pažeidimo apibrėžimu ir minėtame LVAT sprendime pateiktu pažeidimo aiškinimu, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas ES (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Nesant nors vieno elemento, pažeidimas negali būti traktuojamas kaip atitinkantis Reglamentą Nr. 1303/2013.
Dėl pirmosios pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio
36 dalį, teisėtumo sąlygos, Administracija teigia, kad prieš nustatant laimėtoją Pirkime Perkančioji organizacija vertino sertifikatą, kuriame buvo nurodyta, kad šiuo sertifikatu (Sertifikatas išduotas 2022 m. liepos 29 d.) UAB „Isolita“ pažymi, jog įvertino aukščiau minėtos įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka toliau nurodyto standarto (ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015) reikalavimus. Sertifikatas galioja šioms veiklos sritims: 1) projektavimui; 2) bendriesiems statybos darbams (ypatingųjų statinių; statiniai gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai); statybos darbų sritys: žemės darbai. Statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai (toliau – Pirminis sertifikatas). Administracija 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė CPVA pranešimą dėl pažeidimo kartu pateikdama ir UAB „Isolita“ 2022 m. liepos 29 d. išduotą atitikties sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Isolita“ pažymi, kad įvertino aukščiau minėtos įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka toliau nurodyto standarto (ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015) reikalavimus. Sertifikatas galioja toliau pateiktoms veiklos sritims: 1) projektavimui; 2) bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams (ypatingųjų statinių; statiniai gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai); statybos darbų sritys: žemės darbai; statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas; stogų įrengimas; apdailos darbai; techninė priežiūra; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas (toliau – Antrinis sertifikatas).
Anot pareiškėjos, CPVA Sprendimo teiginiai, kad abu sertifikatai yra išduoti tų pačių dokumentų pagrindu; toks sutapimas nėra galimas ir kelia abejonių dėl antrojo sertifikato galiojimo, remiasi prielaidomis ir subjektyvia nuomone, kuri nepagrįsta jokiais reikšmingais įrodymais. Pažymi, kad duomenų apie vėliau pateikto sertifikato negaliojimą ar teisės aktų nustatyta tvarka (nu)ginčijimą į nagrinėjamą bylą nėra pateikta. Administracija mano, kad nagrinėjamu atveju CPVA galėjo kreiptis į sertifikatus išdavusią UAB „Isolita“ arba (ir) į Laimėtoją su prašymu pateikti paaiškinimus dėl minėtų sertifikatų sudarymo aplinkybių, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat teigia, kad Antrinis sertifikatas išduotas iki Pirkimo procedūrų pabaigos, o ne po Pirkimo procedūrų pabaigos, kaip nepagrįstai teigiama CPVA Sprendime.
Pažymi, kad pati Komisija CPVA nustatytą pažeidimą pripažino formaliu, nes konstatavo, kad Antrinis sertifikatas, kuris išduotas 2022 m. liepos 29 d., patvirtina aplinkybę, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai taikomi Tiekėjo visoje veikloje visų Administracijos perkamų darbų apimčiai (Komisijos sprendimo 13 lapo 2 pastraipa).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo motyvu, kad nagrinėjama atveju negali būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – LApT) 2021 m. vasario 18 d. nutartyje Nr. e2A-486-553/2021 (toliau – Nutartis) suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis. Nurodo, kad LApT Nutarties 43 punkte konstatavo, jog svarbus ne kvalifikaciją įrodančio sertifikato patikslinimo laikas, o tai, jog kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-898-798/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1037-186/2017). Tiekėjui leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis su pasiūlymu nebuvo pateikęs (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Ministeriet for Forskning, Innovation og Videregående Uddannelser prieš Manova A/S, Nr. C-336/12). Administracijos vertinimu, aukščiau nurodyta LApT teisės taikymo taisyklė tiesiogiai taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes Nutarties 43 punkte nurodytų bylų aplinkybės skyrėsi nuo LApT nagrinėtos bylos aplinkybių, tačiau teisės taikymo taisyklė buvo pritaikyta ir LApT nagrinėtoje byloje.
Nors Komisija sprendime nurodė, jog „nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, nuo kada ieškovė turėjo būti įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas“ (Komisijos sprendimo 13 lapo 1 pastraipa), Administracijos vertinimu, tai yra labai svarbi aplinkybė vertinant CPVA Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kiek tai susiję su nustatytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju CPVA, kuriai buvo pateiktas ir Antrinis sertifikatas, privalėjo vertinti, ar Laimėtojo kvalifikacija visgi buvo įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino, tačiau atmetė argumentus dėl Laimėtojo kvalifikacijos remdamasi tik prielaidomis dėl tariamo Antrinio sertifikato negaliojimo. Dėl Administracijai nežinomų priežasčių Komisija taip pat nevertino, ar Laimėtojo kvalifikacija buvo įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino.
Pareiškėjos teigimu, Antrinis sertifikatas patvirtina, jog Laimėtojo kvalifikacija yra įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino, o tai reiškia, kad Laimėtojo pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytą reikalavimą ir Perkančioji organizacija CPVA Sprendime nurodyto pažeidimo nepadarė. Todėl yra pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą.
Dėl trečiosios pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, teisėtumo sąlygos (pažeidimu turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui) pareiškėja paaiškina, kad dėl pažeidimu padarytos realios ar potencialios žalos Europos Sąjungos biudžetui, jei tokia žala buvo, privalėjo būti pasisakyta CPVA Sprendime, žala negali būti preziuomuojama pagal nutylėjimą. Tvirtina, kad Sprendime net neužsimenama apie tai, kaip Sprendime nurodytu Perkančiosios organizacijos pažeidimu padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui, t. y. nėra vieno iš trijų būtinų pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, sudėties teisėtumo sąlygų. Šios sudėties elementui nesant, nelaikytina, kad padarytas pažeidimas, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo sudėties, o tuo pačiu neteisėtai pritaikytas finansinio koregavimo mechanizmas (finansinės korekcijos taikymas). Pažymi, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui.
Atsiliepimas
Atsakovė CPVA atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjai įtarimas dėl pažeidimo pareikštas dėl to, kad Laimėtojo, po pasiūlymo pateikimo privalomas pateikti UAB „Isolita“ išduotas atitikties sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sertifikatas) nepatvirtina, jog jis galioja specialiesiems statybos darbams, kuriuos pagal Pirkimo sąlygas Laimėtojas turės atlikti.
