Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. K. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2014-12-09, 9 val. 39 min., kaltinamasis P. K. darbo metu, vairuodamas krovininį kelių priežiūros automobilį Iveco MP190E44H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Skuodo rajone, Notėnų sen., Panotėnių kaime, keliu Seda – Barstyčiai - Salantai, 34-ajame šio kelio kilometre, artėdamas prie nuokalnės link tilto per Salanto upę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai - šlapiam ledui, dalinai kelio barstymo mišiniu pakrautam krovininiam automobiliui, nepasirinko tokio saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavus į nuokalnę, krovininiam automobiliui, praradus judėjimo stabilumą, išvažiavo į kairiąją kelio pusę, partrenkė pėsčiąją nukentėjusiąją V. N., kontaktavo su kairėje kelio pusėje įrengtu apsauginiu metaliniu atitvaru, juo apie 26 metrus praslydo, o po to įstrižai pervažiuodamas ar perslysdamas į dešinę kelio pusę susidūrė su įkalnėje sustojusiu krovininiu automobiliu Volvo FL7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais P. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2014-10-03 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punktą, nustatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba VĮ Klaipėdos regiono keliai vairuotoju-kelio darbininku. Kelio barstytuvus vairuoja jau apie ketverius metus, o patirties vairuoti sunkvežimį turi apie 30 metų. Įvykio dieną gavo iš darbdavio nurodymą pabarstyti slidžias kelio dangas, maršrutas turėjo būti Skuodas-Juodeikiai, Skuodas – Šateikiai, Šatraminiai, o turėjo grįžti per Mosėdį. Tą rytą vairavo VĮ Klaipėdos regiono keliai priklausantį krovininį kelių priežiūros automobilį, barstytuvą. Tądien darbą pradėjo 4 val. ryte. Apie 9 val. gavo nurodymą pabarstyti pavojingą kelio ruožą link Notėnų ir Šačių kaimų. Jam važiuojant kelio danga nebuvo tolygiai visur slidi, kai kur buvo neslidu, ledas buvo pradėjęs tirpti, o vietomis - iš vis buvo nutirpęs. Jis važiuodamas periodiškai tikrino kelio dangos slidumą, pristabdydamas transporto priemonę. Be to, jam matėsi vizualiai, kurios vietos yra slidžios, o kurios ne. Mano, jog iš pradžių važiavo apie 60 km/h greičiu, kai leidžiamas greitis toje vietovėje yra 90 km/h, priartėjęs prie nuokalnės, esančios Kretingos raj. pusėje, link Salanto upės, greitį sumažino. Kadangi įvykio vietoje važiuojamoji kelio dalis buvo pažymėta ištisine kelio juosta, nesitikėjo, kad kelyje gali būti žmonių, automobilių, tačiau leidžiantis nuo kalniuko, pastebėjo, kad už kokių 30-50 metrų, dešinėje pusėje stovi vilkikas (miškovežis) su pakrautu traktoriumi. Prie nuokalnės kelias pasidarė slidesnis, todėl transporto priemonę prieš nuokalnę buvo šiek tiek pristabdęs, ir jo greitis galimai buvo apie 35 km/h. Leidžiantis nuo kalno pasidarė slidu, jis pradėjo stabdyti, tačiau jo stabdoma transporto priemonė pradėjo slysti, ji tapo nebevaldoma, ir, tada jis staiga pasuko vairą į kairę pusę, bet kairėje pamatė stovinčią moterį, kuri buvo už tilto. Nukentėjusioji stovėjo šonu arba nugara į kelią, tiksliai pasakyti negali. Ji ėjo namo, link Notėnų kaimo. Jis savo transporto priemone užkabino jos rankinę, ir tada moteris skriejo atgal už tilto atitvaro. Iškart po įvykio, jis sustojo, išlipo iš automobilio, nubėgo prie nukentėjusiosios, apklojo ją turimu apklotu, kad nesušaltų, paskambino bendrosios pagalbos telefonu, o vilkiko vairuotojui nurodė sudėti kelio ženklus. Mano, kad jei nukentėjusioji būtų buvusi ant tilto, jis ją būtų galėjęs apvažiuoti, o taip pat, jei nebūtų ant kelio stovinčio vilkiko, jis būtų galėjęs išvengti nelaimės, atlikti manevrą kelyje, kuriame yra kliūčių – neįmanoma. Vilkiko vairuotojas, neįvažiavęs į kalną, turėjo pastatyti kelio ženklus ir įspėti kitus vairuotojus apie itin slidžią kelio dangą, tačiau to nepadarė, todėl mano, kad pagrindinė priežastis nulėmusį eismo įvykį - kelyje stovintis vilkikas, ir jo vairuotojo veiksmai. Tuo keliu jis važiavo pirmą kartą, todėl jam jis nebuvo žinomas. Barstytuvas kelią barsto tik iš galo, iš priekio nebarsto. Tądien barstė ne visus kelius, tik pagal poreikį. Leidžiantis nuo kalno, nei nukentėjusiosios, nei vilkiko nematė, o važiuojant į nuokalnę – nebarstė, tik ruošėsi barstyti. Pamatęs kliūtį, barstymo įrenginio neįsijungė, nes pasekmės būtų buvusios dar liūdnesnės. Taip pat papildomai nurodė, kad jam priklausė barstyti tik nuo Skuodo raj. pradžios. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusiosios prašoma suma yra labai didelė. Jis iškart po įvykio buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją į ligoninę, jos klausė kokios pagalbos jai reikėtų, norėjo padėti jos sūnui, žinodamas, kad tą pačią dieną jiems buvo atjungta elektra, bet nukentėjusioji jo pagalbos atsisakė, todėl jis pas nukentėjusiąją daugiau nevažiavo. Papildomai nurodė, kad jei teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį ir jam būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ji atleistų iš darbo, nes įmonėje, nors ir yra kitokių darbų, tačiau visi etatai yra užimti. Jo šeimos turtinė padėtis nėra visai bloga - abu su sutuoktine dirba, jo darbo užmokestis yra apie 500 Eur per mėnesį, turi nekilnojamojo turto, automobilį, turi sūnų, kuris ir dirba ir mokosi, bet jam dar reikia padėti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. parodė, kad įvykio rytą ji grįžinėjo namo iš darbo. Ji dirbo ir dabar tebedirba AB „Klaipėdos baldai“. Paprastai ją namo parveža jos draugė, su kuria dirba, tačiau ji atostogavo, todėl tą rytą, ją iki Salantų pavėžėjo kita bendradarbė, todėl jai nuo Salantų iki namų, esančių Notėnų kaime, teko eiti pėsčiomis. Tą rytą buvo labai slidu, vos buvo galima paeiti. Ji ėjo kaire kelio puse. Įvykio metu avėjo aukštakulnius batelius, o kadangi buvo labai slidu, eiti keliu negalėjo dėl slidžios kelio dangos, todėl ji ėjo žole. Norint patekti jai į namus, jai reikia praeiti tiltą, esantį per Salanto upę, nes kito kelio nėra, todėl prasidėjus tilto atitvarams, ji įsikibo į juos ir įsikibusi ėjo. Nuokalnės kelio danga iki tilto buvo labai slidi, jokio vandens ant kelio nebuvo, visas kelias buvo ištisinis ledas, nes iš vakaro buvo paliję, o ryte – šąlo. Jai dar nepriėjus tilto ir nepasiekus nuokalnės, ji matė, kad pro ją pravažiavo miškovežis. Jai pradėjus leistis nuokalne, ji pamatė, kad tas miškovežis stovi. Jos vertinimu, miškovežis gal stovėjo apie 20-25 minutes, kol ji priartėjo prie jo. Jai einant, ant vidurio tilto, nuo Salantų pusės, ji