Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-439/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-06-19
Bylos Nr.: 1A-439/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-60-1-00217-2012-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rūta Mickevičienė, Audronė Kartanienė (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis: M. R.
Nukentėjusysis: G. A., A. A., I. D.
Advokatai: Romanas Lupeika, Sergiejus Buta

Baudžiamoji byla Nr. 1A-439/2014Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00217-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.2.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,teisėjų Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,nuteistajam M. R.,jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,nukentėjusiesiems G. A. (G. A.), A. A. (A. A.) ir jų atstovui advokatui Sergiejui Butai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. R. G. A. priteista 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 492,17 Lt nukentėjusiojo G. A. gydymo išlaidų atlyginimo atmestas, nes žala atlyginta.

Nukentėjusiųjų I. D. ir A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam po 10 000 Lt, atmestas.

Iš M. R. I. D. ir A. A. priteista po 500 Lt kiekvienam išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo sunkiai sutrikdė G. A. sveikatą:

M. R., 2012-07-21, apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra norėdamas įeiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. A. - vieną kartą taurės šuke smogė G. A., vykdančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo tarnybines pareigas, į kaklą, padarydamas jam gilią durtinę-pjautinę kairės kaklo pusės žaizdą su išorinės jungo venos, jos šakų ir kaklo raumenų pažeidimu, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę artimą BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neras teisinių pagrindų perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir, pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, sušvelninti jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus paskirtą bausmę iki šio straipsnio sankcijoje numatyto bausmės minimumo. Be to, prašo sumažinti nukentėjusiajam G. A. priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu, mano, kad kvalifikuojant jo nusikalstamus veiksmus buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagal nuteistąjį, jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, priemonės, jo elgesys prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės ar netiesioginės tyčios, o baudžiamajame įstatyme numatytos sunkios pasekmės kilo tik dėl jo didelio neatsargumo, t.y. smūgiuojant jam su taure nukentėjusiajam į galvą, jis turėjo ir galėjo suvokti, jog atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti neigiami padariniai, tačiau neturėdamas tikslo sunkiai nukentėjusiojo sužaloti, lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Nors teismas padarė išvadas, kad jis veikė netiesiogine ir nekonkretizuota tyčia, nes į barą atėjo pasiruošęs sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, pasislėpęs po megztiniu stiklo šukę, tačiau tokios teismo išvados prieštarauja liudytojų parodymams, todėl kvalifikuojant nusikalstamą veiką negali būti vertinamos kaip nustatytos aplinkybės. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog matė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas su stiklo šuke ir juo labiau, kad ją jis atsinešė pasislėpę po megztiniu. Nors nuskelta brendžio taurė ir buvo rasta šalia įvykio vietos, tačiau tai dar nepatvirtina, jog jis sudavė nukentėjusiajam būtent su iš anksto pasiruošta stiklo šuke ir, kad taikė į kaklą, kaip į gyvybiškai svarbų žmogaus kūno organą, siekdamas nukentėjusįjį sunkiai sužaloti.

Nustatant nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, apelianto nuomone, yra svarbūs pagrindinio liudytojo L. B., kuris tiesiogiai matė įvykį, parodymai, tačiau jis nebuvo apklaustas teismo posėdyje. 2012-07-23 papildomos apklausos metu šis liudytojas nurodė, kad matė, jog jis pakėlė nuo dešiniojo šono ranką (negali pasakyti, ar jis ištraukė ją iš kišenės, ar ją tik laikė nuleidęs) ir vieną kartą trenkė į nukentėjusiojo kaklo sritį. Liudytojo L. B. nurodytos aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, kad jis atsinešė stiklo šukę pasislėpęs po megztiniu, siekdamas sužaloti nukentėjusįjį. Aplinkybė, kad jis po megztiniu atsinešė stiklo šukę buvo nurodyta tik nukentėjusiojo. Liudytojas L. B. matė stiklo šukę jau po smūgio sudavimo, kai apeliantas išmetė taurės dalį ant žemės, kuri krisdama sudužo dar - liko tik kojelė bei dugno dalis. Iš baudžiamojoje byloje esančio televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo, matyti, kad liudytojas V. V., taip pat matęs įvykį, po įvykio nurodė, jog į kaklą buvo trenkta su buteliu. Iš šių, nustatytų faktinių aplinkybių apeliantas daro išvadą, jog teismas neteisingai ir nemotyvuotai grindė smūgio nukentėjusiajam sudavimą taurės šuke, kai šio fakto aiškiai ir tiesiogiai teisme patvirtinti negalėjo nei vienas liudytojas, kaip ir tai, jog stiklo šukę į įvykio vietą jis atsinešė uždengęs megztiniu. Mano, kad apygardos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, nes nuosprendį grindė ne nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, bet abejonėmis.