Paaiškina, kad Laimėtojas, įgyvendindamas Pirkimo sutartį (atlikdamas kapitalinio remonto darbus), turės atlikti gyvenamosios paskirties pastato (esančio adresu (duomenys neskelbtini) specialiuosius statybos darbus. Sprendimu nustatyta, kad Laimėtojas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atliekamiems specialiesiems statybos darbams, numatytiems Pirkimo sąlygose, taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje. Paskelbus Pirkimą, Pirkimo dokumentų reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartui pakeisti nebuvo. Vykdytas supaprastintas Pirkimas atviro konkurso būdu. Aprašyti Pirkimu įsigyjami darbai. Sprendime nurodyta, kad vėlesnis Sertifikatas negali būti vertinamas dėl jo sudarymo aplinkybių ir pateikimo laiko, t. y. vėlesnis Sertifikatas CPVA pateiktas jau po Pirkimo procedūrų pabaigos, išrinkus Laimėtoją ir Pirkimo procedūroms jau pasibaigus. Finansinės korekcijos taikymas buvo apibrėžtas vieningos korekcijos taikymo ir galima Pirkimo procedūrų pabaiga nenustačius nė vieno Laimėtojo. Tai nereiškia, kad dalyvaujant iš viso trims dalyviams pažeidimas turėtų būti vertinamas kitaip, kai tiesiogiai antroje vietoje esantis tiekėjas dėl Perkančiosios organizacijos atrinkto Laimėtojo nepriimtino pasiūlymo, prarado galimybę sudaryti Sutartį sąžiningai varžantis dėl Pirkimo objekto.
Pažymi, kad CPVA neturi pareigos kreiptis ir tikrinti papildomai pareiškėjos pateiktų įrodymų ar formuluoti paaiškinimų už pareiškėją, kai pastaroji teikia savo argumentus CPVA vykdomo tyrimo metu, be to, kai yra akivaizdu, kad Sertifikatui identiškas dokumentas, pateiktas kartu su Projekto vykdytojo 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešimu dėl įtariamo pažeidimo Nr. PR002, yra vėliau atsiradęs dokumentas, kai kitu atveju Laimėtojas, turėdamas įvardytą Sertifikatą, patvirtinantį aplinkos apsaugos standarto taikymą visiems darbams, būtų jį ir pateikęs, nes nėra logiška turėti du identiškus Sertifikatus ir teikti tyčia siauresnės apimties Sertifikatą kvalifikacijai patvirtinti. Papildomai pažymi, kad šiuo atveju pati Perkančioji organizacija, visiškai netikrindama Laimėtojo kvalifikacijos atitikties, šiuos veiksmus turėjo atlikti savalaikiai, aiškinantis dėl Laimėtojo pasiūlymo priimtinumo po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iki Sutarties sudarymo momento, o ne šią pareigą perkelti CPVA. Atsakovės įsitikinimu, kreipimasis į Laimėtoją ar UAB „Isolita“ situacijos vertinimo negalėtų pakeisti, nes kvalifikacijos dokumentų tikslinimas galimas tik Pirkimo procedūrų vykdymo metu, iki jų pabaigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
Dėl LApT 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-486-553/2021 konstatuotų motyvų, kuriais remiasi pareiškėja, atsakovė nurodo, kad patikslintą sertifikatą, remiantis LApT byloje konstatuotais duomenimis, atmesto pasiūlymo tiekėjas pateikė tikslindamas pasiūlymą, iki sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju Sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad Laimėtojas savo kvalifikacijos pasiūlymų vertinimo metu netikslino ir Perkančioji organizacija tokio tikslinimo savo iniciatyva irgi neatliko. Pažymi, kad Komisija sprendime patvirtino ir tai, kad LApT byloje nebuvo sprendžiama, nuo kada ieškovė turėjo būti įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas. Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėja skunde sutapatina kvalifikacijos įgijimo ir jos patvirtinimo sąvokas ir laikotarpius.
CPVA pabrėžia, kad nustačius pažeidimą, vienintelė svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, jog laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų, t. y. Perkančiosios organizacijos sprendimas laimėjusiu Pirkimą pripažinti Laimėtojo pasiūlymą turėjo įtakos sąžiningai tiekėjų konkurencijai ir Pirkimo rezultatui. Tokios Pirkimo procedūrų baigties atveju, kai laimėtoju išrenkamas netinkamas pasiūlymas, Gairėse nustatytas vienas – 25 proc. finansinės korekcijos dydis, kitokio dydžio CPVA parinkti neturi diskrecijos ir teisėto pagrindo.
Dėl skundo argumento, kad teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams, taip pat teismams, sukurti vertinamo administracinio akto motyvus, juos papildyti ar išplėtoti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant jų atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams, atsakovė nurodo, kad šiuo atveju Komisija negalėjo sukurti tokių motyvų, kurie jau egzistuoja teisės aktuose ir kurie buvo pritaikyti Sprendimu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairės), taikymu nėra sukuriami nauji Sprendimo motyvai, o Komisijai sprendime, remiantis LVAT praktika, taikant PAFT ir Gairių nuostatas ir pateikiant motyvus, apibūdinančius finansinio poveikio apibūdinimą tokio pobūdžio pažeidimuose, Komisija ne priskyrė Sprendimui naujus motyvus, kurie nebuvo nurodyti Sprendimu, o nagrinėjo pareiškėjo nurodomų pažeidimo požymių egzistavimą konstatuojant pažeidimą.
CPVA paaiškina, kad Gairių 2.2 lentelės 14 punkto grafoje „Teisinis pagrindimas/susijęs dokumentas“ pateikiamos nuorodos į teisės aktus ir konkrečias teisės normas (nagrinėjamu atveju – Direktyvos 2014/24/ES (toliau – Direktyva) 18 straipsnio 1 dalis ir 56 straipsnio 1 dalis), kurių pažeidimas lemia finansinių korekcijų taikymą. Direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu. Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams. Direktyvos 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys skiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pagal 67–69 straipsnius su sąlyga, kad perkančioji organizacija yra patikrinusi pagal 59–61 straipsnius, jog įvykdytos visos šios sąlygos: a) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, jei taikytina, atsižvelgiant į 45 straipsnį; b) pasiūlymą pateikia konkurso dalyvis, kuris nėra pašalintas pagal 57 straipsnį ir kuris atitinka perkančiosios organizacijos pagal 58 straipsnį nustatytus atrankos kriterijus ir, jei taikytina, 65 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo taisykles bei kriterijus. Taigi, pareiga veikti skaidriai ir prieš skiriant sutartį, patikrinti pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, yra apibrėžta ES teisės akte - Direktyvoje, o ši Direktyvos nuostata yra įgyvendinta VPĮ reglamentavime (17 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalis). Be to, Gairėse aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad už aptariamos pareigos netinkamą įgyvendinimą, yra nustatyta finansinė pataisos norma (korekcija). Taigi, pačiose Gairėse yra aiškus pažeidimo aprašymas, kuomet netinkamai taikomi atrankos kriterijai atrankos etapo metu, dėl ko priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie iš esmės yra netinkami. Jokios kitos aplinkybės, nurodytos ir PAFT 7 priedo 10 punkte, neturi teisinės reikšmės individualizuojant minėto pažeidimo pataisos normą, nes pataisos norma nėra diferencijuota pačiose Gairėse.
Atsiliepimas
CPVA atsiliepime papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismui skundžia Komisijos sprendimą visa apimtimi, nors jis iš dalies jai yra palankus.
