Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. T. 2024-02-01 apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo vyrui, K. T., priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį JAGUAR valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkotesteriu jai buvo nustatyta 2.19 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. T. savo kaltę pripažino visiškai, ji kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus bei neprašė, kad kiti įrodymai būtų tiriami, su tuo sutiko prokurorė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Kaltinamosios G. T. veika kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (G. T. nustatyta 2.19 promilių girtumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji G. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: neblaivumo nustatymo akto duomenys, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Adrijaus Saulevičiaus 2024-02-01 tarnybinio pranešimo duomenys, Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, Daiktų apžiūros protokolo duomenys bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji G. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažįsta ir gailisi padarusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamoji G. T. neteista, nėra duomenų, kad ji įrašyta į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamoji nežiūrint, kad yra (duomenys neskelbtini), dirba ir turi legalų pajamų šaltinį. Už administracinius nusižengimus praeityje yra bausta.

Byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau 2024-03-13 teisme gautas G. T. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, taip pat prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiu, perduodant laiduotojo K. T. atsakomybėn.

Teisme gautas K. T. prašymas atleisti G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiu, perduodant jo atsakomybėn.

Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas K. T., kuris paaiškino, kad kaltinamoji G. T. yra jo sutuoktinė, santykiai geri, kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Žino, kad ji su mašina važiavo atbulomis ir „įvažiavo“ į kaimynų mašiną. T. pati paskambino ir pranešė. Tačiau jam neaišku, kas nustatė, kad ji vairavo būdama išgėrusi. Policija atvyko į namus po pusvalandžio. Žmona „įvažiavo“ netyčia, ji nenorėjo. Įvykį vertina blogai. Policija nustatė, kad žmona vairavo būdama neblaivi. Anksčiau išgėrusi žmona niekad nevažiuodavo, negali pasakyti, kaip tai atsitiko. Žmona pasakojo, kad norėjo važiuoti su automobiliu Jaguar į parduotuvę nusipirkti maisto. Važiuodama atbuline eiga“ įvažiavo“ į kaimynų mašiną. Nematė, kaip ji apgadino mašiną, T. nepasakojo tokių aplinkybių. Negali pasakyti, ar žmona vairavo būdama neblaivi. Sutuoktinė anksčiau nedarė nusikalstamų veikų, kalbėsis ateityje apie tai. Yra neteistas, baustas administracine tvarka. Tokių pažymų pateikti neturi. Abejoja, kad žmona į mašiną „įvažiavo“ būdama neblaivi, kad vairavo būdama neblaivi. Automobilis Jaguar priklauso jam, įsigijo santuokoje. Sutuoktinė praktiškai negeria. Neseniai mirė sutuoktinės mama, 2023 metų lapkričio mėnesį, gal dėl to susinervino, todėl išgėrė. Gyvena su žmona dviese.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

Iš bylos duomenų matyti, tai, kad G. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, jos veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra gautas sutuoktinio prašymas perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (Kasacinė byla baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

G. T. pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus duomenimis, bausta laikotarpiu 2020 – 2017 metais už nustatyto greičio viršijimą, automobilio statymo taisyklių pažeidimus.

Kaip darbe charakterizuojama G. T., nėra pateikta duomenų.

Nurodytų duomenų visuma neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti G. T. pasitikėjimą. Baustinumas administracine tvarka negali būti prilyginamas baudžiamosios atsakomybės taikymui, kaip ir nėra kategoriškas neigiamas įvertinimas asmenybei, sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Apklaustas teisiamajame posėdyje K. T. nurodė, kad jis yra kaltinamosios sutuoktinis. Tačiau jam neaiški yra situacija, ar kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nors pati kaltinamoji tai kategoriškai patvirtino. Tai, kad kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2.19 promilių girtumas), neginčijamai byloje patvirtina ir kiti surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, apie kuriuos jau yra anksčiau pasisakyta šiame nuosprendyje.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju prašomas paskirti laiduotoju asmuo abejoja, kad žmona į mašiną „įvažiavo“ būdama neblaivi, t. y. kad vairavo būdama neblaivi. Tokios aplinkybės rodo, kad jis negali daryti teigiamos įtakos sutuoktinei, kadangi nepripažįsta įvykusių kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, jų kritiškai nevertina. Byloje nėra pateikta įrodymų apie K. T. teistumą ir baustinumą už administracinius nusižengimus.

Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju laiduotojas negali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, atsižvelgiant į tai, kad pats kritiškai nevertina kaltinamosios elgesio, jos padarytų nusikalstamų veiksmų. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

Nagrinėjamu atveju nežiūrint nuolatinio ryšio palaikymo, tarpusavio patarimų sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, pagarbaus bendravimo, laiduotojo užimta pozicija pačiam kritiškai nevertinti nusikalstamos veikos padarymo, nepadarys teigiamo poveikio kaltinamajai ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir vėl nenusikalsti.

Kaltinamoji G. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. T. bausta administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių nuobaudų, yra (duomenys neskelbtini), be to yra dirbantis asmuo. Nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, kaltinamoji anksčiau neteista, todėl tikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, kuria bus pasiekti įstatyme keliami tikslai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog už nesunkų nusikaltimą – skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (nuo 2500 iki 100 000 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį tik automobilių stovėjimo aikštelėje, pavažiavo vos kelis metrus, nevažiavo intensyvaus judėjimo keliu, kaltinamajai skirtina bauda, artima numatytam minimaliam jos dydžiui.

Be to yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą baudą sumažinti vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, nustatyti didesnį terminą, nei numato įstatymas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis), savanoriškam baudos sumokėjimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltinamajam skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji G. T., naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2.19 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji G. T. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šis pažeidimas neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais kaltinamosios veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Kaltinamoji vairavo automobilį Varėnos mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo. Nustatytas neblaivumas daugiau nei penkis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Jokio būtinumo vairuoti transporto priemonę nebuvo ir tai neabejotinai rodo G. T. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą. G. T. vairuodama transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jai iškils sunkumų, kaltinamoji turėjo įvertinti prieš darydama nusikaltimą. Kaltinamoji, žinodama, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė byla Nr. 2K-362-698/2018)

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas nustatytinas dvejiems metams.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamajai turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina galimybė tokį turtą konfiskuoti BK 72 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu (2024-02-01), nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilio JAGUAR valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo K. T., kaltinamosios sutuoktinis.

Atkreiptinas dėmesys, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-112-942/2021). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga G. T. padarytai nusikalstamai veikai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

G. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikyta nebuvo.

G. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 115-118, 119-122).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Jaguar, v/n (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Santaikos 31D, Alytus (b. l. 64); BPC garso įrašas saugomas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04226-24; Body kamerų įrašas saugomas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04226-24.

Prokurorės 2024-02-07 nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2024-02-07 iki 2024-05-07, taikytą keleiviniam automobiliui JAGUAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki bus įvykdyta baudžiamojo pobūdžio priemonė - automobilio konfiskavimas, o konfiskavus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nutaria:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 54 MGL (bazinį bausmių ir nuobaudų dydžio) (2700 Eur) dydžio baudą.

Taikant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta 36 MGL (bazinė bausmių ir nuobaudų dydžio) (1800 Eur) bauda.

Baudos, kurią sudaro 1800 Eur sumokėjimą, G. T. išdėstyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminui, nustatant, kad pirmąją baudos dalį 150 Eur ji sumoka per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusias dalis po 150 eurus sumoka kas mėnesį. Praleidus nors vieną baudos sumokėjimo terminą, visa likusi baudos suma bus išieškoma priverstinai. Visa bauda gali būti sumokėta ir anksčiau negu nustatytas terminas. Apie baudos mokėjimą kiekvieną kartą privaloma informuoti teismo rūmų raštinę, atsiunčiant/atnešant mokėjimo dokumentą (Aušros g.15, Varėna, 111 kab., teismo rūmų raštinė)

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas - 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Urbo bankas MDBALT22

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus, paskirto draudimo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 5 d. (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės nuosavybėn transporto priemonę – automobilį JAGUAR (GB), v/n (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970,00 Eur vertės, saugomą aikštelėje Santaikos g. 31D, Alytus.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas saugomas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04226-24; Body kamerų įrašas saugomas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04226-24, palikti saugoti su byla.

Prokurorės 2024-02-07 nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2024-02-07 iki 2024-05-07, taikytą keleiviniam automobiliui JAGUAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki bus įvykdyta baudžiamojo pobūdžio priemonė - automobilio konfiskavimas, o konfiskavus – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus(išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).