Nors ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjant teisme metu, jis nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė ranka, ant kurios buvo megztinis, tačiau vertinant teismo nustatytų aplinkybių visetą, neva tai smūgį jis nukentėjusiajam sudavė ne su stiklo šuke, o su rankoje turimu stikliniu buteliu ar brendžio taure, kurie prieš tai nebuvo nuskelti. Pagrindžiant nurodytas aplinkybes yra svarbūs liudytojos R. A. parodymai, iš kurių matyti, jog „šukė buvo nuo brendžio butelio ir matyt iš jų baro“. Be to, ji nurodė ir tai, jog buvo kalbos, kad apeliantas paėmė stiklinę nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje esančio staliuko. Tai, kad jis eidamas prie nukentėjusiojo pasiėmė butelį, kuriuo neva trenkė jam, nurodė ir liudytojas V. V., duodamas interviu apie įvykį laidoje „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės, kad paėmęs brendžio stiklinę ar butelį, dar būtų jį nuskėlęs ir tik po to smogęs nukentėjusiajam nebuvo nustatyta, nei vienas liudytojas to nepatvirtino.

Taigi, vertinant visą nusikalstamos veikos padarymo eigą, matyti, kad jis atėjęs iki baro, paėmė nuo terasoje buvusio stalo brendžio taurę ir su šia taure sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį.

Nukentėjusysis nurodė, kad gindamasis nuo apelianto smūgio rankomis užsidengė veidą. Todėl smūgis veido nepasiekė, ranka nuslydo ir rankoje turėta taurė kliuvo į kaklą. Iš to nuteistasis daro, jo nuomone, logišką išvadą, kad smūgiuojant rankoje laikyta taure nukentėjusiajam į veidą ir jo rankai su taure atsirėmus į nukentėjusiojo ranką, galimai taurė skilo (dužo), po ko nuskilusi taurės šukė galimai jau ne nuo jo valios priklausančių priežasčių kliuvo nukentėjusiajam į kaklą, dėl ko pastarajam ir buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tai, kad jo rankoje laikoma taurė nuo smūgio sudužo, patvirtina ir jo rankos sužalojimas, kurio nebuvo iki smūgio nukentėjusiajam sudavimo. Jeigu jis iš anksto būtų pasiruošęs stiklo šukę, skirtą sužaloti nukentėjusįjį, stiklo šukę jis būtų pasiėmęs į ranką taip, kad nesužalotų savęs, juolab, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje esančios stiklo taurės dalies apžiūros protokolo, matyti, kad paėmus už taurės kojelės, ja būtų galima durti, nesusižalojant. Iš byloje esančio laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje šalia taurės dalies, kuria buvo sužalotas nukentėjusysis, mėtosi ir daugiau stiklo šukių, kurios galimai buvo nuo tos pačios taurės, kas, nuteistojo nuomone taip pat patvirtina, kad taurė buvo sudaužyta smūgio metu.

Apelianto manymu, šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant kaltės formą jo padarytoje nusikalstamoje veikoje. Akivaizdu, kad asmuo, duriantis stiklo šuke nukentėjusiajam į kaklą žino ir supranta, kad gali kilti sunkūs padariniai, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, kai tuo tarpu suduodant su sveika taure žmogui per galvą, negalima numatyti, kad taurė suduš, o taurei sudužus, nuskilusi taurės šukė pataikys būtent nukentėjusiajam į kūno vietą taip, kad sužalojimas bus sunkus, t. y. bus pažeista žmogaus vena. Įvertinus byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, matyti, kad jis, atėjęs į barą, paėmė nuo staliuko pakankamai storo stiklo brendžio taurę, su ja sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, turėdamas tikslą sukelti tik fizinį skausmą. Ir tik nukentėjusiajam ranka užsidengus galvą, taurei nuo smūgio sudužus, atskilusi stiklo šukė, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kliuvo nukentėjusiajam į kaklą. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą jis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, tai yra paimdamas brendžio taurę ir ja smūgiuodamas žinojo, kad elgiasi neteisėtai, žinojo, kad nukentėjusiajam bus padarytas nežymus arba net galimai nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi sunkių padarinių išvengti. Mano, kad jo veiksmuose buvo nusikalstamas pasitikėjimas. Jo lengvabūdiškas tikėjimas išvengti sunkių padarinių pasireiškė tuo, kad smūgiavo su sveika storo stiklo taure, nemanydamas, kad ši gali sudužti, o ne su stiklo šuke, kuri gali būti pripažįstama kaip įrankis žmogui žaloti. Be to, smūgiavo ne tiesiogiai į kaklą, o į galvos sritį. Tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, o nukentėjusiajam užsidengus galvą, brendžio taurei jo rankose nuo smūgio sudužus ir stiklo šukei pataikius nukentėjusiajam į kaklą, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jo kaltė ir tyčia pasireiškė tik tuo, kad jis siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Jokios tyčios padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą jo veiksmuose nebuvo. Be to, jo veika pasireiškė tik vienintelio smūgio sudavimu. Daugiau jokių smūgių ar smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Esant tyčiai sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, vieninteliu smūgiu, kuris nesant papildomų nuo jo nepriklausančių veiksnių, negalėjo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatos, jo veika nebūtų apsiribojusi. Tuo tarpu jis, sudavęs vienintelį smūgį, neturėdamas tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo sveikatos, nusikalstamus veiksmus nutraukė ir pasišalino iš įvykio vietos. Jo veiksmai po įvykio, tai yra nuoširdus gailėjimasis dėl sunkių pasekmių, siekis atsiprašyti, bent iš dalies atlyginti patirtą žalą, patvirtina, jog sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas jam buvo netikėta jo veiksmų pasekmė ir jis kiek galėdamas siekė sunkius padarinius sumažinti.