išgirdo parvažiuojant automobilį, atsisukusi pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į ją. Ji labai išsigando, o supratusi, kad į kitą kelio pusę ji perbėgti nebespės, todėl sustojo ir prisispaudė prie tilto atitvaro. Labai išsigandusi užlipo ant to atitvaro ir atsisėdo ant jo, kiek galima labiau prisispaudė, o jos kojos, nors ir jas buvo prispaudusi, liko šiek tiek atsikišusios. P. K. vairuojama transporto priemonė užkabino ją už striukės sagų. P. K. bandė išsukti automobilį, bet jam nepavyko, jis užkabino ją transporto priemonės dalimi - su kastuvu ar grandikliu, tiksliai pasakyti ji negalinti. Po to, ji pajuto, kad pakilo nuo žemės ir nukrito ant žolyno, skriejo gal 5 ar 6 metrus už atitvaro, sąmonės praradusi nebuvo. Pamena, kad iškart po įvykio, prie jos pribėgo vairuotojas. Ji girdėjo, kad jis kažkam skambino ir pokalbio metu pasakė, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Kokiu galimai greičiu galėjo važiuoti P. K. vairuojamu automobiliu, ji negali pasakyti. Išvengti eismo įvykio neturėjo galimybės, nes gal ir būtų šokusi per atitvarą, tačiau kitoje pusėje už tilto atitvaro, prie kurio ji buvo prisispaudusi, yra upė. Vienu metu buvo kilusi mintis perbėgti į kitą kelio pusę, bet pabijojo, kad nespės, nes buvo labai slidu, ji avėjo aukštakulnius batus, todėl bijojo pargriūti ir atsidurti po automobilio ratais. Nukentėjusioji palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jai priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad jai draudimas išmokėjo 5000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 1000 Eur dydžio turtinę žalą. Nukentėjusioji prašo priteisti iš civilinio atsakovo dar 20000 Eur neturtinės žalos, nes dėl šio eismo įvykio ji labai nukentėjo. Ji ligoninėje gydėsi apie tris mėnesius, eismo įvykio metu jai buvo sulaužyti dubens kaulai, lūžęs kryžkaulis, nuplėštas galvos skalpas, galvoje liko randas, dabar tos galvos pusės nejaučia, po ligoninės, ji buvo gydyta reabilitacinėje ligoninėje. Jai ir dabar labai skaudas kojas, jos yra labai ištinusios, laiptais lipti gali tik įsikibusi, ji nebegali nešioti bet kokios avalynės, avalynė turi būti tik su raišteliais. Gydytojai jai sakė, kad greitu laiku jai reiks keisti kojų sąnarius, be to, jie neprognozuoja, kad ji visiškai pasveiks, liepė gerti vaistus, tačiau vaistų ji nevartoja, jai nėra priskirta jokio gydymo. Kas antrą dieną ją kamuoja galvos skausmai, bet vaistų nuo skausmo negeria, nes ji vengia vartoti vaistus ir skausmą stengiasi iškentėti. Ji ir po eismo įvykio grįžo į tą patį darbą AB Klaipėdos baldai, jos darbas yra pamaininis, stovimas. Ji stovimą darbą gali dirbti, bet darosi vis sunkiau, todėl nebežino, kiek dar pajėgs dirbti. Jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 400 Eur. Jai gydytojai siūlė susitvarkyti neįgalumą, tačiau ji nesusitvarkė, nes bijo prarasti darbą. Ji yra pasidariusi labai nervinga, jai sunku užmigti, tačiau pas psichiatrą ar psichologą nesikreipė. Dėl šio įvykio kentėjo ne tik ji, bet ir jos sūnus, kuris tuo metu mokėsi 12 klasėje, o jai būnant ligoninėje, sūnui teko būti namuose vienam, prižiūrėti visą ūkį, jis neturėjo pinigų susimokėti net už elektrą, todėl ji buvo atjungta, be to, tuo metu buvo mirusi jos mama, todėl sūnui teko tvarkyti ir visus paveldėjimo reikalus. Dabar sūnus yra krašto apsaugos savanoris, po to, jis ketina mokytis, todėl jai reikalingi pinigai. Ji prieš įvykį gyveno aktyvų gyvenimą, turėjo gyvulių, tačiau ūkininkauti kaip ankščiau ji nebegali, nes jai yra sunku Kaltinamasis buvo pas ją atėjęs į ligoninę, atnešė lauknešėlį, kur buvo sultys, ananasas, dvi saldainių dėžutės. Materialinės pagalbos nesiūlė nei kaltinamasis, nei įmonė, kurioje jis dirba.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2014-12-09, apie 9.20 val. važiavo keliu nuo Latvių kaimo, Kretingos raj., link Notėnų kaimo, Skuodo raj., apie 20-30 km/ha greičiu, vairavo automobilį Volvo FL7, nuosavybės teise priklausantį UAB „Platelių šilas“, vežė miško techniką. Su juo įvykio rytą kartu važiavo ir liudytojas L. B.. Tą rytą buvo labai slidu, kelias nebarstytas. Važiavo keliu nuo kalno link Salanto upės. Jam važiuojant į kalną per minėtą upę, automobilis tapo nevaldomas ir nuslydo į dešinę kelio pusę link metalinio atitvaro ir sustojo. Jis kartu su L. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo ieškoti smėlio keliui pasibarstyti, kad galėtų išvažiuoti. Smėlio niekur nebuvo, todėl norėjo ant kelio pastatyti avarinį ženklą, bet nebespėjo, nes pamatė atvažiuojantį barstytuvą. Vos tik jį pamatę, jie kartu su L. B. peršoko atitvarą, kuris buvo apie vieno metro aukščio. Kai jo vairuojamą automobilį prispaudė, ant kelio daugiau nieko nebuvo. Jiems bevažiuojant, prieš nuokalnę, matė, kad dešine kelio puse prieš pat kalną ėjo moteris, po to matė, kad nukentėjusioji prieš pat tiltą perėjo į kairę kelio pusę. Paties nukentėjusiosios ir barstytuvo susidūrimo jis nematė, tik matė, kaip moteris buvo permesta per metalinį atitvarą kairėj pusėj. Moteris buvo nusviesta ties kelio ženklu, apie 10 metrų nuo jo stovėjusio automobilio. Kai jis nuėjo pažiūrėti, pamatė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, ją uždengė apklotu, suteikė jai pirmąją medicinos pagalbą. Taip pat papildomai nurodė, kad iš Salantų važiuojant iki įvykio vietos yra mažiau nei du kilometrai. Nuo pačių Salantų važiuojant labai slidu nebuvo, tačiau už kito viaduko, kelias iki nuokalnės buvo grynas ledas. Nuo viaduko iki nuokalnės atstumas yra apie 200-300 metrų. Nuokalnėje buvo tokia pati kelio danga kaip ir nuo to viaduko. Kadangi buvo slidus kelias, jis vairuodamas, junginėjo pavaras – tai įjungdavo pirmą, tai – antrą. Jis važiavo apie 5-10 km/ha greičiu. Pavarą labiau jungė stabdymui, nei važiavimui. Yra įsitikinęs, kad barstytuvas važiavo greičiau nei jis. Kokiu greičiu važiavo P. K., jis negali pasakyti. Jo krovininio automobilio vairavimo stažas yra dešimt metų, tokį vairavimo stažą turėdamas, tokiu greičiu kaip važiavo P. K., jis nebūtų važiavęs, juolab su kroviniu ir dar į pakalnę. Kaltinamasis jam sakęs, kad pirmiausią pamatė jo (A. A.) automobilį, nukentėjusiosios pradžioje galimai net nematė. Jis buvo įjungęs avarinį signalą. Taip pat parodė, kad barstytuvas atvažiuodamas garso signalo nepanaudojo. Nuo jo sustojimo iki eismo įvykio buvo praėję gal dvi ar trys minutės. Avarinį ženklą norėjo pastatyti ant kalno, mano, jei būtų spėjęs pastatyti, į jį būtų atsižvelgta. Kelio ženklo, kad kelias susiaurėja, važiuojant nuo Salantų, nėra.