Atsakovė skunde nurodo, kad Komisija tinkamai nustatė pažeidimo aplinkybes, tačiau nepagrįstai patį pažeidimą vertino kaip formalų ir suteikė neapibrėžtą teisinę reikšmę aplinkybėms, kurios apibūdina padarytą pažeidimą, tačiau nėra teisiškai reikšmingos taikant Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nustatytą 25 proc. finansinę pataisos normą.
Tvirtina, kad priimdama ginčijamą Sprendimą, CPVA nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias administracinio sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas. Pažymi, kad Komisija nenustatė, jog priimant aptariamą Sprendimą, CPVA nesilaikė VAĮ 10 straipsnyje suformuluotų bendrųjų reikalavimų administraciniam aktui. Teigia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis PAFT ir Gairių nustatytu teisiniu reglamentavimu. Administraciniame ginče nebuvo jokio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą pareiškėjos nurodytais argumentais, o kitų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą Sprendimą ar jo dalį panaikinti PAFT ir Gairių taikymo atžvilgiu, nėra.
Nurodo, kad CPVA Sprendimu nustatyta, jog Laimėtojo pateikti dokumentai nepatvirtina atitikimo Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytam reikalavimui. Laimėtojas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atliekamiems specialiesiems statybos darbams, numatytiems Pirkimo sąlygose, taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje. Paskelbus Pirkimą, Pirkimo dokumentų reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartui pakeisti nebuvo. Vykdytas supaprastintas Pirkimas atviro konkurso būdu. Aprašyti Pirkimu įsigyjami darbai. Sprendime pasisakyta, kad vėlesnis Sertifikatas negali būti vertinamas dėl jo sudarymo aplinkybių ir pateikimo laiko, t. y. vėlesnis Sertifikatas CPVA pateiktas jau po Pirkimo procedūrų pabaigos, išrinkus Laimėtoją ir Pirkimo procedūroms jau pasibaigus. Finansinės korekcijos taikymas buvo apibrėžtas vieningos korekcijos taikymo ir galima Pirkimo procedūrų pabaiga nenustačius nė vieno Laimėtojo.
Pažymi, kad nurodžius visas pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, nereiškia, kad jos visos vienodai teisiškai reikšmingos ir gali lemti kitokios finansinės korekcijos taikymą. Šiuo atveju vienintelė svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, jog laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų, t. y. Perkančiosios organizacijos sprendimas laimėjusiu Pirkimą pripažinti Laimėtojo pasiūlymą, turėjo įtakos sąžiningai tiekėjų konkurencijai ir Pirkimo rezultatui. Tokios Pirkimo procedūrų baigties atveju, kai laimėtoju išrenkamas netinkamas pasiūlymas, Gairėse nustatytas tik 25 proc. finansinės korekcijos dydis, kitokio dydžio CPVA parinkti neturi diskrecijos ir teisėto pagrindo, kurio nenurodo ir Komisija savo sprendime.
CPVA remiasi Gairių 2.2 lentelės 14 punkto grafoje „Teisinis pagrindimas/susijęs dokumentas“ nuostatomis, pažymi, kad pačiose Gairėse yra aiškus pažeidimo aprašymas, kuomet netinkamai taikomi atrankos kriterijai atrankos etapo metu, dėl ko priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie iš esmės yra netinkami. Jokios kitos aplinkybės, nurodytos ir PAFT 7 priedo 10 punkte, neturi teisinės reikšmės individualizuojant minėto pažeidimo pataisos normą, nes pataisos norma nėra diferencijuota pačiose Gairėse. PAFT 7 priedo 10 punktas nustato, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <...>. Pažymi, kad šios aplinkybės reikšmingos Gairių 2.1 lentelės 1, 2, 8, 10, 11, 2.2 lentelės 15, 16, 22 punktų atveju. Minėtuose Gairių punktuose pataisos normos diferencijuojamos priklausomai nuo kiekvienai pataisos normai nurodytų reikšmingų aplinkybių egzistavimo.
CPVA nesutinka su Komisijos sprendime pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos veiksmais padarytas pažeidimas yra formalus. Atkreipia dėmesį, kad pati Komisija Sprendime nurodo, jog pažeidimas atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 sąlygas ir vadovaujasi LVAT praktika, kuria pažeidimas neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Atsakovė pažymi, kad Komisijos sprendime matyti tam tikras motyvavimo paradoksas, teigiant, kad pažeidimas formalus, kurį reiktų suprasti kaip nesukeliantį finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, ir tuo pačiu remiantis LVAT praktika, kuri tokio pobūdžio pažeidimą nelaiko mažareikšmiu. Pažymi, kad esant formaliam pažeidimui Komisija galėjo priimti sprendimą panaikinti finansinę pataisą, konstatuojant, kad padarytas pažeidimas nesukelia finansinių pasekmių Europos Sąjungos biudžetui. Tačiau Komisija, konstatuodama pažeidimą, bet panaikindama Sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos taikymo, įpareigoja CPVA nustatyti tarpinę pataisos normą, kuri Gairėse neegzistuoja ir nėra apsprendžiama esamų aplinkybių, pagal kurias CPVA netgi neturi teisės priimti kitokio dydžio finansinę korekciją nei ji nustatyta Gairėse.
Dėl tarpinės pataisos normos CPVA nurodo, kad pagal naujausią LVAT praktiką (žr. 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023), kuria remiasi pareiškėja, buvo vertinamas pirkimo sąlygos „subrangai perduodamų paslaugų vertė negali viršyti 40 proc.“ teisėtumas. Atsakovė mano, kad šia LVAT praktika negalima remtis tiesiogiai ir vientisai. Minėtame sprendime LVAT mažino finansinę korekciją dėl paties kiekybinio pirkimo sąlygos ribojančiojo poveikio, kurį tokia sąlyga nustato, o ne remdamasis kitomis šalutinėmis aplinkybėmis. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas pažeidimas neturi savyje išreikšto kiekybinio mato, kurį galima būtų lyginti santykyje su tokios pačios rūšies kitu pažeidimu ir dėl to pataisos normą mažinti.
CPVA nesutinka su Komisijos sprendimo teiginiais, jog nepagrįsta aplinkybė, kad pasiūlymus atmetus turėjo būti organizuojamas naujas pirkimas, kaip ir nebuvo vertinta pasiūlymo paaiškinimo galimybė. Paaiškina, kad nustatytas pažeidimas pasireiškė atrankos etapo metu, o ne vėliau, kai pirkimo procedūros pasibaigia sudarius sutartį, nes toks pasiūlymo tikslinimas yra beprasmiškas kaip ir tokiu atveju pirkimo procedūrų formalizavimas ir jų atlikimas bei tiekėjų atranka laikantis pirkimo sąlygų, nes tokiu atveju laimėjusiu galima skelbti bet kurį tiekėją, kuris vėliau gali įrodyti savo pasiūlymo priimtinumą ir tinkamumą. Tokiu atveju pažeidimo niekuomet nebūtų, kaip ir pirkimo procedūrų (ne)teisėtumo. Aplinkybė, kad atmetus visus pasiūlymus, reikėtų rengti naują pirkimą, yra išvestinė iš Pirkimo sąlygų 4.9 papunkčio, kuriuo perkančioji organizacija aktualių dokumentų, patvirtinančių aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaus pateikti tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu. Perkančiajai organizacijai kitų tiekėjų, galinčių būti pripažintais laimėtojais, nepripažinus, išlieka tikimybė, kad nė vienas tiekėjas negalės būti pripažintas laimėtoju. Pažymi, kad svarbesne pažeidimo sunkumui apibrėžti galėtų būti laikoma aplinkybė, kad antroje vietoje esantis tiekėjas nebuvo pripažintas laimėjusiu, taigi buvo pažeista sąžiningos konkurencijos laisvė, tačiau ir tokia aplinkybė neleidžia skirti didesnės pataisos normos nei numatyta Gairėse, taigi tuo labiau jos mažinti.
