Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

10. Teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad apeliantė mokėjimo pranešimus neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, t. y. atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, kadangi mokėjimo pranešimus gavo dar 2022 metais. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, šie įrodymai neturės esminės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi pati ieškovė yra nurodžiusi kada ir kokio dydžio mokėjimai buvo gauti atsakovės skolai dengti. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl pateikto papildomo apeliacinio skundo (ne)priėmimo

15. 2023 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas apeliantės 2023 m. rugpjūčio 12 d. skundas, kuriame nurodomos aplinkybės, susijusios su kita Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civiline byla Nr. eL2-5908-1149/2023, kurioje ieškovei iš atsakovės priteista skola.

16. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

17. Šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

18. Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2023 m. gegužės 8 d. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, apeliacinio skundo padavimo terminas suėjo 2023 m. birželio 7 d. (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Apeliantės 2023 m. rugpjūčio 12 d. papildomas skundas, kuriame dėstomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą pasinaudoti tokia procesine teise, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis). Papildomai pažymėtina ir tai, kad apeliantės minimoje byloje ieškovei iš atsakovės priteista skola už kitą laikotarpį nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl tai neturėtų reikšmės sprendžiant apskųsto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: bendrosios nuosavybės teisės dalis, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis). Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (ŠŪĮ 25 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymuose, aplinkos ministro patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų apraše nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Pagal to paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalį abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų (jeigu tokie įrengti, išskyrus šio straipsnio 9 dalį) rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučių namų administratorė Elektrėnų ir Kietaviškių seniūnijose (2021 m. kovo 2 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.03V­170). Todėl ieškovė, vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą; už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą; už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą); už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją; už bendrojo naudojimo patalpų valymą, už kitas paslaugas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 7). Ieškovės pateiktos pažymos – skaičiuotės duomenimis, ieškovė paskaičiavo, jog atsakovė už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. liko skolinga 278,98 Eur bei priskaičiavo 2,84 Eur delspinigių. Taip pat, minėtos pažymos duomenimis, atsakovė 2022 m. vasario 28 d. turėjo 5 449,50 Eur įsiskolinimą (el. b. t. I, l. 38 – 39).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė duomenų patvirtinančių visišką ar bent dalinį jos atsiskaitymą su ieškove už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei suteiktas komunalines paslaugas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 278,98 Eur skolos ir 2,84 Eur delspinigių.

23. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, t. y. atsiskaitymo kvitus, kad atsiskaito kiekvieną mėnesį už ieškovės suteiktas paslaugas ir dar papildomai mažina anksčiau susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės mokėjimo pranešimai taip pat įrodo, kad skola yra apmokėta, todėl atsakovė nėra skolinga už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CPK 12 straipsniu kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė į bylą pateikė šiuos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ mokėjimo pranešimus: 1) 2022 m. gegužės 31 d. mokėjimo pranešimą Nr. EKŪ_MP686768 (praėjusio laikotarpio skola – 5 405,23 Eur, sumokėta – 2 783,97 Eur, delspinigiai – 0,26 Eur, priskaičiuota per mėn. – 57,63 Eur, mokėti iš viso – 2 679,15 Eur); 2) 2022 m. birželio 30 d. mokėjimo pranešimą Nr. EKŪ_MP697399 (praėjusio laikotarpio skola – 2 679,15 Eur, sumokėta – 138,44 Eur, delspinigiai – 0,52 Eur, priskaičiuota per mėn. – 44,64 Eur, mokėti iš viso – 2 585,87 Eur); 3) 2022 m. liepos 31 d. mokėjimo pranešimą Nr. EKŪ_MP707973 (praėjusio laikotarpio skola – 2 585,87 Eur, sumokėta – 0 Eur, delspinigiai – 0,89 Eur, priskaičiuota per mėn. – 43,67 Eur, mokėti iš viso – 2 630,43 Eur); 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pranešimą Nr. EKŪ_MP718565 (praėjusio laikotarpio skola – 2 630,43 Eur, sumokėta – 114,87 Eur, delspinigiai – 1,17 Eur, priskaičiuota per mėn. – 46,97 Eur, mokėti iš viso – 2 563,70 Eur) (el. b. t. I, l. 18 – 25). Iš ieškovės pateiktos pažymos – skaičiuotės matyti, kad atsakovė per 2022 m. kovo mėn. – 2022 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį sumokėjo 3 167,89 Eur sumą, kuri visa priskirta apmokėti už skolos likutį iki 2022 m. vasario 28 d., o likusi skola už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas komunalines paslaugas yra 278,98 Eur ir 2,84 Eur delspinigiai. Taigi, nors viena vertus iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau atsakovė turėjo ankstesnį įsiskolinimą ieškovei, kuris ieškovės teigimu ir buvo dengiamas. Be to, ieškovė pažymėjo, kad šios sumos buvo pervestos antstolių, kurie vykdo priverstinius skolos išieškojimus iš atsakovės.

26. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

28. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

29. Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti. Šių aplinkybių išsamus įvertinimas būtinas sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio taikymo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

30. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovei, kuri teigia, kad atliko mokėjimus būtent už 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas, turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti mokėjimo pranešimai nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė būtų išreiškusi valią ieškovei ir informavusi ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti, todėl ieškovė mokėjimus pagrįstai užskaitė senesnėms skoloms dengti.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už laikotarpiu 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. teiktas komunalines paslaugos ir priteisė ieškovei iš atsakovės 278,98 Eur skolą ir 2,84 Eur delspinigius.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes bei apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo už atsakovei suteiktas komunalines paslaugas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteistas valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus pilnai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė iš atsakovės. Apeliaciniam teismui šia nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šių bylinėjimosi išlaidų perskirstyti nėra pagrindo.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei 98 straipsnyje taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti apeliantės (atsakovės) R. M. apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.