- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2-488-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01145-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rentals“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „MA Paslaugos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentals“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentals“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „MA Paslaugos“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės mažosios bendrijos „MA Paslaugos“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rentals“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Rentals“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,MA Paslaugos“, prašydama priteisti iš atsakovės 155 359,20 Eur skolą už nuomą pagal transporto priemonių nuomos sutartis, 12 000 Eur įsiskolinimą dėl užstatų nemokėjimo pagal nuomos sutartis, 28 255,03 Eur sutartinių netesybų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2024 m. balandžio 25 d., 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. gegužės 14 d. sudarė Transporto priemonių nuomos sutartis, pagal kurias ieškovė išnuomojo atsakovei sutartyse nurodytas transporto priemones – vilkikus ir puspriekabes. Ieškovė įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku – perdavė atsakovei minėtose sutartyse nurodytas transporto priemones, tačiau atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdo – atsiskaitė tik iš dalies, nemoka už perduotas transporto priemones, nors dalimi jų naudojasi iki šiol.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 150 950,97 Eur atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, ir pinigines lėšas. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė, kad, atsakovė reguliariai vėluoja atsiskaityti; atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra mažoji bendrija, ieškinio suma yra labai didelė. Be to, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo teisme yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu ir rodo siekį išvengti atsiskaitymo su ja – atsakovė vengia atsiskaityti už nuomojamas transporto priemones, į pretenzijas dėl atsiskaitymo nereaguoja, nors nuomos dalyku naudojasi ir, tikėtina, gauna iš jo pajamų. Be to, atsakovė pateikė ieškovei galimai suklastotus dokumentus: atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą 49 165,72 Eur dėl išlaidų, kurias tariamai atsakovė patyrė dėl perduotų transporto priemonių remonto, o siekdama pagrįsti tariamai patirtas išlaidas, atsakovė ieškovei pateikė 26 UAB „Skuba Lietuva“ atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovei pasidomėjus UAB „Skuba Lietuva“ dėl atsakovei teiktų paslaugų ir tiekėjai pateikus sąskaitas, paaiškėjo, kad iš atsakovės ieškovei pateiktų 26 sąskaitų, tik 13, kurių bendra suma sudaro 17 494,01 Eur, yra tikros. Ieškovės teigimu, reguliarus vėlavimas atsiskaityti, skolos dydis, galimai suklastotų dokumentų pateikimas – leidžia pagrįstai teigti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė imasi neteisėtų priemonių, siekdama išvengti atsiskaitymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-464/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė MB ,,MA Paslaugos“ pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš ieškovės UAB ,,Rentals“ 105 968,82 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė įsipareigojimų pagal sudarytas transporto priemonių nuomos sutartis tinkamai nevykdė, nes perduotos transporto priemonės buvo be galiojančių techninių apžiūros dokumentų, nebuvo techniškai paruoštos eksploatavimui ir turėjo daugybę trūkumų, apie kuriuos ieškovė atsakovės neinformavo ir kurie ėmė aiškėti transporto priemonių eksploatavimo metu. Sutarčių vykdymo metu transporto priemonės dažnai gedo, dėl jų taisymo patirta prašoma priteisti žala, kurią sudaro 86 261,09 Eur transporto priemonių paslėptų trūkumų pašalinimo išlaidos ir su jomis susijusios transporto priemonių vilkimo bei saugojimo išlaidos, 19 707,73 Eur negautos pajamos.
5. 2025 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė teismui antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, ir pinigines lėšas – iš viso 89 645,41 Eur. Ieškovė argumentavo, kad aplinkybės – reguliarus vėlavimas atsiskaityti, įsiskolinimo dydis, galimai suklastotų dokumentų teikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo, kitoks veikimas prieš kreditorės interesus iššvaistant atsakovės pinigines lėšas abejotiniems mokėjimams – leidžia pagrįstai teigti, jog teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė imasi neteisėtų priemonių, siekdama išvengti atsiskaitymo.
