- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2606-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05349-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė arba Inspekcija), prašydama atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti; panaikinti Inspekcijos 2020 m. vasario 21 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200221-00012, panaikinti Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200224-00014, panaikinti Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-200224-00015 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė ieškinyje, jog yra 89 kv. m ploto pagalbinės ūkinės paskirties pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), savininkė. Nurodė, jog Pastatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 28 punktu ir 30 punktu, priskirtinas prie neypatingojo statinio kategorijos. Ieškovė 2017 m. atliko Pastato paprastąjį remontą – mansardoje įrengė pertvaras, tokiu būdu padalindama bendrą erdvę į kelias patalpas (toliau - Paprastasis remontas). Įvertinusi nurodytus Pastato įrengimo darbus, atsakovė sprendė, kad Pastate buvo atlikti remonto darbai, kuriems būtinas statybą leidžiantis dokumentas, kurio ieškovė neturėjo. Pažymėjo, kad nurodytomis aplinkybėmis atsakovė priėmė 2020 m. vasario 21 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200221-00012 (toliau – Aktas) ir 2020 m. vasario 24 Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200224-00014 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-200224-00014) bei įpareigojo ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius – demontuoti Pastato mansardoje įrengtas pertvaras, panaikinti įrengtas patalpas ir sutvarkyti statybvietę.
3. Ieškovė teigė, kad Aktu ir Privalomuoju nurodymu atsakovė pripažino, jog Pastatas, nors ir yra neypatingasis, Paprastojo remonto būdu iš nesudėtingojo statinio buvo pertvarkytas į neypatingą statinį. Ieškovė, siekdama Pastato Paprastajam remontui gauti statybą leidžiantį dokumentą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pastaroji nurodė, kad, nurodytomis aplinkybėmis teisės aktai nenumato statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Ieškovei laiku neįvykdžius Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014, atsakovė inicijavo jo priverstinį vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01669 (toliau - Vykdomoji byla). Manė, kad Aktas ir Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-200224-00014 buvo atsakovės priimti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
4. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė Aktu pagrįstai konstatavo, jog Pastatas priskirtinas prie neypatingųjų kategorijos. Tačiau, nepaisant aiškiai išreikštos ir pačios atsakovės pripažintos Pastato kategorijos, Akte nurodyta, kad Paprastuoju remontu, t. y. įrengdama pertvaras, ieškovė pakeitė Pastato kategoriją iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, kadangi toks pakeitimas įgyvendinamas ne remonto, o rekonstravimo būdu. Ieškovė teigė, jog tai, kad atsakovė galėjo klaidingai įvertinti faktines aplinkybes ir priimti neteisėtus Aktą ir Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200224-00014, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nesant tam teisinio pagrindo. Nors Aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, kadangi neturi privalomojo pobūdžio, jis vis dėlto gali sukelti teisines pasekmes.
5. Ieškovė darė išvadą, jog, sprendžiant ginčą, turėtų būti analizuojamas Akto teisėtumas ir pagrįstumas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašymą atnaujinti praleistą terminą grindė savo senyvu amžiumi ir objektyviomis aplinkybėmis, neleidusiomis laiku kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą arba atmesti, kaip nepagrįstą.
8. Atsakovė nurodė, kad atsakovės Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas pagal gautą informaciją dėl statybos darbų teisėtumo, vadovaudamasis Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo nuostatomis, patikrino Pastato statybą ir surašė 2020 m. vasario 20 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-293, kuriame užfiksuota, kad „žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamosios teritorijos.“ Įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017), 130.2 papunkčiu ir 138 punktu, ieškovei, kaip statytojai, surašė: 2020 m. vasario 21 d. Aktą; 2020 m. vasario 24 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200224-00014, kuriame nurodė „Nevykdyti ūkio pastate un. stat. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus savavališkos statybos padarinių šalinimo darbų. Panaikinti paprastojo remonto padarinius – demontuoti įrengtas pertvaras pastato mansardoje, panaikinti įrengtas patalpas. Sutvarkyti statybvietę“; 2020 m. vasario 24 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200224-00015 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-200224-00015), kuriuo įpareigojo ieškovę iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę Pastate, panaikinti Paprastojo remonto padarinius – demontuoti įrengtas pertvaras Pastato mansardoje, panaikinti įrengtas patalpas, sutvarkyti statybvietę.
9. Atsakovė taip pat nurodė, kad Inspekcijos 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. PLI2-166 „Dėl dokumentų siuntimo“ su priedais (el. dokumentas), Aktas ir privalomieji nurodymai registruota pašto siunta išsiųsti ieškovei, įteikti 2020 m. vasario 29 d. Inspekcijoje 2020 m. rugpjūčio 19 d. gautas ieškovės prašymas dėl termino savavališkiems padariniams šalinti pratęsimo. Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200826-00040 terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęstas iki 2020 m. spalio 26 d., sprendimas kartu su 2020 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu Nr. 2D-11788 „Dėl dokumentų siuntimo (duomenys neskelbtini)“, registruota pašto siunta Nr. RN360036500LT išsiųstas ieškovei. Atsižvelgiant į akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos pašto“ siuntų sekimo ekranvaizdžio kopiją, registruota pašto siunta Nr. RN360036500LT įteikta ieškovei 2020 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovės Vilniaus departamentui 2020 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-201110-00208 konstatavus, kad ieškovė Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-200224-00015 neįvykdė, Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-200224-00015 2020 m. gruodžio 9 d. perduotas priverstinai vykdyti antstoliui.
