- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2K-91/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Antanas Klimavičius, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- D. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
D. D. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pateikdamas savo nuotrauką, padėjo pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. J. vardu, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, jį laikė su savimi nuo nenustatytos dienos iki 2007 m. balandžio 17 d., 14. 30 val., kol Šiauliuose, Vilniaus g., ties namu, kurio Nr. 373, panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. J. vardu, t. y. žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jį pateikė kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą Šiaulių m. VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės patruliui S. P.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo teismą pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutartį: jo nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis pateikė policijos pareigūnams suklastotą vairuotojo pažymėjimą kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ne vairuodamas automobilį ir be to nepadarė didelės žalos.
Kasatorius pabrėžia, kad jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius nepateikė jokios patikimos informacijos iš kur jis įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau kasatorius to padaryti ir negalėjo, nes dokumentą įgijo iš jam visiškai nepažįstama žmogaus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o kasatoriaus padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą, ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba žinomai netikrą ar žinomai tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą, ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginys apie tai, kad BK 300 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma nustačius, jog nusikalstama veika buvo padaryta didelė žala, o šiuo atveju to nėra, atmestinas, nes tam, kas padarė BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, baudžiamoji atsakomybė kyla pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kasatorius pripažino tik tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos byloje surinktais įrodymais ir nebuvo nuoširdus atskleisdamas visas įvykio aplinkybes, todėl teismai pagrįstai jo prisipažino padarius nusikalstamą veiką nelaikė savanorišku ir nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo
Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2007 m. balandžio 17 d., galiojusioje BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai tikro dokumento arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, o to paties straipsnio 2 dalyje – už tų pačių veiksmų atlikimą, kai nusikalstamos veikos dalykas yra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimams.
Kasatorius netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą panaudojo, t.y. pateikė policijos pareigūnams kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, 2007 m. balandžio 17 d., todėl jo veika atitiko nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Tuo tarpu „didelės žalos“ požymis, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, kasatoriui nebuvo inkriminuotas. Todėl nepagrįstas teigimas, kad nusikalstama veika dėl didelės žalos nepadarymo turi būti perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį. Didelės žalos požymis BK 300 straipsnio 2 dalyje buvo numatytas iki 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 įstatymo įsigaliojimo, kuriuo buvo pakeistas BK 300 straipsnis ir „didelės žalos“ požymis numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Kadangi kasatorius nusikalstamą veiką padarė 2007 m. balandžio 17 d., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).
Dėl prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto)
Kolegija laiko, kad teismai pagrįstai kasatoriui nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikoma, kad prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti kiek jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Byloje nustatyta, kad kasatorius policijos pareigūnų buvo sulaikytas kilus abejonėms dėl jo pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumo. Taigi nusikalstamą veiką atskleidė teisėsaugos institucijos. Nusikalstamos veikos požymiai buvo akivaizdūs. Šioje situacijoje kasatoriaus parodymai, tame tarpe neneigimas fakto, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, neprisidėjo prie greito bylos ištyrimo ir teisingo nuosprendžio priėmimo. Sulaikius kasatorių už automobilio vairo su suklastotu dokumentu, jis prisipažino verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, o ne savo noru. Suklastoto pažymėjimo panaudojimo neigimas šioje situacijoje būtų tiesiog beprasmiškas. Todėl šiuo atveju norint asmens parodymus vertinti pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kasatorius turėjo teisėsaugos institucijoms ne tik pripažinti neginčijamai nustatytas aplinkybes, t. y. suklastoto dokumento panaudojimo faktą, bet ir pateikti išsamius duomenis apie tokio dokumento įsigijimo aplinkybes, asmenis, dokumentą suklastojusius ar pardavusius kasatoriui. Tačiau byloje nėra duomenų apie informacijos dėl šio dokumento įsigijimo aplinkybes pateikimą. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėl nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, padarymo, todėl jis buvo suinteresuotas pats ar per tarpininkus surasti asmenis, galinčius suklastoti dokumentą, šiuo atveju – vairuotojo pažymėjimą, tuo teisėsaugos institucijoms apsunkinant jo paiešką, ir jam turėjo būti žinomi dokumentus klastojančių asmenų kontaktiniai duomenys. Tačiau tokios informacijos jis nei ikiteisminiam tyrime, nei teisme nenurodė ir neišreiškė noro padėti teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikalstamas veikas, todėl teismai pagrįstai jo parodymų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo D. D. kasacinį skundą atmesti.