- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- eAN2-128-576/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00008-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. D. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties, kuria R. D. skundas tenkintas iš dalies ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-353456-2025 pakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-353456-2025 R. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 15 d. 14.33 val. magistraliniame kelyje Panevėžys–Šiauliai vairavo transporto priemonę ,,Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 123 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), viršydamas greitį 53 km/h. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam skirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-353456-2025, R. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. priimtą nutarimą arba 2) nurodytą nutarimą pakeisti, paskiriant mažesnę baudą ir trumpesnio terminio administracinio poveikio priemonę arba 3) pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba 4) baudos mokėjimo išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį; 5) priteisti iš Institucijos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus patirta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi R. D. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimas pakeistas – vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 500 Eur baudos mokėjimas išdėstytas 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100 Eur įmoką. Likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. R. D., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi, padavė apeliacinį skundą, kuriuo pateikia alternatyvius prašymus: 1) pakeisti skundžiamą nutartį ir panaikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą arba 2) pakeisti Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą, paskiriant mažesnę baudą ir sumažinti specialios teisės atėmimo terminą arba 3) pakeisti Institucijos nutarimą, paskiriant mažesnę baudą nei ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei neskirti specialios teisės atėmimo arba 4) nusprendus palikti paskirtą baudą, jos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių ir 5) priteisti jam iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas, jei tokios išlaidos bus patirtos bei pateiktos į bylą.
Šalies argumentai
4.1. Apeliaciniame skunde R. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ir subjektyviai įvertino jo skundo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad jei iš jo bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo, bus priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad individualizuojant bausmę būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, kad asmeniui skiriama nuobauda turi būti adekvati jo padarytam nusižengimui. Teigia, kad tai, kas vienam asmeniui yra adekvati nuobauda, kitam asmeniui tai gali tapti nepakeliama našta.
4.2. Pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į jo sveikatos problemas, finansinius įsipareigojimus. Dėl nugaros problemų jis negalėtų dirbti kitokio pobūdžio darbo, pagal išsilavinimą gali dirbti tik kaip vairuotojas. Dėl to net minimalus specialios teisės atėmimo termino nustatymas yra neproporcingas ir neteisingas. Apeliantas teigia, kad iš duomenų apie jo darbo užmokestį matyti, jog jam bus sunku sumokėti paskirtą baudą, taigi, vien baudos mokėjimas, be specialios teisės atėmimo, jam sukels pakankamai sunkumų.
4.3. Apeliantas skunde nurodo, kad jis nusižengimą padarė šviesiu paros metu, esant geram matomumui, magistraliniame kelyje, todėl nesuvokiama, kodėl padaryta išvada, jog šios sąlygos lėmė didesnį pavojingumo laipsnį. Pasak apelianto, jis sistemiškai nepažeidinėja KET, padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, mažareikšmis. Be to, neįmanoma reikalauti iš asmens, kad jis niekada nepadarytų KET pažeidimų, ypač, kai jis kiekvieną darbo dieną vairuoja po 8 valandas; būtina įvertinti, kiek laiko asmuo vairuoja transporto priemonę kasdien. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino net 5 metų laikotarpio administracinių nusižengimų padarymo išrašą – administracinės nuobaudos išnyksta po 2 metų; atliekant tokį vertinimą asmeniui nesuteikiama galimybė pasitaisyti, be to, tokiu būdu privilegijuojami jaunesni vairuotojai. Toliau cituoja kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo bylose, teigia, kad šiomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi, taip pat cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus dėl teisingumo principo įgyvendinimo.