10. Atsakovė atsiliepime į ieškinį papildomai nurodė, kad 2020 m. spalio 29 d. Inspekcijoje gautas ieškovės prašymas, kuriuo pranešta, kad į IS „Infostatyba“ sistemą buvo įkeltas Pastato paskirties keitimo į gyvenamąjį rekonstravimo projektas, kuris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atmestas ir prašyta anuliuoti Aktą. Pateikta nuomonė, kad Aktas surašytas klaidingai, kadangi Akte Pastatas nurodomas, kaip II grupės nesudėtingas statinys, o iš tikrųjų yra neypatingas, nes užstatymo plotas 89 kv. m. Nurodyta, kad ieškovė nori gauti statybos leidimą ūkio paskirties pakeitimui į vienbutį gyvenamą namą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2D-17293 pateikė išaiškinimą, kodėl Aktas surašytas II grupės nesudėtingojo statinio paprastajam remontui, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis, Pastatas iki remonto darbų atlikimo priskirtas II grupės nesudėtingam statiniui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė neginčijo, kad vieno mėnesio terminas atsakovės surašytų dokumentų apskundimui nuo jų gavimo yra pasibaigęs, tačiau prašė teismo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 ginčijimui. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog ieškovė prašė teismo atsižvelgti į ieškovės senyvą amžių ir atitinkamai ribotas galimybes operatyviai įgyvendinti teisės aktais jai laiduojamas teises, bei į jos pastangas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, įteisinant tariamai neteisėto Paprastojo remonto padarinius. Pažymėjo, jog skundžiami dokumentai įteikti ieškovei registruota pašto siunta 2020 m. vasario 29 d., tačiau ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. vasario 22 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams nuo skundžiamų dokumentų įteikimo ieškovei dienos. Manė, kad ieškovės nurodytas procesinis elgesys vertintinas, kaip jos pasirinktas teisių gynybos būdas, o ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo jos valios, ir nesudaro pagrindo praleisto procesinio termino atnaujinimui. Iš ieškovės atliktų veiksmų akivaizdu, kad ieškovė sutiko su atsakovės konstatuotu pažeidimu, ėmėsi savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, t. y. iš esmės neginčijo vykdytų statybų fakto ir apimties. Ir, tik Inspekcijai inicijavus savavališkos statybos padarinių šalinimą priverstine tvarka ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsisakius išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal ieškovės pateiktą prašymą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės surašytų administracinių aktų ginčijimo. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos termino praleidimo priežastys dėl ieškovės amžiaus yra nepagrįstos ir neparemtos jokiais įrodymais. Ieškovė sudarė atstovavimo sutartį, siekdama kreiptis į teismą, todėl nėra aišku, kokios kliūtys jai trukdė atstovavimo sutartį sudaryti, nepraleidžiant procesinio termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Vertino, kad ieškovė praleido vieno mėnesio procesinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, pareikšti reikalavimui dėl Akto ir Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 panaikinimo ne dėl išimtinių, ekstraordinarių ir svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, ir nebuvo jokio pagrindo šio termino atnaujinti.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ginčijo atsakovės konstatuotą savavališką statybą, nesutiko, kad atliktiems Paprastojo remonto darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, manė, kad Inspekcijos surašyti aktai – Aktas ir Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-200224-00014 - surašyti neteisėtai ir be pagrindo. Vertino, jog ieškovės teiginiai, kad jos atliktiems Paprastojo remonto darbams nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, yra nepagrįsti, pateikti, neišanalizavus galiojančių teisės aktų nuostatų dėl privalomumo turėti statybą leidžiantį dokumentą – keičiant Pastato paskirtį, kuomet atliekami Paprastojo remonto darbai. Ieškovė teigė, kad atsakovė klaidingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtus Aktą ir Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200224-00014, ir kad tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nesant tam teisinio pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybė, nagrinėjusi ieškovės per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-100-201218-44472 išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – Prašymas), šį Prašymą, labiausia tikėtina, atmetė dėl tos priežasties, kad ieškovė buvo netinkamai jį suformavusi. Atsakovė papildomai nurodė, jog, patikrinus duomenis IS „Infostatyba“, pastebėjo, kad kartu su Prašymu pateiktame 2020 m. parengtame Pastato Paprastojo remonto projekte nebuvo nurodytas mansardos planas, nenurodyti Pastate įrengti laiptai į mansardą, nenurodyti visų Pastato patalpų plotai. Pastato patalpų plotų bendra suma projekte nurodyta – 64,44 kv. m, t. y. neviršijanti didžiausio 80 kv. m ploto, kurio viršijimas sudaro pagrindą statinį priskirti neypatingojo statinio kategorijai. Be to, Prašymas galėjo būti atmestas ir dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sprendimą atmesti prašymą priėmė, neatsižvelgdama į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.3. papunkčio nuostatas. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atmesti ieškovės prašymą niekaip nepaneigia atsakovės konstatuotos savavališkos statybos aplinkybių ir fakto, taip pat ir nepaneigia atsakovės surašytų skundžiamų aktų teisėtumo.
13. Atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog ieškovė ginčijo atsakovės konstatuotas savavališkos statybos aplinkybes, nesutiko, kad ieškovės atliktais statybos darbais pakeista nesudėtingojo statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą 2002 m. statinio projektą (toliau – statinio projektas), kad Pastato iki ieškovės atliktų paprastojo remonto statybos darbų (palėpės mansardoje įrengimo) bendras plotas buvo 72,20 kv. m, o aukštis – 6,60 m, todėl statinys iki Paprastojo remonto atlikimo buvo priskiriamas II grupės nesudėtingajam statiniui. Aktas surašytas neypatingajam statiniui, atsižvelgiant į Inspekcijos patikrinimo metu nustatytus ir 2020 m. vasario 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-293 užfiksuotus statinio parametrus (statinio aukštį ir pastato plotą, į kurį įskaičiuotas mansardoje įrengtų patalpų plotas) ir atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtintą neypatingojo statinio apibrėžimą, pagal kurį neypatinguoju statiniu laikytinas statinys, kuris nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Taip pat pažymėjo, kad Akto surašymo metu statinio didžiausias plotas, ieškovei įrengus patalpas pastato mansardoje viršijo 80 kv. m, dėl ko, nurodant duomenis Akte apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, buvo nurodyta faktinė šio statinio kategorija – „neypatingas“. Akcentavo, kad bendras plotas pagal atsakovės turimus duomenis – statinio projektą, iki remonto darbų atlikimo buvo - 72,20 kv. m, o juos atlikus - apie 112 kv. m, todėl akivaizdu, kad dėl atliktų paprastojo remonto darbų pakito statinio kategorija, t. y. ieškovė pakeitė pastato kategoriją iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Ieškovė teigė, kad paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, kadangi toks pakeitimas įgyvendinamas ne remonto, o rekonstravimo būdu. Atsakovė su tokias ieškovės teiginiais nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK 293 užfiksuotas greta pagalbinio ūkio pastato pristatytas 8 kv. m ploto (3,2x2,5 m) priestatas bei 13,25 kv. m ploto (5,3x2,5 m) stogu dengta terasa, kurie įrengti, nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant esamo pagalbinio ūkio pastato laikančiųjų konstrukcijų, dėl ko šių statinių įrengimas prie esamo statinio priskirtas naujo statinio statybai. Atsakovė faktinių duomenų patikrinimo metu nenustatė, kad būtų pakeistos statinį laikančiosios konstrukcijos, ir dėl to pakeisti statinio išorės matmenys. Vertino, kad ieškovės atlikti statybos darbai, dėl kurių surašytas Aktas, pagrįstai priskirti Paprastojo remonto darbams, po kurių atlikimo Pastato mansardoje įrengtos patalpos, dėl kurių padidėjo Pastato bendrasis plotas, ir tokiu būdu pakeista statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį.
Šalies argumentai
14. Ieškovės teiginius, kad Paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, kad toks pakeitimas įgyvendinamas rekonstravimo būdu, laikė nepagrįstais. Be to, ieškovė teigė, kad atsakovės surašyti Aktas ir Privalomasis nurodymas PNSD-00-200224-00014 priimti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti. Atsakovės skundžiami aktai surašyti pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis šių aktų surašymo procedūras ir esant Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 14 straipsnio 1 dalyje numatytiems teisiniams pagrindams. Be to, pažymėjo, kad atsakovė savavališką statybą konstatavo, remdamasi rašytiniais įrodymais – faktinių duomenų patikrinimo aktu, nuotraukomis, kadastrinių matavimų bylos duomenimis, planu, statinio projektu, Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašu, Aktu. Tiek Aktas, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsniai, punktas, nurodyti prie šio akto pridėti kiti dokumentai, nuotraukos, statinio schema, tiek privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuose nurodyta privalomojo nurodymo esmė, turinys, teisinis pagrindas, objektas, subjektas ir apskundimo tvarka, surašyti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės skundžiami aktai priimti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir nenurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, ieškovės nuomone, minėti administraciniai aktai prieštarauja bei juos pažeidžia. Taip pat teigė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų administracinių sprendimų, kaip ir neįrodė, jog priimant juos tariamai buvo pažeistos jų priėmimo procedūros.
15. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-200224-00015 atsakovė nurodė, jog, atsakovės pareigūnas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2020 m. vasario 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-200224-00015.
16. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamas panaikinti Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-200224-00015 surašytas, atsakovės pareigūnui konstatavus savavališką statybą, t. y. nustačius, kad ieškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko Pastato Paprastojo remonto darbus, kuriuos atlikus, padidintas statinio bendras plotas (nuo 72,20 kv. m iki apie 112 kv. m) ir tokiu būdu nesudėtingo pastato kategorija pakeista į neypatingąjį pastatą, ir surašius savavališkos statybos aktą. Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00-200224-00015 yra aiškiai nurodytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, t. y. aiškiai ir suprantamai nurodyti įpareigotini atlikti veiksmai, nurodytas privalomojo nurodymo teisinis pagrindas, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, pasekmės jo neįvykdžius, nurodyta šio akto apskundimo tvarka.
17. Taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamo administracinio sprendimo, ar kad buvo pažeistos jo priėmimo procedūros, taip pat ieškovė neįrodė, kad jis priimtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir nenurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, ieškovės nuomone, šis administracinis aktas prieštarauja ir juos pažeidžia.
Šalies argumentai
18. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintame ieškinyje pateiktus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo jau išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
19. Atsakovės atstovė Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė iš esmės tapačius atsiliepimo į ieškinį argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10195-433/2021 ieškinį atmetė.
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog terminas ieškiniui paduoti praleistas iš esmės dėl ieškovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Ieškovė vienintelę priežastį dėl termino praleidimo nurodė savo senyvą amžių, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, amžius negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Papildomai pažymėjo, jog ginčo aktai atsakovei įteikti 2020 m. vasario 29 d., o į teismą ieškovė kreipėsi 2021 m. vasario 22 d., t. y. praėjus beveik metams. Šį laiko tarpą pirmosios instancijos teismas laikė pakankamai ilgu.
22. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovės atliktiems Pastato remonto darbams (padidinus Pastato plotą daugiau nei 80 kv. m) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą yra privalomas, todėl padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai konstatavo savavališką statybą.
23. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00- 200224-00015 bei Aktas surašyti atsakovės pareigūnų pagrįstai, t. y. konstatavus savavališką statybą – nustačius, kad ieškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko Pastato Paprastojo remonto darbus, kuriuos atlikus, buvo padidintas statinio bendras plotas nuo 72,20 kv. m iki apie 112 kv. m, tokiu būdu nesudėtingo pastato kategorija pakeista į neypatingąjį pastatą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktas nesudėtingą statinį apibrėžia, kaip paprastos konstrukcijos pastatą, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys).
24. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, jog Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00-200224-00015 aiškiai nurodytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas (aiškiai ir suprantamai nurodyti būtini atlikti veiksmai, nurodytas privalomojo nurodymo teisinis pagrindas, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, pasekmės, akto apskundimo tvarka). Pažymėjo, jog ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad atsakovė negalėjo ir/ar neturėjo teisės priimti skundžiamo administracinio sprendimo, ar kad buvo pažeistos jo priėmimo procedūros, ar priimtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-200224-00015 surašytas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, bei esant Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytam teisiniam pagrindui, todėl laikė jį pagrįstu ir teisėtu bei sprendė, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo jį naikinti, t. y. nesant bent vienam ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytam akto panaikinimo pagrindui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Aktu nustatyta ir patvirtinta, kad Pastatas yra priskirtinas neypatingojo kategorijai; pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis Pastato plotas sudaro 89 kv. m, t. y. daugiau nei 80 kv. m, tai patvirtina Pastato neypatingąją kategoriją, Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktu ir 30 punktu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pastatas priskirtinas nesudėtingojo kategorijai.
25.2. Civilinėje byloje ginčijamas Aktu ir Privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-00-200224-00014 konstatuotas pertvaros įrengimas Pastato mansardoje ir tokiu būdu bendros erdvės išskyrimas į kelias. Tokiu techniniu sprendimu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti sukurtas papildomas Pastato plotas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pastato plotas padidėjo, o Pastato kategorija buvo pakeista iš nesudėtingojo į neypatingąjį.
25.3. Ieškovė ėmėsi būtinų veiksmų, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti atsakovės nustatytą pažeidimą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, statybą leidžiantis dokumentas neturėjo būti išduotas. Pastato projekto rengimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas užtruko dėl visuotinai paskelbtos ekstremaliosios padėties (COVID-19). Taigi, ieškovė Akto ir Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 apskundimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.
25.4. Pastato aktualus plotas yra 89 kv. m, kuris užfiksuotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Šis įrašas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsniu, laikomas teisingu ir išsamiu, kadangi nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Ir pati atsakovė Aktu pagrįstai konstatavo, kad Pastatas priskirtinas prie neypatingųjų kategorijos.
