Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui K. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nustatyta, kad ieškovei D. I. ir atsakovui K. P. 2014 m. kovo 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 15.3195 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovei priklauso 68325/153195 dalys, o atsakovui - 84870/153195 dalys žemės sklypo. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 4 d. parengė šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame nustatė šalių naudojimosi žemės sklypo dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei priklauso 68325/153195 dalys, o atsakovui - 84870/153195 dalys žemės sklypo, žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas patvirtina, kad ieškovės siūlomame plane šalių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra lygiavertės, kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji žemės sklypo dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, t.y. ieškovei paskirta 68325 kv. m., atsakovui – 84870 kv. m. Be to, planas atitinka šalių interesą žemės sklypo dalis tinkamai naudoti pagal paskirtį – yra privažiavimo keliai, taip pat atitinka nusistovėjusią žemės sklypo faktinio naudojimo tvarką. Ir nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, tačiau visiškai jokių motyvų nenurodė ir jokio savo plano ir pasiūlymų nepateikė, vertinti bylos medžiagą kitai, nėra jokio pagrindo. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis, žemės sklypo konfigūraciją, bendraturčių skaičių bei jiems priklausančių dalių dydį, nusistovėjusį žemės sklypo dalių pasiskirstymą, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas nepažeidžia nė vieno bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, tuo pačiu užtikrina tolesnį turto naudojimo racionalumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškinys tenkintinas visiškai, nustatytina šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 15.3195 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalimi). Tenkinant ieškinį visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79-80 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo K. P. priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas, paduodant teismui ieškinį. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už advokato paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo K. P. įrodymais pagrįstos 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš atsakovo K. P. į valstybės pajamas priteistina 11,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, kurio plotas 15.3195 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės D. I. pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad ieškovė D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai valdo, naudojasi ir disponuoja žemės sklypo dalimi, turinčia 68325 kv.m., plane pažymėta indeksu 1, o atsakovas K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai valdo, naudojasi ir disponuoja žemės sklypo dalimi, turinčia 84870 kv.m., plane pažymėta indeksu 2.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 11,94 Eur (vienuolika eurų 94 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.