Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir S. T. skirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu S. T. skirtos ir neatliktos bausmės dalimi – vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir S. T. skirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytas S. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. S. T. ir R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant juos per dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai atlyginti Lietuvos Respublikai padarytą turtinę žalą – 8 463 Eur. Nuspręsta išieškoti (konfiskuoti) iš S. T. ir R. M. solidariai 1 480 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. T. ir R. M. solidariai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteista 8 463 Eur ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nuspręsta iš S. T. ir R. M. solidariai priteisti 38,88 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. M., tačiau šio nuteistojo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. T. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad su R. M., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su baudžiamojo proceso metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį (duomenys neskelbtini)., R. M. ir S. T. atvyks į Varėnos rajoną ir lauks, kol meteorologiniais balionais iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bus atgabentos cigaretės, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2.00 val. iki 3.00 val., Varėnos rajone R. M. stebėjo GPS įrenginiais cigarečių judėjimą iki nusileidimo vietos Varėnos rajone, o S. T. stebėjo aplinką, ir iš Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusių nusikalstamos veikos bendrininkų priėmė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu dviem meteorologiniais balionais atgabentus (atskraidintus), tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tokiu būdu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją jie gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 13 501 Eur.

2. S. T. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad su R. M., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimus, draudžiančius Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius, bei 4.1.2 papunkčio reikalavimą, leidžiančius fiziniams asmenims laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2024 m. rugpjūčio 29 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3.00 val., Varėnos rajone priėmę iš nenustatytų asmenų iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu meteorologiniais balionais atgabentus 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudarė 13 501 Eur, jas sukrovė į automobilį „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. vairuojamu minėtu automobiliu, kuriame kaip keleivis vyko S. T., gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kol 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 4.50 val. (duomenys neskelbtini), ties degaline „Circle K“ buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir skirti švelnesnes bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei švelnesnę galutinę subendrintą bausmę; taip pat prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį atmesti ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – solidariai atlyginti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarytą turtinę žalą Lietuvos Respublikai, t. y. 8 463 Eur.

3.1. Apeliantas skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei veikos kvalifikavimu, teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, todėl buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai.

3.1.1. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu iš esmės priėmė remdamasis deklaratyviais argumentais. Teismas rėmėsi neva nuosekliais R. M. parodymais, kuris yra suinteresuotas tam tikra bylos pabaiga. Taip pat teismas, vertindamas surinktus įrodymus, nepagrįstai pažymėjo, kad jis (apeliantas) parodymus proceso metu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kardinaliai keitė.

3.1.2. Apylinkės teismas visiškai neįvertino apelianto duotų paaiškinimų apie tai, kad nagrinėjamų įvykių dieną jis buvo išgėręs, sulaikymo momentu ir vėliau apklausos metu sunkiai vertino situaciją, buvo nemiegojęs, labai pavargęs, šoke dėl sulaikymo. Dėl šių aplinkybių sunkiai kalbėjo lietuvių kalba, vertėjo nebuvo, jam buvo daromas spaudimas tuo, kad jam gali būti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nurodo, kad visi jo žodžiai buvo iškraipyti, galimai priderinti prie jau duotų R. M. parodymų, protokolą pasirašė neskaitęs dėl savo prastos sveikatos būklės ir dėl to, kad negali skaityti be akinių.

3.1.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui nurodė tiesą – būdamas be darbo, pažįstamo pasiūlymu norėjo gauti atlygį už jam neįvardintą, taip vadinamą, „chaltūrą“, tačiau bevažiuojant su R. M. jis užmigo ir pabudo nuo veiksmo, tik tuomet suprato, kad R. M. krovė cigaretes, o jo (apelianto) pagalba nebuvo reikalinga. Nurodo, kad su nusikalstamomis veikomis nėra susijęs, nes paleistas iš laisvės atėmimo vietos, naujų problemų tikrai nenorėjo. Mano, kad R. M. apeliantą apkalba, tikėdamasis švelnesnės bausmės už jo paties padarytas nusikalstamas veikas.

