Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-04 · Administracinė byla Nr. eI1-1551-402/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-04
Bylos Nr.
eI1-1551-402/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01879-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
K. Ū.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-1551-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01879-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1;55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ū. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) 1-ame sektoriuje nuo 2020-07-14 iki 2022-09-29. Pažymėjo, kad iki 2022 m. vasario vidurio duše nebuvo perskyrimų, todėl nuteistieji maudėsi būdami vienas nuo kiti ne daugiau 0.5 m. atstumu. Po 2022 m. vasario mėnesio, tarp dušų čiaupų buvo įrengtos sienelės, bet vis vien jos negalėjo atskirti nuteistųjų maudantis pilnai. Maudantis, vienas nuteistasis galėjo matyti pilnai kitą nuteistąjį. Be to, dušo čiaupai buvo įrengti dušo kambario ne vienoje pusėje, bet ir kitose dušo kambario pusėse, todėl priešais maudydamiesi nuteistieji vienas prieš kitą, galėjo be sunkumų vienas kitą stebėti. Dėl to, pareiškėjas galėjo būti kažkieno stebimas, nejaukiai jautėsi, negalėjo normaliai nusiprausti kitiems stebint, buvo pažeista privatumo teisė. Dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė emocinę depresiją, pažeminimą. Nurodė, kad perkėlus į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių 11-ąjį būrį nebuvo įrengta tinkama vieta rūkymui. Nuteistieji rūkė kur papuolė, taip priversdami pareiškėją kvėpuoti dūmais užterštu oru. Kreipėsi su skundu į administraciją, kad įrengtų rūkymui skirtą vietą. Administracija, prie išėjimo iš gyvenamojo pastato durų, priklijavo prie grotų lapelį su užrašu „Vieta rūkymui“, tačiau tai neišsprendė rūkymo vietos padarymo problemos. Pataisos įstaigoje nėra įrengta poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, ar šiaip atlikti įvairius darbus. Nėra įrengta patalpose batų, drabužių džiovyklos. Nėra kur išsidžiovinti avalynės ar rūbų. Priverstas vaikščioti drėgna avalynę žiemą, ar nešvariais drabužiais. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais išgyvenimais, emocine depresija. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 metų vasario mėnesio. Ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 rūkymo vieta buvo įrengta, to neginčija ir pats pareiškėjas. Rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos įrašuose nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis. Pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą. Pravieniškių PA-AK 2 sektoriuje pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje atskiras poilsio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo ugdymo klasėse, menų studijos klasėje. Pareiškėjas savo asmeninius drabužius ir batus galėjo išsidžiovinti tiek lauke, tiek patalpoje ir tuo tikslu nuteistiesiems yra paskirta ir išduota pastatoma drabužių džiovykla. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, skunde nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Prašė skundą atmesti.

Teismaskonstatauja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2023-07-16 (skundo surašymo data).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl nesančių pertvarų Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2022 m. vasario mėn. vidurio.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje bausmę atlikinėjo nuo 2020-07-14 iki 2022-09-29.

Žemesnės instancijos teismas

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir / ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 1-mo sektoriaus dušinėse pertvaros įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio vidurio. Ginčo byloje dėl to, jog laikotarpiu nuo pareiškėjo bausmės atlikimo pradžios dienos - 2020-07-14 iki 2022 m. vasario mėnesio vidurio dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos, nėra. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovė ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2022 m. vasario mėnesio vidurio prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų, kadangi, kaip jau minėta, atsakovė savo atsiliepime patvirtino, kad 1-ame sektoriuje pertvaros dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio vidurio. Todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nustačius pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2021-05-26 buvo suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2021-05-26 turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 45 kartų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2021-05-26 iki 2023-01-01) numatė, kad nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2022 m. vasario mėn. buvo suteikiama teisė ne rečiau kaip du kartus per savaitę praustis duše. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2022 m. vasario mėn. turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 72 kartų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu apie 117 kartų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.

