Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. vengė išlaikyti vaikus, jis, žinodamas, apie 2014 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-2406-285/2014, pagal kurį įsipareigoja mokėti alimentus R. K. naudai sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros R. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis indeksuotomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis nuo 2014-10-31 kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2019-11-01 vengė teismo sprendimu priteistus alimentus mokėtu, dėl ko iki A. K. pilnametystės, t. y. iki 2016-12-27 susidarė 2866,35 eurų dydžio įsiskolinimas R. K. naudai sūnaus A. K. išlaikymui, iki 2019-11-01 susidarė 7092,83 eurų dydžio įsiskolinimas R. K. naudai dukros R. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, bendrai dėl abiejų vaikų išlaikymo susidarė finansinis įsiskolinimas 9959,18 eurų sumai.

Šiai savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Nesutinka su sumomis, nes antstolė pateikė didesnę sumą, o vėliau suma sumažėjo. Priteistas išlaikymas buvo nuo 2014 m. sausio 31 d. Nuo 2014 m. išlaikymas buvo teikiamas. Didžiąją laiko dalį dirbo ir aprūpino trijų asmenų šeimą. Neneigia, kad nuo 2015 m. birželio mėn. negalėjo skirti lėšų vaikų išlaikymui, nes buvo apvogtas. Buvo apvogtas sausio 14 d., 2015 m. vasario 1 d. pateikė pareiškimą, kad pavogti daiktai, didelė pinigų suma ir dokumentai, bet kadangi vyko tuo metu šio nusikaltimo slėpimas, buvo apkaltintas smurtavimu. Buvo pradėta šmeižto kompanija internete prieš jo įmonę. Buvo pasisavinta įranga. Buvo pavogti pinigai, skirti projekto įgyvendinimui. Tuo pačiu metu mokėjo už namo paskolą ir turėjo mokėti už įkeistą žemę, kadangi ėmė paskolą. Buvo didelė suma pasiskolinta veiklos plėtrai. Tada dar vieną paskolą ėmė pagal vekselį, kad galėtų pasisamdyti advokatą toje baudžiamojoje byloje. Ten paaiškėjo, kad Kauno advokatas nė karto neatvyko į tą bylą, nors paėmė nemažus pinigus. Mokėjo paskolą už namą, mokėjo vaikams. Policija netyrė pareiškimo ir neieškojo pavogtų daiktų. Neturi fiziškai galimybių užsiimti darbu. Renka medžiagą, kad galėtų pateikti ieškinį tiems kaltininkams, kurie sudarė sąlygas išgrobstyti turtą ir sukelti tokią situaciją. neaišku, kodėl būtent antstolei B. pateiktas vykdomasis raštas, jei 2014 m. jokio turto Vilniuje neturėjo. Buvo registruotas (duomenys neskelbtini), verslas taip pat buvo(duomenys neskelbtini). 2016 m. patyrė traumą, buvo pagrobtas turtas likęs po gaisro. Civilinė byla buvo išspręsta jo naudai, tada atsirado R. K. pareiškimas, kad nemoka alimentų. Šiuo momentu nemokus, pinigų neturi, tačiau inicijavo procesus dėl vagysčių. Visos situacijos rodo, jeigu nebūtų pašalinių, įtakingų žmonių poveikių, tikrai šios situacijos nebūtų buvę. Buvo planas alimentus iš anksto išmokėti. Buvo su motina susitaręs, kad ji žemę perduotų tam, kad atsiskaitytų su R. K.. 1995 m. dirbdamas peršalo ir gavo išvaržą, dėl ko paskui mėnesį ligoninėje gulėjo, mėnesį reabilitacijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. užsiėmė kraštovaizdžio tvarkymu, buvo neblogos pajamos. Buvo planai tą veiklą tęsti. Jis yra akcininkas ir direktorius. Taip pat yra nutylima, kad J. B. yra areštavusi „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2015 m. darbuotoja S., kurią buvo pagal nuomos sutartį įleidęs gyventi, pasisavino dokumentus, asmeninius 45 tūkst. litų, išplatino informaciją internete, kad yra blogas žmogus. Prarado reputaciją, kreipėsi į policiją. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Nuo 2015 metų prižiūri kompiuterius ir kompiuterines sistemas — patvarko kompiuterius. Pajamos nedidelės. Samdytis žmonių negali, nes neturi pinigų. Įmonės likviduoti negali, nes antstolės J. B. yra areštuotos akcijos. Tai yra įstatinis kapitalas virš 100 tūkstančių litų. Nuo 2015 m. išlaikymas buvo mokomas periodiškai. Kai turėjo invalidumą 2016-2017 m., mokesčiai buvo nuskaičiuojami iš invalidumo pensijos. Persikvalifikuoti trukdė stuburo išvarža. Iš įmonės gauna minimalų atlyginimą – 5 eurus. Įmonė veiklos realiai nevykdo. Negali pilnai dirbti dėl sveikatos problemų. Išlaiko tėvai. Namas buvo įsigytas už paskolą. Žemės sklypas buvo parduotas vėliau. Pats namas buvo parduotas 2016 m. liepą. Draudimas išmokėjo išmoką 2016 balandžio mėn. Draudimo pinigus pasiėmė kredito unija. Skolinosi 15 tūkstančių eurų pagal paprastąjį vekselį, iš kurių buvo mokama už