Nurodo, kad iš televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo matyti, jog policijos automobilyje televizijos operatoriui po įvykio paklausus „Dūrei?“, jis iškarto, neturėdamas galimybės pasiruošti savo gynybinės versijos ar tikslo iškraipyti įvykių, būdamas neblaivus bei šoko būsenos dėl prieš jį pavartoto smurto, atsakė, kad nedūrė. Ši, pagal apeliantą, objektyvi aplinkybė patvirtina, jog jis neturėjo tikslo durti nukentėjusiajam į kaklą, siekdamas sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Mano, kad sunkios pasekmės kilo dėl kitų priežasčių, kurių jis negalėjo numatyti.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. Apelianto vertinimu, jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, paskiriant šio įstatymo sankcijos ribose ir bausmę.

Nenustačius, kad jo padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, apeliantas mano, kad jam turi būti sušvelninta ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus paskirta bausmė. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė bausmės skyrimo taisykles, neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, norą geranoriškai pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), jo asmenybę, neįvertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, apelianto nuomone, neatsižvelgė į jo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdų gailėjimąsi bei nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Nuo pat pirmos apklausos jis pripažino savo kaltę, prisipažino, kad smogė nukentėjusiajam, dėl jo neteisėtų ir neatsargių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nurodė visas jam žinomas su įvykiu susijusias aplinkybes, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, teismas nurodė priešingai, kad jis nebuvo iki galo nuoširdus, kad neigė teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, tuo siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Nors teismas nuosprendyje nenurodė, kokių faktinių teismo nustatytų aplinkybių jis nepripažino, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad jo neprisipažinimas susijęs tik su neprisipažinimu dėl tyčios sužaloti nukentėjusįjį, o tai yra subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kurie taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jokios teisinės reikšmės neturi. Apeliantas grįsdamas šiuos skundo argumentus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-P-82/2010, 2K-91/2009.

Be to, apelianto įsitikinimu, turėjo būti įvertinta, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Jis ne tik prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, bet ir visose apklausose bei bylos nagrinėjimo teisme metu nuoširdžiai dėl savo poelgio gailėjosi, siekė atsiprašyti nukentėjusiojo, tiek jam gulint gydymo įstaigoje, tiek teismo posėdžio metu. Kiek galėdamas siekė pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą - mokėjo į teismo depozitinę sąskaitą lėšas, skirtas neturtinei nukentėjusiojo žalai atlyginti. Savo poelgį jis vertino ir vertina itin kritiškai. Taigi aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgta skiriant bausmę.

Teismas, apelianto manymu, nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė ir nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t.y. tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Nurodo, kad pagal objektyvias įvykio aplinkybes, jis negalėjo suvokti, jog nukentėjusysis yra atsakingas už apsaugą ir tvarką klube, kadangi jis neturėjo jokių skiriamųjų ženklų. Nors jis iš pastarojo ir įsigijo bilietą, tačiau tai dar nėra pagrindas manyti, kad nukentėjusysis atliko baro apsaugos darbuotojo funkcijas. Apklausos metu nurodė, kad jis manė, jog nukentėjusysis yra kavinės darbuotojas, tačiau jo funkcijos apeliantui nebuvo aiškios. Nukentėjusysis nebuvo apsirengęs specialia apranga, kuri leistų manyti, kad jis atlieka apsauginio funkcijas. Paprastai klubuose apsaugos darbuotojai dėvi specialias liemenes su užrašu „APSAUGA“. Šiuo atveju nukentėjusysis buvo apsirengęs tik paprastais, nuo kitų baro lankytojų neišsiskiriančiais rūbais. Liudytojas L. B. 2012-07-23 apklausos metu parodė, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs juodais džinsais, juoda „maike“ ir juodu švarku, nurodydamas, kad tai nebuvo speciali apsaugos darbuotojo apranga. Taigi, nukentėjusiajam nedėvint specialios apsaugos darbuotojo aprangos, jis negalėjo žinoti ir suvokti, kad pastarasis atlieka kokias nors tarnybines funkcijas, tai yra galimai užtikrina tvarką bare. Nesant šio kvalifikuojančio požymio, apelianto manymu, turi būti skiriama ir švelnesnė bausmė.

Nuteistasis nurodo, kad po padarytos nusikalstamos veikos jis padarė reikiamas ir teisingas išvadas. Po įvykio jokių teisės pažeidimų, už kuriuos numatyta baudžiamoji arba administracinė atsakomybė, nepadarė, anksčiau nebuvo teistas. Susirado darbą, siekė išlaikyti šeimą, užauginti savo mažametę dukrą, būti doru ir naudingu visuomenei.

Visos išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, sudaro pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinkanti nusikalstamos veikos pasekmių, gerokai didesnė nei priteisiama teismų praktikoje panašaus sužalojimo bylose.