Tvirtina, kad Gairių 2.2 lentelės 14 punktas jau nustato proporcingą pataisos normą ir ją mažinti galima arba dėl kiekybinės pažeidimo išraiškos lyginant panašios rūšies pažeidimus arba dėl išimtinių aplinkybių, kurios objektyviai pateisintų nukrypimą nuo Gairėse nustatytos pataisos normos. Komisijos sprendime konstatuotos aplinkybės dėl Pirkimo pabaigos atmetus visus pasiūlymus ir pasiūlymo patikslinimo galimybės tarnauja pažeidimo aplinkybių aprašymui, t. y. pažeidimo apibūdinimui, kai pažeidimą nustačius, ne visos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos finansinei korekcijai skirti ir dydžiui nustatyti. Komisijos sprendime konstatuoti motyvai yra atsieti nuo paties finansinės korekcijos dydžio apibrėžimo dėl to, kad Komisija savo sprendime neapibrėžė nei kiek kiekviena aplinkybė gali būti reikšminga didinant ar mažinant finansinės korekcijos dydį, nei kokia konkrečių aplinkybių tiksli skaitinė reikšmė gali būti, mažinant ir kokiu dydžiu finansinę korekciją.
Papildomai nurodo, kad nei PAFT, nei Gairės neapibrėžia, kad jų nuostatos turi būti visuomet perrašomos Sprendime netgi nesant tam teisinio pagrindo, t. y. jeigu tos aplinkybės nei apibrėžia, nei yra teisiškai reikšmingos pažeidimui nustatyti, konstatuoti ir finansinei korekcijai parinkti. Be to, tai, kad ne visos teisiškai nereikšmingos aplinkybės individualiai situacijai nėra aprašytos, nereiškia, kad jos nebuvo vertintos ar, kad esamai situacijai buvo pritaikytas pažeidimo sudėties vertinamasis šablonas neatsižvelgiant į susiklosčiusias pažeidimo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė pabrėžia ir tai, kad Komisijos sprendime nėra nurodoma, kokią konkrečią PAFT ar Gairių nuostatą ar VAĮ teisės normą CPVA, priimdama Sprendimą, pažeidė, dėl ko turėtų būti priimamas naujas sprendimas dalyje dėl finansinės korekcijos taikymo ir koks jis konkrečiai turi būti. Atsakovės vertinimu, Komisijos sprendimo motyvas, kad finansinės korekcijos dydis turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, nei apibūdina, nei pagrindžia pritaikytos finansinės korekcijos galimą nepagrįstumą, kai Komisija dar kartą sau prieštarauja vadovaudamasi LVAT praktika dėl finansinės korekcijos skyrimo pagrindo pakankamumo esant galimam poveikiui Europos Sąjungos biudžetui, pagal kitą LVAT teisminę praktiką atsakovei neturint pareigos tiksliai apskaičiuoti pažeidimu daromų finansinių nuostolių dydžio ir proporcingumo (LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1074-629/2022)).
Mano, kad šiuo atveju Komisija sprendimu nepagrįstai konstatavo Sprendimo turinio nepakankamumą, nes vadovaujantis LVAT praktika Sprendimas turėjo visus turinio elementus ir buvo pakankamai išsamus aplinkybių ir faktų aprašymo atžvilgiu, leido pareiškėjai suprasti jo teisių ir pareigų pasikeitimą, pareiškėjai nustatomas Projekto finansavimo prievoles. Sprendimu nebuvo pažeistos PAFT ir Gairių nuostatos ar VAĮ teisės normos, todėl Komisijos sprendime kvestionuojamų Pirkimo procedūrų pabaigos nesant tinkamų pasiūlymų ir pasiūlymo taisymo galimybės aplinkybės laikytinos neturinčiomis jokios įtakos Sprendimo pagrįstumui.
Pareiškėja Administracija atsiliepime su CPVA skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad CPVA Sprendime nurodė vienintelį motyvą, dėl ko buvo pritaikytas būtent 25 proc. finansinės korekcijos dydis: „laimėtojas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų ir atmetus visų tiekėjų pasiūlymus pirkimas turėjo pasibaigti bei turėjo būti skelbiamas iš naujo, ir jame būtų galėję dalyvauti nauji tiekėjai (VPĮ 29 str. 2 d. 2 p.)“. Pasak pareiškėjos, CPVA teiginys, kad „atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, pirkimas turėjo pasibaigti bei turėjo būti skelbiamas iš naujo, ir jame būtų galėję dalyvauti nauji tiekėjai“, neatitinka tikrovės, nes jei, tarkim, būtų atmestas Laimėtojo pasiūlymas, tai nereiškia, kad kitų dviejų tiekėjų UAB ,,Marstata“ ir UAB ,,Versina“ pateikti pasiūlymai neatitiko Pirkimo sąlygų (2 priedas) 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytam reikalavimui, todėl atmetus Laimėtojo pasiūlymą pirkimas neturėjo pasibaigti ir neturėjo būti iš naujo skelbiamas konkursas.
Pareiškėja nesutinka su CPVA pozicija, kad ji neturi diskrecijos parinkti finansinės korekcijos dydžio. Remiasi LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 (toliau – LVAT sprendimas) pateiktu aiškinimu, kad: finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (51 punktas); Gairėse patikslinama, kad pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, lygiateisiškumą; „<...> nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, tačiau, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (54 p.); „net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio“. Administracijos vertinimu, LVAT sprendime nurodytos ir aukščiau aptartos teisės taikymo taisyklės, kiek tai susiję su finansinės korekcijos taikymu ir dydžiu, taikytinos ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl finansinės korekcijos dydžio nustatymo.
Pareiškėja sutinka su Komisijos išvadomis, jog nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime vadovavosi Gairių 2.2 lentelės 14 punktu ir taikė jame nurodytą 25 proc. finansinę korekciją, iš esmės neatsižvelgdama į jokias kitas aplinkybes bei Sprendime nepateikdama pirmiau aptarto finansinės korekcijos taikymo pagrindimo. CPVA neatliko pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes. Administracijos vertinimu, CPVA netinkamas pareigų atlikimas jos atžvilgiu taikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį buvo sąlygotas netinkamu teisės aktų interpretavimu.