6. Grįsdama šiuos teiginius, ieškovė nurodė, kad atsakovės vadovės sutuoktinis A. B. buvo teisiamas ir pripažintas kaltu už dokumentų klastojimą, sukčiavimą ir kt., t. y. veikas, padarytas faktiškai valdant įmonę (pavyzdžiui, tinklalapyje siaure.lt paskelbtas straipsnis ,,Teismo verdiktą Biržų politikas žada skųsti“; tinklalapyje panskliautas.lt paskelbtas straipsnis ,,Politiko mandatas – tam, kad ir kenktų savajai valstybei“). Straipsniuose minima bendrovė UAB ,,Ridstata“ yra likviduota dėl bankroto. Vėliau A. B. vykdė veiklą per UAB ,,Vojtko“, kuri iš ieškovės nuomojosi 4 puspriekabes, kurios vėliau buvo pernuomotos atsakovei. UAB ,,Vojtko“ iškelta bankroto byla. Dabar A. B. faktiškai valdo atsakovę ir veiklą vykdo per MB ,,MA Paslaugos“, į kurią buvo perkelta UAB ,,Vojtko“ veikla, pavyzdžiui, pernuomotos puspriekabės, vilkikai. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų (kurių kopijų ieškovei daryti prokuroras neleido) – piniginių lėšų judėjimo atsakovės banko sąskaitose matyti, kad atsakovė be aiškaus teisėto pagrindo nuo 2024 m. gegužės iki lapkričio mėn. (iki bankroto bylos UAB ,,Vojtko“ iškėlimo) bendrovės UAB ,,Vojtko“ naudai atliko mokėjimų beveik už 350 000 Eur; didžioji dalis šių lėšų buvo sumokėta UAB ,,Vojtko“ darbuotojams ir beveik 20 000 Eur A. B.. Dėl aptartų finansinių operacijų atsakovė neteko piniginių lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, pavyzdžiui, ieškove. Būtent minėtu laikotarpiu pradėjo augti atsakovės skola ieškovei. Aptarta situacija (vienų įmonių bankrotai ir veiklos perkėlimas į kitas) ir finansinės atsakovės operacijos patvirtina neteisėtą veikimą prieš kreditorių interesus.
7. Atsakovė vengia atsiskaityti už nuomą, į pretenzijas dėl atsiskaitymo nereaguoja, nors nuomos dalyku naudojasi ir, tikėtina, gauna iš to pajamų. Iki 2025 m. vasario 28 d. vien už naudojimąsi transporto priemonėmis (nuomą ir jomis naudojimąsi po sutarčių nutraukimo) atsakovės skola ieškovei išaugo 51 501 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra mažoji bendrija, ieškinio suma yra labai didelė. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – VPK) vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-46610-24), pradėtas pagal ieškovės pareiškimą dėl to, kad MB ,,MA Paslaugos“ vardu veikiantys asmenys apgaule siekia neatsiskaityti su ieškove už nuomą ir negrąžina pagal nuomos sutartis gautų transporto priemonių. Iš ikiteisminiame tyrime priimtos Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties matyti, kad pagrindinis atsakovės siekis yra tai, jog transporto priemonės nebūtų grąžintos ieškovei. Atsakovė neginčija nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau tyčia negrąžina transporto priemonių, neketina mokėti už jų naudojimą ir siekia, kad jos būtų kuo ilgiau negrąžinamos, o tai neabejotinai pažeidžia ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, interesus.
8. Atsakovė ieškovei buvo išrašiusi 49 165,72 Eur sąskaitą dėl išlaidų, kurias tariamai atsakovė patyrė dėl perduotų transporto priemonių remonto. Siekdama pagrįsti tariamai patirtas išlaidas, atsakovė ieškovei pateikė 26 UAB ,,Skuba Lietuva“ atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau paaiškėjo, kad tik 13 sąskaitų, kurių bendra suma sudaro 17 494,01 Eur, yra tikros, o likusios 13 sąskaitų yra suklastotos. Šią aplinkybę patvirtino 2024 m. spalio 25 d. UAB ,,Skuba Lietuva“ atsakymas dėl informacijos.