žemę, kuria vėliau perėmė ir buvo vaikams išlaikymas ir buvo pasisamdytas advokatas. Draudimas tik bankui pervedė išmoką už padegtą namą. Žemės pardavimą tvirtino notariškai 2016 liepą. Vekselis sudegė su namu. Sklypas buvo įkeistas per S. pažįstamą, 2014 m. lapkričio 3 d. 2014 m. buvo paimta beveik 200 000 Lt iš V. J.. Dar viena 15 tūkst. (Eurais) paskola iš tėvo, bet jis nereikalauja grąžinti. Yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Darbo savarankiškai ieškojo „CV online“, „CV market“. Sutinka dirbti sunkų darbą tokį, kokį tik gali. Kad galėtų ir savo poreikius patenkinti, ir vaikams mokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. įtariamojo apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, bet įtarimo esmės nesuprato, nesuprato kokie duomenys surinkti, kad yra įtariamas tokiais nusikaltimais, įtaria, kad yra toliau tęsiamas susidorojimas dėl jo surinktos medžiagos apie tyčinius bankrotus ir teisėjų dalyvavimą korupcijoje. Yra susipažinęs su Kauno apylinkės teismo vykdomuoju raštu, kuris yra minimas įtarime, žino kiek reikia mokėti pagal teismo sprendimą vaikams. Jo pajamos per metus yra gal 30 eurų, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra paralyžiuota dėl jo paminėtų nusikalstamų veiklų, t.y. prieš jį ir įmonę, kurioje jis dirba. Kadangi įmonė vis tiek veikia, turi pateikti buhalterinius dokumentus, mokėti mokesčius. Yra nusavintas įmonės turtas 2016 m., iki šiol vyksta teisiniai ginčai dėl įmonės turto. Įmonę 2016 m. jis norėjo parduoti, bet nepavyko, kadangi įmonė antstolių tai dienai buvo areštuota, kadangi jis neišlaiko vaikų. 2016 ar 2017 metais Vilniaus m. 1 PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų neišlaikymo, kadangi situacija buvo ta pati. Be to 2016 m. jis buvo patyręs traumą, buvo visiškai neįgalus, pateikė pažymą dėl traumos, turėjo metus neįgalumą, gaudavo apie 100 eurų per mėnesį pašalpos, nuo ko antstoliai nuskaičiuodavo apie 30-40 eurų. Šiuo metu jį išlaiko tėvai, pas kuriuos jis gyvena, kadangi kaip ir minėjo neturi pajamų, prie apklausos pateikia pažymą iš „Sodros“. Pajamų neturi, kadangi visas laikas skiriamas mamos priežiūrai, kadangi šiai dienai jai jau reikia pastovios priežiūros dėl sunkios ligos. Nuo 2019 metų vasaros yra žymus pablogėjimas su motinos sveikata, praktiškai jis niekur negali išeiti. Su vaikais šiuo metu jis nebendrauja, kadangi jam neleidžia vaikų motina, t.y. jo buvusi žmona. Savo dukrą ir sūnų paskutinį kartą matė 2015 m., dukrai tada buvo (duomenys neskelbtini) metai, kai jis buvo nuvažiavęs pats į (duomenys neskelbtini), po ko jam buvusi žmona pasakė, kad po susitikimo su juo dukra pasikeičia, todėl suprato, kad jam geriau jos nelankyti. Iki 2015 m. vaikus lankė, dukra buvo maža, tai su ja pabendraudavo namuose, sūnų nusivesdavo į miestą, pirko maistą, drabužius, sūnui duodavo ir grynais, žmonai pervedinėjo į sąskaitą. Sūnus pats nereiškia noro su juo bendrauti. Kai jis (duomenys neskelbtini) m. tapo pilnametis tada paskutinį kartą gavo žinutę, kad jis išsiėmė banko kortelę ir prašo pervesti pinigų, bet tuomet jis jau neturėjo pinigų. 2016 metais sudegė jo namas (duomenys neskelbtini) rajone, kur jis registruotas, liko tik paskolos, kurias jis buvo paėmęs 2014 m. pabaigoje. Sudegusio namo likučiai su sklypu buvo parduoti, gavo kelioliką tūkstančių eurų, tačiau visi pinigai išėjo gydymuisi ir vaistams, reabilitacijai, teisinėms paslaugoms, kur jis bylinėjasi dėl įmonės reikalų. Mama turėjo tuo metu žemės prie (duomenys neskelbtini), kurią jis jos leidimu įkeitė už paskolą, tačiau tą žemę perėmė kreditorius, kadangi negalėjo atidavinėti paskolos. Be to 2015 m. jo viena įmonės darbuotoja apgaulės būdu pavogė jo įmonės turtą, dėl ko jis kreipėsi į policiją, (duomenys neskelbtini) komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir sukčiavimo, vėliau 2017 m. bylą perėmė (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas, kadangi buvo padaryta didelė žala. Kaip ir minėjo, dėl visų šių susiklosčiusių aplinkybių neturi pajamų išlaikyti nepilnametei dukrai R. ir sumokėti skolos, susidariusios dėl sūnaus ir dukros išlaikymo. Neturi jokio tyčios neišlaikyti vaikų ir sumokėti skolos, kadangi kaip ir minėjo, kai turėjo pinigų, jų vaikams negailėjo, bet dabar esant tokiai situacijai visiškai neturi pajamų ir kaip minėjo pats gyvena iš tėvų lėšų. Atsiradus lėšoms, skolą iškart pradės mokėti ir mokės dukrai už išlaikymą.(t.1, b.l.89)

