Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11769-1093/2025 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys – A. N., D. P., P. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė per teismo nustatytą terminą jokio procesinio dokumento byloje nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės J. J. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl pateikto įrodymo (ne)priėmimo

12. Ieškovė J. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-39227-566/2024.

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktu įrodymu, sprendžia, kad šis įrodymas neturi esminės reikšmės nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui yra prieinami civilinių bylų duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl papildomas jo pateikimas ir priėmimas apeliaciniame procese yra perteklinis veiksmas, taigi, jį atsisakoma priimti.

Dėl apeliacijos dalyko

15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės J. J. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino bent dalies teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nepagrįstai įpareigodamas pateikti įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir reikalavimų esmę, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikams priteisimą.

16. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje, be kita ko, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Dėl ieškinio trūkumų vertinimo

17. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

18. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus.

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į civilinės bylos iškėlimo teisme, parengiamojo teismo posėdžio ir teisminio nagrinėjimo tikslus, preliminariai susipažinti ir net vertinti įrodymus ieškinio priėmimo savo žinion ir parengiamojo teismo posėdžio stadijoje įstatymas nedraudžia, tačiau įrodymų pakankamumo klausimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą ieškininį pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

21. Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei), todėl priimant ieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti ieškinio turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan.

22. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovei J. J. buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo, teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) nurodyti vaikų poreikius, teikti įrodymus, patvirtinančius vaikų poreikių tenkinimą; 2) tikslinti ieškinio reikalavimus ir aiškiai nurodyti, kokias ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokius reiškia ieškinio reikalavimus, kadangi ieškinyje visi reikalavimai yra sujungti; 3) primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (1 Eur); 4) tikslinti savo reikalavimą, tinkamai formuluojant teismui prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (o ne santuokos nutraukimo); 5) pateikti Gyventojų registro pažymą apie šeimos sudėtį, santuokos liudijimo originalą.

23. Nepaisant to, kad šiuo atveju ieškovė per teismo nustatytą terminą jokio procesinio dokumento byloje nepateikė, jokios pozicijos dėl trūkumų šalinimo neišreiškė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai nėra tokio pobūdžio, jog dėl jų teismo procesas apskritai negali būti pradėtas ir jų nebūtų galima pašalinti ar išsiaiškinti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijoje, kurio paskirtis ir yra išsiaiškinti ginčo esmę ir suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinyje nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti, iš ieškinio turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko) yra pakankamai aišku, kokių materialinių teisinių padarinių ieškiniu siekia ieškovė, aiški ir suprantama reikalavimų esmė, pagrindas ir ribos, o tam tikri netikslumai formuluojant reikalavimus, tam tikrų faktinių aplinkybių nepakankamas nurodymas (faktiniai vaikų poreikiai), įrodymų nepateikimo klausimas (įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikių tenkinimą, pateikimas, Gyventojų registro pažymos apie šeimos sudėtį, santuokos liudijimo originalo pateikimas) gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu. Ieškovė šiuo atveju yra nesumokėjusi tik 1 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo gali būti išnagrinėtas žodiniame teismo posėdyje, išsiaiškinant, kokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prašoma šioje civilinėje byloje.

24. Reikšminga pažymėti ir tai, kad šeimos bylose proceso įstatymas, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, numato teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo kaip ieškinio trūkumai nurodyti aspektai nesudaro esminių ieškinio trūkumų, dėl kurių civilinė byla apskritai negalėtų būti iškeliama.

25. Tais atvejais, jeigu kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir formaliai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Ieškovei išaiškintina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, tarpinės nutartys, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, neturi res judicata (teismo išspręstos bylos) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-72-553/2023).

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė civilinio proceso normas įvardijant ieškinio trūkumus bei jų nepašalinimo pasekmes, kiti atskirojo skundo argumentai nebėra teisiškai aktualūs.

29. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamos nutarties panaikinimas šiuo atveju nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nebeturi pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą nustatęs konkrečius kitus, nei skundžiamoje nutartyje nurodyti, ieškinio neatitikimus CPK nuostatoms, trukdančius tolesnei bylos eigai. Šioje nutartyje taip pat nėra pasisakoma dėl kitų galimų ieškinio trūkumų, taip pat dėl ieškinio priėmimo ar galimybių tęsti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį ir ieškovės J. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.