Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4700-772/2021 pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė G. V., D. I.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14.5. Vadovaujantis CPK 626 straipsnio 6 punktu, antstolė gavusi pranešimą apie tai, kad atnaujintas atsakovui K. P. praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pagal teisės analogiją 2021 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Nustatyta, kad antstolė G. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 14 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1350-284/2020 dėl 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš K. P. išieškotojos D. I. naudai (vykd. b. l. 3). Antstolė nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 4). Antstolė 2021 m. vasario 18 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė 730,48 Eur turto arešto mastą ir šiuos dokumentus išsiuntė skolininkui K. P. (vykd. b. l. 6–10). Antstolės siųsti dokumentai grįžo neįteikti su žyma neatsiėmė pašte (vykd. b. l. 10). Antstolė 2021 m. kovo 16 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 15). 2021 m. kovo 16 d. antstolė priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nurodė per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nuo visų skolininko K. P. sąskaitų priverstinai nurašyti 858,24 Eur sumą pervedant į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 15–16). Antstolė nustačiusi, kad skolininkas dirba, 2021 m. kovo 16 d. priėmė dėl skolos išieškojimo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo, kad skolininko darbovietė išskaitytas iš skolininko darbo užmokesčio sumas, pervestų į nurodytą depozitinę antstolės sąskaitą (vykd. b. l. 19). Antstolė 2021 m. kovo 16 d. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 16 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 16 d. išsiuntė skolininkui (vykd. b. l. 21), tačiau minėti dokumentai nebuvo įteikti skolininkui ir grąžinti antstolei su žyma „neatsiėmė pašte“ (vykd. b. l. 22). 2021 m. kovo 17 d. skolininkas K. P. elektroniniu paštu pranešė antstolei apie iš jo sąskaitos nuskaitytą 360,28 Eur sumą ir pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad iš skolininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), AB, nuo kurios buvo į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą nuskaičiuota 360,28 Eur suma, skolininkui yra pervedamas darbo užmokestis, taip pat iš šios sąskaitos 2021 m. kovo 16 d. buvo nuskaičiuotas 1,89 Eur suma, kurią sudaro banko mokestis ir Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – ir PLAIS) palaikymo mokestis VĮ Registrų centrui (vykd. b. l. 24–25). 2021 m. kovo 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo grąžino skolininkui 360,28 Eur sumą (vykd. b. l. 27). Skolininkas K. P. 2021 m. kovo 31 d. elektroniniu paštu pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį (vykd. b. l. 30–41). Antstolė, nustačiusi, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-289-440/2021, atnaujino atsakovui K. P. praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, 2021 m. balandžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš K. P. vykdymą (vykd. b. l. 45), taip pat 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi CPK 626 straipsnio 6 punktu, 628 straipsniu sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta (vykd. b. l. 46) ir šiuo patvarkymus 2021 m. balandžio 8 d. išsiuntė skolininkui (vykd. b. l. 50).

Dėl naujų reikalavimų

18. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 straipsnis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

20. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu prašo iš antstolės priteisti 100 Eur moralinę žalą, kuri pareiškėjui kilo dėl to, kad antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo ir nepagrįstai nuo pareiškėjo sąskaitos nuskaitė 1,89 Eur sumą. Apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų reikalavimo priteisti iš antstolės 100 Eur neturtinę žalą nereiškė, be to, toks reikalavimas gali būti reiškiamas ieškiniu ir nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, o ne reiškiamas skunde dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas CPK V dalies XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas atskirajame skunde reiškia naują reikalavimą dėl 100 Eur neturinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo palieką nenagrinėtą ir išaiškina, kad apeliantui manant, jog jam antstolės veiksmais buvo padaryta žala, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo bendra tvarka.

Dėl išieškojimo vykdymo pagrįstumo

22. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad antstolė negalėjo pradėti vykdyti išieškojimo.

24. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

25. Nagrinėjamu atveju antstolė, nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 14 d. išduotam vykdomąją dokumentui Nr. e2-1350-284/2020 vykdyti ir įsitikinusi, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimas už akių, kurio pagrindu išduotas vykdomais raštas, įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 20 d., pagrįstai 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. Npriėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

26. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra vykdytinas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimui įgijus res iudicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009).

