- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- I-3482-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00225-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-20).
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2018-09-09 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad nuo 2013-02-22 buvo laikomas 11 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 58 kv. m, patalpoje buvo laikomi 34 nuteistieji, o nuo 2016-07-01 brigados nuteistųjų skaičius buvo sumažintas iki 19. Nuo 2018-05-30 iki 2018-09-09 gyveno 16 būrio 9 brigadoje, kurios plotas 14 kv. m, joje buvo laikomi 3 nuteistieji. Taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. 11 būrio 1-je brigadoje nebuvo poilsio kambario, drabužių džiovinimo patalpos, sieninio laikrodžio, termometro, lentynų knygoms, dėžių daiktams laikyti. Būrio nuteistieji naudojosi vienu sanitariniu mazgu, kuriame įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 4 pisuarai ir 6 klozetai, dėl to nebuvo galimybės laikytis asmeninės higienos. Dušuose vandens maišytuvai blogai veikė, drabužius turėjo skalbtis šaltame vandenyje, o džiovinti lauke, nors visiems nuteistiesiems vietos drabužiams džiovinti neužteko. Patalpos nepakankamai ir neefektyviai dezinfekuojamos, taip pat neremontuotos, jų sienos suskilusios, dažai nusilupę, baldai seni. 11 būrio 1 brigadoje buvo tamsu, nes įrengtos tik 3 lempos, kurios ne visada dega, o apšvietimas nesiekia 200 lx. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 116-117) su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko. Pažymėjo, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo laikomi 34 asmenys, šią aplinkybę patvirtina teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6988-423/2018. Be to, 11 būrio stogo dangoje buvo asbesto, patalpos dezinfekuotos nepakankamai.
Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė (b. l. 25-33, 125) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose buvusių nuteistųjų skaičiaus yra nepagrįsti. Pareiškėjo abstrakčių paaiškinimų nepakanka paneigti atsakovo atstovo pateiktus oficialius rašytinius duomenis apie patalpų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Dienotvarkėje numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Įstaigos 11 būryje poilsio kambarys neįrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, 16 būryje yra įrengtas poilsio kambarys. Gyvenamosios patalpos aprūpinamos inventoriumi atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Antrame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos būrio kieme. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą patalpose, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Pataisos namai buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, vėliau su „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, jų naikinimas atliekamas papildomai. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas laužant. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių atsirastų asbesto dulkių. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2018-09-09.
Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2019-01-28 (b. l. 22), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią ir pan. Teismas pažymi, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013-02-22 iki 2016-01-27 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016-01-28 iki 2018-09-09.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog 11 būrio 1 brigadoje ir 16 būrio 9 brigadoje jam nebuvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad iki 2016-07-01 11 būrio 1 brigadoje buvo laikomi 34 nuteistieji, o nuo 2016-07-01 nuteistųjų skaičius buvo sumažintas iki 19. Laikotarpiu nuo 2018-05-30 iki 2018-09-09 16 būrio 9 brigadoje buvo laikomi 3 nuteistieji.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas nuo 2016-01-28 iki 2018-05-29 buvo laikomas 11 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 60,60 kv. m, įrengta 19 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,18 kv. m ploto, o nuo 2018-05-29 iki 2018-09-09 – 16 būrio 9 brigadoje, kurios plotas 13,64 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,54 kv. m ploto (b. l. 47, 48, 126).
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 116-117) su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko. Pažymėjo, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo laikomi 34 nuteistieji ir rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018-12-13 sprendimu administracinėje byloje I-6988-423/2018, kurioje teismas konstatavo, kad iki 2016-06-01 nuteistųjų skaičius 11 būrio 1 brigadoje kito nuo 22 iki 29, taigi vienam nuteistajam teko nuo 2,06 kv. m iki 2,75 kv. m ploto.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus apie nuteistųjų skaičių 11 būrio 1 brigadoje atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie nuteistųjų skaičių į bylą nepateikė. Iš Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų, tame tarpe 2016-06-09 pažymos Nr. 77-1219 (b. l. 126), nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai asmenų gyveno 11 būrio 1 brigadoje ginčui aktualiu laikotarpiu. Tačiau Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos I-6988-423/2018 duomenys (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“), t. y. Pravieniškių PN-AK 2018-10-04 pažyma Nr. 42-17021 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-01-28 iki 2016-06-01 2-jo sektoriaus 11 būrio 1 brigadoje laikytų nuteistųjų skaičius kito nuo 22 iki 25 asmenų, o viso 11 būrio nuteistųjų skaičius kito nuo 67 iki 79 asmenų. Atitinkamai nustatyta, kad vienam asmeniui 11 būrio 1 brigadoje teko nuo 2,75 kv. m iki 2,42 kv. m ploto. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2016-01-28 iki 2016-06-01 pareiškėjui kalint 11 būrio 1 brigadoje, jam nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą, nes gyvenamojoje patalpoje iš viso 122 paras jam teko nuo 2,42 kv. m iki 2,75 kv. m ploto.
Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjas nurodė, kad būrio patalpose nebuvo poilsio kambarių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus 16 būryje yra įrengtas poilsio kambarys (b. l. 31), o 11 būryje poilsio kambario nėra, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu.
Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nebuvo skalbiami drabužiai, neįrengta drabužių džiovykla.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą būryje, tačiau pažymėjo, kad 2-ame sektoriuje buvo skalbimo mašinos, kur buvo galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, o džiovinimo vietos įrengtos kieme (b. l. 48-50, 161). Iš bylos duomenų taip matyti, kad pataisos namuose nuteistiesiems teikiamos skalbimo paslaugos. 2-jo sektoriaus nuteistųjų skalbiniai priimami antradieniais nuo 9 iki 12 val. (b. l. 42). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens atskiro įrengimo kiekvieno būrio prausykloje.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė nepakankamu sanitarinių įrenginių kiekiu 11 būryje. Pažymėjo, kad 11 būrio 1 brigadoje nebuvo sieninio laikrodžio, termometro, lentynų knygoms bei dėžių daiktams.
Iki 2017-01-01 galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų; sieninis laikrodis - vieno būrio gyvenamųjų patalpų koridoriuje, vienas kambarinis termometras būryje. Knygų lentynų bei dėžių daiktams susidėti būriuose ši norma nereglamentuoja. Nuo 2017-06-08 įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Sieninio laikrodžio, kambarinio termometro, knygų lentynų bei dėžių daiktams susidėti būriuose teisės aktai nereglamentuoja.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, kad 11 būrio prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai ir 4 pisuarai (b. l. 49). Be to, kaip jau buvo minėta, 11 būryje laikotarpiu nuo 2016-01-28 iki 2016-06-01 buvo laikoma nuo 67 iki 79 nuteistųjų. Įvertinęs 11 būryje laikytų nuteistųjų skaičių, teismas sprendžia, kad unitazų ir pisuarų skaičius ne visiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normoje nustatytus reikalavimus, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine ar dėl kito inventoriaus trūkumo. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (aprūpinimo inventoriumi) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Taip pat Pravieniškių PN-AK nuo 2016-11-23 sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbus (b. l. 49, 102-105, 106-109). Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie patalpose atliktus kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus, tame tarpe 11 būryje (b. l. 74-98), paneigia pareiškėjo argumentus, jog patalpose kenkėjai nenaikinami. Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų plitimo ir nepakankamo jų naikinimo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad 11 būrio 1 brigadoje buvo tamsu, patalpoje buvo tik 3 lemputės, kurios ne visada degė, apšvietimas nesiekė 200 lx.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktą, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.
Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus, patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais (b. l. 49).
Nors byloje nepateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad patalpose buvo tamsu, apšvietimas nesiekė 200 lx., bet nenurodė ir nedetalizavo, kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo netinkamas apšvietimas, nedetalizavo kokiu būdu apskaičiavo patalpos apšvietos parametrus, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpoje, kurioje gyveno. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtų pastatų stogų. Pažymėjo, kad pastatų stogai dengti asbestcementine stogo danga, dėl to kilo pavojus sveikatai. Atsakovo atstovas neneigė, kad Pravieniškių PN - AK 2-jo sektoriaus bendrabučių stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Tvirtino, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos ir baldai neremontuoti, seni. Tačiau, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 122 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, pakankamo skaičiaus sanitarinių įrenginių, nesuteikė teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį pareiškėjui kalint 11-ame būryje, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais ir pan. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.
Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, jog 122 parų pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kas pagal naujausią LVAT ir EŽTT praktiką yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę ir mastą, įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trūkumą dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus sanitariniame mazge (nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius) bei poilsio ir laisvalaikio kambario nebuvimą pareiškėjui kalint 11 būryje, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 950 Eur ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.