Administracija kritiškai vertintina CPVA skundo teiginius, kad tai, jog ne visos teisiškai nereikšmingos aplinkybės individualiai situacijai nėra aprašytos, nereiškia, kad jos nebuvo vertintos ar, kad esamai situacijai buvo pritaikytas pažeidimo sudėties vertinamasis šablonas neatsižvelgiant į susiklosčiusias pažeidimo aplinkybes. Pažymi, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka ir su CPVA skundo teiginiais, kad jos skunde pareikšti reikalavimai neatitiko teismų praktikoje pripažįstamų aiškumo ir konkretumo reikalavimų. Pažymi, kad Administracija skunde labai aiškiai buvo išdėsčiusi skundo dalyką, t. y. prašė panaikinti CPVA Sprendimą, o, jei Komisija spręstų, kad Administracija padarė pažeidimą, kaip jis yra apibrėžtas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje, panaikinti Sprendimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įpareigoti CPVA per Komisijos nustatytą laiką priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies pareiškėja pažymi, kad Komisija sprendimu įpareigojo CPVA priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o ne sumažinti paskirtos finansinės korekcijos dydį. Pagal Komisijos Sprendimo argumentus CPVA privalo įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, esant pagrindui, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Pažymi, kad finansinių korekcijų tikslas yra susigrąžinti atitinkamo ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą.
Mano, kad CPVA Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos taikymo neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, nes CPVA nemotyvuotai Administracijos, kaip Perkančiosios organizacijos, atžvilgiu pritaikė 25 proc. finansinės korekcijos dydį, dėl to Komisija pagrįstai panaikino CPVA Sprendimo dalį, kurioje CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir pripažino 69 491,17 Eur netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės CPVA atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis jame ir atsiliepime į Administracijos skundą išdėstytais argumentais. Atsakovės atstovas pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl CPVA Sprendimo, kuriuo konstatuoti VPĮ pažeidimai ir už tai pareiškėjai pritaikyta finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė Pirkimą; Pirkimo Nr. 669669; skelbime apie pirkimą, pateikiant informaciją apie ES fondus, nurodoma, kad pirkimas yra susijęs su projektu ir (arba) programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, pateikiami Projekto duomenys: Projektas Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001 ,,Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų su proto ir psichikos negalia plėtra Telšių rajone“ (Komisijos bylos l. 160–173, viešai prieinama: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2023-622167).
Į bylą pateiktos Supaprastinto atviro konkurso sąlygos „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai“, patvirtintos Administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolu Nr. A5-71, pagal kurias Administracija numato įsigyti gyvenamosios paskirties pastato nurodytu adresu kapitalinio remonto darbus, kurie finansuojami ES lėšomis, įgyvendinant Projektą, ir savivaldybės lėšomis; pirkimas atliekamas supaprastinto atviro konkurso būdu (Komisijos bylos l. 20–46).
Tiekėjas pateikė Administracijai 2023 m. gegužės 30 d. pasiūlymą vykdomame Pirkime (Komisijos bylos l. 155, 156, 157–158). Tiekėjo pateiktame jam išduotame Atitikties sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sertifikatas), UAB „Isolita“ pažymi, kad įvertino minėtos įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka nurodyto standarto reikalavimus: ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015, šis sertifikatas galioja toliau pateiktoms veiklos sritims: Projektavimas, Bendrieji statybos darbai (ypatingieji statiniai). Nurodyti statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; statybos darbų sritys: žemės darbai, statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai). Išdavimo data 2022-07-29 (Komisijos bylos l. 113, 150, 153).
Administracijos Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2023 m. birželio 12 d. posėdžio protokolu Nr. A5-122 nutarta patvirtinti viešajam pirkimui Nr. 669669 pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pasiūlymu pripažinti Tiekėjo pasiūlymą, kurio vertė su PVM – 277 964,67 Eur (Komisijos bylos l. 47–48).
Administracija ir Tiekėjas pasirašė 2023 m. birželio 27 d. Sutartį (Komisijos bylos l. 49–62).
CPVA 2023 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi el. paštu į Administraciją, nurodydama, kad laimėtojo pateiktas ISO sertifikatas neapima visų pirkime atliekamų darbų, trūksta: statiniai: kiti inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai; statybos darbų sritys: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas. CPVA prašė pateikti Rangovo sertifikatą ar lygiaverčius dokumentus, įrodančius, kad taikomi standartų reikalavimai ir kitose darbų srityse, kurios nenurodytos pirkimo metu pateiktame sertifikate ISO 14001.
Administracija 2023 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu pateikė atsakymą (toliau – ir Paaiškinimas), paaiškindama, kad pasiūlymą vertino vadovaudamasi griežtai keliamų reikalavimų apimtyje. Reikalavimas atliekamiems statybos darbams (statiniai: gyvenamosios paskirties pastatai; pogrupis –įvairių socialinių grupių asmenims skirti pastatai), taigi, aišku, kad atliekamų statybos darbų sertifikavimo sritis buvo detalizuota gyvenamosios paskirties pastatai; pogrupis - įvairių socialinių grupių asmenims skirti pastatai, neišskiriant konkrečių statybos darbų sričių; rėmėsi teismo praktika byloje Nr. 2-2051-601/2017, kad nėra atskiros kokybės vadybos sistemos (pavyzdžiui, stogų įrengimui ar medžio konstrukcijų statybai), o taikoma bendra sistema visai statybos veiklai (kodas 28), todėl paslaugų teikėjas ir vertino, kaip UAB „X“ kokybės vadybos sistema veikia UAB „X“ veiklos sistemoje pagal kodą 28 (statyba). Nurodė, kad pagrįstai ir teisėtai vadovavosi pirkimo sąlygų
reikalavimais ir pripažino Tiekėjo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio nuostatoms (Komisijos bylos l. 140–144).
CPVA 2023 m. rugsėjo 19 d. Įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 nurodė, jog atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Pirkimas atliktas galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas. CPVA vertinimu, Perkančiosios organizacijos 2023 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu pateiktas paaiškinimas nepaneigia galimo įtarimo dėl pažeidimo. Vertinama, kad Perkančioji organizacija, laimėjusiu pripažindama dalyvį neįsitikinusi jo atitiktimi Pirkimo sąlygų 4.11 papunktyje nustatytam reikalavimui, galimai pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nustatančias, kad laimėjusiu pripažįstamas tik pasiūlymas, atitinkantis pirkimo dokumentuose keliamus, jeigu taikytina, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal VPĮ 48 straipsnį, bei galimai pažeidė VPĮ įtvirtinus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra įgyvendinama, vadovaujantis PAFT 298 punkto nuostatomis, toks pažeidimas negali būti ištaisytas, yra registruojamas įtarimas apie pažeidimą ir pradedamas jo tyrimas (Komisijos bylos l. 106–110).