25.5. Neteisinga ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pastato plotas galėjo būti mažesnis. Pastarasis teiginys atsakovės ir pirmosios instancijos teismo buvo grindžiamas dar 2002 metais parengtu projektu, kurio pagrindu Pastato statyba buvo pradėta ir užbaigta 2004 metais. Tačiau akivaizdu, kad Pastato projektas galėjo būti koreguojamas eigoje, o statybą užbaigus, buvo patvirtintas statybos užbaigimą patvirtinantis aktas ir jo pagrindu viešajame registre buvo užfiksuotas namo 89 kv. m plotas. Būtent tai yra pirminis ir oficialus šaltinis, leidžiantis spręsti, kad Pastatas priskirtinas būtent neypatingųjų statinių kategorijai.
25.6. Civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl Paprastojo remonto – Pastato mansardoje įrengtos pertvaros įrengimo, teisėtumo. Toks techninis sprendimas, kai bendra mansardos erdvė buvo padalinta į kelias, negalėjo nei padidinti, nei sumažinti bendrojo Pastato ploto, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Paprastojo remonto Pastato plotas galėjo padidėti, ar tokiu būdu galėjo būti pakeista Pastato kategorija. Nepaisant aiškiai užfiksuotos ir pačios atsakovės pripažintos Pastato kategorijos, Akte nurodoma, kad Paprastuoju remontu, t. y. įrengus mansardos pertvaras, ieškovė pakeitė Pastato kategoriją iš nesudėtingojo į neypatingąją. Paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, kadangi toks pakeitimas įgyvendinamas ne remonto, o rekonstravimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido 1 mėnesio Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 apskundimo terminą, tačiau, atsisakydamas šį terminą atnaujinti, nepakankamai įvertino jo praleidimo priežastis. Nepaisant savo garbingo amžiaus (gimusi 1938 m. kovo 1 d.), gavusi Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-200224-00014, ieškovė be nebūtino delsimo ėmėsi savavališkų statybų padarinių įteisinimo procedūros. Tam jai reikėjo surasti projektuotoją, kuris projektą suderintų su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tačiau nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas reikšmingai apribojo šios procedūros atlikimo galimybę bei jos terminus.
Atsiliepimas
26. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės atliktus statybos darbus, nes, ieškovės nuomone, Pastatas buvo neypatingas ir jos atliktiems statybos darbams nereikėjo statybą leidžiančio dokumento.
26.2. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, pagal gautą informaciją dėl statybos darbų teisėtumo, vadovaudamasis Statybos įstatymo ir Priežiūros įstatymo nuostatomis, patikrino Pastato statybą ir surašė 2020 m. vasario 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-293, kuriame užfiksuotos jau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės. Įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 130.2 papunkčiu bei 138 punktu, ieškovei, kaip statytojai, surašė Aktą, kuriame konstatavo, kad II grupės nesudėtingas statinys paprastojo remonto metu pertvarkytas į neypatingąjį, Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-2000224-00014 panaikinti Paprastojo remonto padarinius – demontuoti įrengtas pertvaras pastato mansardoje, panaikinti įrengtas patalpas, sutvarkyti statybvietę, ir Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-200224-00015 panaikinti Paprastojo remonto padarinius – demontuoti įrengtas pertvaras Pastato mansardoje, panaikinti įrengtas patalpas bei sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
26.3. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jos atliktais statybos darbais pakeista nesudėtingojo statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą 2002 m. Pastato projektą, parengtą R. B. projektavimo įmonės (toliau – statinio projektas), kad Pastato iki ieškovės atliktų paprastojo remonto statybos darbų (palėpės mansardoje įrengimo) bendras plotas buvo 72,20 kv. m, o aukštis – 6,60 m, todėl, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 2 lentelės 2 punkto nuostatomis, statinys iki paprastojo remonto atlikimo pagrįstai buvo priskirtinas II grupės nesudėtingajam statiniui. Aktas surašytas neypatingajam statiniui, atsižvelgiant į atsakovės patikrinimo metu nustatytus ir 2020 m. vasario 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-293 užfiksuotus statinio parametrus (statinio aukštį ir Pastato plotą, į kurį įskaičiuotas mansardoje įrengtų patalpų plotas) ir atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtintą neypatingojo statinio apibrėžimą, pagal kurį neypatinguoju statiniu laikytinas statinys, kuris nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Pažymėtina, kad šio akto surašymo metu statinio didžiausias plotas, ieškovei įrengus patalpas pastato mansardoje, viršijo 80 kv. m, dėl ko nurodant duomenis Akte, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, buvo nurodyta faktinė šio statinio kategorija – „neypatingas“. Bendras plotas pagal byloje pateiktus duomenis, kuriais ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, iki remonto darbų atlikimo buvo 72,20 kv. m, o juos atlikus – apie 112 kv. m, todėl akivaizdu, kad dėl atliktų Paprastojo remonto darbų pakito statinio kategorija, t. y. ieškovė pakeitė Pastato kategoriją iš nesudėtingojo į neypatingąjį.