Liudytojas L. B. parodė, kad 2014-12-09, jis kartu su A. A. važiavo iš Plungės, keliu nuo Laivių kaimo link Notėnų kaimo. Laiviuose kelias dar buvo geras, o už Laivių prasidėjo labai slidus kelias, jiems važiuojant kelio danga buvo visur vienoda – šlapias ledas, pagerėjimo nebuvo. Jam atrodo, kad nuokalnės pradžioje buvo toks pats slidus kelias, kaip ir važiuojant nuo Laivių. Važiuojant į kalną per Salanto upę automobilis neįvažiavo į įkalnę, todėl A. A. automobilį sustabdė dešinės pusės važiuojamosios dalies krašte. Kai automobilis sustojo, jis pajuto, kaip jis nuslydo link metalinių atitvarų. Po to, kai automobilis nuslydo prie atitvarų, A. A. įjungė avarinį sustojimo signalą, ir jie kartu nuėjo ieškoti smėlio kelio pabarstymui, nes suprato, kad automobilis į įkalnę, nepabarsčius kelio, neįvažiuos. Smėlio ieškojo neilgą laiką, gal dvi ar tris minutes. Neradę smėlio, kartu su A. A. nuėjo pasiimti avarinio kelio ženklo, kad galėtų jį pastatyti ir perspėti kitus vairuotojus, tačiau netrukus pamatė parvažiuojant nevaldomą krovininį automobilį, jis pro juos praslydęs, užkabino kairėje pusėje keliu ėjusią moterį, ir ją partrenkė, po ko, matė, kaip moteris skrenda ore, po to barstytuvas atsitrenkė ir į jų automobilio priekį. Barstytuvas važiavo mėtydamasis į šonus, matė, kad gali ir juos kliudyti, todėl jie kartu su A. A. peršoko 70-80 cm aukščio atitvarus ir nubėgo į miškelį. Matė, kad po įvykio kaltinamasis nubėgo prie nublokštos nukentėjusios, atsinešė vaistinėlę, ir A. A. priėjo prie tos moters, o jis nuėjo į kalną ir mosuodamas rankomis stabdė automobilius, jam pavyko sustabdyti pienovežį ir dar apie dešimt automobilių.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-22 ekspertizės akte Nr. 11K-135(15), atlikus aptariamo eismo įvykio ekspertizę, konstatuota, kad 1) eismo įvykio metu, tikėtina, esant išskirtinai slidžiai kelio dangai (šlapias ledas), kelio ruože su nuokalne už kurios įkalnė ir kelio vingis į dešinę, judėjimo stabilumą praradęs automobilis Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į kairiąją kelio pusę, partrenkė pėsčiąją V. N., kontaktavo su kairėje kelio pusėje įrengtu apsauginiu metaliniu atitvaru, juo apie 26 m praslydo, o po to įstrižai pervažiuodamas ar perslysdamas į dešinę kelio pusę susidūrė su įkalnėje sustojusiu automobiliu Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų kiurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti tikslesnę automobilio Iveco MP190E44H judėjimo trajektoriją; 2) automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. K. prieš eismo įvykį važiavimo greitį privalėjo pasirinkti atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui. Specialistas skaičiavimais negali nustatyti konkrečios saugų eismą galinčios užtikrinti greičio reikšmės, kadangi ji priklauso ne tik nuo objektyvių, bet ir subjektyvių faktorių (vairuotojo patyrimas, įgūdžiai ir t.t.); 3) tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslų automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį prieš pat jam pradedant slysti; 0,39 km ilgio kelio atkarpoje neprivažiuojant sustojimo eismo įvykio vietoje vietą automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo vidutinis greitis buvo apie 46,8 km/h, prieš pat sustojimą automobilio greitis buvo apie 22 km/h, o kelio atkarpoje, esančioje 0,39÷0,90 km atstumu prieš sustojimo vietą automobilio vidutinis greitis buvo apie 61,2 km/h; 4) automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. K. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, važiavimo greitį privalėjo pasirinkti atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėjo sulėtinti greitį bei prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Automobilio Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, dėl slidžios kelio dangos neįvažiavęs į įkalnę ir sustoję važiuojamojoje dalyje ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 m atstumas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir jeigu sustojusią jo vairuotą transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. P. V. N. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, eidama važiuojamosios dalies pakraščiu privalėjo judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį; 5) techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. K. veiksmai, – nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris partrenkė kairiąja kelio puse ėjusią pėsčiąją V. N., kairėje kelio pusėje kliudė apsauginį atitvarą ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) prieš eismo įvykį automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui P. K. pasirinkus saugų, eismo įvykio vietoje buvusias kelio sąlygas atitinkantį greitį, kuriuo važiuojant jis galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, prireikus sustojus, techniniu požiūriu eismo įvykis nebūtų įvykęs; 7) techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimo vietos nepaženklinimas avariniu sustojimo ženklu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui; 8) tirti patektoje medžiagoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslias automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo aplinkybes praradus judėjimo stabilumą bei jo padėtį kelyje vietoje, kurioje buvo partrenkta pėsčioji V. N., todėl negalima spręsti ar pėsčiosios partrenkimas nebūtų įvykęs, jeigu ji kelyje būtų ėjusi kaire kelio puse prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (T 2., b. l. 51-60).

Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, taip pat į kaltinamojo gynėjo pastabas, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad krovininį automobilį, priverstinai sustojusį įkalnėje, P. K. galėjo pastebėti likus iki jo ne mažiau nei 190,03 m. (T. 2., b. l. 80-88).

Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. patvirtino savo išvadas, ir paaiškino, kad ekspertinę išvadą pateikė ištyręs visus byloje esančius ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos duomenis. Palydovinėje vietovės eismo įvykio vietos nuotraukoje matosi pažymėta vieta nuo Salantų pusės, kur buvo rastas pirkinių krepšelis ir nukentėjusios aptikimo vieta. Toks išsidėstymas, jei tikėtina, kad pirkinių krepšelis priklausė nukentėjusiai, rodytų, kad nukentėjusioji buvo nublokšta įstrižai nuo kelio tolstant nuo Skuodo į kairę pusę, ji nuotraukoje pažymėta raudonai. Konkreti įvykio vieta, kur nukentėjusioji buvo partrenkta, atsižvelgiant į dinamiką, parodymus, turėjo būti arba tilto pabaigoje, ar už tilto. Nukentėjusioji buvo partrenkta prieš pirmuosius įvykio ženklus, t. y. prieš pirkinių krepšelį. Automobilis nukentėjusiajai suteikia judėjimo, impulsą, ir bloškia judėjimo pusėn, o dešinėj pusėj buvo kliudytas automobilis. Artėjant prie aptariamos įvykio vietos, vairuotojas galėjo pagal suprasti, kad kelio ruožas yra blogas. Vairuotojas, tai pastebėjęs, turėjo imtis visų priemonių iki visiško automobilio sustabdymo. Išgirdęs nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, jo ekspertizės akte konstatuotos išvados nesikeistų. Įvykio vieta apžiūrėta, nufotografuota, pateiktos iliustracijos. Iš fotonuotraukos Nr. 2 (T. 2, b. l. 56) matyti, kad, sustojęs automobilis matomas už toliau, nei 100 metrų. Sustojęs automobilis Volvo buvo matomas, nes augmenija, krūmai buvo be lapų, palydovinėje nuotraukoje aiškiai matosi augmenijos išsidėstymas. Kalbant apie kaltininko transporto priemonės greitį, ekspertas nurodė, kad vairuotojas pasirinkdamas greitį, turi atsižvelgti į objektyvius požymius: koks automobilis, kokios jo padangos ir kitus, taip pat svarbi ir vairuotojo patirtis. Tiksliai, kokiu greičiu galėjo važiuoti kaltininkas, jis negali pasakyti. Saugų greitį lemia vairuotojo patyrimas, būtent tai turi įtakos kaip vairuotojas susitvarkys kelyje. Jei nebūtų palydovinės nuotraukos jo ekspertizės akte išdėstytos išvados nesikeistų, tik trūktų vaizdingumo paaiškinimui. Vertinant Volvo automobilio vairuotojo veiksmus, atsižvelgiant į buvusį kelio matomumą, jam nebuvo būtina statyti avarinio ženklo, iš įvykio vietos 190 m atstumu matėsi Volvo automobilis, o pagal KET taisykles avarinius ženklus statyti reikia, jei matosi mažiau, nei 100 metrų atstumas. Įvertinus, kad toks slidus kelias, akivaizdu, kad turėjo būti stengiamasi perspėti kitus vairuotojus. Vairuotojai turėjo būti įspėti atvykstantys iš abiejų pusių ir iš Salantų ir į Salantus, nes įvykio vieta buvo dauboje. Vėlai supratus, kad kažkas stovi, galėjo kilti grandininis eismo įvykis.

Civilinio atsakovo VĮ Klaipėdos regiono keliai atstovas advokatas R. T. paaiškino, kad nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos. Civilinis atsakovas mano, kad žalą nukentėjusiai atlygino draudimo bendrovė Gjensidige, buvusi UAB DK PZU Lietuva, todėl nemato pagrindo neturtinės žalos priteisimui, nes draudimo bendrovė jau išmokėjo nukentėjusiajai 5000 Eur neturtinės žalos, taip pat ir jos patirtą turtinę žalą. Įvykio metu patirti nukentėjusiosios sužalojimai yra sunkūs, tačiau nukentėjusioji po eismo įvykio jai kilusių pasekmių neįrodė, neįgalumas nenustatytas. Sutinka, kad kiek pasikeitė nukentėjusios gyvenimo kokybė, tačiau tai nepagrįsta faktais, įrodymais. Prašoma priteisti 20000 Eur suma labai didelė įmonei. Pati nukentėjusioji nenurodo svarbių priežasčių ir pasekmių, kurias sukėlė eismo įvykis, šalinimo. Nukentėjusioji nepateikė medicininių dokumentų apie jai reikalingą gydymą. Nukentėjusiosios prašoma suma yra neadekvati, nepagrįsta. Pažymi, jo atstovaujama įmonė yra Valstybės, visos lėšos paskaičiuotos, jos kontroliuojamos. Mano, jog, jei teismas patenkintų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tai tokį sprendimą jis būtų priverstas skųsti apeliacine tvarka, ir žinoma, po apeliacinės instancijos teismo sprendimo, jei būtų priteista žala, ją išmokės nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo civilinį ieškinį atmesti.

2014-12-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo raj. policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal policijos komisariato budėtojo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį nustatyti nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies požymiai, t. y. 2014-12-09,9.30 val., Panotėnių k., Notėnų sen., Skuodo raj., kelio Seda-Barstyčiai-Salantai 34 kilometre P. K., vairuodamas automobilį Iveco MP190E44H,valst.Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VĮ Klaipėdos regiono keliai, važiuodamas kryptimi nuo Salantų link Barstyčių, kliudė keliu ėjusią pėsčiąją V. N.. Nukentėjusioji gydymui išvežta į VŠĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (T. 1, b. l. 1).

2014-12-09 eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotolentelėmis, CD laikmena su fotonuotraukomis, užfiksuota kelių eismo įvykio tiksli vieta – kelio Seda-Barstyčiai-Salantai 34 km, tiltas, įkalnės pradžia, taip pat užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje, bei kelio apžvelgiamumas. Protokole nurodyta, kad transporto priemonė Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio dešinėje važiuojamoje dalyje 360,73 metrų atstumu nuo kilometrų ženklo 2/34; žiūrint nuo Salantų miestelio pusės link Barstyčių k., Skuodo raj. Transporto priemonės galinis kairės pusės ratas nuo kairio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 4 metrų atstumu, vidurinis kairys ratas nutolęs 4,10 metrų atstumu, priekinis kairys ratas nutolęs 4,10 metrų atstumu. Į transporto priemonės Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),variklio dangtį priekyje remiasi transporto priemonė Iveco MP190E44H dešine barstytuvo bunkerio dalis. Transporto priemonės galinis kairės pusės ratas nuo kairio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 3,20 m atstumu, priekinis ratas nutolęs 4 metrų atstumu. Kairėje kelio pusėje už važiuojamosios dalies krašto guli pirkinių krepšelis, kuris nuo kairio galinio transporto priemonės Volvo FL7 rato nutolęs 36 metrų atstumu; 9 metrų atstumu nuo pirkinių krepšelio link transporto priemonių dešinėje važiuojamojoje dalyje guli žmogus, kuris nuo kairio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 2,60 metrų atstumu. Lygiagrečiai žmogui ant kelio apsauginio atitvaro 0,33 metro aukštyje nuo kelio dangos matomos įbrėžimas su 4x4 cm oranžinės spalvos dažų žyme. Atitvaro aukštis 0,85 m, atitvaro aukštis iki horizontalios juostos 0,53 metro; lygiagrečiai įbrėžimui matomos kelkraštyje dviejų lygiagrečiai einančių padangų žymės neįžiūrimu raštu. Įbrėžimas atitvare be dažų žymių su lygiagrečiai esančiomis kelkraštyje dviejų padangų žymėmis tęsiasi 26 metrus. Nuo žymės atitvare pabaigos iki transporto priemonės Volvo galinio rato yra vienas metras atstumas. 3 metrų atstumu nuo priekinio Volvo rato ir 4,10 metrų atstumu nuo kairio kelkraščio guli Volvo šoninio vaizdo kairės pusės veidrodėlis. Protokole taip pat užfiksuota, kad po eismo įvykio kelio danga - šlapias asfaltas, plikledis. Didžiausias leistinas važiavimo greitis eismo įvykio vietoje - 90 km/h. Be to, protokole taip pat užfiksuota, kad ant važiuojamosios dalies žymą po eismo įvykio pylė rankomis P. K., nespėjus įforminti ant važiuojamosios dalies galimai buvusių pėdsakų (T. 1, b. l. 9 - 35).

