Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: išieškotojas J. Š., skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB)„Kreedex“, A. S., A.V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Viso teisminio nagrinėjimo metu antstolio kontoros atstovė V. S. kvestionavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyse nurodytus išaiškinimus, kad nagrinėjamoje byloje reikia vertinti baudos skyrimo klausimą kitam asmeniui – skolininkės vadovui bei dėl advokato A. N. tinkamo atstovavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo (nutarties) išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo

17. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

18. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

19. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30566-862/2022 antstolio prašymą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkei UAB ,,Kreedex“ 100 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8836-820/2023 iš dalies patenkino antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą ir paskyrė skolininkei UAB ,,Kreedex“ 4 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo skolininkei UAB ,,Kreedex“ perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 d. nevykdymą, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškotojo J. Š. naudai.

23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2171-803/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir perdavė antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi nutarė paskirti skolininkės UAB ,,Kreedex“ vadovams, už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo nevykdymą periodinę 4 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti vadovui A. S. (A. S.) nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. birželio 15 d., o vadovui A. V. nuo 2023 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškotojo J. Š. naudai.

25. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-801-661/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

26. Suinteresuotas asmuo J. Š., vadovaudamasis CPK 278 straipsniu, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išaiškinti minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį.

27. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino suinteresuoto asmens J. Š. prašymo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas išdavė išieškotojui J. Š. vykdomąjį raštą dėl baudų, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-1662-1094/2024.

28. Apeliantas nurodo, kad atsisakyti išaiškinti teismo nutartį pirmosios instancijos teismas galėjo tik tuo atveju, jei ši teismo nutartis būtų įvykdyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas neturi jokių duomenų, kad asmenys, kuriems paskirtos baudos, ruošiasi vykdyti teismo nutartį. Apeliantas nurodo, jog jam neaišku, kas turi vykdyti teismo nutartį.

29. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2171-803/2023 panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir perdavęs antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, aiškiai nurodė, kad bauda turi būti skiriama ne juridiniam asmeniui, o būtent jos vadovams. Tai pabrėžė ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-801-661/2024, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jam neaišku, kas turi vykdyti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

30. Apeliantas teigia, jog teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi paskyrė baudas netinkamiems subjektams ir nurodo su 2024 m. vasario 5 d. nutartimi (kurios išaiškinimo apeliantas prašo) nesusijusias civilines bylas Nr. e2-18282-964/2021 ir Nr. e2S-251-933/2022, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas iš esmės kvestionuoja ne tik įsiteisėjusias apeliacinės instancijos nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-685-852/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-25440-2022-0), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2171-803/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-25440-2022-0), bet ir įsiteisėjusią 2024 m. vasario 5 d. nutartį, kurios išaiškinimo prašo apeliantas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apelianto argumentų, kuriais jis kvestionuoja įsiteisėjusias nutartis, plačiau nepasisako.

31. Nors apeliantas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą ne tik išduoti vykdomuosius raštus dėl baudų, paskirtų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1662-1094/2024, išieškojimo, bet ir papildomus dokumentus, kurie yra privalomi pateikiant vykdomąjį dokumentą priverstiniam išieškojimui užsienyje, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas išdavė išieškotojui J. Š. vykdomąjį raštą dėl baudų, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-1662-1094/2024. Pabrėžtina, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog apeliantas dėl minėtos skundžiamos nutarties pateikė atskirąjį skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taip pat buvo išduotas apeliantui vykdomasis raštas, neįsiteisėjo ir minėtas vykdomasis raštas būtent dėl to iki šiol nėra išduotas. Atitinkamai įsiteisėjus apelianto skundžiamai nutarčiai, nebebus pagrindo apeliantui neišduoti jo prašomo vykdomojo rašto.

32. Be to, kaip jau buvo minėta, CPK 278 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog jeigu teismo sprendimas dar neįvykdytas, įstatymas numato teismo teisę išaiškinti teismo sprendimą, o ne pareigą. Dėl šios priežasties, apelianto argumentai, jog atsisakyti išaiškinti teismo nutartį pirmosios instancijos teismas galėjo tik tuo atveju, jei ši teismo nutartis būtų įvykdyta taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Taip pat antstolis, sutikdamas su apelianto atskiruoju skundu, nurodė, jog šioje byloje apie nubaustus asmenis nėra jokių duomenų, t. y. nežinoma nei gyvenamoji, nei darbo, nei turto buvimo vieta, todėl tikėtina, kad antstoliai atsisakys priimti tokius vykdomuosius dokumentus, o jeigu ir priims formaliai, tai realiai įvykdyti išieškojimo neturės galimybes, todėl vykdomųjų raštų išdavimas yra niekinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie antstolio argumentai tik jo subjektyvi nuomonė, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog Juridinių asmenų registre skolininkės vadovu ir jos didžiausias akcininkas nuo 2021 m. liepos 31 d. buvo A. S., pateiktas ir jo gyvenamosios vietos Rusijos Federacijoje adresas, o nuo 2023 m. birželio 16 d. A. V.. Pabrėžtina, jog duomenys įrašyti į Juridinių asmenų registrą įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti (antstolis nepateikė duomenų, kad jie apskritai būtų ginčijami), taigi jie yra galiojantys ir abejoti nurodytais duomenimis pagrindo nėra.

34. Nors antstolis nurodo, jog Vilniaus apylinkės teismas formaliai priėmė nutarti, nurodė, kad iš esmes tenkino antstolio prašymą, bet atsisakė išaiškinti apeliantui 2024 m. vasario 5 d. nutarti ir jos vykdymo tvarką bei tai, jog vykdomieji raštai dėl baudų išieškojimo iki šios dienos taip pat nėra išduoti, tačiau kaip jau buvo minėta, apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties išaiškinimo, kuria taip pat teismas tenkino apelianto prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Taigi įsiteisėjus minėtai nutarčiai apeliantui vykdomieji raštai bus išduoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė formaliai nutartį, o pats teismo nutarties realus įvykdymas yra fikcija, šioje proceso stadijoje, kai dar nėra išduoti vykdomieji raštai ir nėr pradėtas vykdymo procesas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo sprendimas (nutartis) nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.

36. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tiek apelianto prašymas, tiek atskirasis skundas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties išaiškinimo iš esmės siejami su motyvų ir argumentų, kurių pagrindu priimta atitinkama 2024 m. vasario 5 d. nutarties rezoliucinė dalis, platesniu atskleidimu, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį.

37. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus, kasacinio teismo praktiką, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartis, kurią prašė išaiškinti suinteresuotas asmuo buvo aiški ir tiksli bei suprantama, t. y. tiek nutarties motyvuojamoji dalis, tiek rezoliucinė dalis nėra dviprasmiška ir nereikalavo papildomo jų išaiškinimo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo (nutarties) išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi atmesdamas suinteresuoto asmens prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.