Sutinka, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinė žala jam turi būti priteista. Pripažįsta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą ir tai sudaro pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Tačiau mano, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo būklę po sužalojimo, jo pasveikimo galimybes ir pasekmes tolimesniam gyvenimui. Nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė tik išorinės jungo venos pažeidimu. Nors galima sutikti su tuo, kad šis sužalojimas galėjo sukelti mirtį, tačiau vertinant neturtinės žalos dydį bei sužalojimo pasekmes, šios aplinkybės neturi itin didelės reikšmės. Nukentėjusiajam laiku buvo suteikta pagalba ir sunkesnių pasekmių nekilo. Nukentėjusysis po savaitės buvo išleistas iš ligoninės, o po dviejų, t.y. 2012-08-09, galėjo vaikščioti, atliko ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus - parodymų patikrinimą vietoje. Šiuo metu, pagal nuteistojo nuomonę, nukentėjusysis yra visiškai pasveikęs, neįgalumas jam nenustatytas, jis gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Jokių medicininių dokumentų, kad nukentėjusiajam bus reikalingas specialus gydymas arba papildomos medicininės operacijos byloje nėra. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė mažareikšmes pasekmes, kurios nesukelia didelio diskomforto ar fizinio skausmo, tai yra kaklo tempimą, sužeistos vietos dirginimą lietimo metu. Šios pasekmės nesudaro pagrindo didinti neturtinės žalos dydį, laikant kad nukentėjusiajam dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkios pasekmės.

Be to, kaip minėta, priteista neturtinė žala neatitinka už panašius sužalojimus priteisiamų neturtinės žalos dydžių teisminėje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-119/2012, 1A-202/2011). Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmes, jo patirtus išgyvenimus bei dvasinius sukrėtimus, o taip pat į jo galimybes atlyginti neturtinę žalą, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 10 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė, nukentėjusieji G. A., A. A. ir jų atstovas prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręsto Valstybinės liginių kasos civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

Dėl nuteistojo M. R. nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Byloje nustatyta, kad M. R., 2012-07-21, apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, tyčia, vieną kartą smogdamas į nukentėjusiojo kaklą taurės šuke, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. A. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas skunde neginčija aplinkybių, kad buvo įvykio vietoje, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu netinkamai nustatė kaltės formą, dėl ko kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, priemonės, jo elgesys prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės ar netiesioginės tyčios, o baudžiamajame įstatyme numatytos sunkios pasekmės kilo tik dėl jo didelio neatsargumo. Todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktų į BK 137 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų dėl neatsargumo. Nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Kaltės forma turi esminę reikšmę sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kvalifikavimui, todėl turi būti nustatyta kiekvienoje byloje. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir imdamas domėn padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog M. R., sunkiai sužalodamas nukentėjusįjį G. A., veikė tyčia.

Visų pirma tai patvirtina nusikaltimo padarymo įrankis. Nors apeliantas skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiksliai nustatytas nusikaltimo padarymo įrankis, tačiau byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai. Įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, liudytojų C. A. R. R., R. A., L. B. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis G. A. įvykio dieną prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sužalotas stiklinės taurės šuke.

Nukentėjusiojo G. A., liudytojų E. V., C. A. R. R., L. B., o taip pat ir paties M. R. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo sužalotas netoli įėjimo į kavinę „Kaukazietiški patiekalai“ durų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraše, kuris buvo nufilmuotas iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir operatoriui, užfiksuota, jog įvykio vietoje prie kavinės įėjimo durų gulėjo stiklinės taurės šukė su į kraują panašiomis raudonos spalvos dėmėmis. Įvykio vietos apžiūros metu, kuri buvo atlikta tą pačią naktį, praėjus porai valandų po nukentėjusiojo sužalojimo, be balto megztinio su mėlynomis horizontaliomis juostomis, kuris kaip nustatyta priklausė M. R., buvo rasta ir paimta stiklinės taurės šukė su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b.l. 3-7, 78-80). Kitų daiktų, pavyzdžiui nuskeltų stiklinių butelių ar kitų pjaunančių - duriančių įrankių, kuriais galėjo būti sužalotas nukentėjusysis, įvykio vietoje nebuvo rasta. Apklausta liudytoja kavinės „(duomenys neskelbtini)“ barmenė – padavėja R. A. parodė, jog momento, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis ji nematė, tačiau patvirtino, kad po to, kai G. A. buvo išvežtas į ligoninę, besitvarkydama, prie kavinės įėjimo durų ji rado stiklinės taurės dalį, iš kurios buvo likę tik kojelė ir dugno dalis. Pamačiusi, kad šukė kruvina, paliko ją toje pačioje, kur ir rado, vietoje (1 t., b.l. 71-72; 2 t., b.l. 192). Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, jog ant tirti pateiktos taurės šukės, paimtos 2012-07-21 įvykio vietos apžiūros metu, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų ir vyro kraujo genotipas sutampa su G. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. A. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000005 % (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b.l. 71-73). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nukentėjusiajam G. A. padarytas sužalojimas – gili durtinė – pjautinė kairės kaklo pusės žaizda su išorinės jungo venos, jos šakų ir kaklo raumenų pažeidimu, atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu, galimai stiklo šuke (1 t., b.l. 20-21).