9. Atsakovė turėtų pagrįsti, kad ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o jos piniginių lėšų išmokėjimas bankrutuojančiai bendrovei nepažeidė atsakovės kreditorių (taip pat ir ieškovės) interesų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, dėl prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei iš esmės neigiamų pasekmių nekiltų, nes ji pati elektroninio susirašinėjimo metu yra pažymėjusi, kad, ginčui persikėlus į teismą, nuomos mokestis kaupiamas atsiskaitymui. Taigi, piniginės lėšos, atsakovės teigimu, veikloje nėra naudojamos, o yra sukauptos sąskaitoje ir paruoštos nuomos mokėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovės UAB „Rentals“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
11. Teismas nurodė, kad siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ieškinio preliminarų pagrįstumą ir grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
12. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie priešingos šalies (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar galimus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
13. Teismas, įvertinęs ieškovės antrą kartą teikiamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašymo argumentus ir dokumentus, kuriais grindžiami šie argumentai – pripažino, kad dalis prašymo yra grindžiama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos tiek pirmosios instancijos teismo nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmą kartą, tiek apeliacinės instancijos teismo, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
14. Spręsdamas dėl atsakovės nesąžiningumo, teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, kuriais ji įrodinėja, jog atsakovės vadovės sutuoktinis A. B. buvo teisiamas ir pripažintas kaltu už dokumentų klastojimą, sukčiavimą ir kitas veikas, padarytas faktiškai valdant įmonę, yra grindžiami prielaidomis, nepatvirtintos medžiagos fragmentais ir išvedžiojimais, kurie nėra pakankami nustatyti atsakovės MB ,,MA Paslaugos“ veiksmus, kurie lemtų išvadą dėl atliekamų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo ar jį apsunkinti.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės siejamos ne su atsakovės valdymo organais. Be to, nėra pateikiama įrodymų teiginiams, jog atsakovė yra valdoma ieškovės nurodomo asmens. Teismo įsitikinimu, ieškovės pateikiama susirašinėjimo medžiaga nepatvirtina, kad atsakovę valdytų nurodytas asmuo ar atsakovės vardu būtų ketinama atlikti veiksmus, kurie apsunkintų jos galimybes vykdyti teismo sprendimą byloje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie bloginamą atsakovės turtinę padėtį, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo, o nurodomos aplinkybės dėl atliktų mokėjimų nepatvirtina operacijų nesąžiningumo. Ieškovės įvardytos aplinkybės, kad transporto priemones nuomojosi UAB ,,Vojtko“, o vėliau šios priemonės išnuomotos atsakovei, nepatvirtina prielaidų, jog būtų bloginama atsakovės turtinė padėtis, siekiama perkelti verslą.
16. Teismas nurodė, kad finansinės atsakovės operacijos patvirtina neteisėtą atsakovės veikimą prieš kreditorių interesus, tačiau grindžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina įrodyti ne veikimą prieš kreditorės interesus kaip tokį apskritai, o su bylos nagrinėjimu sietiną atsakovės nesąžiningumą – jos turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti tam, kad būtų išvengta galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
17. Teismas atmetė kaip nesudarančius pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ieškovės teiginius, kad dėl prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei iš esmės neigiamų pasekmių nekiltų, nes nuomos mokestis kaupiamas atsiskaitymui, nes laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditore.
18. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Ieškovė UAB „Rentals“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje tokia prezumpcija pripažįstama ir tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama, sprendžiant ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19.2. Byloje nėra ginčo, kad ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra didelė. Atsakovė, naudodamasi ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis ir už jas nemokėdama, tyčia blogina savo turtinę padėtį, nes įsiskolinimas ieškovei auga, dėl to kyla grėsmė, kad ateityje atsakovė su ieškove iš viso nepajėgs atsiskaityti. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės nenorėjimą ir tyčinį vengimą atsiskaityti su ieškove, o tai yra nesuderinama su sąžiningo elgesio standartu. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė turi ir kitų didelių finansinių įsipareigojimų.
19.3. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos) teismų praktika formuojama ta linkme, kad prasta turtinė padėtis, dėl kurios turimas turtas nėra pakankamas patenkinti ieškovės turtinius reikalavimus gali būti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
19.4. Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai suabsoliutindamas išimtinai tik ieškovės pareigą įrodyti jos dėstomas aplinkybes, tačiau atsakovės (skolininkės) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei. Atsakovė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančias teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. Ji nepateikė duomenų apie dabartinę savo turtinę padėtį, todėl egzistuoja pagrindas teigti, kad atsakovė siekia nuslėpti tikrąją turtinę padėtį, o teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
20. Atsakovė MB „MA Paslaugos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovė) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie priešingos šalies (atsakovės) jau atliktus, atliekamus ar galimus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
20.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė siekia nuslėpti savo turtinę padėtį ir neteikia duomenų apie tikrąją turtinę padėtį. Atsakovė yra įvykdžiusi visus bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimus. Taip pat tinkamai vykdo teisės aktuose nustatytas pareigas pateikti finansinės atskaitomybės duomenis.
20.3. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovės nesąžiningumas neužtenka ieškovės subjektyvaus manymo, bet turi būt įrodinėjami labai konkretūs veiksmai. Be to, įrodinėtina nesąžiningumo sąlyga yra specifinė, nes turi būti įrodinėjami veiksmai, kuriais atsakovė mažina savo turimo turto masę siekiant išvengti būsimo išieškojimo. Šios sąlygos neatitinka ieškovės dėstomos iškraipytos aplinkybės apie A. B. praeityje valdytų įmonių bankrotus. Atsakovės duomenimis, A. B. valdytose įmonėse nėra nustatyta, kad bankrotai būtų tyčiniai. Be to, A. B. nėra atsakovės vadovas, o teiginiai apie įmonės faktinį vadovą, kuris nesutampa su teisiniu vadovu, yra deklaratyvūs, neatitinkantys tikrovės.