Administracija 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešime dėl įtariamo pažeidimo (toliau – ir Atsakymas) nurodė, kad teikia Tiekėjo atitikties sertifikatą, atitinkantį Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytą reikalavimą (Komisijos bylos l. 145–148). Šiame Atitikties sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sertifikatas), išduotame Tiekėjui, UAB „Isolita“ pažymi, kad įvertino įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka nurodyto standarto reikalavimus: ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015, šis sertifikatas galioja toliau pateiktoms veiklos sritims: Projektavimas, Bendrieji ir specialieji statybos darbai (ypatingieji statiniai). Nurodyti statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; statybos darbų sritys: žemės darbai, statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai; techninė priežiūra; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas. Išdavimo data 2022 m. liepos 29 d. (Komisijos bylos l. 114, 146).
CPVA 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad vykdant Pirkimą buvo pažeistos ES teisės aktų nuostatos: Reglamento Nr. 1303/2013 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos: VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas (Sprendimo 3.2, 3.3 papunkčiai).
Sprendime išdėstytos įtarimą sukėlusios aplinkybės: Projekto vykdytojas CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai; CPVA nustatė, kad laimėtojo pateiktas, UAB „Isolita“ išduotas, atitikties sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog jis galioja specialiesiems statybos darbams, kuriuos pagal Pirkimo sąlygas laimėtojas turės atlikti; taip pat vertino, kad Projekto vykdytojo pateiktas paaiškinimas nepaneigia galimo įtarimo dėl pažeidimo, nes laimėtojo pateikti dokumentai nepatvirtina atitikimo Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytam reikalavimui. Perkančioji organizacija, laimėjusiu pripažindama dalyvį, neįsitikinusi jo atitiktimi Pirkimo sąlygų 4.11 papunktyje nustatytam reikalavimui, galimai pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Vadovaujantis PAFT 298 punkto nuostatomis, tokie pažeidimai negalėjo būti ištaisyti, todėl užregistruotas įtarimas apie pažeidimą ir pradėtas jo tyrimas.
Sprendime pažymėta, kad pirminiame Sertifikate nurodoma, kad šiuo sertifikatu (išduotas 2022 m. liepos 29 d.) UAB „Isolita“ pažymi, kad įvertino įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka toliau nurodyto standarto (ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015) reikalavimus; Sertifikatas galioja toliau pateiktoms veiklos sritims: 1) projektavimui; 2) bendriesiems statybos darbams (ypatingųjų statinių; statiniai gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai); statybos darbų sritys: žemės darbai. Statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai. Kartu su Atsakymu pateiktas UAB „Isolita“ 2022 m. liepos 29 d. išduotas, atitikties sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Isolita“ pažymi, kad įvertino įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka toliau nurodyto standarto (ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015) reikalavimus; jis galioja toliau pateiktoms veiklos sritims: 1) projektavimui; 2) bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams (ypatingųjų statinių; statiniai gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai); statybos darbų sritys: žemės darbai; statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas; stogų įrengimas; apdailos darbai; techninė priežiūra; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas. Abiejų sertifikatų išdavimo pagrindas (Tiekėjo direktoriaus įsakymas, UAB „Isolita“ vidaus audito rezultatų aktas 2022 m. liepos 22 d. Nr. 1, galiojimo ir išdavimo datos) ir sertifikatų eilės numeriai visiškai sutampa, t. y. abu sertifikatai yra išduoti tų pačių dokumentų pagrindu. Toks sutapimas nėra galimas ir kelia abejonių dėl antrojo Sertifikato galiojimo, atsižvelgiant į tai, kad vėlesnis Sertifikatas išduotas po Pirkimo procedūrų pabaigos, t. y. jau nustačius Pirkimo laimėtoją ir su juo sudariu Sutartį, teikiant Atsakymą į CPVA paklausimą, todėl nebegali būti vertinamas, kaip tinkamas laimėtojo kvalifikacijai pagrįsti, todėl vertintinas tik pirminio Sertifikato turinys, vėlesnio jo atitikmens negalint laikyti aktualiu.
Sprendime pažymėta, kad pirminis Sertifikatas galioja tik daliai laimėtojo veiklos sričių ir negalioja: elektrotechnikos darbams, apsauginės ir priešgaisrinės sistemos, vėdinimo sistemos, šildymo sistemos ir santechnikos darbams, numatytiems Pirkimo sąlygų 9 priedo Žinių kiekių žiniaraštyje, Pirkimo sąlygų 5 priedo Įkainotų veiklų sąraše, Pirkimo sąlygų 2 priedo Techninėje specifikacijoje. Kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo išskirta, kokioje konkrečiai tiekėjo veiklos srityje turi būti laikomasi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto, laimėtojas turėjo pateikti įrodymus, kad toks standartas yra taikomas jo visoje veikloje. Pirminis Sertifikatas įrodo, kad laimėtojas laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto žemės darbams, statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statybai ir montavimui, stogų įrengimui, apdailos darbams, tačiau neįrodo, kad laikosi aplinkos apsaugos vadybos standarto kitose savo veiklose, reikšmingose atliekant Darbus.
Sprendime CPVA padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, nes laimėtojo kvalifikaciją vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėtoju, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.
Sprendime CPVA, vadovaudamasi PAFT 311 punkto, 7 priedo 6 ir 10 punktais, Gairių 2.2 lentelės 14 punkto nuostatomis ir atsižvelgdama į tai, kad laimėtojas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų ir atmetus visų tiekėjų pasiūlymus pirkimas turėjo pasibaigti bei turėjo būti skelbiamas iš naujo, ir jame būtų galėję dalyvauti nauji tiekėjai (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir už pažeidimą taikoma vieninga korekcija, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 277 964,67 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 69 491,17 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Sutarties keitimų) (Komisijos bylos l. 10–19, 115–123, 130–133).
CPVA 2023 m. gruodžio 19 d. Pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą ir teikia Sprendimą (Komisijos bylos l. 9, 111, 112).
Dėl pažeidimo
Institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, atsakomybę, funkcijas ir teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklės (toliau –Taisyklės).
Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis); atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo”, (toliau – PAFT) nustato iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014-09-08 Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką. Įgyvendinančioji institucija įtariamų pažeidimų tyrimus atlieka PAFT 25 skirsnyje (295–329 punktai) nustatyta tvarka.
Pagal PAFT 297 punktą, Įgyvendinančioji institucija įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas: įgyvendinančiosios institucijos nuomone, gali būti ištaisytas vadovaujantis šių Taisyklių 298 punkto nuostatomis (297.1. papunktis); nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (297.2. papunktis); nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 38 punkte (297.3. papunktis).
PAFT 464 punkte nurodyta, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.
Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos, galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d., nuostatos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kaltinama pažeidusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes Pirkimo Laimėtojo kvalifikaciją vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėtoju, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į VPĮ 43 straipsnį, jeigu jis taikomas, nuostatas.
VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad laimėjusiu nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį.