3.1.4. Teigia, kad be suinteresuoto asmens – R. M. parodymų, pirminių apelianto parodymų, duotų streso būsenoje be vertėjo ir jam nematant teksto be akinių, baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis (apeliantas) kaip bendrininkas dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.2. Skunde apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

3.2.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentavimu, dėl kokių priežasčių nuteistajam neskirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda (yra nedirbantis, baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų nesumokėjęs). Apeliantas pažymi, kad buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos su griežtais apribojimais – turėjo nešioti elektroninio stebėjimo įtaisą bei tik trims valandoms galėjo pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, todėl tokiomis sąlygomis įsidarbinti ir sumokėti skirtas baudas (kurių nesumokėjo dėl sudėtingų skyrybų), neturėjo jokios galimybės.

3.2.2. Nuteistojo įsitikinimu, dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas paskyrė būdamas šališkas jo atžvilgiu, neįsigilinęs į jo asmenybę bei kitas byloje esančias svarbias aplinkybes.

3.3. Taip pat nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius (negautas mokestines pajamas). Pasak nuteistojo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nei galėjo planuoti gauti šias pajamas iš anksto, nei tos pajamos buvo realiai tikėtinos, neišvengiamos. Nuteistasis įsitikinęs, kad nesumokėti mokesčiai negali būti laikomi valstybės negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), žala valstybės ekonomikai nebuvo padaryta, kai apmokestinamos prekės yra sulaikomos ir sunaikinamos.

3.4. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turtinės žalos atlyginimu. Apelianto manymu, civilinio ieškinio patenkinimas jau sukuria teisinę pareigą atlyginti žalą, todėl papildomas įpareigojimas pagal BK 68 straipsnį faktiškai verčia už tą pačią žalą atsakyti dvigubai.

4. Atsiliepimų negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai).

5. Nuteistasis nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis.

Dėl nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, savo nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu S. T. motyvuoja tuo, kad išvada dėl apelianto kaltės padaryta remiantis vien kito nuteistojo – R. M., galimai siekiančio palengvinti savo teisinę padėtį, parodymais, teigia, jog, jo, apelianto, parodymai įvertinti neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos įrodymus, su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams tikrinant informaciją dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kartu su kitu nuteistuoju šioje baudžiamojoje byloje buvo sustabdyti važiuojantys automobilyje, kuriame patikrinimo metu buvo rastos cigaretės „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Apklausti kaip liudytojai Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai T. P., E. M. parodė, kad sustabdytą automobilį vairavo R. M., kaip keleivis vyko S. T., dauguma automobilio bagažinėje rastų cigarečių pakelių buvo sudėti į ryšulius, kita dalis pakelių buvo palaidi, taip pat buvo rasti plastikiniai vamzdžiai (5 vnt.), skirti cigarečių gabenimui meteorologiniais balionais, automobilio salone buvo rasti GPS įrenginiai (t. 1, b. l. 72, 79). Taigi nuteistasis buvo sulaikytas po to, kai perėmė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją atskraidintas akcizais apmokestinamas prekes, tolesnio jų neteisėto gabenimo metu. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas pareigūnas E. M. parodė, kad sulaikomu automobiliu vykę vyrai abu buvo blaivūs, kad keleivis būtų miegojęs, nematė (t. 5, b. l. 48–49). Minėtos baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti apie S. T. tyčią – nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Apie apelianto aktyvų bendrininkavimą spręstina ir iš R. M. parodymų.

8. Nuteistasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino kaltę, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pažįstamas K. iš Baltarusijos jam pasiūlė užsidirbti pinigų gaudant balionus su cigaretėmis. Bendravimo telefonu metu nurodė R. M. važiuoti ir pasiimti „darbinį“ telefoną, kuriuo gaus tolesnius nurodymus. Jis pasiėmė telefoną, į kurį buvo atsiųstos koordinatės, kur reikės paimti apeliantą. Nuvažiavo paimti apelianto, naudodamasis navigacija, kadangi nėra vilnietis. Po to į telefoną buvo atsiųstos koordinatės, kur reikia važiuoti. Važiavo apie valandą, link V.. Važiuodami kalbėjosi, apeliantas, kaip suprato nuteistasis R. M., žinojo, kur važiuoja. Jie kalbėjosi apie gyvenimą, apeliantas minėjo, kad neseniai išėjo iš kalėjimo, kažkada dirbo restorane, gamino maistą. Atvykę pagal koordinates, sustojo stovėjimo aikštelėje nuošaliau nuo kelio, ten laukė apie valandą. Po to R. M. paskambino, pranešė, kad balionai jau paleisti, liepė toliau laukti toje aikštelėje. Palaukus iki valandos laiko, buvo atsiųstos koordinatės, kur važiuoti, nes vienas balionas jau nusileido. Važiavo link A., įvažiavo į laukus, pavažiavus apie porą šimtų metrų nuo pagrindinio kelio, pamatė balioną. Apeliantas išlipo, nubėgo atnešti, atnešęs įdėjo į automobilio bagažinę. Tą kartą atnešė vieną didelę dėžę. Balionas susprogo, apeliantas atnešė baliono liekanas, dėžę su vamzdžiu. Po to važiavo paimti kitos dėžės, pirmąją dėžę, kad nevežiotų viso kiekio, paliko krūmuose prie pagrindinio kelio, dėžę padėjo dviese. Gavo naujas koordinates, pagal kurias reikėjo važiuoti 10–15 min. Apeliantas išlipo iš automobilio, kol jis, R. M., apsisuko su automobiliu, atnešė dėžę, kuri buvo lygiai tokia pati, su vamzdžiu. Tuomet grįžo pasiimti pirmosios dėžės. Abi dėžės netilpo, reikėjo pjauti, apeliantas tam turėjo peilį. Paėmę abi dėžes, gavo nurodymą važiuoti iki Vilniaus. Bevažiuojančius juos sustabdė. Apeliantas visą laiką nemiegojo, kas vyksta, suprato. R. M. turėjo gauti atlygį, vamzdžius turėjo paimti žmonės V.. Buvo rasta daugiau vamzdžių, jie buvo iš anksčiau, automobiliu važinėja ne jis vienas, duodavo ir kitiems. Su S. T. nekalbėjo apie tai, kiek šis gaus pinigų. Nebuvo gavęs nurodymų, kur apeliantą turėjo išleisti, paskutiniai nurodymai buvo tiesiog važiuoti į V. (t. 5, b. l. 37–38). Trijų apklausų ikiteisminio tyrimo metu R. M. davė analogiškus parodymus, tvirtino, jog iki nagrinėjamos veikos su S. T. nebuvo pažįstamas (t. 4, b. l. 92–93, 101, 114–115).