UAB Telšių techninės apžiūros centro išduota techninės apžiūros rezultatų kortele nustatyta, kad transporto priemonė Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2015-07-08 (T. 1, b. l. 91).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu Nr. AYA9204717, išduotu UAB DK PZU Lietuva, nustatyta, kad draudėjas VĮ Klaipėdos regiono keliai apdraudė transporto priemonę Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-04-01 iki 2015-03-31 (T. 1, b. l. 42, T. 2, b. l. 17).

2014-12-13 apžiūros protokolu bei fotolentelėmis užfiksuota, kad automobilis Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra krovininis automobilis su verstuvu priekyje ir žvyro-druskos bunkeriu automobilio priekaboje. Automobilis yra pakrautas, bunkerio viršuje matosi žvyro mišinys. Automobilio priekyje kabina neapgadinta, ant automobilio verstuvo, esančio priešais kabiną, matosi smulkių įbrėžimų. Verstuvo plotis – 3,48 m. Ant verstuvo matomo smulkūs įbrėžimai. Ant automobilio priekinės ašies yra padangos, kairės padangos protektoriaus gylis yra 13,20 mm, dešinės padangos protektoriaus gylis – 13,20 mm. Ant automobilio galinės ašies abiejose pusėse yra po dvi padangas. Išorinės padangos yra „Bridgestone M729“ 315/80R 22.5 M+S kairės galinės išorinės padangos protektoriaus gylis yra 21,26mm, vidinės – 15,40 mm, dešinės išorinės padangos protektoriaus gylis – 21,47 mm, vidinės – 14, 91 mm (T. 1, b. l. 49-54).

2015-01-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. A. pateikė darbo ir poilsio apskaitos kortelės kopiją ir tachografo patikros sertifikatą, tachografo patikros kontrolės ataskaitą KV-13-01 Nr. 6711, greičio ribotuvo nustatymo pažymą, patikros protokolą (T. 1, b. l. 58-63).

VĮ Klaipėdos regiono keliai, pateiktu informaciniu pranešimu, nustatyta, kad P. K. įmonėje dirba automobilio krano mašinistu - kelio darbininku. Žiemos metu P. K. dirba automobilio vairuotoju su automobiliu Iveco MP 190E44H, skirtu kelių barstymui. Automobilio Iveco MP 190E E44H, valst Nr. (duomenys neskelbtini), masė be krovinio yra 9620 kg, o masė su smėlio-druskos mišiniu – 17990 kg. Darbo ir poilsio apskaitos kortelės kelių priežiūros automobiliuose nėra. Automobiliu Iveco MP 190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio-gruodžio mėn., kelias Seda-Barstyčiai-Salantai nebuvo barstomas. 2014-12-09, esant lijundrai, minėtas automobilis važiavo barstyti (T. 1, b. l. 67).

VĮ Klaipėdos regiono keliai, pateiktame automobilio Iveco MP 190E44H judėjimo grafike, užfiksuotas judėjimo greitis ir laikas 2014-12-09, laikotarpyje nuo 9.20 val. iki 9.50 val. (T. 1, b. l. 74-75, T. 2, b. l. 19).

2014-12-16 specialisto išvada Nr. T-A 10962/14(01) patvirtina, kad V. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-12-09, 11:10 val.) (T 1., b. l. 81).

2015-04-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G652/15(03) konstatuota, kad remiantis VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės V. N. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14/13202 duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad V. N. padaryti kūno sužalojimai – didelė muštinė-skalpuota viršugalvio kairės pusės žaizda, muštinės abiejų antakių srities žaizdos, atviras kaktikaulio lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu bei šlaunų hematomomis; sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąją. V. N. padaryti dubens kaulų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą bei atviras kaktikaulio lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 88-89).

2014-12-16 specialisto išvadoje Nr. T-A 10961/14(01) nurodyta, kad P. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-12-09, 12:05 val.) (T. 2, b. l. 102).

Nukentėjusiosios V. N. įgaliotoji atstovė E. G. savarankiškai atliko eksperimentą ir pateikė prijungimui prie bylos 2015-11-30 protokolą bei fotolenteles, kuriame konstatuojama, kad V. N. neturėjo galimybės sau nekeldama grėsmės peršokti per atitvarą ir taip išvengti artėjusio barstytuvo keliamos grėsmės (T. 1, b. l. 124-129).

2014-12-13 įvykio vietos – kelio Salantai-Notėnai, prie tilto per upę Salantas, apžiūros protokole, fotolentelėse, ikiteisminio tyrimo metu pateiktame kaltinamojo gynėjo advokato A. J., užfiksuota, kad artėjant prie nurodytos upės tiltą, ties kilometrų nuorodos stulpelio su skaičiais 2/32, matosi, kad toliau prasideda nuokalnė. Dešinėje esantys krūmai uždengia tolimesnią kelio apžvalgą. Kelio danga – asfaltas. Iki nurodyto kilometrų nuorodos stulpelio ir už jo – iki tilto ir už tilto į kalniuką, kelias pažymėtas ištisine balta vidurio juosta. Tiltas ir dalis kelio už tilto pasimato tik pradėjus leistis nuo kalnelio prie tilto. Už tilto įvykio vietos nesimato. Jokių kelio ženklų iki tilto nėra. Visas kelias už tilto pasimato tik priartėjus prie tilto. Iš kitos pusės, artėjant nuo Notėnų kaimo pusės prie tilto, ties prasidedančia nuokalnę yra pastatytas kelio ženklas „Kelio susiaurėjimas“. Kelio plotis, P. K. nurodytoje vietoje, kaip įvykio vieta tarp atitvarų sudaro 6,43 m (T. 2, b. l. 6-16).

VĮ Klaipėdos regiono keliai pažyma nustatyta, kad P. K. dirba VĮ Klaipėdos regiono keliai Skuodo kelių tarnyboje nuo 1995 metų. 2014-09-09 tarnybinių automobiliu Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė nurodytus darbus (T. 2, b. l. 18).

Kaltinamojo P. K. gynėjas A. J. savarankiškai atliko eksperimentą, siekiant patikslinti atitvaro aukštį įvykio vietoje ir nustatyti galimybę, ar galima perlipti atitvarą ir kokiais būdais, jo neperšokant, ir pateikė prijungimui prie bylos 2015-03-04 įvykio vietos apžiūros – eksperimento protokolą, kuriame konstatuojama, kad įvykio vietoje statistė be jokių pastangų keliais būdais perlipo per metalinį atitvarą, o taip pat be pastangų pralindo pro atitvarą pažeme. Eksperimento metu nustatyta, kad šokti per metalinį kelio atitvarą nebūtinam ją galima įveikti be matomų pastangų įvairiais būdais, o taip pat pro ją pažeme pralįsti. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos (T. 2, b. l. 27 - 38).

2015-01-12 L. M. gamybinės komercinės įmonės išduotu svėrimo aktu nustatyta, kad šios sunkvežimio Iveco (duomenys neskelbtini) bendras svoris – 17800 kg (T. 2, b. l. 41).