2019-11-22 V. K. įtariamojo apklausos metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta, laikosi savo parodymų, duotų 2019-10-18, tik dar papildys, kad oficialiai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip ir minėjo savo pirminėje apklausoje, šios įmonės veikla yra paralyžiuota ir iš jos jokių pajamų praktiškai neturi, darbo biržoje taip vadinamoje užimtumo tarnyboje jis neregistruotas, šiuo metu jokio oficialaus neįgalumo neturi ir jokių pašalpų negauna. Nors jo motina gauna tik senatvės pensiją, tačiau jis ją slaugo, kadangi ji serga limfoma, sunkiai juda ir neadekvačiai elgiasi, slaugos negauna, kadangi ji dabar yra gydoma ir galimai ateityje padėtis pasikeis. Dėl šių priežasčių jis negali dirbti, nors oficialiai yra darbingas. Dėl pareikšto įtarimo, kad vengia išlaikyti vaikus, nori dar kartą paaiškinti, kad jis piktybiškai nevengia pareigos išlaikyti vaikus, bet dėl aplinkybių, paminėtų pirminėje apklausoje ir šios dienos apklausoje, jis tiesiog neturi pajamų. (t.1, b.l.106)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m., baigus (duomenys neskelbtini) klasę buvo apsilankęs pas kaltinamąjį namuose, kelias dovanas gavo, pinigų, minimaliai rūbų. Dabar nebendrauja. Jeigu žmogus nereiškia noro, visai nesijaučia jo sūnumi pagal tai kiek yra pastangų įdėta. Nuo 2015 m. spalio iki dabar nėra bendravimo. Nebuvo poreikio žinoti apie gaunamas alimentų sumas. Mama sakydavo, kada gaudavo išlaikymą, kada ne. Vieną kartą pasakė, kad nutrūko tie mokėjimai. Pats nesikreipė dėl alimentų. Gyvena su mama. Su jais nebuvo jokio bendravimo, išskyrus tuos kartą per metus nuvažiavimus per šventes. Tą vasarą, kai buvo atvažiavęs pas kaltinamąjį, tai lengvus darbus atliko įmonėje, kurios veikla buvo kraštovaizdžio tvarkymas. Moralinė žala pasireiškia tuo, kad, kai buvo paauglys, matydavo, kaip kiti bendraamžiai kažką su tėvais veikė, o jis tokios galimybės nelabai turėjo. Buvo ir liūdna, ir skaudu, ir pikta, ir netgi buvo gėda sakyti, kad gyvena be tėvo. Prisidėjo įtampa, kad mamai buvo sunku auginti. Buvo paauglys ir galbūt turėjo šiek tiek didesnių poreikių nei iš tikrųjų reikėjo, bet turėjo poreikių ir sesė buvo maža ir matyti, kaip mama viena bando abudu išlaikyti, kėlė nemažą įtampą. Tiek šeimoje, tiek jo paties, kaip paauglio, brendime. Tarkim tėvai moko apie automobilius ir tokius pagrindus, kaip būti vyru ir kaip kažką pasidaryti pačiam, tokios galimybės niekada neturėjo, tai dėl to yra liūdna ir skaudu. Šiuo metu studijuoja. Kai nustoti buvo mokėti pinigai, prasidėjo tai, kad mama turėjo išlaikyti abudu. Suprato, kad nustojo tėvas bendrauti, nes jam atrodė, kad bendravo su juo dėl pinigų. Gaudavo maisto ir drabužių, tiek kiek būdavo įmanoma. Ieškinys nėra kerštas. Žinutes rašė savo noru. Su R. S. nebendrauja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad jo tėvas yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Su tėvu nebendrauja jau 4 metai, vienas kitam jie neskambina. Tėvas neatvažiuoja ir nebendrauja nei su juo, nei su seserimi. Tėvas jo išlaikymu rūpinosi iki jam suėjo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų. Iki jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų jis gyveno kartu su jais, t.y. kartu su juo, su mama ir seserimi, o po to tėvams išsiskyrus, jis dar kurį laką duodavo pinigų ir jam, ir kažkiek pervesdavo mamai, bet kokią sumą, jam nežinoma. Nuo 15 ar 16 metų, tiksliai nepamena, jis nieko iš jo negauna - nei pinigų, nei dovanų. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga finansinė pagalba, nes studijuoja nuolatinėse(dieninėse) studijose ir studijas suderinti su darbu gan sudėtinga. Jį finansiškai remia ir išlaiko mama, žinoma, jis vasarą dirba, kad turėtų pinigų savo išlaidoms ir mamai būtų lengviau finansiškai, nes ji tik viena išlaiko jų šeimą. Apie tėvo alimentų skolą jam yra žinoma iš mamos, bet kokia įsiskolinimo suma jis nežino, tiesiog nesidomėjo. Tėvas jokios alimentų skolos negrąžina nei jam, nei sesei ir prie jų išlaikymo neprisideda. Kur gyvena šiuo metu tėvas jis nežino ir su juo jokių ryšių nepalaiko. Kadangi yra pilnametis ir studijuoja nuolatinėse studijose, žino, kad pagal įstatymą dėl jo išlaikymo, jis gali pats kreiptis į teismą, kad tėvai jį išlaikytų iki jam sukaks 24 metai.(t.1, b.l.82-83).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad į antstolę kreipėsi negaudama išlaikymo nuo 2015 m. kovo mėnesio. Prieš tai bandė skambinti ir tartis su kaltinamuoju, kad negauna išlaikymo, nesulaukusi, kreipėsi į antstolę, kad ji vykdytų išieškojimą. Nuo 2015 m. kovo mėnesio negauna jokio išlaikymo. Buvo vieną kartą prašyta iškelti baudžiamąją bylą. Sutapo tas periodas, kai atsakovas turėjo invalidumą. Vėliau mokėjo iš invalidumo, dabar yra iš vaikų fondo. Turto imti nesiūlė. Neturtinė ar moralinė žala pasireiškė, nes buvo 5 metai nuolatinės įtampos ir atsakomybės už vaikus, kai negali net sirgti, stengėsi viena aprūpinti kiek įmanoma geriau vaikus, kad jie nepatirtų nepritekliaus, sūnus tuo metu buvo paauglys. Ir jam buvo emocinė įtampa, ir dukra buvo maža ir suderinti viską vienam žmogui yra sudėtinga. Ir stresas, ir įtampa. Sūnų kaltinamasis matė 2015 m. vasarą, kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metų; dukrą matė, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Jis kai buvo keliskart atvykęs sukeldavo emocinę įtampą, su riksmais išbėgdavo, buvo barniai, dukrą neigiamai veikė. Jokios buitinės pagalbos nebuvo. Mano, kad galimybė dirbti ir uždirbti yra visada. Jei neišeina vystyti verslo, visada turi teisę būti samdomas, turi ieškotis darbo. Tuo labiau, kai yra įsipareigojimas išlaikyti vaikus. Žino, kad turėjo draugę ar sugyventinę, S., iš sūnaus žodžių. A. B. buvo parinkta, nes žinojo, jog kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo pas tėvus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad ji su vyru V. K. išsituokė (duomenys neskelbtini), turi du vaikus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą V. K. pas ją į namus adresu(duomenys neskelbtini), buvo atvykęs 2014 metais gruodžio mėnesį, atvyko aplankyti vaikų. Daugiau V. K. vaikų nelankė, išskyrus 2015 metais, kai sūnus A. K. buvo mėnesį laiko pas jį ir gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Buvęs sutuoktinis V. K. visiškai nesirūpino vaikų išlaikymu nuo 2015 m.kovo mėnesio. Nuo oficialių skyrybų 2014 metų iki 2015 metų V. K. pervedinėjo po 500 litų nors ir su vėlavimais. V. K. visiškai nėra dengęs ar bandęs padengti alimentų skolos susidariusios iki2019-01-01, jokių pinigų pervedimų nėra atlikęs. Sūnus A. K. studijuoja(duomenys neskelbtini), tačiau stengiasi vasarą atostogų metuvis kažkur užsidirbti, R. K. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Abiems vaikams yra labai reikalingas išlaikymas. Sūnus A. K. visą vasarą dirba (duomenys neskelbtini) klube "(duomenys neskelbtini)" padavėju, kad užsidirbtų studijoms.D. R. K. yra mažametė, paskutinį kartą tėvą matė (duomenys neskelbtini) metukų, jai nežinoma tokia sąvoka kaip alimentų išieškojimas, ji jai nepasakoja apie vykstančius procesus susijusius su alimentų išieškojimu, dėl to jos dukra apie tai nieko papasakoti negali. Ji nepageidauja, kad dukra būtų apklausiama, kadangi ji yra jautri, nenori, kad būtų traumuojama ikiteisminio tyrimo metu.(t.1, b.l.68-69)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad vykdo išieškojimą, kur V. K. yra atsakovas ir iki šiol yra skolininku. Jis šiuo metu yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesinės pajamos yra 3,10 EUR, neatskaičius mokesčių. Daugiau jokių oficialių pajamų, kuriuos gali nustatyti antstolis, V. K. negauna. Jis negauna nei bedarbio pašalpos, jokių duomenų Sodra nepateikė. Jokio turto V. K. šiai dienai neturi. Vienintelis išlaikymas yra mokamas iš Sodros, (duomenys neskelbtini) skyriaus, kiekvieną mėnesį R. K. yra pervedamos piniginės lėšos. Paskutines pažymas iš Sodros turi 2020 vasario 4 d., kiek buvo pervesta K. už dukros K. išlaikymą, kadangi sūnus A. jau yra pilnametis, jis tapo pilnamečiu(duomenys neskelbtini). Nustojo vykdyti A. išlaikymą, kadangi išlaikymas vykdomas iki pilnametystės. Šiuo metu yra išieškoma tik vykdyme A. K. susidariusi išlaikymo skola ir R. K. toliau ieškomas išlaikymas, kadangi R. K. gimusi (duomenys neskelbtini) m.., jai priteistas išlaikymas iki pilnametystės. 2020 m. liepos 1 d. išlaikymo skola R. K. išlaikymui yra 5114 eurų 91 centas. Kada nuo 2020 m. vasario mėn. vėl keitėsi indeksavimas, pliusuojasi 2,7 procento. Kiekvieną mėnesį K. turi mokėti po 160 eurų R. K. išlaikymui. Vaikų išlaikymo fondas iki 2019 m. gruodžio 30 d. yra išmokėjęs už R. K. 2777,92 euro. Buvo pažyma išduota, R. K. skola buvo 4314 eurų 91 centų. Sodra moka išieškotojai R. K. kiekvieną mėnesį tiesiogiai vaiko išlaikymui, kadangi skolininkas geruoju pats nemoka ir vaikų išlaikymo neteikia. Pajamos eina tiesiogiai K.į jos sąskaitą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, berods, 2019 m. lapkritį. Pareiškimas buvo gautas 2019 m. Kada vaikai taps pilnamečiais Sodra su sprendimu kreipsis į antstolius iešiekoti šias lėšas iš skolininkų. Jeigu jis nemoka, valstybė teikia paramą vaiko išlaikymui. Iš 2777, 92 EUR skolos sumos už A. K. yra išmokėta 452 eurų 32 centai. Iš viso Sodra yra išmokėjusi 3230, 42 Eur iki 2019 gruodžio 31 d. Iš gaunamos V. K. S. bedarbio pašalpos buvo atskaičiuota 941,02 eurų. Viso vykdymo laikotarpiu nuo 2015 m. iki šio momento iš V. K. buvo iš bedarbio pašalpos buvo atskaičiuota 941,92 eurų. Iš Sodros išmokėtos lėšos- 3230,24 EUR, dar nuo skolininko sąskaitos buvo nurašyta 2015 m. rugsėjo mėn. 573,54 eurų skolos ir 45 eurai vykdymo išlaidų. 2015 m. V. K. skundė antstolių veiksmus. Skundai atmesti. Nuo 2015 m. iki 2020 m. sausio 30 d. V. K. turėjo sumokėti 8788,62 EUR tik dukters R. išlaikymui pagal teismo sprendimą. Iš šios sumos, jis yra sumokėjęs R. 2015 m. rugsėjį 286, 77 EUR. Iš Sodros bedarbio pašalpos 941,02 EUR ir Sodra už jį išmokėjo 2777,92 EUR. 2020 m. sausio mėn. skola 4314 EUR. Į klausimus atsakė, kad kaltinamajam buvo siunčiama registruotu paštu siunta ir teikiama asmeniškai nuo 2015 m. siunčiama adresu (duomenys neskelbtini) Visi procesiniai dokumentai šiuo adresu ir buvo įteikti. Areštuotos skolininko sąskaitos, buvo siunčiamos atskaityti išlaikymą iš darbo užmokesčio, kadangi jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomi išskaitymai. Vėliau, ne vieną kartą buvo siunčiamas antstolio reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmeniškai pasirašydavo V. K. kaip įmonės direktorius. Tikrino ir skolininko turtą, įprastai tikrina kas 2 mėnesius. V. K. pašalpos negauna nuo (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. Raginimai siunčiami tik kartą vykdymo procese, gavus vykdyti vykdomąjį dokumentą, daugiau skolininkas nėra raginamas. Jis jau žino savo pareigą mokėti. Turtas buvo užtikrintas hipoteka, t.y. buvo įkeistas. 2015 m. gavo bylą, 2016 m. turtas buvo parduotas. Jokia forma nebuvo parodytas V. K. geranoriškumas. Jokio kontakto nebuvo. Priėmė vykdymui, kadangi vykdomajame rašte nurodytas skolininkas V. K., gyvenantis(duomenys neskelbtini), o antstolis neturi teisės nepasitikėti teismu. Yra areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios šiuo aveju nėra vertingas turtas. 500 vnt. kaltinamajam priklausančių „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jos areštuotos ir įvertintos 14,481 eurų. Įmonė yra neveikianti, jeigu vadovas gauna 3 eurus. Akcijos buvo areštuotos 2016 m. balandžio 26 d.