Apklaustas liudytoju kavinės „(duomenys neskelbtini)“ didžėjus C. A. R. R. parodė, jog jis nagrinėjamo įvykio vakarą, žiūrėdamas pro kavinės langą, matė kai prie G. A. priėjo kažkoks vyriškis, kažką jam pasakė ir staiga, dešine ranka, vieną kartą trenkė G. A. į kaklo sritį. Jam pasirodė, kad G. A. buvo suduota su stikline (1 t., b.l. 69-70; 2 t., b.l. 192). Siekiant patikrinti surinktais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu, BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo perskaityti ir liudytojo L. B., kuris į teisiamąjį posėdį apklausai negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių (gyvena ir dirba užsienyje), parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo L. B. parodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis G. A. buvo sužalotas taurės šuke. Iš karto po įvykio, 2012-07-21 vykusios apklausos metu liudytojas L. B. nurodė, jog matė kaip vyras, byloje nustatyta M. R., priėjo prie G. ir dešine ranka laikydamas stiklo šukę, smogė G. į kaklą. Po smūgio iš G. kaklo pradėjo bėgti kraujas. 2012-07-23 vykusios apklausos metu liudytojas L. B. savo parodymus patikslino ir nurodė, kad matė kaip M. R. dešine ranka sudavė G. A. smūgį į kaklo sritį. Tačiau ar M. R. rankoje turėjo kokį nors daiktą, tuo metu nematė. Tik po smūgio liudytojas pamatė, kaip M. R. iš tos pačios dešinės rankos, su kuria sudavė G. A. smūgį, ant žemės išmetė stiklinės taurės dalį, kuri krisdama suskilo dar ir iš kurios liko tik kojelė bei dugno dalis (1 t., b.l. 35, 36-38).

Apelianto versiją, neva tai jis, suduodamas nukentėjusiajam smūgį, dešinėje rankoje nieko neturėjo; dešine ranka sužaloti nukentėjusįjį negalėjo, argumentuodamas tuo, kad yra kairiarankis, paneigia ne tik aukščiau išdėstyti įrodymai, bet ir pačiam M. R. po įvykio objektyviai nustatytas sužalojimas – paviršinė pjautinė žaizda dešinės plaštakos III piršto pamatinės falangos delniniame paviršiuje, kurį, eksperto teigimu, M. R. patyrė maždaug 3-4 paros iki objektyvios apžiūros (apžiūrėtas 2012-07-24), galimai ir apžiūrimojo nurodytu laiku, t.y. naktį iš 2012-07-20 į 07-21 (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b.l. 18). Tuo tarpu M. R. taip ir negalėjo teismui logiškai paaiškinti kokiomis gi kitomis aplinkybėmis nagrinėjamo įvykio naktį jis susižalojo dešinę ranką (2 t., b.l. 201). Šiame kontekste reikia pastebėti ir tai, kad nukentėjusysis G. A. kategoriškai patvirtino, jog prieš prieinant M. R. ir suduodant jam smūgį, asmeniškai jis savo rankose neturėjo jokios taurės. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir liudytojo L. B. nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai jis su G. A. stovėjo prie įėjimo į kavinę ir stebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčius tris, jiems įtartinus vyriškius, nei indų, nei jokių kitų įrankių savo rankose jie neturėjo (1 t., b.l. 36-38).

Šalies argumentai

Apelianto teiginiai, neva tai jis nukentėjusiajam sudavė po to, kai jam į akis buvo papurkštos dujos, taip pat paneigti byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iš nuoseklių nukentėjusiojo G. A. bei liudytojo L. B., kuris beje ir papurškė pipirines dujas, parodymų analizės, pipirinės dujos buvo papurkštos tik po to, kai M. R. sužalojo G. A.. L. B., pasak šio, pipirines dujas purškė dėl to, kad M. R. daugiau nieko nesužalotų. Dujų buvo papurkšta ir kitiems dviem M. R. draugams. Netikėti šiais nukentėjusiojo bei liudytojo L. B. parodymais taip pat nėra pagrindo, kadangi kito motyvo purkšti dujomis, liudytojui L. B. nebuvo. Šią aplinkybę tam tikru aspektu patvirtina ir apelianto pusbrolio E. V. parodymai. Ir nors šio liudytojo teigimu, jis paties smūgio sudavimo nukentėjusiajam momento nematė, tačiau matė, kaip M. R., užsimojęs dešine ranka, kažkam ketino trenkti. Jis tuo metu ėjo pastarajam iš paskos, kai staiga kažkas papurškė dujų. Dujų kliuvo ir jam, dėl ko jis ranka prisidengė akis. Nustatytos aplinkybės taip pat paneigia vieną iš nuteistojo keliamų nukentėjusiojo sužalojimo versijų, neva tai po dujų papurškimo, sukdamasis jis galėjo kliudyti nukentėjusiojo rankose laikytą taurę, kuri sudužusi, galėjo pastarajam perpjauti kaklą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas atsitraukė nuo nukentėjusiojo tik po to, kai L. B. papurškė pipirinėmis dujomis, dėl jų poveikio.

Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. R. prie G. A. priėjo jau turėdamas rankoje nudaužtą stiklinę taurę, kuri buvo pridengta baltos spalvos su horizontaliomis mėlynomis juostomis megztiniu, o tai reiškia ir tikslą nukentėjusįjį sužaloti. Šią išvadą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo G. A. parodymai, iš kurių matyti, jog tuo metu, kai prie jo priėjo M. R., pastarojo rankos buvo uždengtos džemperiu. Po to, staiga M. R. ištraukė iš po megztinio dešinę ranką, ir kažkuo aštriu smogė jam į kaklo sritį. Ką konkrečiai M. R. turėjo rankoje, jis nematė. Aplinkybės, kad prieidamas prie nukentėjusiojo G. A. su savimi turėjo baltos spalvos su horizontaliomis mėlynomis juostomis megztinį, neneigė ir pats M. R.. Šis megztinis buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu, ant jo aptiktos kraujo dėmės. Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, jog ant megztinio rasto vyro krauto genotipas sutampa su G. A. genotipu (2 t., b.l. 71-73). Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nematė, jog M. R., prieš prieidamas prie nukentėjusiojo, akivaizdžiai būtų nuskėlęs taurę, kas, kolegijos vertinimu, taip pat leidžia teigti, kad pastarasis priėjo prie G. A. jau su nuskelta stikline taure, turėdamas konkretų tikslą – jį sužaloti. Apelianto nurodyta versija, neva tai taurė sudužo smūgio metu, atsitrenkusi į nukentėjusiojo ranką, o jau po to, nuskilusi taurės šukė ne nuo jo valios priklausančių priežasčių kliuvo nukentėjusiajam į kaklą, yra neįtikinama bei paneigta. Pirmiausia reikia pažymėti, kad sužalojimų ant nukentėjusiojo rankos, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nekonstatuota, nors apelianto nurodytu atveju, neabejotina, jog tam tikri sužalojimai ant G. A. rankos būtų fiksuoti. Kita vertus, sprendžiant iš liudytojo L. B. parodymų, M. R., po nukentėjusiajam suduoto smūgio dešine ranka, iš tos pačios rankos, ant žemės numetė stiklinės taurės dalį, kuri nukritusi suskilo dar. Iš taurės liko tik kojelė bei dugno dalis, kas, kaip jau minėta, buvo užfiksuota ir įvykio vietos, ir įvykio vietoje rastų daiktų apžiūros metu (1 t., b.l. 3-7, 78-84).

Nėra pagrindo tikėti ir nuteistojo M. R. parodymais, iš kurių matyti, jog į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ jis grįžo neva tai norėdamas surasti draugą A. K.. Byloje nustatyta, kad M. R., 2012-07-21, apie 01.30 val., išėjo iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kartu su T. R. bei E. V.. Iš liudytojo E. V. parodymų matyti, jog A. K. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes kai M. R. kvietė jį eiti kartu, A. K. liko stovėti prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 50-51). Nustatyta aplinkybė, vertinant ją kitų duomenų aspektu, paneigia pastarojo parodymus, neva tai, į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ jis grįžo ieškodamas, kaip teigia pats, draugo A. K.. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, prie kavinės grįžo dėl mažareikšmės dingsties, kuri kaip pretekstas savo veiksmams, buvo panaudota sužalojant nukentėjusįjį. Įvykio dieną, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis jau buvo apsilankęs. Tuo kartu, nukentėjusysis, vykdydamas kavinės apsaugos darbuotojo pareigas, dėl netinkamo elgesio apeliantą kartu su draugu A. K., priverstinai pašalino iš kavinės patalpų. Dėl šios priežasties, jau tuo metu, M. R. buvo agresyviai nusiteikęs, piktai kalbėjo, keikėsi, buvo nepatenkintas, kad buvo išprašytas iš kavinės bei, plastikiniame alaus bokale turėtu alumi, apipylė G. A. ir L. B.. Nukentėjusiojo teigimu, M. R. tuo kartu nueidamas nuo kavinės įspėjo, kad jis dar grįš. Dėl šios konfliktinės situacijos į kavinę buvo iškviesta ir G4S apsaugos komanda (1 t., b.l. 62-63, 64; 2 t., b.l. 169). Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktinę situaciją išprovokavo ne nukentėjusysis G. A., o pats M. R., kuris kerštaudamas už nukentėjusiojo veiksmus, susijusius su jo tarnybos pareigų kavinėje vykdymu, po kurio laiko, kaip ir buvo žadėjęs, prie kavinės grįžo atkeršyti nukentėjusiajam, ir tai padarė.