9. Kaip matyti, apeliantas S. T. įvykio aplinkybes pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškai, kaip ir R. M.. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apklausos metu S. T. paaiškino, jog užsidirbti pinigų jam pasiūlė pažįstamas, vardu S., nurodė, kad jis, apeliantas, turės padėti vairuotojui, kuriam viskas žinoma, krauti cigaretes. S. paskambino 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 12 val., pasakė, kad laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val. jo paimti iš gyvenamojo namo kiemo atvažiuos automobiliu „V. P.“. Automobilis atvažiavo apie 24 val., jis priėjo, pasisveikino su vairuotoju, įsėdo į automobilį. Vairuotojui klausimų apie darbą jis neuždavinėjo, paklaustas, nurodė, kaip išvažiuoti iš Vilniaus. Vairuotojas kelis kartus bendravo telefonu. Jie važiavo link Varėnos, nuvažiavime nuo pagrindinio kelio sustojo. Paklaustas, kiek reikės laukti, vairuotojas pasakė, kad viskas gali užtrukti. Apeliantas suprato, kad jie laukia kito nurodymo. Belaukdamas jis užmigo, prabudo suskambus vairuotojo telefonui, tuo metu buvo 3.15 val. Vairuotojas jam pasakė, kad jie turi važiuoti, pasiimti prekę. Jie važiavo apie valandą, pasuko į žvyrkelį, pravažiavo kaimą, dar pavažiavę keliu krūmuose pamatė susprogusį balioną, ten pat gulėjo ir cigarečių ryšulys. Po to vairuotojui vėl paskambino, nurodė kitas koordinates. Jie važiavo apie 15 min., pasuko į laukus, pamatė balioną, prie kurio buvo pritvirtintas ryšulys su cigaretėmis. Jie paėmė ryšulį. Viena dėžė netilpo į bagažinę, todėl vairuotojas perpjovė plėvelę, atskirtus cigarečių blokus sudėjo į bagažinę. Jie važiavo link Vilniaus, neprivažiavus, juos sulaikė pareigūnai (t. 3, b. l. 133–135). Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu S. T. davė parodymus dėl kitų asmenų dokumentų, rastų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paaiškino, jog jis, apeliantas, turėjo keletą S. telefono numerių programėlėse „Viber“, „Telegram“ (t. 3, b. l. 145–146). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu trečią kartą, apeliantas pakeitė parodymus, paaiškino, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. jis, būdamas lauke, netoli savo namų, (duomenys neskelbtini) išgėrinėjo su draugais, kompanijoje buvo ir R.. Anksčiau R. buvo matęs du–tris kartus, susipažino parduotuvėje. Beišgėrinėjant, R. kažkas paskambino. Pasikalbėjęs R. apelianto paklausė, ar kartu pabūtų, kol sutvarkys reikalus. Apeliantas sutiko. Apie 22 val. jie įsėdo į automobilį, kalbėjosi apie gyvenimą, R. paklausė, kaip greičiau nuvažiuoti iki Gariūnų. Apeliantas paaiškino maršrutą. Bevažiuodamas apeliantas užmigo. Atsibudęs pamatė, kad automobilis kažkur laukuose, R. krauna kažkokias dėžes į bagažinę. Buvo apie 2 val. nakties. Apeliantas paklausė R., ar jau susitvarkė reikalus, šis atsakė, kad jau baigė. Jie išvažiavo, Vilniuje juos sulaikė pareigūnai. Nurodė, kad pirmosios apklausos metu jis davė parodymus, būdamas šoke ir girtas (t. 3, b. l. 167–168). Pirmosios instancijos teisme apeliantas laikėsi kiek kitokios pozicijos, teigė, kad įvykio dieną jis su pažįstamais išgėrinėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Atėjus vakarui, jam paskambino pažįstamas S., pasakė prieiti prie automobilio, nurodė, kokio. S. jam buvo minėjęs, kad jeigu turės papildomo darbo, paskambins. Atvažiavo žmogus (R. M.), su kuriuo apeliantas porą kartų buvo matęsis parduotuvėje. Apeliantas įsėdo į automobilį, paklaustas paaiškino, kaip greičiau išvažiuoti iš Vilniaus. Važiuodami kalbėjosi apie gyvenimą, apeliantas neklausė, kur važiuoja, nes