2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje apklausta papildomai liudytoja J. B. parodė, kad 2015-06-10 Kauno apylinkės teismas išduodamas vykdomąjį raštą nurodė V. K. gyvenamąjį adresą(duomenys neskelbtini). Antstolis priima vykdomąjį dokumentą pagal teismo nurodytą gyvenamąjį adresą. Adresas nurodytas aiškiai. 2015 metais kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten buvo siųsti dokumentai. Patikrinus turtą, transporto priemonė registruota (duomenys neskelbtini), įmonė registruota(duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta vėliau registruota(duomenys neskelbtini). Antstolis vykdo pagal skolininko gyvenamąją vietą, turto buvimo vietą, arba darbo vietą. Buvo nustatyti 3 adresai, pagal kuriuos gali vykdyti antstoliai. Skolininkas yra vienintelis akcininkas ir vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų registrų duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) metų vadovas V. K. yra registruotas (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad ji yra antstolė. S. V. K. vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo R. K. ir A. K. buvo užvesta (duomenys neskelbtini). Į antstolę kreipėsi R. K.. 2015-07-14 V. K. buvo įteiktas pasirašytinai raginimas sumokėti alimentus vaikams geruoju per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tada įsiskolinimas 2015-06-01 buvo 565,23 vienam vaikui ir tiek pat kitam vaikui. Raginimas skolininkui siunčiamas tik vieną kartą. Kadangi skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, pradėtas priverstinis vykdymas: areštuotos skolininko sąskaitos, priimtas patvarkymas dėl alimentų išskaičiavimo iš darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinta skolininko turtinė padėtis, nustatyta, kad realizuotino nekilnojamojo turto neturi, kadangi visas nekilnojamasis turtas nuo (duomenys neskelbtini) buvo apsunkintas įkeitimu ir realizuotas 2016 m. vykdant išieškojimą dėl įkeitimo nevykdymo. Procesiniai dokumentai dėl priverstinio skolos išieškojimo ir atliekamų antstolių veiksmų įteikti asmeniškai pasirašytinai 2015-08-04. Kadangi išskaitymai iš darbo užmokesčio nebuvo atliekami, 2015-08-25 išsiųstas reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, t.y. tam pačiam V. K. pranešti dėl kokių priežasčių nevykdomas antstolio patvarkymas, tačiau atsakymas gautas nebuvo. 2015m. nuo 09-09 nuo skolininko sąskaitų buvo nurašyta piniginių lėšų suma 777,97 eurų, iš kurių pervesta išlaikymui R. K. 573,4, bei grąžintinos vykdymo išlaidos. Dėl pateiktos VMI pažymos apie V. K. gautas pajamas iš trečiųjų asmenų už 2015-2018 metus, ji kaip antstolė pateikti paaiškinimo negali, kadangi neturi duomenų kokiu būdu tos lėšos buvo išmokėtos(ar buvo išmokėtos grynais pinigais ar visai neišmokėtos), tačiau gali patvirtinti, kad nuo 2015 m. 07-27 kada areštavo V. K. priklausančias sąskaitas, šių sumų bankas jai nenurašė. Nuo 2016-11-17 iki 2017-11-30 V. K. buvo mokama socialinė išmoka, iš kurio buvo išskaičiuojamas išlaikymas 50 proc. nuo jo gaunamų išmokų, tokiu būdu iš Sodros išmokų R. K. buvo išskaičiuota ir pervesta 941,02 eurų. vaikų išlaikymui. 2017-12-01 nutrauktas Sodros išmokos mokėjimas, nuo tada iki šios dienos išlaikymas visiškai nebuvo mokėtas. Tyrėjai pateikė patikslintą pažymą dėl išlaikymo skolos dydžio ir detalų išlaikymo paskaičiavimą. Dabar yra susidariusi išlaikymo skola R. K. -7092,83.(t.1, b.l.23-25)