26.4. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija. Šio ginčo atveju 2020 m. vasario 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK 293 užfiksuotas greta pagalbinio ūkio pastato pristatytas 8 kv. m ploto (3,2x2,5 m) priestatas bei 13,25 kv. m ploto (5,3x2,5 m) stogu dengta terasa, kurie įrengti nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant esamo pagalbinio ūkio pastato laikančiųjų konstrukcijų, dėl ko šių statinių įrengimas prie esamo statinio, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.2 punkte nurodytais reikalavimais, priskirtas naujo statinio statybai. Atsakovė faktinių duomenų patikrinimo metu nenustatė, kad būtų pakeistos statinį laikančiosios konstrukcijos, ir dėl to pakeisti statinio išorės matmenys. Ieškovės atlikti statybos darbai, dėl kurių surašytas Aktas, pagrįstai priskirti paprastojo remonto darbams, po kurių atlikimo Pastato mansardoje įrengtos patalpos, dėl kurių padidėjo Pastato bendrasis plotas, ir tokiu būdu pakeista statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės argumentai, kad paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, kad toks pakeitimas įgyvendinamas rekonstravimo būdu, yra nepagrįsti.
26.5. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė ieškovei išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vertintini kritiškai, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi ieškovės per IS „Infostatyba“ 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktą Prašymą, jį atmetė dėl to, kad ieškovė buvo netinkamai jį suformavusi, ir todėl nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 d. 5 punktą ir pagal STR 1.05.01:2017 3 priedą leidimas atlikti ūkio pastato paprastąjį remontą neišduodamas. Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“, pastebėtina, kad kartu su Prašymu pateiktame 2020 metais parengtame Pastato Paprastojo remonto projekte nebuvo nurodytas mansardos planas, nenurodyti Pastate įrengti laiptai į mansardą, nenurodyti visų Pastato patalpų plotai. Pastato patalpų plotų bendra suma projekte nurodyta – 64,44 kv. m, t. y. neviršijanti didžiausio 80 kv. m ploto, kurio viršijimas sudaro pagrindą statinį priskirti neypatingojo statinio kategorijai. Be to, Prašymas atmestas ir dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė sprendimą atmesti prašymą priėmė, neatsižvelgdama į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.3. papunkčio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atmesti ieškovės prašymą nepaneigia atsakovės konstatuotos savavališkos statybos aplinkybių ir fakto, taip pat ir nepaneigia atsakovės surašytų skundžiamų aktų teisėtumo.
26.6. Ieškovė, nesutikdama su tuo, kad skundžiamu sprendimu ieškinio pateikimo terminas nebuvo atnaujintas, nurodo, kad priežastys yra pakankamai svarbios ir terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovės valios, ir nesudaro pagrindo praleisto procesinio termino atnaujinimui. Iš ieškovės atliktų veiksmų, pavyzdžiui, dėl termino pratęsimo, akivaizdu, kad ieškovė sutiko su Inspekcijos konstatuotu pažeidimu, ėmėsi savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, t. y. iš esmės neginčijo vykdytų statybų fakto ir apimties. Ir tik atsakovei inicijavus savavališkos statybos padarinių šalinimą priverstine tvarka ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsisakius išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Prašymą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės surašytų administracinių aktų ginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
28. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
29. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos 2020 m. vasario 21 d. surašytas Aktas, kuriame nustatyta, jog: „II grupės nesudėtingas statinys paprastojo remonto metu pertvarkytas į neypatingą statinį“. Atsakovė 2020 m. vasario 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-200224-00015, kuriame nurodė nevykdyti ūkio pastate, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus savavališkos statybos padarinių šalinimo darbų; panaikinti paprastojo remonto padarinius – demontuoti įrengtas pertvaras pastato mansardoje; panaikinti įrengtas patalpas ir sutvarkyti statybvietę. Patikrinus ginčo pagalbinio ūkio pastato statybą, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 20 d. atsakovės buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-293, kuriame užfiksuota, kad „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamosios teritorijos. Sklypas suformuotas, atlikus kadastrinius matavimus. Sklypo posūkių taškuose riboženkliai neišlikę. Patikrinimo metu sklype statybos darbai nevyko. Užfiksuotas pagalbinio ūkio pastatas – 11,30 x 7,70 m (statinio projekte – 10,80 x 7,20 m), prie jo pristatytas priestatas 3,2 x 2,5 m bei stogu dengta terasa 5,3 x 2,5 m. Statinio aukštis iki karnizo apie 4,3 m, iki kraigo apie 6,3 m. Pagalbiniame pastate atliktas paprastasis remontas – pastatas apšiltintas bei aptinkuotas iš išorės, įrengti laiptai į pastogę, pastogėje įrengtos pertvarinės sienos. Pagalbinio ūkio pastato statybai (be priestato bei terasos) parengtas projektas 2002 m. birželio 3 d. suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto plėtros ir urbanistikos skyriuje. Pagalbinio ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 89 kv. m), registruotas nekilnojamojo turto registre, jam surašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 101(11.4)-33.4.“. Inspekcijos 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. PLI2-166 „Dėl dokumentų siuntimo“ su priedais Aktas ir privalomieji nurodymai registruota pašto siunta išsiųsti ieškovei ir įteikti 2020 m. vasario 29 d. sūnui S. B. Atsakovė 2020 m. lapkričio 10 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-201110-00208 konstatavo, kad ieškovė Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-200224-00015 neįvykdė, todėl Privalomasis nurodymas PNSSP-00-200224-00015 2020 m. gruodžio 9 d. buvo perduotas priverstinai vykdyti antstoliui.
30. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog praleistas ieškinio padavimo terminas, ir nenustatęs pagrindų jam atnaujinti, bei konstatavęs, kad Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00- 200224-00015 bei Aktas surašyti atsakovės pareigūnu pagrįstai ir aiškiai nurodytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, ieškinį atmetė.
31. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei pateiktomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pastatas priskirtinas nesudėtingojo kategorijai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pastato plotas padidėjo, o Pastato kategorija buvo pakeista iš nesudėtingojo į neypatingąjį, kadangi pertvaros įrengimu Pastato mansardoje ir tokiu būdu bendros erdvės išskyrimu į kelias, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti sukurtas papildomas Pastato plotas. Taip pat teigia, kad Akto ir Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 apskundimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi Pastato projekto rengimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, statybą leidžiantis dokumentas neturėjo būti išduotas) užtruko dėl visuotinai paskelbtos ekstremaliosios padėties (COVID-19). Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre Pastato plotas užfiksuotas 89 kv. m, nenuginčytas, pati atsakovė patvirtino, kad Pastatas priskirtinas neypatingųjų kategorijai. Teigia, jog neteisinga ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pastato plotas galėjo būti mažesnis, nes teismas rėmėsi senu 2002 metų projektu, o VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registras, kaip oficialus šaltinis, patvirtina, kad Pastato plotas yra 89 kv. m. Be to, civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl Paprastojo remonto – Pastato mansardoje įrengtos pertvaros įrengimo, teisėtumo. Paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, kadangi toks pakeitimas įgyvendinamas ne remonto, o rekonstravimo būdu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido 1 mėnesio Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 apskundimo terminą, tačiau pažymi, kad atsisakydamas šį terminą atnaujinti, nepakankamai įvertino jo praleidimo priežastis.
32. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir teigia, jog ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jos atliktais statybos darbais pakeista nesudėtingojo statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija. Apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė ieškovei išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vertina kritiškai, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi ieškovės per IS „Infostatyba“ 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktą Prašymą, jį atmetė dėl to, kad ieškovė buvo netinkamai jį suformavusi. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovės valios, ir nesudaro pagrindo praleisto procesinio termino atnaujinimui.
Dėl Inspekcijos Akto ir privalomųjų nurodymų teisėtumo bei pagrįstumo.
33. Ieškovė, ginčydama Inspekcijos Akto ir privalomųjų nurodymų teisėtumą bei pagrįstumą, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pastatas priskirtinas nesudėtingojo kategorijai, kad Pastato plotas padidėjo, o Pastato kategorija buvo pakeista iš nesudėtingojo į neypatingąjį, kadangi pertvaros įrengimu Pastato mansardoje ir tokiu būdu bendros erdvės išskyrimu į kelias, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti sukurtas papildomas Pastato plotas.
34. Teisėjų kolegija vertina, jog nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovės atliktais statybos darbais nebuvo pakeista nesudėtingojo statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendras plotas pagal byloje pateiktus duomenis (pagal statinio projektą), kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iki remonto darbų atlikimo buvo 72,20 kv. m, ir, juos atlikus, apie 112 kv. m, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog dėl atliktų paprastojo remonto darbų pakito statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, nes vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, toks pakeitimas įgyvendinamas ne remonto, o rekonstravimo būdu, kadangi Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nurodyta, kad statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas yra atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:202 „Statinio statybos rūšis“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:202 „Statinio statybos rūšis“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas STR 1.01.08:2002) 9 punkte apibrėžta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Nagrinėjamuoju atveju 2020 m. vasario 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK 293 užfiksuotas greta pagalbinio ūkio pastato pristatytas 8 kv. m ploto priestatas bei 13,25 kv. m ploto stogu dengta terasa, kurie įrengti, nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant esamo pagalbinio ūkio pastato laikančiųjų konstrukcijų, dėl ko šių statinių įrengimas prie esamo statinio, remiantis Reglamento STR 1.01.08:202 8.2 punkte nurodytais reikalavimais, priskirtas naujo statinio statybai. Nenustatyta, kad būtų pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, ir dėl to pakeisti statinio išorės matmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės atlikti statybos darbai, dėl kurių surašytas Aktas, pagrįstai priskirti paprastojo remonto darbams, po kurių atlikimo pastato mansardoje įrengtos patalpos, dėl kurių padidėjo pastato bendrasis plotas, ir tokiu būdu pakeista statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį. Dėl nurodytų motyvų ieškovės teiginiai, kad paprastojo remonto būdu negali būti pakeista statinio kategorija, jog toks pakeitimas įgyvendinamas rekonstravimo būdu, laikytini nepagrįstais.
42. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.3. papunktyje įtvirtintus reikalavimus dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo, ieškovės atliktus ūkio pastato remonto darbus, kuriuos atlikus, apšiltinta pastogė, pastogėje įrengtos pertvarinės sienos ir suformuotos patalpos, dėl ko padidintas pastato patalpų plotas (patalpų plotų suma) ir tokiu būdų pakeista statinio kategorija, neturint leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą, atsakovė pagrįstai laikė savavališka statyba.
43. Ieškovė taip pat teigia, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre Pastato plotas užfiksuotas 89 kv. m, nenuginčytas, pati atsakovė patvirtino, kad Pastatas priskirtinas neypatingai kategorijai. Teigia, jog neteisinga ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pastato plotas galėjo būti mažesnis, nes teismas rėmėsi senu 2002 metų projektu.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
45. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
46. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2002 metų statinio projektu, ir dėl to darė nepagrįstas išvadas skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti visus jos iškeltam ginčo klausimui aktualius įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomas aplinkybes – kad Pastato plotas iš tiesų buvo 89 kv. m. Pažymėtina, jog dokumentų (pavyzdžiui, planų, brėžinių ir kt.), patvirtinančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, ieškovė byloje nėra pateikusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, savaime nepatvirtina konkretaus fakto. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Pastato ploto, pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu ieškovės užsakytu 2002 metų statinio projektu, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuos nagrinėjamos bylos atveju paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – 2002 metų statinio projektas. Įrodymų, kurie paneigtų minėto statinio projekto duomenis, byloje nėra pateikta, todėl laikytina, kad šie duomenys yra teisingi.
Dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo.
47. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Akto ir Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 apskundimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi Pastato projekto rengimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, statybą leidžiantis dokumentas neturėjo būti išduotas) užtruko dėl visuotinai paskelbtos ekstremaliosios padėties (COVID-19). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido 1 mėnesio Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-200224-00014 apskundimo terminą, tačiau pažymi, kad, atsisakydamas šį terminą atnaujinti, nepakankamai įvertino jo praleidimo priežastis.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
49. Teisėjų kolegija pažymi, jog Aktas ir privalomieji nurodymai, remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovei registruota pašto siunta įteikti 2020 m. vasario 29 d. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kraipėsi 2021 m. vasario 22 d., t. y. praėjus iš esmės vieneriems metams nuo Akto ir privalomųjų nurodymų įteikimo ieškovei momento. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys nėra pakankamos pripažinti svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovės valios, taigi ir nesudaro pagrindo praleisto termino atnaujinimui. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė turėjo teisę apskųsti ginčo dokumentus ir suvokė, jog tokią teisę turėjo. Matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, jog jai nustatyti terminai būtų pratęsti. Nėra duomenų, jog ieškovė būtų ginčijusi Akte ir privalomuose nurodymuose nurodytus pažeidimus, tačiau atsakovei inicijavus savavališkos statybos padarinių šalinimą priverstine tvarka ir Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal ieškovės pateiktą prašymą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl Akto ir privalomųjų nurodymų nuginčijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, amžius negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi bei pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą.
50. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios priežastys, kaip asmens amžius, valstybėje dėl COVID-19 ekstremaliosios padėties paskelbimas, negali būti laikomos tokiomis svarbiomis, dėl kurių ieškovė praleido apskundimo terminą, ir kurį pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytų priežasčių pagrįstumą, būtų turėjęs atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė taip ir nepagrindžia, su kokiomis kliūtimis dėl COVID-19 ekstremaliosios padėties paskelbimo susidūrė. Visos paslaugos, reikalingos ieškovės ginčo klausimams, buvo ir yra pasiekiamos elektroniniu būdu, ieškovės galimybės skųsti administracinis aktus nebuvo apribotos nei fiziškai, nei elektroniniu būdu. Viena vertus, terminą praleidus nežymiai (pavyzdžiui, keletas savaičių), būtų galima spręsti dėl tokio termino atnaujinimo. Kita vertus, ieškovė minėtą terminą praleido dėl neobjektyvių priežasčių ir labai ženkliai, nepaisant to, kad turėjo visas procesines galimybes pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis teisėmis per nustatytą procesinį terminą ginčyti Akto ir privalomųjų nurodymų teisėtumą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ekstremaliosios padėties paskelbimas nelaikytinas svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi, taigi, ir pakankamu pagrindu tą terminą atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties.
51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
52. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.