Dėl pasakyto nuteistajam M. R. inkriminuota aplinkybė, jog smurtą šis nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo „norėdamas įeiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, iš nuosprendžio aprašomosios dalies, pašalinama.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus neva tai jis, pagal nukentėjusiojo G. A. aprangą negalėjo suvokti, jog šis vykdo apsaugos darbuotojo funkcijas kavinėje, vertina kaip pastarojo pasirinktą gynybos poziciją ir atmeta.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nagrinėjamo įvykio dieną, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis G. A. vykdė apsaugos darbuotojo pareigas (1 t., b.l. 85-100). Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, ant G. A. rūbų nebuvo užrašo „APSAUGA“, tačiau reikalavimus, kad apranga būtų juoda (juodos spalvos džinsai, marškinėliai, džemperis bei batai) atitiko. Be to, pagal tai, kad darbo metu nukentėjusysis stovėjo prie kavinės įėjimo, kavinės lankytojams pardavinėjo bilietus (bilietą iš G. A. įsigijo ir pats M. R.), prižiūrėjo kavinėje tvarką, bei tai, kad būtent dėl netinkamo elgesio apeliantas su savo draugu A. K. buvo priverstinai išprašyti iš kavinės, neabejotinai patvirtina, kad M. R. suprato, jog G. A. kavinėje vykdo apsaugos darbuotojo pareigas. Tai patvirtina ir paties apelianto pirmosios apklausos metu duoti parodymai. Pasak šio, dėl sėdėjimo ant palangės, apsaugos darbuotojas, kaip nustatyta G. A., jį išprašė iš baro lauk (2 t., b.l. 3). Tai, kad iš aukščiau paminėtų aplinkybių buvo galima suprasti, kad G. A. kavinėje dirbo apsaugos darbuotoju, matyti ir iš kartu su M. R. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvusio A. K. parodymų. Pastarojo teigimu, jam net abejonių nekilo, kad nukentėjusysis G. A. kavinėje vykdo apsaugos darbuotojo funkcijas, nes niekas kitas klientų išprašyti iš baro negali (1 t., b.l. 55-56; 2 t., b.l. 170-171). Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog M. R. suprato, kad G. A. yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas ir jį sunkiai sužalojo dėl pastarojo vykdomų apsaugos darbuotojo pareigų, t.y. kerštaudamas, kad šis dėl netinkamo elgesio prieš pusantros valandos jį ir jo draugą A. K. buvo išprašęs iš kavinės patalpų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog tyčinis sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam G. A. buvo padarytas ne tik dėl chuliganiškų paskatų, bet ir dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo (BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie kaltininko kaltės formą, svarbu įvertinti ir tai, kad smūgis stiklinės taurės šuke nukentėjusiajam buvo suduotas į gyvybiškai svarbų organą – kaklo sritį, kur gausu galvos arterijų ir venų, kurias pažeidus žmogus gali būti ne tik sužalotas, bet ir, laiku nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, nukraujavęs mirti. Nors apeliantas skunde teigia, jog bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta į kokią konkrečiai kūno vietą suduodamas smūgį nukentėjusiajam jis taikėsi, tačiau ir šie pastarojo argumentai yra paneigti. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas L. B. apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad smūgis G. A. buvo suduotas dešine ranka į kaklo sritį, staigiu mostu iš šono. Taigi sąmoningas, kad ir vieno smūgio stiklinės taurės šuke sudavimas kitam žmogui į gyvybiškai svarbią, kaip kad nagrinėjamu atveju, kaklo sritį, suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir nenumato galinčių kilti padarinių (nors gali ir turi juos numatyti), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir numato mažai tikėtiną sveikatos sutrikdymo galimybę (nes tikisi išvengti galinčių kilti padarinių).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad apeliantas veikė neapibrėžta tyčia, t.y. suprato, jog suduodamas smūgį stiklinės taurės šuke į kaklo sritį, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Dėl šios priežasties kaltininkas, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, atsako už faktiškai atsiradusius padarinius.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistojo M. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. Keisti skundžiamą nuosprendį, šioje dalyje, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirtos bausmės ir Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus, netinkamai taikė bausmės skyrimo taisykles, neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, norą geranoriškai pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi) bei jo asmenybę, neįvertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę. Šie apelianto skundo argumentai iš dalies pagrįsti.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. R. praeityje neteistas, turi šeimą, kurioje auga mažametė dukra. Pagrįstai įvertino ir tai, kad M. R. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste, kaip neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, paminėjo ir tai, kad M. R. praeityje, nors ir dėl neatsargumo, tačiau jau buvo padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b.l. 38-40).

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2012-07-21, 02:31:40, M. R. nustatytas 1.78 promilės alkoholinis apsvaigimas (2 t., b.l. 21), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl apelianto skundo argumentai ir šioje dalyje nepagrįsti.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pasak apelianto, teisinį pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. R. dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. A. sveikatą. Tačiau kaip matyti iš užfiksuotų apelianto parodymų analizės, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme esminių įvykio aplinkybių nepripažino. Keldamas vis naujas versijas dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklus, savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas, tame tarpe ir apeliaciniu skundu, kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Todėl toks, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas tik formalaus, deklaruojamo pobūdžio nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, jog nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų. Šios išvados negali paneigti ir tai, kad nuteistasis Valstybinei ligonių kasai atlygino turtinę žalą, neženklią dalį, nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, tardamas paskutinį žodį, formaliai nukentėjusiųjų atsiprašė.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrindui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir dėl to skundžiamame nuosprendyje, nepasisakė.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014).