Ikiteisminio tyrimo metu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gautas raštas dėl V. K. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-03-28, iš kurių matyti, kad 2015 m. įmokų suma sudaro 319,57 eurus per metus, 2016 m. 124,81 eurus per metus, 2017 m. 192,84 eurus per metus, 2018 m. 13,82 eurus per metus, 2019 m. 1,28 eurus. Pažyma apie V. K. išmokėtas išmokas: nuo 2016-12-14 iki 2017-11-30 jam buvo mokama netekto darbingumo pensija ir ligos išmoka. (t.1, b.l.59-62)

Iš VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus gauta pažyma, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis V. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.(t.1, b.l.45)

Gauta pažyma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos dėl V. K. gautų pajamų iš trečiųjų asmenų už 2015-2018 metus, kad 2015 m. gautos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 799 eurų, iš „(duomenys neskelbtini)“ - 2115 eurų, iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ -1340 eurų, 2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“- 323,96 eurų, 2017 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 480,01 eurų, 62,70 eurų, iš Valstybinio socialinio fondo valdybos 609,50 eurų, 2018 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“- 34,45 eurų.(t.1, b.l.43)

Iš užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauta pažyma, kad V. K. U. tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamente nebuvo įregistruotas. (t.1, b.l.36)

Iš VMI prie LR Finansų ministerijos gauta pažyma, kad V. K. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą - kompiuterių ir ryšių įrangos remontas, pažymos galiojimo pabaiga 2015-09-30.(t.1, b.l.38,39)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta pažyma apie R. K. išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kad nuo 2016-05-01 iki 2016-12-31 A. K. buvo išmokėta 452,32 eurų dydžio išmoka. R. K. nuo 2016-05-01 išmokėta 1957,12 eurų ir vis dar mokama. (t.1, b.l.55)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauta pažyma, kad V. K. mamai V. K. paskirta senatvės pensija, apie paskirtus globėjus duomenų nėra.(t.1, b.l.57)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tam, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2014, 2K-246/2016). Sąmoningas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas yra tokiais atvejais, kai kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-124/2008, 2K-218/2012, 2K-20/2014).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis nurodė, kad neneigia to fakto, kad nuo 2015 m. negalėjo skirti lėšų vaikų išlaikymui, tačiau to priežastis jis įvardijo, kad 2015 m. sausio 14 d. buvo apvogtas, nuo (duomenys neskelbtini) m. negali dirbti dėl sveikatos problemų bei dėl šeimyninių aplinkybių, 2016 m. turėjo namą, įsigytą už paskolą, jis buvo sudegintas, draudimo suma buvo išmokėta kredito unijai. 2015 m. buvo pasiėmęs 15 000 Eur paskolą pagal paprastąjį vekselį dvejiems metams, tačiau pardavus žemę, pinigai buvo grąžinti pagal vekselį, sau pasiliko 400-500 eurų vaistams. Nurodė, jog aktyviai ieško darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau sunku įsidarbinti dėl sveikatos problemų. Dirba apie valandą kas mėnesį nuo 2015 m. ar 2016 m. (2 t.b. l .10-17).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad su tėvu nuo 2015 m. spalio nebendrauja. 2015 m. buvo apsilankęs pas jį namuose, kelias dovanas gavo, pinigų, minimaliai rūbų. Poreikio žinoti dėl alimentų mokėjimo nebuvo, mama sakydavo, kada juos gaudavo (2 t. b. l. 17-19).