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė nustačiusi, kad išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdyti išieškojimą iš apelianto. Vien tai, kad po to, kai antstolė pradėjo vykdymo veiksmus, civilinėje byloje dėl priimto sprendimo už akių, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, buvo pradėta sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad antstolė nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus apelianto atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad vien tai, kad dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimo už akių teismas yra pradėjęs šio sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą, nesudaro pagrindo spręsti, jog minėtas teismo priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde neargumentuoja, kokius pažeidimus padarė antstolė pradėdama išieškojimo procesą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau tuo klausimu nepasisako.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantas per antstolės 2021 m. vasario 18 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą terminą skolos ir vykdymo išlaidų neapmokėjo, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai 2021 m. kovo 16 d. priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nurodė per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nuo visų skolininko K. P. sąskaitų priverstinai nurašyti 858,24 Eur sumą, pervedant į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 15–16), taip pat antstolė nustačiusi, kad skolininkas dirba, 2021 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad skolininko darbovietė išskaitytų iš skolininko darbo užmokesčio sumas ir pervestu į nurodytą depozitinę antstolės sąskaitą (vykd. b. l. 19).

30. Antstolė 2021 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu gavusi iš apelianto pranešimą, kad iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), AB, į kurią jam yra pervedamas darbo užmokestis, buvo į antstolės depozitinę sąskaitą nuskaityta 360,28 Eur suma, antstolė tą pačią dieną, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 7 dalimi, priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo grąžino į skolininko sąskaitą 360,28 Eur sumą ir panaikino sąskaitai areštą (vykd. b. l. 27).

31. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolė pradėdama vykdymo veiksmus ir nuskaičiuodama nuo apelianto sąskaitos lėšas būtų nesilaikiusi teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą yra pareiškėjo gynybinė pozicija, kadangi pareiškėjui raginimas įvykdyti sprendimą buvo teiktas viešo paskelbimo būdu, pats pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, apeliantui buvo žinoma apie priimtą jo atžvilgiu sprendimą už akių, taip pat jam buvo žinomas minėto sprendimo įsiteisėjimo terminas.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

33. CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas vienas iš privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

34. Nagrinėjamu atveju, antstolė gavusi iš apelianto duomenis, jog įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-289-440/2021, yra atnaujintas atsakovui K. P. praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, įtvirtintam CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatose, pagrįstai 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta (CPK 628 straipsnis) (vykd. b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas ginčija, jog antstolė sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, kokias teisės normas pažeidė antstolė sustabdydama vykdomąją bylą. Vien tai, kad apeliantas siekia vykdomosios bylos nutraukimo, kai yra įstatyme nurodyti imperatyvūs vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindai, nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.

Dėl banko mokesčio ir PLAIS palaikymo mokesčio nuskaitymo

35. Iš vykdomojoje byloje, esančio skolininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), AB, išrašo matyti, kad iš šios sąskaitos 2021 m. kovo 16 d. buvo nuskaičiuota 1,89 Eur suma, kurią sudaro 0,87 Eur banko mokestis ir 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestis VĮ Registrų centrui (vykd. b. l. 24–25). Apeliantas atskiruoju skundu ginčija šias nuskaitytas sumas ir reikalauja, kad antstolė šias sumas grąžintų jam į sąskaitą.

36. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), išieškojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti įvardytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Atitinkamos nuostatos dėl antstolio veikimo išieškojimo vykdymo procese naudojantis šia sistema įtvirtintos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PLAIS sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020 31 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju skolininkui per 2021 m. vasario 18 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą terminą skolos nesumokėjus, antstolė 2021 m. kovo 16 d. nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dėl 858,24 Eur sumos nuo visų skolininko K. P. sąskaitų priverstinio nurašymo. Per PLAIS įvykus apelianto lėšų nurašymui, kredito įstaiga (duomenys neskelbtini), AB nuo apelianto sąskaitos nuskaičiavo kredito įstaigos taikomą 0,87 Eur mokestį, ir 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestis VĮ Registrų centrui. Byloje nėra duomenų, kad šios sumos būtų buvusio nuskaitytos į antstolės depozitinę sąskaitą.

39. CPK 689 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų. Tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.

40. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, kredito įstaiga, atlikusi apelianto piniginių lėšų nurašymą pagal antstolio pateiktą nurodymą, pagrįstai nuskaitė 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestis VĮ Registrų centrui ir atsižvelgdama į savo vidinius teisės aktus nuskaičiavo nuo apelianto sąskaitos kredito įstaigos taikomą 0,87 Eur mokestį, iš viso 1,89 Eur sumą.

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė teisėtai davusi nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos neturi pareigos atlygti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų ir kredito įstaigos taikomo mokesčio, todėl apeliantas nepagrįstai reikalauja, kad šias nuskaičiuotas sumas jam atlygintų antstolė.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė nepažeidė savo veiklos teisėtumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, apelianto argumentai nepagrindžia, jog antstolės veiksmai prieštarauja teisės aktams, todėl apelianto skundas atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.