Byloje nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie SAM buvo pareiškusi civilinį ieškinį M. R. dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. A. gydymą. Ieškinio suma – 492, 17 Lt (1 t., b.l. 116-118). Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, 2012-12-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog M. R. Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui visą padarytą turtinę žalą – 492,17 Lt, atlygino, dėl ko ligonių kasa atsisakė ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindama, kad ieškinio atsisakymo pasekmes žino (2 t., b.l. 69). Nustatyta aplinkybė rodo, kad apeliantas už nukentėjusiojo gydymą ligoninėje, Valstybinei ligonių kasai visą turtinę žalą - 492,17 Lt, atlygino iki 2012-12-17, t.y. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kadangi individualizuodamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, apygardos teismas, nepripažinęs šios, apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl pasakyto, teisėjų kolegija, aukščiau nustatytą aplinkybę pripažįsta, kaip nuteistojo M. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje dalyje reikia pastebėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nurodęs motyvus, priėmė netinkamą sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, Valstybinei ligonių kasai atsisakius civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl to, kad jį M. R. atlygino, apygardos teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą, baudžiamąją bylą ligonių kasos civilinio ieškinio dalyje, turėjo nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau nustatytą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas, apygardos teismo neįvertintas, tačiau turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes, t.y. tai, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo, kaip ieškantis darbo, buvo registruotas Darbo biržoje, 2013-02-04 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur charakterizuojamas teigiamai, bei, 2013-06-28, 2013-09-27 ir 2013-07-30 mokėjimo nurodymais, pervesdamas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 900 Lt, ėmėsi pozityvių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dalį (1 t., b.l. 33, 30; 3 t., b.l. 8-9, 10-12), turi pagrindą sumažinti ir skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmę.

Tokiu būdu, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręsto Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio klausimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas skunde nesutinka ir su nukentėjusiajam G. A. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo būklę po sužalojimo, jo pasveikimo galimybes ir pasekmes tolimesniam gyvenimui, be to, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apelianto skundo argumentai šioje dalyje nepagrįsti ir atmetami.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Skirtingi asmenys net ir analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, gana dažnai, net ir analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Todėl svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti.

Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, apygardos teismas nustatydamas nukentėjusiajam G. A. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusysis G. A. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas pablogino jo gyvenimo kokybę, turėjo įtakos jo darbinei ir profesinei veiklai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo M. R. tyčinių neteisėtų veiksmų, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. A. sveikata – padaryta gili durtinė – pjautinė kairės kaklo pusės apie 6-7 cm žaizda su išorinės jungo venos, jos šakų ir kaklo raumenų pažeidimu (1 t., b.l. 20-21). Dėl patirto sužalojimo, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, apelianto padaryto nusikaltimo pasekmės galėjo būti ir dar skaudesnės, nukentėjusysis dėl nukraujavimo galėjo ir mirti. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje skubiai buvo atlikta operacija, nuo 2012-07-21 iki 2012-07-27 jis buvo gydomas stacionare, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Ambulatorinio gydymo metu nukentėjusysis skundėsi kaklo skausmu, apsunkintais kaklo judesiais, skausmingais, ribotais kairio peties sąnario judesiais bei tempimo jausmu kairėje kaklo pusėje, dėl ko 2012-11-16 nukentėjusiajam VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje buvo atlikta dar viena operacija – rando ekscizija (1 t., b.l. 20-21; 2 t., b.l. 139). Dėl visų šių aplinkybių bei likusių padarinių – kairėje kaklo pusėje likusio apie 10 cm ilgio koloidinio rando, nukentėjusysis, be jokių abejonių, patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių bei darbinės veiklos sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės kėlė neprognozuojamas pasekmes, ilgalaikį gydymosi procesą bei papildomą operaciją, po ko nukentėjusysis vis tiek jaučia nemalonius jausmus kaklo srityje, prilietus jaučia dirginimą, matomoje vietoje - kairėje kaklo pusėje, liko didelis rankas, kuris bjauroja išvaizdą bei atkreipia aplinkinių dėmesį, be to, nukentėjusysis po šio įvykio pakeitė darbą, negalėdamas toliau dirbti apsaugos darbuotoju. Dėl patirtų sužalojimų, ilgai trukusio gydymo buvo apribota ir nukentėjusiojo galimybė bendrauti, jis negalėjo teisėjauti futbolo varžybose, užsiimti įprastine veikla bei pomėgiais. Neabejotina, jog ši socialinė atskirtis taip pat sukėlė nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus.

Visos šios aplinkybės rodo, kad G. A. patirta žala išties didelė, todėl 80 000 Lt nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu. Nors žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas negali esmingai lemti neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo, tačiau teismas atsižvelgė ir į nuteistajam palankius faktus - jo turtinę bei socialinę padėtį, dėl ko nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies. Kita vertus, nuteistasis M. R. yra jauno amžiaus, darbingas. Todėl atlikęs paskirtą bausmę, turės galimybę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įgyti turto, o tuo pačiu ir įvykdyti pareigą - atlyginti nukentėjusiajam G. A. padarytą neturtinę žalą, kuri, kolegijos vertinimu, priešingai apelianto nuomonei, nėra aiškiai per didelė, o tuo pačiu atitinka ir susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz. asmenims, dėl nusikaltimų patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 100 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 80 000 Lt, ir 20 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K -181/ 2011, 2K-227/2011, 2K-44/2011, 2K-333/2011, 2K-368/2009, 2K-487/2009, 2K-605/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam G. A. 80 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apelianto skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis savo noru atlygino Valstybinei liginių kasai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

M. R. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki šešerių metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio, nutraukti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistajam M. R. inkriminuotą aplinkybę, jog smurtą šis nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo „norėdamas įeiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Rūta MickevičienėLinas Šiukšta