4.4. Apeliantas nurodo, kad teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi daugiau kaip 25 metus, jis nėra teistas, turi gyvenamąją vietą, jo atžvilgiu neatliekami ikiteisminiai tyrimai, jis neįtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Nėra jokių duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu, jis dirbantis, drausminių nuobaudų iš darbdavio nėra gavęs. Apelianto vertinimu, jis yra atsakingas pilietis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas V. G. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą, o apelianto skundo netenkinti. Institucijos atstovas teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog R. D. per pastaruosius penkis metus baustas 9 kartus už KET pažeidimus (trys nuobaudos paskirtos už greičio viršijimą). Už analogiško nusižengimo padarymą praeityje jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teigia, kad apelianto išreikštas gailėjimasis nėra nuoširdus, sąlyginai švelnios priemonės jam nedaro teigiamos įtakos. Taip pat Institucijos atstovas nurodo, kad R. D. ženkliai viršijo leistiną greitį vairuodamas krovininį automobilį, kuris pakrautas gali sverti iki 3,5 tonų, o tuščias gali viršyti dvi tonas. Tokia transporto priemonė sunkiau valdoma, ženkliai padidėja jos inercija, sustojimo kelias, o tai apelianto nusižengimą daro dar pavojingesniu. Akcentuoja, kad apelianto nurodomos pasekmės jo darbui, sveikatai yra būdingos daugeliui asmenų, o apie galimas pasekmės apeliantas žinojo jau prieš darant administracinį nusižengimą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad apeliantui buvo atlikti neurologiniai tyrimai, tačiau nei vienas iš tyrimų neparodo, jog jo sveikatos būklė yra ypač bloga, jog ji prarado darbingumą. Nėra pagrindo teigti, kad netekęs teisės vairuoti apeliantas negalės dirbti ar patenkinti savo kasdienius poreikius. Toliau cituoja kasacinės instancijos teismo praktiką dėl proporcingumo principo svarbos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
R. D. apeliacinis skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. D. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda – bauda, t. y. prašo ją sumažinti, bei jos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių. Taip pat apeliantas nesutinka su administracinio poveikio priemone – specialios teisės atėmimu, prašo arba jos neskirti, arba sumažinti šios poveikio priemonės terminą. Taigi, apeliacinis skundas nagrinėjamas šiose ribose.
Dėl paskirtos baudos dydžio
7. Apeliantas skundu prašo paskirtą 500 Eur dydžio baudą sumažinti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
8. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta, kad administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi, R. D. paskirta bauda atitinka sankcijoje nustatytos baudos vidurkį.
10. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. D. per paskutinius penkerius metus yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jis tris kartus baustas už greičio viršijimą, jam anksčiau taikytas specialios teisės atėmimas, kuris teigiamo poveikio nepadarė. Teismas nustatė R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryti administraciniai nusižengimai kartojasi, R. D. administraciniai nusižengimai pasižymi sistemiškumu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. D. greitį viršijo net 53 km/h, nors magistraliniame kelyje, kuriame vairavo apeliantas, leistinas didžiausias važiavimo greitis yra 90 km/h. Bylos duomenimis, R. D. išties turi finansinį įsipareigojimą – 2023 metais jis paėmė 9 000 Eur vartojimo kredito paskolą, tačiau jos mokėjimas išdėstytas per 72 mėnesius (6 metus). Teismo įsitikinimu, apeliantas yra darbingo amžiaus, todėl pajėgus užsidirbti bei įgyvendinti finansinius įsipareigojimus. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikė kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo itin sunkią finansinę padėtį. Vien tai, kad R. D. darbinė veikla susijusi su vairavimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad yra pagrindas jam sumažinti baudos dydį ir spręsti apie jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju jo pateikti medicininiai duomenys nekeičia teismo pozicijos, nes iš dokumentų matyti, jog sveikatos sutrikimai, kurie nustatyti apeliantui, yra būdingi daugeliui žmonių ir negali būti traktuojami kaip išskirtiniai, trukdantys jam dirbti. Taigi, sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimalaus ar net mažesnio už minimalų (kaip nurodoma skunde), aukštesnysis teismas pagrindo nenustatė.
