Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasatorius K. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnis, BK 25 straipsnio 2 dalis) ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

Kasatorius skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tarp jo ir kitų asmenų būtų susitarimas vykdyti amfetamino kontrabandą ir jo platinimą Lietuvoje. Teismas nustatė, kad amfetamino įgijimu ir atgabenimu į Lietuvą rūpinosi jo brolis, o amfetaminą Lietuvoje platino G. Š. Pasak kasatoriaus, teismas, spręsdamas dėl jo vaidmens, nurodė, kad jis persiuntė broliui į Didžiąją Britaniją iš G. Š. gautus pinigus, vadinasi, žinojo, kad pinigai, gauti išplatinus jo brolio atsiųstą amfetaminą, taigi tuo remiantis pripažino jį bendrininku. Toks įrodymų vertinimas, pasak kasatoriaus, prieštarauja BPK 20 straipsnio, BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie jo bendrininkavimą disponuojant psichotropinėmis medžiagomis ar vykdant jų kontrabandą.

Kasatorius teigia, kad BK 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys atitinkamai numato veikos kvalifikavimą už disponavimą nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu draudžiamų medžiagų turint tikslą jas platinti arba nustačius platinimo faktą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų platinęs psichotropines medžiagas ar būtų žinojęs, koks kiekis amfetamino yra brolio siųstoje siuntoje, taip pat byloje nebuvo nustatinėjamas ir jo tikslas platinti amfetaminą, taigi jo veiksmai atitiktų BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Toliau kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės teismas, svarstydamas jam paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, pats sau prieštaravo, nes vienu atveju nurodė, kad jis veikė turėdamas mažiausią vaidmenį, o kitu nurodė, kad jo vaidmuo buvo svarbus, t. y. jis aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimų darymo, turint savanaudišką tikslą iš to gauti turtinės naudos (apie šią aplinkybę nei viename procesiniame dokumente nepasisakyta, jo tariama turtinė nauda net nebuvo įrodinėjama). Pasak kasatoriaus, toks procesinis sprendimas yra prieštaringas ir nesuprantamas. Teismas būtų tinkamai taikęs įstatymą, jeigu būtų laikęs, kad jis atliko tik padėjėjo vaidmenį ir įvertinęs kitus jį charakterizuojančius duomenis (neteistas, gyvena faktinėje santuokoje, turi profesinį išsilavinimą, iki inkriminuotų nusikaltimų ir po jų oficialiai dirba, gauna legalias pajamas), atsižvelgęs į nedidelį veikos pavojingumą. Pasak kasatoriaus, teismas turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti jam bausmę