2015-12-14 Skuodo rajono policijos komisariato papildomos kelių eismo įvykio vietos – kelio Seda-Barstyčiai-Salantai 34 km Panotėnių k., Notėnų sen., Skuodo raj., apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu bei fotolentelėmis nustatyta, kad eismas šioje kelio atkarpoje reguliuojamas kelio ženklais ir ženklinimo linijomis, važiuojamosios kelio dalies plotas – 6,30 m, kairės pusės plotis – 0,5 m; važiuojamoji dalis paženklinta siaura ištisine linija. Įvykio vietos apžiūros metu įkalnėje link Barstyčių k., Skuodo raj. dešinėje važiuojamoje dalyje 4,10 m atstumu nuo kairio važiuojamosios dalies krašto ir 360,70 m atstumu nuo kilometrų ženklo 2/34 pastatomas tarnybinis automobilis Š. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilis matomas iš dešinio važiuojamosios dalies krašto stovint – 190,03 m atstumu nuo automobilio Š. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 80-88).

Automobilių kelių tilto techniniame pase, pateiktame teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo, nurodyti tilto per Salantą kelyje schema, tilto duomenis, techninė tilto charakteristika (T. 3, b. l. 3-8).

2016-04-04 tilto per upę „Salantas“ kelyje Seda-Barstyčiai-Salantai, 33,75 km, apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, bei CD laikmena su fotonuotraukomis, pateiktais teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo, užfiksuota, kad tiltas per upę Salantas yra gelžbetoninis, monolitinis; tilto ilgis – 13 cm, tarpatraminių ilgis – 7,30 metrų; važiuojamosios dalies plotis – 6,4 m, važiuojamosios dalies danga – asfalbetonis; abi tilto puses ant gelžbetonio paaukštinimo pritvirtinta metalinė atitivara, šio paaukštinimo aukštis – 20 cm; atitvaro aukštis nuo paaukštinimo – 85 cm, metalinių turėklų aukštis nuo atitvaro – 55 cm (T. 3, b. l. 3-18).

Pagal BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis P. K., vairuodamas krovininį kelių priežiūros automobilį (barstytuvą), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2014-10-03 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nes jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, ir, esant slidžiai kelio dangai - šlapiam ledui, kelio barstymo mišiniu pakrautam krovininiam automobiliui, nepasirinko eismo įvykio vietoje buvusias kelio sąlygas atitinkančio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavus į nuokalnę, ir jo vairuojamam krovininiam automobiliui, praradus judėjimo stabilumą, išvažiavo į kairiąją kelio pusę, partrenkė pėsčiąją nukentėjusiąją, kontaktavo su kairėje kelio pusėje įrengtu apsauginiu metaliniu atitvaru, juo praslydęs apie 26 metrus, įstrižai pervažiuodamas ar perslysdamas į dešinę kelio pusę susidūrė su įkalnėje sustojusiu kitu krovininiu automobiliu. Byloje nustatyta, kad P. K. veikos padariniai - sunkiai sutrikdyta V. N. sveikata.

Kaltinamasis P. K. neneigia sukėlęs eismo įvykį, tačiau ginčija priežastinį ryšį ir savo kaltę, teigdamas, kad esamoje situacijoje neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiąja, o eismo taisykles pažeidė pati nukentėjusioji, nes ji, visų pirma, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesielgė atsargiai ir apdairiai, t. y., neturėjo eiti per tiltą, ypač esant tokiai slidžiai kelio dangai, be to ji turėjo galimybę išvengti šio įvykio, t. y. pamačiusi nevaldomą transporto priemonę, galėjo peršokti ar perlipti per tilto metalinį atitvarą, kuris nebuvo aukštas. Be to, kaltinamasis dėl eismo įvykio kaltina ir įvykio metu buvusį kitą eismo įvykio dalyvį – Volvo vairuotoją A. A., teigdamas, kad miškovežio Volvo vairuotojas A. A. taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir nesiėmė būtinų ir reikalingų priemonių, kad P. K. būtų laiku įspėtas ir informuotas, kad miškovežis yra užėmęs visą važiuojamąją dalį. Be to, miškovežio vairuotojas, matydamas ir suprasdamas, kad kelio danga itin slidi, matydamas atvažiuojantį P. K. vairuojamą automobilį, neįspėjo ir nukentėjusiosios apie jai gręsiantį pavojų, einant ta važiuojamąja kelio puse, kuria pravažiuoti turi besileidžianti nuo kalno slidžiame kelyje transporto priemonė. Jei liudytojas tai būtų padaręs, savaime aišku, įvykio būtų išvengta.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo trys eismo dalyviai – kaltinamasis vairuotojas P. K., nukentėjusioji pėsčioji V. N. ir miškovežio Volvo vairuotojas liudytojas A. A.. Esant materialiai nusikaltimo sudėčiai byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšis tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Kadangi eismo įvykyje dalyvavo trys eismo dalyviai būtina nustatyti, ar eismo dalyviai, dalyvavę eismo įvykyje pažeidė kelių eismo taisykles ir jei taip, tai kokias kelių eismo saugumo taisykles pažeidė kiekvienas iš jų, ir kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių eismo transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų veikų atsiradimui (2009-03-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Teismų praktika Nr. 30, 2009 m.).

