Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad duomenų apie šią šeimą Tarnyboje nėra. Nurodė, kad ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, ieškovės argumentus, jog vaikų poreikiai objektyviai padidėjo ir kt., vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui iš esmės neturime pagrindo.

I. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Išvada byloje yra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

9. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t. y ieškove ir iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams A. S. ir A. S. kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokoms nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės.

11. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog ji su dukromis gyvena trijų kambarių nuomojamame bute. Nepilnametės dukros turi specialiųjų poreikių, t. y. vyresniajai dukrai nustatyta depresija, o jaunesniajai – disleksija ir autizmo spektro sutrikimai. Ieškovės teigimu, abi mergaitės lankosi pas specialistus. Ieškovė nurodė, kad dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga skirti 620 Eur. Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog vaikų poreikiai per mėnesį yra tokie: maistui – 260 Eur, transporto išlaidoms – 25 Eur, drabužiams – 20 Eur, avalynei – 15 Eur, patalynei – 15 Eur, higienos reikmenims – 40 Eur, skalbimo priemonėms – 27 Eur, sveikatos priežiūrai – 45 Eur, telekomunikacijų priemonėms – 20 Eur, papildomam ugdymui ir kitai veiklai – 30 Eur, laisvalaikiui – 45 Eur, komunalinėms paslaugoms – 25 Eur, namų apyvokos daiktams – 15 Eur, gyvenamosios vietos priežiūrai ir remontui – 18 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur, iš viso po 620 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nustatė vaikų poreikius.

12. Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

13. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaikų poreikiais, susijusiais su dukrų amžiumi. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnamečiui dukroms jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja vaikų amžiumi ir tą sąlygojusiais išaugusiais vaikų poreikiais. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikams mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas.

16. Po šalių dukroms priteisto išlaikymo priteisimo praėjus beveik dvejiems metams, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiams vaikams augant bei vystantis didėja jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, jų būtiniausiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame būste (sudaryta subnuomos sutartis). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotos viena transporto priemonė: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 735,37 Eur per mėnesį. Ieškovė turi dvi nepilnametes dukras.

19. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi individualia veikla. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog šiuo metu individuali veikla (statybų darbai) yra sustabdyta, niekur nedirba, tačiau ieškosi darbo. Kitų pajamų šaltinio neturi. Pažymėjo, kad turi santaupų, tačiau kiek jų turi atsisakė įvardinti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

20. Teismas pažymi, kad tikslių duomenų apie atsakovo turimas pajamas, santaupas byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, atsakovas turi dvi nepilnametes dukras, todėl tėvas turėtų dėti visas pastangas, kad turėtų galimybę skirti didesnį išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnamečius vaikus, kadangi atsakovas turi santaupų, iš kurių gali mokėti nemažas sumas draudimo bendrovėms, vertintina, kad byloje surinkti duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties.

21. Analizuojant ieškovės pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, laikytina, kad atsakovas objektyviai turi galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o ne didesnę naštos dalį perkelti vienai ieškovei. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėti yra panaši, todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

22. Teismas sutinka, kad šalių vaikų poreikiams būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga 620 Eur per mėnesį suma.

23. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

24. Kaip nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas turi galimybę užsidirbti ir gauti lėšų tinkamam vaikų išlaikymui. Be to, atsakovas su vaikais nebendrauja, susitinka retai, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

25. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo V. S. nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės priteistinas išlaikymas po 310 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

26. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

29. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas pilna apimtimi (100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

32. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteistinas 59,40 Eur (310 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 59,40 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 40 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.