12. Teismas įvertina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino R. D. skundą iš dalies - paskirtos 500 Eur baudos mokėjimas išdėstytas 5 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100 Eur įmoką. Taigi, nustačius, kad apeliantui paskirta bauda, atitinkanti ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo sankcijos vidurkį, bei neperžengianti iš proporcingumo principo kylančių reikalavimų, taip pat įvertinus jo ankstesnius administracinius nusižengimus, asmenybę, teismas vis tiek nusprendė R. D. paskirtos 500 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Apeliaciniu skundu R. D. dar kartą prašo peržiūrėti jam paskirtos baudos mokėjimo tvarką, nurodo, kad šios baudos mokėjimas turėtų būti išdėstomas per 12 mėnesių laikotarpį. Tokie apelianto argumentai atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. paėmė nurodytą vartojimo kredito paskolą, kad, pasak jo, moka lizingo įmokas, manytina, jog baudos mokėjimo išdėstymas per 5 mėnesių laikotarpį yra pakankamas.
13. Administracinės nuobaudos viena iš paskirčių yra apriboti asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad visi apelianto padaryti administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimu, kad jis, nepaisant paskirtų nuobaudų, to, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, toliau darė administracinius nusižengimus. Dėl šios priežasties nurodytų tikslų įgyvendinimas yra itin svarbus. Nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės turi paveikti nusižengimus padariusius asmenis, dėl ko R. D. išdėsčius baudos mokėjimo tvarką ne 5 mėnesių, o prašomam 12 mėnesių laikotarpiui, nurodyta nuobauda - bauda netektų prasmės.
Dėl specialios teisės atėmimo
14. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti ar mažinti R. D. paskirtą administracinės poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą 3 mėnesiams. Su tokiu vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
15. Apeliantas prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko, gali administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda ar administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).
17. Nors skunde nurodoma, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti atėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas įvertino tai, kad apeliantas visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai; teismas sprendė, kad R. D. turi būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų mėnesių terminui, nes nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų priešingą sprendimą.
18. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta ir taip pat nėra pagrindo išskirtinėmis pripažinti R. D. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad jei iš jo bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo, bus priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje, kad dėl sveikatos problemų gali dirbti tik kaip vairuotojas, kad jis vairuoja maždaug 8 valandas per dieną, jo nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, jo atžvilgiu nepradėti ikiteisminiai tyrimai, padarytas nusižengimas – atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo vertinti apeliantą kaip pavyzdingą vairuotoją. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017), o tai šioje byloje nenustatyta.
19. Pirmiau nurodyta, kad R. D. administracine tvarka per penkerius metus ne kartą baustas, jam jau buvo taikytas 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimas. Visi pažeidimai - administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu. Institucijos atstovas atsiliepime teisingai pastebėjo, kad apelianto vairuojamas automobilis nebuvo priskiriamas lengvųjų automobilių kategorijai, dėl ko, atsižvelgiant į transporto priemonės gabaritus, svorį, matyti, jog R. D. vairavo itin padidinto pavojaus šaltinį. Be to, transporto priemonę apeliantas vairavo dienos metu, o tai reiškia, kad eismas buvo intensyvesnis. Šie duomenys patvirtina, kad R. D. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jo nepakankamai atsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. R. D. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui.
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti apeliantui yra reikalinga darbinėje veikloje, tačiau vien tai, jog asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, apeliantas, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, vairuodamas nesilaiko KET reikalavimų, kas rodo jo paties neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-210-526/2024, AN2-146-935/2024).
21. Asmeninės R. D. gyvenimo aplinkybės, susijusios su darbu, sveikata, šioje byloje negali būti vertinamos kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso prioritetą prieš viešąjį interesą – užtikrinti saugumą keliuose. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tenkinant gyvenimiškus poreikius, darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas neprasti specialiosios teisės. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos baudos dydžio, specialiosios teisės atėmimo, tinkamai įvertino R. D. asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, dėl ko pagrįstai nustatyta, kad specialios teisės atėmimo terminas atitinka apelianto asmenybę, bei įgyvendins išsikeltus tikslus. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas pakeis R. D. asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pas pažeidėjas.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.