N. R. K. parodė, kad kreipėsi į antstolę, negaudama išlaikymo nuo 2015 m. kovo mėnesio. Prieš tai bandė tartis su V. K., tačiau išlaikymo negavusi, kreipėsi į antstolę. Turto imti vietoj alimentų nesiūlė. Buitinės pagalbos iš kaltinamojo nebuvo(2 t. b. l. 19-20).

Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. K. pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 164 straipsnyje.

Iš byloje esančio 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo sprendimo matyti, kad V. K., nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui kas mėnesį mokės po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pervesdamas vaiko išlaikymui skirtas lėšas į R. K. sąskaitą. Taip pat minėtame sprendime nurodyta, kad V. K., nepilnametės dukros R. K. išlaikymui kas mėnesį mokės po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pervesdamas vaiko išlaikymui skirtas lėšas į R. K. sąskaitą (1 t. b. l. 20-21). Priverstinis išieškojimas pradėtas vykdyti 2015-06-29 (1 t. b. l. 29). Vaikų išlaikymui buvo pervesta 573,54 Eur ir 45 Eur vykdymo išlaidų, nuo 2016-12-20 patvarkymas dėl išlaikymo išskaitymo nukreiptas į skolininko gaunamą bedarbio pašalpą ir 2017 m. išmokėta suma siekia 941,02 Eur (1 t. b. l. 101-103).

Kaltinamojo teigimu, jis savo vaikų neišlaiko, nes negali susirasti darbo dėl sveikatos problemų. Byloje pateikta V. K. neįgaliojo pažymėjimo kopija, kurioje nurodomas, kad kaltinamojo darbingumo lygis yra 45 proc., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog neįgaliojo pažymėjimas galiojo tik iki 2017-11-16 (1 t. b. l. 101). Byloje taip pat pateiktas gydymo stacionare išrašas, tačiau šie duomenys neįrodo, jog po (duomenys neskelbtini) V. K. sveikatos būklė buvo tokia bloga, jog tai neleido jam susirasti darbą.

Šiuo metu kaltinamasis gyvena pas mamą, ji gauna senatvės pensiją. Nors kaltinamasis nurodė, kad ją prižiūri nuo 2016 m. tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad V. K. paskirtas globėjas, kad ją reikėtų nuolat prižiūrėti. Be to, pats kaltinamasis nurodė, šiuo metu jį išlaiko tėvai. Nagrinėjamoje situacijoje, ieškant galimybių teikti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui, kaltinamasis turėjo galimybę motinos slaugai naudotis socialinių darbuotojų pagalba, naudotis galimybe motiną prižiūrint gydymo įstaigose ir pan., o ne ignoruoti nepilnamečių vaikų poreikius. Tokios praktikos šios kategorijos bylose laikosi teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-605-211/2019).

V. K. teigė, jog yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau byloje pateiktoje pažymoje matyti, kad V. K. U. tarnyboje užsiregistravo tik prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, t. y. 2020 m. sausio 22 d. (2 t. b. l. 1). Kaltinamasis yra įgijęs aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, tačiau kaip jis pats nurodė, jog bankrutavus ūkiams, jo specialybė tapo nepaklausi, tačiau kad persikvalifikuoti jis negalėjo dėl sveikatos problemų, t. y. stuburo išvaržos, duomenų nėra pateikta. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdė kompiuterių ir ryšių įrangos remonto individualią veiklą, tačiau nuo 2015 m. daugiau individualios veiklos nevykdė, nebuvo įsigijęs verslo liudijimų (1 t. b. l. 38-39). Nors informacinių technologijų išsilavinimo kaltinamasis neturi, tačiau tai negalėjo būti priežastis nevykdyti toliau tokios veiklos. Pats kaltinamasis pripažino, kad tai yra jo hobis, tačiau jis pabrėžė, jog tokia veikla nėra pelninga, jo pažįstami, kurie užsiima tokia veikla vos uždirba 600-700 eurų. Šis kaltinamojo požiūris rodo, jog jo netenkina bet kokia darbinė veikla, iš kurios jis gautų atlyginimą ir galėtų teikti išlaikymą savo vaikams.

Teismo vertinimu, V. K. nurodoma aplinkybė, jog jis negali darbo susirasti dėl sveikatos problemų yra visiškai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir laikoma tik deklaratyvia kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis ėmė paskolas, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą. Vienok, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014). Taigi, kaltinamasis, turėdamas išlaikytinių ir siekdamas investuoti į verslą, turėjo tinkamai įvertinti galimą verslo riziką ir dėl jos kylančias pasekmes.

Atmestinas kaltinamojo argumentas dėl išieškojimo nenukreipimo į akcijas, nes antstolė nurodė, jog kaltinamojo turimos įmonės akcijos yra bevertės, kadangi realiai įmonė nevykdo ūkinės veiklos, direktoriaus (kaltinamojo) darbo užmokestis siekia tik 3 EUR, 500 vnt. kaltinamajam priklausančių „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra areštuotos 2016 m. balandžio 26 d. ir įvertintos 14,481 EUR. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog kaltinamasis vykdymo procese neskundė antstolės veiksmų dėl turto (akcijų) įvertinimo.

Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog tam tikrą išlaikymą V. K. savo vaikams visgi teikė. 2015 m. rugsėjo mėn. nuo kaltinamojo sąskaitos buvo nurašyta 573,54 Eur skolos ir 45 Eur vykdymo išlaidų, iš gaunamo bedarbio pašalpos buvo atskaičiuota 941,02 Eur.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuomet, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismas šioje byloje nenustatė duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis tam tikrą išlaikymą savo vaikui visgi teikė rodo, kad jis žinojo apie pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau nepašalina jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį, nes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis savo pareigą vykdė tinkamai. Nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių. Kaltinamojo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės – darbo ir pajamų neturėjimas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, specialybės neperspektyvumas, sveikatos problemos – šiuo atveju, nepagrindus jų jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvios ir nelaikytinos svarbiomis bei pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus. Priešingai, visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, nes kaltinamasis suvokė veikęs neteisėtai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

Tačiau teismas patikslina aplinkybę dėl periodo, kuriuo sąmoningai kaltinamojo nebuvo mokamas teismo priteistas išlaikymas vaikams. Kadangi V. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59066-16 pagal BK 164 straipsnį už išlaikymo vaikams neteikimą iki 2016-12-01 buvo nutrauktas 2017-07-14 prokuroro nutarimu, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. K. vengė išlaikyti vaikus nuo 2015 metų kovo mėnesio, ir kaltinimas tikslintinas, teismui nustačius, kad toks išlaikymas nebuvo teikiamas periodu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. Ši aplinkybė aptarta teisiamojo posėdžio metu, be to nelaikytina kaltinamojo padėtį sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – teistas (t. 1, b. l.112-114 ), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 125), dirbantis, duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje, nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 12 mėnesių su įpareigojimais, teigiamai veiksiančiais kaltinamąjį.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo V. K. A. K. naudai priteisti 565,02 Eur palūkanų, 1500 Eur neturtinės žalos.

Šioje byloje taip pat nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo V. K. priteisti R. K. naudai 894,77 Eur palūkanų, 1000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinę žalą nukentėjusysis A. K. grindžia tuo, kad kai buvo paauglys, matydavo, kaip kiti bendraamžiai su tėvais bendravo, o jis tokios galimybės neturėjo. Buvo ir liūdna, ir skaudu, ir pikta, ir netgi buvo gėda sakyti, kad gyvena be tėvo. Tai kėlė nemažą įtampą. Ieškinyje nurodė, jog jautė įtampą dėl lėšų, kurias kaltinamasis turėjo mokėti jo, kaip vaiko, poreikių patenkinimui, stygiaus bei dėl suvokimo, kad kaltinamasis, turėdamas pareigą jį išlaikyti, to nedaro.

Nukentėjusioji R. K. savo neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo 5 metai nuolatinės įtampos ir atsakomybės už vaikus, kai negali nei sirgti, stengėsi viena aprūpinti kiek įmanoma geriau vaikus, kad jie nepatirtų nepritekliaus, dėl to jautė ir stresą, ir įtampą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Byloje įrodyta, kad nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala atsirado dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusioji R. K. jautė stresą ir įtampą dėl kaltinamojo pareigos išlaikyti vaikus nevykdymo. Nukentėjusios išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų yra patirti, nes akivaizdu, jog kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pažeidė sūnaus, dukros ir buvusios sutuoktinės interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams nevykdymo laikotarpį, į tai, jog nukentėjusioji turėjo vykdyti savo, o kartu ir kaltinamojo pareigą išlaikyti vaikus, stingant lėšų, jautė įtampą ir suvaržymus. Teismas pripažįsta, kad dėl lėšų stygiaus, paauglio visų poreikių nepatenkinimo, nukentėjusysis A. K. patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pasekmes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mažintini. Teismo vertinimu, 400 Eur yra pakankama suma A. K. ir 300 Eur yra pakankama suma R. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra priteisiamas panašaus pobūdžio bylose (LAT nutartis Nr. 2K-327-303/2015).

Taip pat nukentėjusysis A. K. prašo priteisti 565,02 Eur palūkanų, nukentėjusioji R. K. prašo priteisti 894,77 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo nemokamo išlaikymo įsiskolinimo sumos, t.y. prašo ne procesinių, bet CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų palūkanų, nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas išlaikymo, kaip turtinės žalos priteisimo klausimas, išlaikymo suma yra priteista civiline tvarka, tai nėra žala, patirta dėl išlaikymo nemokėjimo, tai yra netesybos, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo turėtų būti reiškiamas civilinio proceso tvarka, kaip savarankiškas reikalavimas, šioje byloje civiliniai ieškiniai dalyje dėl palūkanų priteisimo paliktini nenagrinėtais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje prašoma iš kaltinamojo V. K. priteisti nukentėjusiajam A. K. 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, R. K. 1200 Eur išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Advokatui, advokato padėjėjui mokėtinos sumos dydis yra advokato, advokato padėjėjo ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė Aušra Veselovaitė. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai ir mokėjimo nurodymas. Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų atstovė dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė civilinius ieškinius, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiųjų atstovė bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiųjų atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiųjų interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį bei jos susidarymo aplinkybes, į jo darbingą amžių, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ir iš kaltinamojo V. K. priteistinos nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylika) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 6 dalies 3 punkto, 7 dalies nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių, sumokėti R. K. pusę susidariusio 9959,18 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo, t. y. 4979,59 Eur.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam A. K. 400 eurų neturtinės žalos. Ieškinį dalyje dėl 565,02 Eur palūkanų palikti nenagrinėtu.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai R. K. 300 eurų neturtinės žalos. Ieškinį dalyje dėl 894,77 Eur palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam A. K. 300 eurų jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiosios R. K. 1200 eurų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

I. V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.