Pareiškėja neigia padariusi pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį. Savo poziciją ji grindžia, be kita ko, LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, kuriame pateiktas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalies nuostatų aiškinimas ir nurodyta, kad pažeidimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas ES (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Nesant nors vieno elemento, pažeidimas negali būti traktuojamas kaip atitinkantis Reglamentą Nr. 1303/2013. Teismas šio teisės aiškinimo nekvestionuoja, tačiau vertins, ar nurodytos būtinos pažeidimo konstatavimui sąlygos egzistavo ir buvo nustatytos nagrinėjamu atveju.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, pažeidimo tyrimo metu CPVA nustatė, kad Tiekėjo pirminis Sertifikatas galiojo tik daliai laimėtojo veiklos sričių ir negaliojo elektrotechnikos, apsauginės ir priešgaisrinės sistemos, vėdinimo sistemos, šildymo sistemos ir santechnikos darbams, numatytiems Pirkimo sąlygų 2, 5, 9 prieduose; laimėtojo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų ir Administracija, neatmetusi pasiūlymo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principus ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Pareiškėja, ginčydama Sprendimo pagrįstumą, tiek skunde Komisijai, tiek skunde teismui atkreipė dėmesį, kad nors pirminiame Sertifikate ir nėra išskirti specialieji statybos darbai, tai nereiškia, kad aplinkos apsaugos vadybos procesai nėra sureguliuoti specialiems statybos darbams, be to, su Atsakymu pateiktas UAB „Isolita“ 2022 m. liepos 29 d. išduotas atitikties sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įmonė atitinka ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 reikalavimus.
VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).
VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.
VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Pagal šios metodikos 7.6 punktą kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.
VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.
Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, jam proporcingi ir atitinkantys pirkimo objektui keliamų reikalavimų visumą, pirkimo objekto specifiką, vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami.
Nagrinėjamu atveju pagal Administracijos patvirtintas Pirkimo sąlygas pirkimo objektas yra gyvenamosios paskirties pastato kapitalinio remonto darbai. Šiuo pirkimu planuojama įsigyti ir kadastrinių matavimų bylų parengimą su atlikta patikra (2.1 papunktis). Pirkimas į dalis neskaidomas (2.2 papunktis). Perkamo objekto tikslesnis apibūdinimas ir reikalavimai jiems nustatyti techninėje specifikacijoje (sąlygų 2 priedas), sutarties projekte (sąlygų 3 priedas), įkainotame veiklų sąraše (sąlygų 5 priedas) ir darbų kiekių žiniaraštyje (sąlygų 9 priedas) (2.3 papunktis). Pasiūlymas turi būti pateiktas visai pirkimo dokumentuose nurodytai darbų ir paslaugų apimčiai (2.4 papunktis).
Pirkimo sąlygų 4.8 punktas nustato, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, nustatytus pirkimo dokumentuose.
Pirkimo sąlygų 4.9 punktas nustato, kad perkančioji organizacija aktualių dokumentų, patvirtinančių kvalifikacijos reikalavimų atitikimą ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus reikalaus pateikti tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu.
Pirkimo sąlygų 4.11 papunktyje nurodyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai ir jų atitikimą patvirtinantys dokumentai: 3 lentelėje nustatyta, kad tiekėjas atliekamiems statybos darbams (statiniai: gyvenamosios paskirties pastatai; pogrupis – įvairių socialinių grupių asmenims skirti pastatai), taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba EMAS ar tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtus standartus, pripažįstamus pagal 2009-11-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Patvirtinantys kvalifikaciją dokumentai: nepriklausomos įstaigos išduotas galiojantis sertifikatas arba lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Priimami ir kiti lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai, kurie patvirtintų, kad tiekėjo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus ir pateikia įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.
Pirkimo sąlygų 4.13 papunktis nustato, kad dokumentai dėl tiekėjo kvalifikacijos bus priimtini po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau tiekėjo kvalifikacija ar aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai turi būti įgyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Pirkimo sąlygų 12.1 papunktis nustato, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą nustato laimėjusiu, jeigu jis tenkina visas šias sąlygas tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir (ar), jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.
Pirkimo sąlygų prieduose pateikiamas Pirkimo objekto, t. y. Administracijos perkamų darbų tikslesnis apibūdinimas: Techninėje specifikacijoje (2 priedas) nurodomi darbai pagal darbų kiekių žiniaraštį: kiemo sutvarkymas, pastato remontas, santechnikos darbai, šildymo sistemos įrengimas, vėdinimo sistema, apsauginė ir priešgaisrinė sistema, elektrotechnika; tokie patys darbai (detalizuojami) nurodyti Darbų kiekių žiniaraštyje (9 priedas) bei Įkainotame veiklų sąraše (5 priedas), į kurį papildomai įtrauktas kadastrinių matavimų bylos parengimas (viešai prieinami: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=709008).
Kartu su pasiūlymu pateiktame UAB „Logicor“ atitikties sertifikate nurodyta, kad šiuo sertifikatu (Sertifikatas išduotas 2022 m. liepos 29 d.) UAB „Isolita“ pažymi, jog įvertino aukščiau minėtos įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė, jog ji atitinka toliau nurodyto standarto (ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015) reikalavimus. Sertifikatas galioja toliau pateiktoms veiklos sritims:1) projektavimui; 2) bendriesiems statybos darbams (ypatingųjų statinių; statiniai gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai); statybos darbų sritys: žemės darbai; statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai.
Kaip matyti, pirminis Sertifikatas galioja tik daliai Laimėtojo veiklos sričių ir negalioja: elektrotechnikos darbams, apsauginės ir priešgaisrinės sistemos, vėdinimo sistemos, šildymo sistemos ir santechnikos darbams, numatytiems Pirkimo sąlygų 9 priedo Žinių kiekių žiniaraštyje, Pirkimo sąlygų 5 priedo Įkainotų veiklų sąraše, Pirkimo sąlygų 2 priedo Techninėje specifikacijoje. Iš esmės ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
Pirkimo sąlygose nebuvo išskirta, kokioje konkrečiai tiekėjo veiklos srityje turi būti laikomasi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto, todėl darytina išvada, kad Laimėtojas su pasiūlymu turėjo pateikti įrodymus, kad toks standartas yra taikomas jo visoje veikloje. Nagrinėjamu atveju su pasiūlymu pateiktas Sertifikatas įrodo, kad Laimėtojas laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto žemės darbams, statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro, medžio) statybai ir montavimui, stogų įrengimui, apdailos darbams, tačiau neįrodo, kad standarto ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 laikomasi (kad sertifikatas galioja) kitose veiklos srityse, t. y. darbų srityse, kurios yra aktualios Administracijos atliktame Pirkime (santechnikos, šildymo sistemos įrengimo, vėdinimo sistemos, apsauginė ir priešgaisrinė sistema, elektrotechnikos darbai). Todėl darytina išvada, kad Laimėtojo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, o Perkančioji organizacija Tiekėjo atitiktimi šiam nustatytam kvalifikacijos reikalavimui neįsitikino (Sertifikato turinys nebuvo pakankamas laimėtojo atitikčiai keliamam reikalavimui nustatyti).
Minėta, kad Administracija Tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams grindžia su Atsakymu pateiktu vėlesniu Sertifikatu ir pažymi, kad reikiama kvalifikacija įgyta iki pasiūlymų teikimo pabaigos. Remiasi LApT 2021 m. vasario 18 d. nutartyje Nr. e2A-486-553/2021 pateiktu išaiškinimu, jog svarbus ne kvalifikaciją įrodančio sertifikato patikslinimo laikas, o tai, jog kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino.