Pareiškėjas nurodė, kad po 2022 m. vasario mėnesio, tarp dušų čiaupų buvo įrengtos sienelės, bet vis vien jos negalėjo atskirti nuteistųjų maudantis pilnai, nes dušai įrengti abejose patalpos pusėse, todėl nesant pertvaros, įrengtos iš priekio, pareiškėjas buvo matomas kitoje patalpos pusėje dušuose besimaudančių nuteistųjų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių PN-AK pertvaros visų būrių dušinėse įrengtos nuo 2022 m. vasario mėn., todėl teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovo pateiktais duomenimis. Be kita ko, šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, tik ginčija jų įrengimo pakankamumą/tinkamumą.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuota praktiką, kurioje konstatuota, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. vidurio iki 2022-09-29, tarp atskirų maudymosi vietų nuo 2022 m. vasario mėnesio, iš šonų esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše.

Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nebuvo įrengtų tinkamų vietų rūkymui, todėl pareiškėjas nuo 2022-09-03 buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus į 2 sektoriaus 11 būrį perkeltas 2022-09-29.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (redakcija galiojusi nuo 2020-12-22 iki 2023-01-01) ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (redakcija galiojusi nuo 2023-01-01) nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa.

Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau pataisos namų patalpose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 rūkymo vieta buvo įrengta, to neginčija ir pats pareiškėjas. Rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos įrašuose nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis. Pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą. Nors atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų (pvz. patalpų fotonuotraukų) apie tai, jog pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, tačiau pats pareiškėjas skunde nurodė, kad prie išėjimo iš gyvenamojo pastato durų yra užrašas „Vieta rūkymui“. Teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, byloje nenustatyta, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko hipotetiniais ir neįrodytais.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nėra įrengto poilsio kambario.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje dėl patalpų trūkumo laisvalaikio (poilsio) kambarys neįrengtas, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo ugdymo klasėse, menų studijos klasėje. Atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad pataisos įstaigoje nėra įrengtų batų ir drabužių džiovyklų.

Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas nurodė, kad savo asmeninius drabužius ir batus galėjo išsidžiovinti tiek lauke, tiek patalpoje ir tuo tikslu nuteistiesiems yra paskirta ir išduota pastatoma drabužių džiovykla.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1687-525/2018; 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-438/2018; 2018-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), kt.)).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo teiginiai apie išduodamas džiovyklas yra abstraktaus pobūdžio, nurodant, kad drabužius ir batus galėjo išsidžiovinti tiek lauke, tiek patalpoje. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų apie drabužių džiovyklos, kaip atskiros džiovinimo patalpos, įrengimą Pravieniškių PN-AK gyvenamajame korpuse. Batų džiovinimo zonos įrengimas lauke arba koridoriuje gali būti tik kaip alternatyvus džiovinimo būdas, tačiau jis nėra tapatus džiovinimo patalpos įrengimui gyvenamajame korpuse ir šio džiovinimo būdo iš esmės negali pakeisti. Teismo vertinimu atsakovės atstovas niekaip nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl džiovinimo patalpos nebuvimo, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad neįrodė, jog veikė pagal Higienos normos HN134:2015 40 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aktualiausioje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2021-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-1062/2021, 2022-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1228-822/2022). Atsižvelgiant į tai, neginčytinai nustatyta, jog šis pažeidimas buvo ginčo laikotarpiu, kuris atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu (iš viso ne mažiau kaip 117 kartų), neužtikrino galimybės džiovinti drabužius ir batus tam skirtoje vietoje, nesuteikė teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais ir pan., kurią vertina 3 000 Eur. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat LVAT 2013-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytų pažeidimų (kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, neužtikrintos tinkamos buities sąlygos) ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 850 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris laikytinas adekvačia ir teisinga kompensacija. Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-132-502/2021; 2023-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023; 2023-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. Ū. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė