- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-132-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00225-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- V. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–20), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nuo 2013 m. vasario 22 d. buvo laikomas 11 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 58 kv. m, patalpoje buvo laikomi 34 nuteistieji, o nuo 2016 m. liepos 1 d. brigados nuteistųjų skaičius buvo sumažintas iki 19. Nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. gyveno 16 būrio 9 brigadoje, kurios plotas 14 kv. m, joje buvo laikomi 3 nuteistieji. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, o šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 11 būrio 1 brigadoje nebuvo poilsio kambario, drabužių džiovinimo patalpos, sieninio laikrodžio, termometro, lentynų knygoms, dėžių daiktams laikyti. Būrio nuteistieji naudojosi vienu sanitariniu mazgu, kuriame įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 4 pisuarai ir 6 klozetai, dėl to nebuvo galimybės laikytis asmeninės higienos. Dušuose vandens maišytuvai blogai veikė, drabužius turėjo skalbtis šaltame vandenyje, o džiovinti lauke, nors visiems nuteistiesiems vietos drabužiams džiovinti neužteko. Patalpos nepakankamai ir neefektyviai dezinfekuojamos, neremontuotos, jų sienos suskilusios, dažai nusilupę, baldai seni. Pareiškėjas nurodė, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo tamsu, nes įrengtos tik 3 lempos, kurios ne visada dega, o apšvietimas nesiekia 200 lx. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
4. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 116–117) su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko bei pažymėjo, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo laikomi 34 asmenys, šią aplinkybę patvirtina teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6988-423/2018. Taip pat nurodė, kad 11 būrio stogo dangoje buvo asbesto, patalpos dezinfekuotos nepakankamai.
6. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 25–33, 125) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose bei atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose buvusių nuteistųjų skaičiaus yra nepagrįsti. Pareiškėjo abstrakčių paaiškinimų nepakanka paneigti atsakovo atstovo pateiktus oficialius rašytinius duomenis apie patalpų plotą ir jose įrengtų miegamų vietų skaičių. Atsakovo atstovo teigimu, minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Dienotvarkėje numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.
8. Įstaigos 11 būryje poilsio kambarys neįrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, 16 būryje yra įrengtas poilsio kambarys. Gyvenamosios patalpos aprūpinamos inventoriumi atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Antrame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos būrio kieme. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.
9. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą patalpose, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Pataisos namai buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, vėliau su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, jų naikinimas atliekamas papildomai. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas laužant. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių atsirastų asbesto dulkių.
10. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo / neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 132–139) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d., tačiau į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi 2019 m. sausio 28 d., praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punkto nuostatomis, esant atsakovo prašymui taikyti trejų metų ieškinio senatį, skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2016 m. sausio 27 d. teismas atmetė kaip nepagrįstą.
13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d., teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bei kitais teisės aktais.
14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 11 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 60,60 kv. m, įrengta 19 miegamų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,18 kv. m ploto, o nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. – 16 būrio 9 brigadoje, kurios plotas 13,64 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,54 kv. m ploto.
15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo laikomi 34 nuteistieji, teismas pažymėjo, kad, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus apie nuteistųjų skaičių 11 būrio 1 brigadoje, atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie nuteistųjų skaičių į bylą nepateikė. Iš Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų, tame tarpe 2016 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 77-1219, nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai asmenų gyveno 11 būrio 1 brigadoje ginčui aktualiu laikotarpiu. Tačiau Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos I-6988-423/2018 duomenys (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“), t. y. Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 4 d. pažyma Nr. 42-17021 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. 2-ojo sektoriaus 11 būrio 1 brigadoje laikytų nuteistųjų skaičius kito nuo 22 iki 25 asmenų, o viso 11 būrio nuteistųjų skaičius kito nuo 67 iki 79 asmenų. Atitinkamai teismas nustatė, kad vienam asmeniui 11 būrio 1 brigadoje teko nuo 2,75 kv. m iki 2,42 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjui kalint 11 būrio 1 brigadoje, jam nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą, nes gyvenamojoje patalpoje iš viso 122 paras jam teko nuo 2,42 kv. m iki 2,75 kv. m ploto. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas sprendė, kad patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktą, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, atsakovo pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje poilsio kambario nėra, teismas pripažino šį pažeidimą nustatytu.
17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nurodyta, jog prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų; nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusioje Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, jog 11 būrio prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai ir 4 pisuarai. Be to, kaip minėta, 11 būryje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. buvo laikoma nuo 67 iki 79 nuteistųjų.
18. Įvertinęs 11 būryje laikytų nuteistųjų skaičių, teismas sprendė, kad unitazų ir pisuarų skaičius ne visiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normoje nustatytus reikalavimus, dėl to pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau taip pat vertino, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės, bylos duomenimis pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine ar dėl kito inventoriaus trūkumo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (aprūpinimo inventoriumi) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas atmetė.
19. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl tą skundo dalį atmetė.
20. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 122 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, pakankamo skaičiaus sanitarinių įrenginių, nesuteikė teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį pareiškėjui kalint 11 būryje, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę ir mastą, įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto trūkumą dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus sanitariniame mazge (nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius) bei poilsio ir laisvalaikio kambario nebuvimą pareiškėjui kalint 11 būryje, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 950 Eur suma, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
III.
21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde (b. l. 142–146) prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. P. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
22. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas, pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Byloje pateiktos pažymos, kuriose nurodomas miegamų vietų skaičius, turėtų būti vertintinos kaip objektyvūs įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šias pažymas atsisakė laikyti objektyviais įrodymais. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjo teiginiai apie miegamų vietų skaičių yra abstraktūs ir negalima jų laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą bei juose įrengtų miegamų vietų skaičių.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, pareiškėjas nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, atsakovo atsakomybė šiuo aspektu negalima. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose renginiuose ir kt. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų nesikreipė. Taip pat dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė ir į medikus. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kuriose nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
Atsiliepimas
24. Atsakovo atstovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK pareiškėjui neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d., atlyginimo priteisimo.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2016 m. sausio 27 d. taikė trejų metų ieškinio senatį, todėl atmetė. Įvertinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjui 122 paras (nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.), kalint 11 būrio 1 brigadoje, nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes gyvenamojoje patalpoje jam teko nuo 2,42 kv. m iki 2,75 kv. m ploto, taip pat nebuvo užtikrinta teisė į poilsio ir laisvalaikio kambarį. Teismas sprendė, kad šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.
27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai, prašo sprendimą pakeisti – pripažinti tik pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimą, tačiau nepriteisi neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjui bausmę atliekant 11 būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. (122 paras) jam nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą, taip pat nebuvo užtikrinta teisė į poilsio ir laisvalaikio kambarį.
31. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą aktualų teisinį reguliavimą, į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas laisvalaikio (poilsio) kambarys, priėjo išvadą, kad pareiškėjo aplinkybės dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikytinos nustatytomis. Kadangi atsakovas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai konstatuotas pažeidimas.
32. Pagal atsakovo atstovo pateiktą Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 21 d. pažymą Nr. 62-774 „Dėl nuteistojo V. P.“ (b. l. 47), ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. 11 būrio 1 brigadoje buvo įrengta 19 miegamų vietų. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 326 „Apie nuteistojo V. P. laikymo sąlygas“ (b. l. 48–50) nurodyta, kad 11 būrio 1 brigados gyvenamosios patalpos plotas yra 60,60 kv. m. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma daugiau nuteistųjų nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-6988-423/2018 pateikta Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 4 d. pažyma Nr. 42-17021, pagal kurią tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje brigadoje laikytų nuteistųjų skaičius kito nuo 22 iki 25 asmenų, o viso 11 būrio nuteistųjų skaičius kito nuo 67 iki 79 asmenų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius prieštaravimus dėl miegamų vietų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje vertino pareiškėjo naudai ir pagrįstai konstatavo minimalios gyvenamojo ploto normos (3,1 kv. m) pažeidimą, nes pareiškėjui teko nuo 2,42 kv. m iki 2,75 kv. m gyvenamojo ploto. Atstovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.
33. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (CK 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (122 paras nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrinta teisė į poilsio ir laisvalaikio kambarį), kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
37. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 950 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.