Susipažinus su LApT nutarties Nr. e2A486-553/2021, kuria remiasi pareiškėja, turiniu, matyti, kad joje analizuojamos pirkimo procedūrų vykdymo aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, be to, kaip pagrįstai pažymėjo Komisija sprendime, nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, nuo kada ieškovė turėjo būti įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad Tiekėjo, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, pirminiame Sertifikate nurodytos statybos darbų sritys neapima visų Pirkimo sąlygose (2, 5, 9 prieduose) nurodytų statybos darbų, t. y. Pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktas pirminis Sertifikatas neįrodė jo atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto atitikimo visa apimtimi. Svarbu ir tai, kad patikslintas Sertifikatas buvo pateiktas tik atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą. Kas patvirtina, jog Perkančioji organizacija nevykdė pareigos patikrinti Tiekėjo kvalifikacijos atitikimo Pirkimo sąlygoms net ir po Tiekėjo pripažinimo Laimėtoju, iki Sutarties sudarymo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, CPVA Sprendime pagrįstai darė išvadą, kad tokiu būdu Administracija pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.
Taip pat nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju Administracija, Tiekėjo pasiūlymą ir pateiktą pirminį Sertifikatą vertindama ne pagal Pirkimo sąlygas, tuo pačiu pažeidė ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Skaidrumo principas reikšmingas ir dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą (įskaitant ir alternatyvų, jei tokį pateikti pagal pirkimo sąlygas negalima), ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia. Be to, neskaidrų pasiūlymų vertinimą gali lemti ne tik akivaizdžiai netinkamo pasiūlymo vertinimas atitinkančiu pirkimo sąlygas, tačiau ir neatidus, neapdairus galbūt tinkamo pasiūlymo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516 ).
Lygiateisiškumo principas šiuo aspektu reiškia, kad teikėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Be to, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Tai inter alia nustatytina pagal tai, ar perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, dėl atitinkamo reikalavimo de facto nesuteikė jam reikšmės, esmingai priešingos pradinei lingvistinei jo reikšmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
Teismo vertinimu, pareiškėjos sprendimas pripažinti Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, darė įtaką tinkamo laimėtojo nustatymui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gauti pasiūlymai buvo vertinami nelygiaverčiai. Įvertinus Pirkimo vykdymo faktines aplinkybes, darytina išvada, kad visi tiekėjų pasiūlymai turėjo būti atmesti, o Pirkimas turėjo būti organizuojamas iš naujo ir laimėję galėjo būti paskelbti visai kiti pasiūlymai ir kiti tiekėjai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracijos sprendimas darė tiesioginę įtaką Pirkimo rezultatui.
Pagal VPĮ 45 straipsnio nuostatas, Administracija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų pasiūlymų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju, Administracija neužtikrintų sąžiningos ir lygiavertės konkurencijos bei vienodų galimybių visiems tiekėjams konkuruoti vienodomis viešai paskelbtomis sąlygomis, taip pat tokiais (priešingais) veiksmais būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.
Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius pareiškėjos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018.)
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja padarė nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, pažeidimą. Šis pažeidimas buvo padarytas pareiškėjos veiksmais –jai pripažinus Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Tiekėjo pateiktą pirminį Sertifikatą tinkamu, todėl pažeidimas atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 sąlygas.
Pareiškėja skunde teigia, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jei nėra nustatyta antroji sąlyga – pažeidimu turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui). Administracija skunde nurodo, kad CPVA Sprendime nenurodyta, kaip Sprendime nurodytu Perkančiosios organizacijos pažeidimu padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Pažymi, kad Komisija nustatytą pažeidimą laiko formaliu.
Sutiktina, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo Chambre de commerce ir d’industrie de I’Indre byloje C-465/10, 47 p.).
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022); net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti vertinami kaip formalūs ir mažareikšmiai. Nustatyta, kad laimėtoju pasirinktas tiekėjas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio laimėtojo paskelbimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad pasirinkus netinkamos kvalifikacijos tiekėją laimėtoju kyla rizika tinkamam Sutarties įvykdymui, o tuo pačiu ir ES biudžeto lėšų tikslingam ir efektyviam panaudojimui. Be to, dėl šio pažeidimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, nes, kaip minėta, jei tiekėjo pasiūlymas būtų vertintas laikantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, organizuojant Pirkimą jo dalyje galėjo būti nustatytas kitas galimas laimėtojas.
Dėl finansinės korekcijos dydžio
CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis.
PAFT 311 punkte nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.
PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Taip pat PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <…>“.
Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“ .
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį, todėl institucija, taikanti finansines pataisas už nustatytą pažeidimą, pareigos pagrįsti esant pažeidimu padarytą konkretų finansinį poveikį Sąjungos biudžetui neturi.
Be to, Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.“.
Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ nurodytos pažeidimų rūšys ir nustatytos finansinių pataisų normos, tame tarpe ir Gairių 2.2. „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ lentelės 14 punkte nurodytas pažeidimas ir dėl šio pažeidimo rūšies numatoma konkreti finansinės pataisos norma.
Nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodytą pažeidimą, t. y. Pirkimo laimėtoju pripažintas Tiekėjo pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų: Laimėtojo pateikti dokumentai nepatvirtina atitikimo Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 4.11 papunkčio 3 lentelėje nustatytam reikalavimui. Taip pat įvertintos ir su pažeidimu susijusios aplinkybės: 1) laimėtojas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų ir atmetus visų tiekėjų pasiūlymus pirkimas turėjo pasibaigti bei turėjo būti skelbiamas iš naujo, ir jame būtų galėję dalyvauti nauji tiekėjai (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) už pažeidimą taikoma vieninga korekcija.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi CPVA Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga bei atitinka teisinį reglamentavimą. Aplinkybių ar teisinių pagrindų, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teismas nenustatė. Tokių nenurodė ir Komisija ginčijamame sprendime.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas CPVA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jame nurodytos pažeidimo konstatavimui nustatytos reikšmingos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas, paskirtos finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas teisės normomis. Pagrindo konstatuoti, kad CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra. Tokių trūkumų nenustatė ir Komisija. Atitinkamai, darytina išvada, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo panaikinti CPVA sprendimo dalies dėl finansinės korekcijos taikymo ir įpareigoti CPVA šioje dalyje priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Dėl šių priežasčių Komisijos sprendimas šioje apimtyje panaikintinas, o pareiškėjos skundas dėl CPVA Sprendimo atmestinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Pareiškėjos ir atsakovės skunduose ir atsiliepimuose nurodė ir daugiau argumentų, kurie, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl šiame sprendime dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 21RE-129 ( AG-61/02-2024) dalį, kuria panaikinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. IT02 dalis, kuria viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra pritaikė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001, ir įpareigojo viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 21RE-129 ( AG-61/02-2024) dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. IT02 palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.