Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-1350-284/2020 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui K. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės D. I. ieškinį atsakovui K. P.. Teismo sprendime už akių išaiškinta, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2020 m. birželio 23 d. išsiųstas atsakovui sprendimas už akių. 2020 m. liepos 10 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė neduoti atsakovo K. P. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo eigos ir nustatė terminą iki 2020 m. liepos 31 d. pašalinti visus nurodytus pareiškimo trūkumus. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsakovo K. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. 2021 m. sausio 11 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti

10. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).

11. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

13. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), šalies galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

14. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas dažniausiai taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

15. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga nurodyta CPK 78 straipsnyje – svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui bei kitas faktines aplinkybes.

16. Šiuo atveju sprendimas už akių priimtas atsakovui neatvykus į 2020 m. birželio 22 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai – 2020 m. birželio 19 d. Atsakovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateikė kitą dieną po įvykusio parengiamojo teismo posėdžio, t. y. 2020 m. birželio 23 d. Pirmąjį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas teismui pateikė nepraleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimt dienų termino – 2020 m. liepos 10 d., tačiau 2020 m. liepos 20 d. nutartimi teismas nustatė apeliantui terminą iki 2020 m. liepos 31 d. pašalinti nurodytus pareiškimo trūkumus. Apeliantas nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui. Apeliantas antrą kartą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kreipėsi 2021 m. sausio 11 d., kartu prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto pakartotinio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įvertinęs, kad atsakovas teikė teismui daugybę prašymų ir atskirųjų skundų, o šiuos apelianto procesinius dokumentus teismas nagrinėjo ir dėl jų priėmė eilę nutarčių, padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo nedarbingumas ir ligos apribojo jo galimybes tinkamai ir laiku pasinaudoti teise pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo labiau, kad atsakovas visus teismo siunčiamus dokumentus gaudavo asmeniškai ir laiku.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas teismui 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi grąžinus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo aktyvus, teikė eilę prašymų, atskirųjų skundų, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad atsakovas teikė į bylą prašymus, siekdamas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas bei priežastys, dėl kurių asmuo nespėjo laiku jų ištaisyti, negali būti vertinamos formaliai. Apeliantas, prašydamas teismo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė įrodymus, kad jam nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantas nedarbingumo laikotarpiu teikė teismui 2020 m. liepos 10 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei eilę prašymų ir atskirųjų skundų, kuriuose išreiškė nesutikimą su priimtu sprendimu už akių, nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantas, būdamas nedarbingas dėl ligos, turėjo galimybę pasinaudoti teisininko paslaugomis, juo labiau, kad iš byloje esančių apelianto teiktų procesinių dokumentų yra pagrindo spręsti, kad jis neturi reikiamų teisinių žinių, ir kad apelianto galimybės gauti reikiamą teisininko pagalbą ir tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir interesus buvo apribotos.

18. Nors, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, teikdamas antrąjį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra praleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad apeliantas, pirmą kartą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kreipėsi laiku (2020 m. liepos 10 d.), turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, nors šis procesinis dokumentas ir buvo pateiktas su trūkumais, apelianto nedarbingumas dėl ligos truko ilgą laiką (nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.), visą šį laiką apeliantas aktyviai siekė sprendimo už akių peržiūrėjimo, teikdamas teismui prašymus, atskiruosius skundus, tačiau jie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų turinio reikalavimų, todėl buvo teismo apeliantui grąžinti. Aplinkybė, kad apeliantas tinkamai neįvertino taikytinų civilinio proceso teisės normų, negali užkirsti asmens teisės į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes neatnaujinus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, būtų pažeista apelianto teisė ginti savo teises ir paneigtas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas.

19. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-269-357/2021 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir perdavė atsakovo K. P. prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje nustatyto termino pratęsimo paduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantas šiomis nutartimis siekia, kad būtų atnaujintas terminas, apskųsti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria atsakovo 2020 m. rugpjūčio 14 d. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarčių laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas dėl teisinių žininių trūkumo bei dėl ilgai trukusios ligos neturėjo galimybės pasinaudoti tinkamu pažeistų teisių gynimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apeliantui atnaujintinas praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, o klausimas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui K. P. praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.