Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-294-985/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinės bendrovei „Arvi fertis dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Best Fert“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7 211,36 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. sausio 21 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria sulygo dėl trąšų pirkimo–pardavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos. Vykdydama sutartį, ieškovė pristatė atsakovei 125,04 t AB LIFOSA trąšų bei 2016 m. sausio 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 65 058,31 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų. Tačiau iki šios dienos liko neapmokėta 11 505,99 Eur suma pagal šią sąskaitą. Ieškovė pateikė atsakovei 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 30 d. sąskaitas faktūras atitinkamai 3 797,15 Eur ir 1908,22 Eur sumai, kuriose paskaičiuoti delspinigiai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šios sąskaitos atsakovės nebuvo apmokėtos. Pasirašydama 2016 m. liepos 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, atsakovė patvirtino ieškovei, kad sutinka su jai priskaičiuotomis netesybomis. Pridedama atsakovės įsiskolinimo ieškovei detalizacija patvirtina, kad 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 30 d. sąskaitose apskaičiuotos delspinigių sumos buvo įtrauktos į atsakovės įsiskolinimo ieškovei sumą, šalims derinant galutinį skolos likutį 2016 m. liepos 13 d. 2016 m. lapkričio 28 d. atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 17 211,36 Eur sumą. 2016 m. lapkričio 29 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė. Atsakovė UAB „Arvi fertis“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes atsakovės motininei įmonei UAB „Arvi“ ir Ko išdavus vekselį ir su ieškove susijusiam asmeniui pradėjus išieškojimo veiksmus pagal šį vekselį, atsakovės prievolės ieškovei buvo panaikintos ir sukurta nauja UAB „Arvi“ ir Ko prievolė ieškovei. Ieškovė ir UAB „BELOR“ laikytina ta pačia šalimi, kadangi šių abiejų įmonių tiesioginiai naudos gavėjai sutampa - abiejose įmonėse akcijas tapačiomis dalimis valdo tie patys juridinio asmens dalyviai, t. y. BELOR - EUROFERT GMBH ir I. K.. UAB „ARVI“ ir Ko 2016 m. sausio 6 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, išieškojimą pagal šį vekselį iš UAB „ARVI“ ir Ko UAB „BELOR“ pradėjo 2016 m. balandžio 12 d., Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarei UAB „BELOR“ 2016 m. sausio 6 d. išduotame vekselyje atlikus vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. gruodžio 5 d. antstolis priėmė vykdymui. Išdavus šį vekselį atsakovės neįvykdytos prievolės apimtimi skolininke tapo UAB „ARVI“ ir Ko, o atsakovės prievolė ieškovei buvo panaikinta, t. y. šalys sukūrė novaciją. Tačiau, net jeigu ir UAB „ARVI“ ir Ko išduotas vekselis galėtų būti vertinamas ne kaip novacija, bet kaip atsakovės prievolių ieškovei užtikrinimo priemonė, ieškovė neturi jokios teisės reikalauti prisiteisti tų pačių sumų ir iš UAB „ARVI“ ir Ko, ir iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ 17 211,36 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 998,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Best Fert“. Teismas nurodė, kad vekselį pasirašiusios šalys nėra 2016 m. sausio 21 d. sutarties šalys. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prievolės, kylančios iš 2016 m. sausio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties, šalių novaciją, o būtent pradinių (ieškovės ir atsakovės) ir naujų prievolės šalių (UAB „BELOR“ ir UAB „ARVI“ ir Ko, esant laiduotojui) aiškaus ir neabejotino susitarimo, patvirtinančio kreditoriaus ir skolininko pasikeitimą. Be to, į bylą yra pateikta 2016 m. lapkričio 28 d. ieškovės pretenzija, kurioje detalizuotos skolos atskiriems juridiniams asmenims, pretenzijos 5 lape nurodant, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 17 211,36 Eur; 2016 m. lapkričio 29 d. pretenzijoje dėl įsiskolinimo nurodyta, kad remiantis UAB „BELOR“ bei UAB „Best Fert“ buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Arvi fertis“ skola UAB „BELOR“ siekia 2.472.402,52 Eur, UAB „Best Fert“ - 17.211,36 Eur; įsiskolinimai yra netoleruotini, todėl informuoja, kad per 1 (vieną) darbo dieną nuo šios pretenzijos išsiuntimo elektroniniu paštu nepadengus įsiskolinimo, kreipsis į teismą dėl skolos, palūkanų bei delspinigių išieškojimo teismine tvarka. Pretenzijose