nemėgsta uždavinėti klausimų. Buvo išgėręs, užmigo. Atsibudęs pamatė, kad žmogus kažką krauna, klausė, ar reikia padėti. Bevažiuojančius atgal, juos suėmė. Apeliantas suprato, kad pakrautos cigaretės, kad toks darbas, buvo išsigandęs, nes neseniai paleistas, jam tokių problemų nereikia. Galėjo išlipti iš automobilio, bet nežinojo, kur esantis, kur eiti, kaip nuvykti iki miesto. Po to, kai buvo sulaikytas, jo blaivumo niekas netikrino. Jis viską paaiškino tyrėjai, tačiau ji rusų kalbos nesuprato, o jis lietuviškai kalba sunkiai. Surašė, tada atėjo vyresnė tyrėja, pasakė, kad dėl tokių parodymų jam bus skirtas suėmimas. Gavosi taip, kad jis pasirašė ant balto lapo, o parodymus surašė už jį. Vyresnė tyrėja aiškino jį apklausinėjusiai tyrėjai, ši užrašinėjo, ką pasakojo, o jis sėdėjo, klausė, paskui jam padavė lapą pasirašyti, jis pasirašė. Nurodė, jog antrą kartą apklausiamas jis tik atsakė į užduodamus klausimus. Vėliau jis suprato, kad baigsis negerai, todėl pakeitė parodymus (t. 5, b. l. 38–39).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto parodymus, pažymi, kad nuteistasis ne tik keitė poziciją dėl savo kaltės, bet skirtingai aiškino ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Paminėtina, jog neigdamas savo kaltę trečiosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, apeliantas aiškino, jog yra pažįstamas su R. M., važiavo kartu šio paprašytas, pirmosios instancijos teisme, išgirdęs paties R. M. parodymus, kuris nuosekliai tvirtino, jog apeliantą nagrinėjamo įvykio dieną matė pirmą kartą, S. T. jau aiškino, jog prie atvažiavusio R. M. automobilio priėjo po to, kai jam paskambino S., kuris buvo žadėjęs rasti papildomo darbo. Nesutampa ir apelianto paaiškinimai dėl parodymų keitimo priežasties – ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad pirmosios apklausos metu buvo šoke ir girtas, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad parodymus protokolą rašiusiai tyrėjai padiktavo vyresnioji tyrėja. Pažymėtina, jog nurodomą apelianto parodymų keitimo priežastį aiškinosi ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas – kaip liudytoja buvo apklausta tyrėja G. G., kuri parodė, jog pirminiai S. T. parodymai buvo gana nuoširdūs, jis išsamiai papasakojo veikos padarymo aplinkybes, jai nekilo įtarimų, kad apeliantas būtų apsvaigęs, jo kalba buvo rišli, būsena normali (t. 5, b. l. 49). Nuteistasis R. M. pirmosios instancijos teisme analogiškai teigė, kad S. T. nagrinėjamą dieną buvo blaivus, nurodė, kad jei būtų buvęs girtas, apelianto net nebūtų ėmęs, nes tokios būsenos nebūtų reikalingas (t. 5, b. l. 40). Paminėtina ir tai, kad apelianto poziciją, jog iki cigarečių paėmimo vietos jis buvo nuvežtas miegantis, paneigia telefono ryšio numerių analizės duomenys, iš kurių matyti, kad S. T. naudotas mobiliojo ryšio numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 28 d., 20.00 val., prisijungė prie mobiliojo ryšio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 28 d., 22.46 val., 23.04 val., 23.13 val., 2024 m. rugpjūčio 29 d., 0.30 val. prisijungė prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (atstumas nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos – apie 22,19 km) (t. 2, b. l. 163). Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, jog R. M. galėjo apkalbėti apeliantą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šio nuteistojo parodymais bei apelianto poziciją, dėstytą teisme ir paneigtą baudžiamosios bylos įrodymų visuma, vertino kritiškai. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl apelianto kaltės yra pagrįstos.