2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2015-11-06, Žin., 2008, Nr. 88-3530) (toliau – KET) 36 punkte numatyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. KET 37 punkte numatyta, kad kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Byloje nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio dieną, pėsčioji V. N. ėjo per tiltą važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, jiems su L. B. beinant ieškoti smėlio kelio pabarstymui matė, kad link jo priešinga kelio puse, nei stovėjo jo automobilis, eina kažkoks žmogus. Jie su L. B. ėjo dešiniu kelkraščiu, žiūrint link Notėnų k., o tas žmogus ėjo kairiu kelkraščiu link Notėnų k. Teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad jiems kartu su liudytoju L. B. bevažiuojant, prieš nuokalnę, matė, kad dešine kelio puse prieš pat kalną ėjo moteris, po to matė, kad nukentėjusioji prieš pat tiltą perėjo į kairę kelio pusę. Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu, metu parodė, kad matė nukentėjusiąją einančią kairės važiuojamosios dalies kraštu, ją matė prieš sustojant įkalnėje, o teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad jiems su A. A. pradėjus ieškoti smėlio kelio pabarstymui, pamatė parvažiuojant nevaldomą krovininį automobilį, ir kaip jis pro juos praslydęs, užkabino kairėje pusėje keliu ėjusią moterį. Teisiamojo posėdžio metu atlikus papildomą nukentėjusiosios ir kaltinamojo apklausą, ir paprašius jų teismo pateiktose vaizdo nuotraukose pažymėti jų buvimo vietas eismo įvykio metu, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji pažymėjo tą pačią nukentėjusiosios buvimo vietą eismo įvykio metu, t. y. važiuojamosios dalies pakraščio kairė pusė, ant tilto (T. 2, b. l. 196, 197), todėl kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kurioje tiksliai kelio vietoje (kelio pločio ir ilgio atžvilgiu) buvo partrenkta pėsčioji V. N., nes byloje nėra duomenų, apibūdinančių tikslią pėsčiosios buvimo vietą kelyje, yra nepagrįsti. Kad nukentėjusioji ėjo per tiltą, važiuojamosios dalies pakraščiu, pažymint tai, kad ji objektyviai neturėjo kitos galimybės patekti į namus, esančius Notėnų k., nes byloje nustatyta, kad kito kelio pėstiesiems, norintiems patekti nuo Skuodo krypties iki Notėnų nėra, išskyrus kelią per tiltą, ir ji ėjo prieš transporto priemonių važiavimo kryptį įrodyta ne tik nukentėjusiosios, liudytojų, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, bet ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžiu. Taigi, pėsčioji V. N. judėjo kairės važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, t. y. pagal KET reikalavimus. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji prieš pat eismo įvykį iš dešiniosios kelio pusės perbėgo į kelio kairę pusę, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji atliko kokį nors netikėtą veiksmą, kaip antai bėgiojo per kelią ir pan., kuris atėmė galimybę vairuotojui išvengti eismo įvykio. Kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, kuriuos jie grindžia savarankiškai ikiteisminio tyrimo metu atliktu eksperimentu, bei pateiktais įrodymais - tilto apžiūros protokolu, tilto techniniu pasu, kad nukentėjusioji, siekiant išvengti eismo įvykio, turėjo galimybę peršokti, perlipti ar pralįsti per tilto atitvarą, nes tilto atitvaras buvęs neaukštas, vos 85 cm, atmestini, nes tai, kad nukentėjusioji pamačiusi į ją atvažiuojančią nevaldomą specifinę didelių gabaritų ir svorio transporto priemonę, nepasirinko vairuotojo pageidaujamo jos elgesio varianto, neduoda pagrindo teigti, kad ji nebuvo atsargi ar padarė kitokių pėsčiajam keliamų reikalavimų pažeidimų. Be kita ko, esant aptariamai eismo įvykio situacijai, bei turint mintyje eismo įvykio vietos ypatumus (įvykio vieta – tiltas per upę, metaliniai atitvarai), taip pat ir prieš pat eismo įvykį buvusią nukentėjusiosios emocinę būseną, sukeltą jai neįprastos ir netikėtos situacijos (į ją staiga artėjančios nevaldomos transporto priemonės), visiškai nelogiška būtų reikalauti iš jos nedelsiant imtis kokių nors veiksmų – šokti, perlipti, lįsti per metalinius tilto atitvarus, tam, kad būtų išvengtas jos ir automobilio susidūrimas. Kita vertus, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad siekdama išvengti susidūrimo su į ją važiuojančią transporto priemonę, ji atsisėdo ant atitvaro, ir kiek įmanoma prisispaudė prie jo, o jos kojos, nors ir jas buvo prispaudusi, liko šiek tiek atsikišusios. Vienu metu pagalvojo šokti per atitvarą, bet nešoko, nes toje vietoje atitvaras gana aukštas, todėl ji nebūtų sugebėjusi jo peršokti, be to, ties ta vieta teka upė. Šiuos nukentėjusiosios paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir jos atstovės advokato padėjėjos E. G. savarankiškai atlikto eksperimento rezultatai, kurie buvo pateikti prijungimui prie bylos. 2015-11-30 protokole konstatuota, kad nukentėjusioji V. N. neturėjo galimybės, sau nekeldama grėsmės, peršokti per atitvarą ir taip išvengti artėjusio kelio barstytuvo keliamos grėsmės (T. 1, b. l. 124-129).

Nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu dalyvavo dar vienas eismo įvykio dalyvis - A. A., kurio vairuojamas automobilis Volvo FL7 dėl itin slidžios kelio dangos neįvažiavo į nuokalnę ir sustojo įkalnėje. KET 150.7 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Taigi, A. A. įprastinėmis sąlygomis būtų laikomas pažeidęs KET reikalavimus, tačiau aptariamoje situacijoje, nustatyta, kad kelio danga buvo itin slidi - šlapias ledas, dėl ko A. A. negalėdamas įvažiuoti į nuokalnę, buvo priverstas sustoti įkalnės pradžioje. Tokiu būdu, A. A. priverstinis sustojimas neleistinoje vietoje eliminuoja jo kaltę, padarius KET 150.7. punkto pažeidimą.

Kaltinamasis P. K. ir jo gynėjas nurodė, kad eismo įvykio kilimo priežastį taip pat nulėmė ir tai, kad dėl įvykio vietoje, esančio reljefo ypatumų, kaltinamasis negalėjo pamatyti A. A. stovėjusio automobilio, todėl A. A., neįvažiavęs į nuokalnę, privalėjo kuo skubiau ant kelio padėti įspėjamąjį ženklą, tačiau jis to nepadarė. Šio argumento patvirtinimui kaltinamojo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva atliko įvykio vietos apžiūrą, ir apžiūros protokole užfiksavo, kad krūmai, esantys P. K. važiavimo kryptimi užstoja matomumą. Tiltas pasimato tik prie jo priartėjus (T. 2, b. l. 6-16). Sutiktina su kaltinamojo ir jo gynėjo argumentais, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta KET 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Automobilio Volvo FL7 vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, dėl slidžios kelio dangos, neįvažiavęs į įkalnę ir sustojęs važiuojamojoje dalyje ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 metrai atstumas privalėjo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (KET 151 str.), ką, kaip nustatyta byloje, ir ginčo dėl to nekilo, A. A. padarė, t. y. jis priverstinai sustojęs, iškart įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Pagal KET 92 punkto reikalavimus, jeigu sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 metrų, vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie įkalnėje stovinčio automobilio Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomumo sąlygas automobilio Iveco190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi. Ekspertizės metu eismo įvykio vietos apžiūros duomenų pagrindų, naudojant eismo įvykio tyrimo programą PPCrasc 9.0, pagrindui naudojant palydovinę vietovės eismo įvykio vietoje nuotrauką, buvo sudaryta mastelinė situacijos eismo įvykio vietoje schema. Sudarytoje mastelinėje schemoje pažymimas 100 m atstumas, kuriame kiti eismo dalyviai važiuodami ta pačia kryptimi turi turėti galimybę matyti stovinčią transporto priemonę (nepažymint jos avariniu sustojimo ženklu). Iš mastelinės schemos matyti, kad ši vieta yra prieš kairėje esančią nuovažą nuo kelio, neprivažiuojant jos apytiksliai per jos plotį. Eismo įvykio vietos apžiūrą iliustruojančiose nuotraukose matyti, kad fotografuojant nuo dešiniojo kelkraščio linijos automobilis Iveco190E44H matomas esant prieš kairėje esančią nuovažą, tai yra didesniu, nei 100 m atstumu. Remiantis šiais duomenimis ekspertas padarė išvadą, kurią patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo vietos nepaženklinimas avariniu sustojimo ženklu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (T. 2., b. l. 51-60). Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, taip pat į ikiteisminio tyrimo metu išsakytas gynėjo pastabas, buvo papildomai atlikta eismo įvykio apžiūra, ir 2015-12-14 Skuodo rajono policijos komisariato papildomos kelių eismo įvykio vietos – kelio Seda-Barstyčiai-Salantai 34 km Panotėnių k., Notėnų sen., Skuodo raj., apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu bei fotolentelėmis užfiksuota, kad automobilis matomas iš dešinio važiuojamosios dalies krašto stovint – 190,03 m atstumu nuo automobilio Š. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 80-88), tai reiškia, kad A. A. krovininį automobilį, priverstinai sustojusį įkalnėje, šviesios paros metu ir esant geram matomumui, kaltinamasis P. K. galėjo pastebėti likus iki jo ne mažiau nei 190,03 m.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad eismo dalyvis A. A., transporto priemonės Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, aptariamo eismo įvykio metu nepažeidė KET reikalavimų, t. y. esant priverstiniam sustojimui draudžiamoje vietoje, nedelsiant įjungė avarinę šviesos signalizaciją, ir ėjo ieškoti smėlio slidžiai kelio dangai pabarstyti, jo pareiga pastatyti avarinio sustojimo ženklą šiuo nagrinėjamu atveju jam nekilo, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jo sustojusi transporto priemonė kitiems eismo dalyviams buvo matyti likus iki jos 190,03 m, t. y. beveik dvigubai didesniu atstumu, nei numatyta KET reikalavimuose.