nurodytos skolos sumos išskiriamos pagal atsakovės skolą ieškovei ir kitiems asmenims, suma sutampa su šalių 2016 m. liepos 13 d. suderinta suma, pasirašant skolos suderinimo aktą, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovės motininė įmonė yra pasirašiusi vekselį prievolei užtikrinti, savaime nereiškia, jog įvyko novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigė ir pakeista vekseliu. Nagrinėjamu atveju vekselis pasirašytas 2016 m. sausio 6 d., tuo tarpu sutartis, iš kurios kyla atsakovės prievolė atsikaityti su ieškove, šalių pasirašyta 2016 m. sausio 21 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vekselio pasirašymo dieną, o būtent 2016 m. sausio 6 d., šalių nesiejo galiojanti prievolė, kildinama iš pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi sutartis dar nebuvo pasirašyta. Įvertinus tai, jog novacija galima, tik kai viena galiojanti prievolė yra keičiama kita galiojančia prievole, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju novacija pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį, neatitinka CK 6.141 straipsnyje novacijai keliamų sąlygų. Atsakovė neįrodė, jog novacija įvyko ir šalis sieja prievolė pagal šalių 2016 m. sausio 21 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį BSF-20160121-127-VP. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija ieškovės reikalaujamo skolos dydžio, patvirtino, jog pagal šalių pasirašytą 2016 m. liepos 13 d. skolos suderinimo aktą, atsakovės skola ieškovei kartu su delspinigiais sudaro 17 211,36 Eur. Į bylą yra pateikta 2016 m. sausio 21 d. sutartis pagal kurią šalys susitarė dėl trąšų pirkimo; pagal į bylą pateiktus važtaraščius matyti, kad ieškovė atsakovei pristatė ieškinyje nurodytą kiekį - 125,04 t AB LIFOSA trąšų ir 2016 m. sausio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą 65 058,31 Eur, kuri turėjo būti apmokėta iki 2016 m. vasario 28 d.; atsakovė pagal minėtą sąskaitą ieškovei liko skolinga 11 505,99 Eur; ieškovė pateikė atsakovei 2016 m. kovo 31 d. sąskaitą, kurioje apskaičiuoti 3 797,15 Eur delspinigiai; 2016 m. balandžio 30 d. sąskaitą, kurioje apskaičiuoti 1908,22 Eur delspinigiai, viso atsakovės skola ieškovei 17 211,36 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, ar ieškovė būtų pradėjusi vykdymo procesą atsakovės atžvilgiu dėl ieškiniu reiškiamos skolos. Dėl to teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Arvi fertis“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - UAB „Best fert“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktas aplinkybes, nepagrįstai pripažino ieškovę turint reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes atsakovės motininei įmonei išdavus vekselį, įvyko novacija (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-922-154/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1208-254/2015). Teismas nepagrįstai neigia novacijos faktą ta aplinkybe, jog vekselis yra išduotas ne ieškovei, bet UAB „BELOR“. Aplinkybė, jog vekselio gavėjas yra UAB „BELOR“, o ne ieškovė, negali paneigti novacijos buvimo fakto, nes savo esme UAB „BELOR“ ir Ieškovė faktiškai yra dvi tapačios šalys. Abiejose įmonėse akcijas tapačiomis dalimis valdo tie patys juridinio asmens dalyviai, taip pat ieškovė pati deklaruoja, kad priklauso BELOR įmonių grupei. Atsakovės yra pateikti pakankami įrodymai patvirtinti aplinkybę, jog tarp UAB „BELOR“ ir UAB „Arvi“ ir Ko buvo aiškus ir neabejotinas susitarimas, patvirtinantis kreditoriaus ir skolininko pasikeitimą. Pats vekselis, jo sudarymo aplinkybės patvirtina tokio susitarimo buvimą. UAB „Arvi“ ir Ko neturėjo jokių prievolių UAB „BELOR“, pati ieškovė pripažįsta, kad UAB „ARVI“ ir Ko nebuvo skolinga UAB „BELOR“ ar ieškovei 7 mln. Eur. Teismas nepagrįstai laiko tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. liepos 13 d. pasirašytą skolos suderinimo aktą kaip aplinkybę, paneigiančią atsakovės poziciją, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Minimas dokumentas yra tik buhalterinis įmonių tarpusavio skolų suderinimas, kuris buvo atliktas dukterinių įmonių lygmenyje, tai nėra teisinį vienos įmonės reikalavimą kitai įmonei patvirtinantis įrodymas. Tai nepaneigia fakto, jog vekseliu atsakovės prievolės ieškovei buvo panaikintos ir sukurta nauja UAB „Arvi“ ir Ko prievolė ieškovei. Teismas nepagrįstai laikė atsakovę neįrodžiusia aplinkybės, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę bei neįvertino aplinkybės dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Net jeigu ir vekselio negalima būtų laikyti atsakovės prievolių novacija, vekselis laikytinas atsakovės prievolių užtikrinimu. Ieškovė pati pripažįsta, kad vekseliu buvo užtikrintos atsakovės prievolės. Vekselį laikant prievolės vykdymo užtikrinimu - ieškovė neturi teisės tų pačių sumų išieškoti iš dviejų asmenų. Teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.Nors UAB „ARVI“ ir ko Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-3588-467/2017 ginčija vekselio pagrindu vykdomą išieškojimą iš UAB „ARVI“ ir Ko, šiuo metu iš UAB „ARVI“ ir Ko jau vykdomas 4,7 mln. Eur išieškojimas. Į šią išieškojimo sumą patenka ir šioje byloje ieškovės ieškinyje nurodyta suma, nes ieškovė 2016 m. lapkričio 28 d. pretenzijoje pati nurodė, kad šią sumą išieškos vekselio pagrindu iš UAB „ARVI“ ir Ko. Taigi šiuo metu yra vykdomas išieškojimas, UAB „Arvi“ ir Ko turtas yra areštuotas šitos prievolės apimtyje. Pateikdama ieškinį dar ir šioje byloje, ieškovė siekia prisiteisti skolą antrą kartą. Tokia situacija prieštarauja tiek įstatyminėms normoms, tiek teismų praktikai, tiek ir civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo principams.Ieškovė UAB „Best Fert“, atstovaujama advokatės Simonos Drukteinienės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal įstatymą novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta, o atsakovė šiuo atveju novacijos neįrodė, nes nepateikė teismui aiškaus ir neabejotino susitarimo, patvirtinančio kreditoriaus ir skolininko pasikeitimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai pabrėžiama, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad novacija neįvyko.Atsakovė neįrodė, kad, UAB „Arvi“ ir Ko UAB „BELOR“ naudai išdavus vekselį, yra įvykusi novacija, tiek skolininką (atsakovę) keičiant kitu (UAB „ARVI“ ir Ko, laiduojant laiduotojui), tiek kreditorių (ieškovę) keičiant kitu (UAB „BELOR“), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad, priteisus iš atsakovės skolą ieškovei, ieškovės naudai išieškoma dviguba skolos suma, neturi jokio teisinio pagrindo.Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad neva vekselis atliko atsakovės prievolių užtikrinimo priemonės funkciją. Nagrinėjamu atveju vekselis išduotas UAB „ARVI“ ir Ko UAB „BELOR“ naudai ir atliko tik visų ARVI grupės įmonių prievolių, turimų UAB „BELOR“ atžvilgiu, įvykdymo užtikrinimo funkciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti skolą pagal 2016 m. sausio 21 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį BSF-20160121-127-VP, atsakovei teigiant, kad jos prievolė ieškovei yra pasibaigusi, įvykus novacijai 2016 m. sausio 6 d. vekselio pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus nurodytus procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog novacija įvyko (CPK 12, 178 str.) bei sprendė, kad šalis sieja prievolė pagal šalių 2016 m. sausio 21 d. sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį BSF-20160121-127-VP. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi, apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl materialinės ar procesinių teisės normų pažeidimų, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį. Apeliantė skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl įvykusios novacijos. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovės motininei įmonei išdavus vekselį, įvyko novacija ir ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę; kad priteisus iš atsakovės skolą, ieškovės naudai išieškoma dviguba tariamos skolos suma.Įstatyme nėra specialių nuostatų dėl novacijos vekselio teisiniuose santykiuose, todėl, sprendžiant dėl novacijos, kai prievolė užtikrinama vekseliu, taikytinos CK šeštosios knygos IX skyriaus trečiojo skirsnio normos ir jas aiškinanti teismų praktika. Ar išdavus vekselį įvyko novacija, spręstina pagal bendrąsias novacijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).Novacijos institutas (CK 6.141 – 6.144 straipsniai) yra išimtis iš CK 6.59 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad prievolė turi būti vykdoma ir negali būti pakeista, todėl pagal CK 6.141 straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama. Dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas. Ji turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad tam tikrų asmenų sutikimas nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-2014). Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad novacija įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007; kt.)Nagrinėjamu atveju 2016 m. sausio 21 d. prekių pirkimo-pardavimo BSF-20160121-127-VP sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjo UAB „Best Fert“ ir pirkėjo UAB „Arvi fertis“. Šia sutartimi šalys prisiėmė atsakomybę už tai, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 6.1 p.) bei numatė, kad bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams; žodinės išlygos neturi juridinės galios (sutarties 7.3 p.). Pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį 2016 m. balandžio 6 d. vekselio davėjas UAB „ARVI“ ir Ko besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB „BELOR“ septynis milijonus eurų 00 euro centų. Taigi, nepakeista ir galiojanti pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, o UAB „ARVI“ ir ko vekselį išdavė UAB „BELOR“. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad vekselio gavėjas yra UAB „BELOR“, o ne ieškovė, negali paneigti novacijos buvimo fakto, nes savo esme UAB „BELOR“ ir ieškovė faktiškai yra dvi tapačios šalys. Teisėjų kolegija su tokias apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad vekselį pasirašiusios šalys nėra 2016 m. sausio 21 d. sutarties šalys. Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius: 1) savo pavadinimą; 2) galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankišką atsakomybę (CK 2.33 str. 1 d.). Teisės doktrinoje dažniausiai nurodomi tokie juridinio asmens požymiai (Civilinė teisė. Vadovėlis, K., Vijusta, 1998 m.): 1) turtinis atskirumas, 2) organizacinis vieningumas, 3) savarankiškas disponavimas turtu, 4) savarankiškas dalyvavimas teisminėse institucijose, 5) savarankiška turtinė atsakomybė. Aptartas teisinis reglamentavimas, kuris leidžia atriboti juridinį asmenį vieną nuo kito, sutartyje bei vekselyje pateikti duomenys rodo, kad ieškovė ir UAB „BELOR“ yra du atskiri juridiniai asmenys, savarankiški verslo subjektai, todėl nepriklausomai nuo to, kad šios įmonės priklauso tiems patiems akcininkams, nepaneigiamas šių įmonių savarankiškumo faktas. Vekselio išdavimas neleidžia kvalifikuoti šalių pasikeitimo pirkimo-pardavimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose kaip novacijos CK 6.141 straipsnio prasme. Pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovės atstovė pripažino, jog bylos šalys sutarties dėl novacijos nepasirašė.Vertinat šalių elgesį po minėtų vekselio ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pažymėtina, kad 2016 m. liepos 13 d. bylos šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino skolą ieškovei 17 211,36 Eur sumai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pasirašydamos aktą šalys pačios patvirtino, jog būtent atsakovė yra skolinga suderintą skolos sumą ieškovei. Nors tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, o tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo sutarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008), nagrinėjamu atveju toks įrodymas, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Atmesdamas prieš tai paminėtus atsakovės argumentus (nutarties 21 p.), pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir 2016 m. lapkričio 28 d. pretenzijos turinį. Ieškovės ir UAB „BELOR“ 2016 m. lapkričio 28 d. pretenzijoje „Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo“ yra detalizuotos skolos atskiriems juridiniams asmenims, kuriems ji yra teikiama, ir pretenzijos 5 lape nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 17 211,36 Eur. Pretenzijoje įspėjama, kad bus pateikti vykdomieji įrašai, išduoti 2016 m. balandžio 12 d., dėl UAB „ARVI“ ir Ko įsiskolinimo, palūkanų bei priskaičiuotų mokėjimo išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir Ko bei laiduotojo p. V. K. turto, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, joje nėra nurodyta, kad UAB „BELOR“ pateiks vykdymui vekselio pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, reikalaudama atsakovės įsiskolinimo ieškovei išieškojimo UAB „BELOR“ naudai priverstine tvarka. Apeliantei neįrodžius, kad UAB „ARVI“ ir Ko UAB „BELOR“ naudai išdavus vekselį įvyko novacija, keičiant kitu tiek kreditorių (ieškovę į UAB „BELOR“), tiek skolininką (atsakovę į UAB „ARVI“ ir Ko, laiduojant laiduotojui), apeliantės argumentai, kad pareikšdama ieškinį šioje byloje, ieškovė siekia prisiteisti skolą antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias novaciją, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.