11. Baudžiamosios bylos įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. ir baudžiamojo proceso metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos planą iš Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusių nusikalstamos veikos bendrininkų priėmė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu dviem meteorologiniais balionais atgabentus (atskraidintus), tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 13 501 Eur, tokiu būdu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, po to šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL, sukrovė į automobilį, gabeno, kol buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Veika – kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis – pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

12. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo teiginiai apie skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nustatytas faktines aplinkybes, padarytas įrodinėjimo klaidas bei netinkamą veikos kvalifikavimą nepasitvirtino.

Dėl bausmės

13. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

15. BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir S. T. skirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu S. T. skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. T. skirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. T., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo bei bendrinimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Pritarti skunde dėstomiems argumentams dėl per griežtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą – S. T. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, vertino, kad byloje yra dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupe, būdamas recidyvistas. Be to, apylinkės teismas vertino ir S. T. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba. Individualizuodamas nuteistajam skirtinas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad apeliantui praeityje buvo skirta ir griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau teigiamos įtakos ji nuteistajam nepadarė, jis nusikalto, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas bausmių dydžius, jų dydį parinko gerokai mažesnio nei sankcijų vidurkio, bendrindamas paskirtas bausmes, taikė palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui netinkamai parinko bausmės rūšį ar nustatė jos dydį. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam turėjo būti skirta piniginio pobūdžio bausmė, kad bausmę pirmosios instancijos teismas paskyrė būdamas šališkas jo atžvilgiu, neįsigilinęs į jo asmenybę bei kitas byloje esančias svarbias aplinkybes, yra deklaratyvūs, keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagrindo nesudaro. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, taikydamas dalinį sudėjimą, subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Teisėjų kolegija nepritarti bausmių bendrinimui ir švelninti galutinės subendrintos bausmės pagrindo nenustato.

Dėl civilinio ieškinio

18. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį. Pasak nuteistojo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius (negautas mokestines pajamas), nors nei galėjo planuoti gauti šias pajamas iš anksto, nei tos pajamos buvo realiai tikėtinos, neišvengiamos. Apelianto nuomone, mokesčiai negali būti laikomi valstybės negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), žala valstybės ekonomikai, kai apmokestinamos prekės sulaikomos ir sunaikinamos, nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio.

19. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, apeliantas kartu su kitu nuteistuoju neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo – 8 463 Eur nesumokėto akcizų mokesčio bei 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

20. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas ir taikant civilinio proceso normas, kai baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, jeigu šios normos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

21. Kaip minėta, byloje civilinis ieškinys pareikštas dėl nesumokėto akcizų mokesčio. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) numato, kad, be kita ko, pagal šį įstatymą administruojami akcizai (MAĮ 13 straipsnio 2 punktas). Mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis). Pagal MAĮ 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatyti neteisėti nuteistųjų veiksmai ir jų kaltė (viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme), tačiau neįvertinta, kad neišnaudota galimybė įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

22. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-151-697/2020). Taigi, neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2024 m. rugpjūčio 29 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju precedento galią turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, kurioje kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad civiliniu ieškiniu byloje keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius). Tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai).

24. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, byloje nepaisyta mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024). Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

25. Apeliaciniame skunde ginčijama ir nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, civilinio ieškinio patenkinimas savaime sukuria teisinę pareigą atlyginti žalą, todėl papildomas įpareigojimas pagal BK 68 straipsnį faktiškai verčia už tą pačią žalą atsakyti dvigubai. Teisėjų kolegija vertina, kad, šios bylos aplinkybėmis, apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra teisinga.

26. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. S. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jam skirta skundžiama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai su kitu nuteistuoju – R. M. atlyginti Lietuvos Respublikai padarytą turtinę žalą – 8 463 Eur. Atsižvelgus, kad baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui tinkamai neindividualizuota, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tikslus atlygintinos žalos dydis nenustatytas, apeliantui bei nuteistajam R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė panaikintina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš S. T. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 275 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas advokatas A. S. nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie jo gaunamas pajamas baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. T. ir R. M. solidariai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteista 8 463 Eur ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. T. ir R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant juos per dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai atlyginti Lietuvos Respublikai padarytą turtinę žalą – 8 463 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. T. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.