Byloje esančioje eksperto išvadoje konstatuota, jog techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad prieš eismo įvykį automobilio IvecoMP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. K. nepasirinko saugaus, eismo įvykio buvusias kelio sąlygas atitinkantį greitį, kuriuo važiuojant jis galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, prireikus sustojus, techniniu požiūriu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pagal KET 127 punktą pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesitikėjęs, kad kelyje gali būti žmonių ar kitų automobilių, kas rodo, jog jis neįvertino situacijos kelyje, taip pat neįvertino ir tai, kad kelio ruožas yra slidus, nors, atsižvelgiant į jo vairavimo patirtį, turėjo tai įvertinti. Būtent eismo įvykio dieną, jis dirbo su krovininiu automobiliu – barstytuvu, ir darbdavio buvo iškviestas barstyti kelių, todėl akivaizdu, kad žinojo apie sudėtingas meteorologines sąlygas, slidžią kelio dangą, tačiau nepasirinkęs saugaus greičio, nesilaikęs visų būtinų atsargumo priemonių, neįvertinęs situacijos, nebeturėjo galimybės suvaldyti vairuojamos transporto priemonės. Tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną kelio danga nuokalnėje buvo išvien šlapias ledas. Atsižvelgtina ir į liudytojų A. A., L. B. parodymus, kuriuo nurodė, kad kelio danga buvusi itin slidi ir A. A. važiavo maždaug apie 20 km/h greičiu, o nuo nuokalnės leidosi dar lėčiau, automobilio greičio dėžės pavaros atliko daugiau stabdymo funkcijas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad liudytojai A. A. ir L. B. galėtų būti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. kaip nors susiję su kaltinamuoju ar su nukentėjusiąja. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, jog už melagingus parodymus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į minėtus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad P. K. privalėjo suvokti, jog jis važiuoja itin slidžia kelio danga, ir, artėjant prie nuokalnės ja leistis bus dar pavojingiau. Nors tikslus P. K. vairuojamo automobilio važiavimo greitis nenustatytas, tačiau byloje esančiais įrodymais visgi galima paskaičiuoti apytikslį P. K. vairuojamos transporto priemonės greitį, jam įvažiuojant į nuokalnę. Iš eksperto išvadoje esančių paskaičiavimų, krovininiame automobilyje, kurį vairavo P. K., įrengtos palydovinio ryšio kontrolės įrangos duomenų apie automobilio judėjimo vietą ir greitį, matyti, kad 09:39:07 ir 09:39:37 sek, automobilio Iveco nuvažiuotas atstumas yra 159,40 km, 09:39:07 greitis yra 22 km/h, 09:39:37 – 0 km/h (greitis po susidūrimo), kas rodo, kad 09:39:07 fiksuotas greitis prieš pat sustojimą yra 22 km/h. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į įkalnės pradžioje priverstinai sustojusį kitą krovininį automobilį, važiuodamas 22 km/h arba labai artimu tokiam greičiui. Pagal palydovinio ryšio kontrolės įrangos duomenis matyti, kad prieš susidūrimą apie 0,39 km atkarpą prieš sustojimo vietą automobilio Iveco vidutinis greitis buvo apie 46,8 km/h, o 0,49 km atkarpoje – apie 61,4 km/h. Siekiant nustatyti galimą P. K. vairuojamo automobilio greitį prieš eismo įvykį, taip pat svarbu atsižvelgti, ir į jo vairuojamos transporto priemonės judėjimo trajektoriją eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal faktines aplinkybes P. K. vairuojamas ir bandomas stabdyti automobilis slydo šonu, po ko atsitrenkęs į kairėje kelio pusėje įrengtą apsauginį metalinį atitvarą, juo praslydo, po to įstrižai praslysdamas į dešinę kelio pusę susidūrė su įkalnėje sustojusiu automobiliu, ir dėl to P. K. vairuojamos transporto priemonės greitis tolygiai tik mažėjo, todėl aptarti duomenys leidžia konstatuoti, kad P. K. vairuojama transporto priemonė į nuokalnę įvažiavo ne mažesniu nei 40 km/ha greičiu. Šis greitis, atsižvelgiant į visas įvykio dieną susiklosčiusias nepalankias aplinkybes (meteorologines sąlygas, kelio ypatumus ir kt.), nebuvo saugus, todėl kaltinamasis, nebūdamas pakankamai atsargus, atidus, neįvertinęs kelio situacijos, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, turimą krovinį, pats savo veika (Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimų nesilaikymu) sukūrė situaciją, dėl kurios prarado techninę galimybę automobilį suvaldyti ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiąją.

Taigi, išanalizavęs įvykio situaciją, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo P. K. padarytas pažeidimas yra kilusių padarinių priežastis, nes jeigu jis būtų tinkamai įvertinęs eismo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ypatumus, transporto priemonės krovinį, meteorologines sąlygas, jo vairuojama transporto priemonė būtų buvusi valdoma, ir jis, būtų galėjęs įvykdyti Kelių eismo taisyklių 127 punktą, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, tuomet jis nebūtų trenkęsis į nukentėjusiąją, ir ji nebūtų buvusi sužalota. Tai patvirtina ir byloje esanti eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Iveco MP190E44H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. K. veiksmai – nesuvaldė vairuojamojo automobilio, kuris partrenkė kairiąją kelio puse ėjusią pėsčiąją V. N., kairėje kelio pusėje kliudė apsauginį atitvarą ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 51-60). Taigi, būtent P. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (pasirinkdamas važiavimo greičio pasirinkimas, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, t. y. sunkiu V. N. sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad P. K. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – kito asmens sveikatos sutrikdymu, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina ir dėl jo pasekmių kaltina kitus eismo įvykio dalyvius bei nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimas nėra privalomas, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

P. K. padarė neatsargų nusikaltimą, kuris pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumo, pažeidimą P. K. padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. P. K. padaryto KET 127 punkto pažeidimo, atsižvelgiant į eismo įvykio situaciją, kuri laikytina netipine, negalima laikyti šiurkščiu pažeidimu, vien tik dėl atsiradusių sunkių padarinių – sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Byloje taip pat nustatyta, kad P. K. tiek teisiamas pirmą kartą, tiek Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, iki įvykio nebuvo padaręs ir kitų teisės pažeidimų, o ir po nusikaltimo jokių teisės pažeidimų nepadarė, nors iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik vieneri su puse metų. Jis dirba VĮ Klaipėdos regiono keliai vairuotoju - kelių darbininku, darbdavio apibūdinamas kaip sąžiningas, atsakingas, neturintis drausminių nuobaudų vairuotojas, ne kartą skatintas už gerą darbą. P. K. turi šeimą, vairuotoju dirba jau gana ilgą laiką, yra nebejauno amžiaus, todėl jis teisiamojo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad susirasti kitą darbą jam būtų itin sudėtinga. Atsižvelgęs į visas šioje nuosprendžio pastraipoje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistajam P. K. paskirta baudos bausmė yra pakankama jį nubausti; ši bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas daro išvadą, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam šiuo atveju būtų perteklinis ir prieštarautų vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.