20.4. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys viena kitai turi priešpriešinių reikalavimų, tačiau ieškovė nepaiso kitos šalies interesų, suabsoliutina tik savo interesus. Nepaisydama to, atsakovė, gavusi ieškinį, geranoriškai atliko į ieškovės sąskaitą du mokėjimus, o likusioje dalyje pareiškė priešieškinį. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė neva tai nesąžininga, nes vengia mokėti nuomą ir negrąžina transporto priemonių, tačiau akivaizdu, jog dėl atsiskaitymo už nuomą tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris ir sprendžiamas šioje byloje. Tuo tarpu dėl transporto priemonių negrąžinimo, atsakovė yra nurodžiusi priežastis, kurios susijusios su priešpriešiniais reikalavimais, kurių ieškovė nepageidauja spręsti geranoriškai.
20.5. Nors ieškovė buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto transporto priemonių naudojimo, tokiu būdu siekdama pakenkti atsakovės vykdomai veiklai, tačiau Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkino atsakovės skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Kairienės 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinimo ir panaikino nutarimą galimo civilinio ieškinio užtikrinimui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46610-24 skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nutartyje pažymėta, kad įtarimai pareikšti A. B., kuris nėra oficialus mažosios bendrijos vadovas. Tai reiškia, kad atskirojo skundo teiginiai apie su sąžiningo elgesiu standartu neatitinkantį elgesį adresuotini pačiai ieškovei ir jos elgesys nėra priimtinas.
20.6. Ieškovė nepateikė naujų duomenų, kurie turėtų keisti ankstesnį teismo procesinį sprendimą – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra ginčo, jog ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra didelė. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama areštuoti 89 645,41 Eur nėra didelė verslo subjektui. Teismų praktikoje nurodoma, kad svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet įvertinti jo elgesį sąžiningumo aspektu. Ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o klausimas dėl tariamai didelės ieškinio kainos būtų svarstytinas tik įrodžius atsakovės nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
23. 2025 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės UAB „Rentals“ prašymas priimti naujus įrodymus – transporto priemonių išregistravimo dokumentus, Lietuvos transporto saugos administracijos Kelių transporto departamento veiklos priežiūros skyriaus raštą su metaduomenimis, ieškovei priklausančių ir atsakovės neteisėtai naudojamų vilkikų GPS įrenginių sekimo vaizdą, 2025 m. gegužės 22 d. ekspertizės aktą MV 2025-35. Ieškovės teigimu, šie nauji įrodymai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus ir daromą žalą turimiems kreditoriams, tarp jų ir ieškovei. Ieškovė pažymi, kad ji negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria patenkintas jos skundas ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Kairienės 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas galimo civilinio ieškinio užtikrinimui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46610-24 skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atsakovės teigimu, nurodyta nutartis patvirtina ieškovės nesąžiningą elgesį atsakovės atžvilgiu.
25. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
26. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti papildomi duomenys, t. y. transporto priemonių išregistravimo dokumentai, Lietuvos transporto saugos administracijos Kelių transporto departamento veiklos priežiūros skyriaus raštas su metaduomenimis, ieškovei priklausančių ir atsakovės neteisėtai naudojamų vilkikų GPS įrenginių sekimo vaizdas neatitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo reikalavimų, nes nėra susiję su nustatinėjamomis aplinkybėmis vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o proceso šalis nepaaiškino, kokias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymai yra labiau susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, tačiau ne sprendžiant klausimą ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad pati ieškovė, prašydama priimti naujus įrodymus, nurodė, jog jos teikiami įrodymai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus ir daromą žalą jos atžvilgiu, o tokios aplinkybės, kaip jau nurodyta, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų nepriima.
28. Sprendžiant dėl ieškovės pateikto ekspertizės akto bei atsakovės pateiktos Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo, nurodytina, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teikiamas ekspertizės aktas jau yra pateiktas į bylą. Taigi šių dokumentų pateikimas yra perteklinis.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
30. Šiuo atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, todėl šiuo aspektu detaliau nepasisakytina, tačiau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, vertinant ar ieškovė nurodė naujas aplinkybes, kurios teismų nebuvo įvertintos ir analizuotos sprendžiant ankstesnį prašymą, nes pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant iš esmės naujų ir (ar) papildomų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir analizuotos bei vertintos sprendžiant ankstesnius prašymus. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-202-381/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-581-464/2019; 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-254-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-283-370/2021; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1162-467/2022).
31. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių argumentus, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
32. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
33. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
34. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
35. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nurodė, kad ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra didelė, jos finansinė padėtis yra prasta, taip pat, jog atsakovė turi ir kitų didelių finansinių įsipareigojimų – išpirkinėja arba nuomojasi 16 transporto priemonių, negrąžina ieškovei transporto priemonių ir toliau jomis naudojasi, tokiu būdu didindama ieškovei įsiskolinimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė yra nesąžininga ir slepia savo tikrąją finansinę padėtį. Visos šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovės argumentus, nemano, kad jie pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Visų pirma, pažymėtina, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovės veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių pagal nuomos sutartis vykdymo, todėl aplinkybė, jog atsakovė nemoka nuomos mokesčio už transporto priemones, jų neperduoda ieškovei ar kitaip nebendradarbiauja su ieškove, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo kontekste jie nevertinami. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pateikusi priešieškinį bei reiškia priešpriešinius reikalavimus ieškovei, tvirtindama, jog dėl ieškovės veiksmų ji yra patyrusi žalą. Iš to darytina išvada, kad šalys turi reikalavimus viena kitos atžvilgiu, dėl kurių bus pasisakyta, įvertinus visas byloje nurodytas aplinkybes ir išnagrinėjus bylą iš esmės.
37. Antra, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl prastos atsakovės finansinės padėties taip pat nepagrindžia grėsmės ieškovės reikalavimų įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teisminėje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Todėl vien tai, kad atsakovė galimai susiduria su finansiniais sunkumais, jos nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo neįrodo. Juo labiau kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sudėtingą atsakovės finansinės padėtį, o byloje yra pareikštas atsakovės priešieškinis ir reiškiami reikalavimai ieškovei, kurie, kaip nurodo pati atsakovė, yra viena iš priežasčių dėl kurių ji neatsiskaito su ieškove.
38. Apeliantei atskirajame skunde tvirtinant, kad atsakovė nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, apeliacinės instancijos teismas patikrino VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir nustatė, jog atsakovė 2025 m. birželio 6 d. pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m. Iš pateikto balanso duomenų, matyti, kad 2024 m. atsakovės turtas siekė 204 885 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 22 436 Eur, trumpalaikis – 182 449 Eur (kitas trumpalaikis turtas). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 40 918 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. baigė pelningai, grynasis pelnas siekė 110 131 Eur. Palyginus šiuos duomenis su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, atsakovės turtas padidėjo (nuo 73 518 Eur iki 204 885 Eur), taip pat kaip ir grynasis pelnas (nuo 10 086 Eur iki 110 131 Eur). Iš to darytina išvada, kad ataskaitiniais metais atsakovė vykdė veiklą ir ji buvo pelninga.
39. Viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. liepos 10 d. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis; prieiga per internetą: https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) nustatyta, kad atsakovė turi 5 617,89 Eur mokesčių mokestinę nepriemoką. Remiantis viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis(https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=ACAAB1F07F3DB8DD593990E6BCD04C5C), atsakovė neturi įsiskolinimo, bendrovėje yra 19 darbuotojų. Šios nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Nors atsakovė turi nepriemoką VMI, tačiau tai nepatvirtina jos nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu ar vengimo įvykdyti būtent ieškovei būsimo galimai palankaus teismo sprendimo. Be to, remiantis atsakovės paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė plečia vykdomą veiklą, nes įsigijo naujas transporto priemones. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad jos patvirtina atsakovės vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas. Dėl to ieškovės argumentai, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta ir tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atmetami, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
40. Kaip jau nurodyta pirmiau cituotais teismų praktikos pavyzdžiais, šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą ar turtines teises perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės veiksmai būtų nukreipti būtent ieškovės atžvilgiu, ketinant turtą nuslėpti, jį perleisti ar kitaip jį sumažinti.
41. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą, ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos dydžio reikšmingumo negali būti vertinami kaip teisiškai svarbūs ginčo nagrinėjimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialiųjų vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Be to, aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovės, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-302/2020).
42. Taigi, nei ieškinio reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020 18 punktas). Dėl to apeliantės nurodytos aplinkybės – didelė ieškinio suma ir prasta atsakovės finansinė padėtis – savaime nėra pagrindas atsakovei taikyti prašomus ribojimus laikinosiomis priemonėmis.
43. Nors ieškovė nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog bendrovės nuosavo kapitalo palaikymo (atkūrimo) pareigos nevykdymas laikytinas nesąžiningu elgesiu prieš kreditorius bei sąlygoja bendrovės valdymo organų ir (arba) akcininkų tiesioginę civilinę atsakomybę prieš kreditorius, o tokius savo argumentus ieškovė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1396/2014, tačiau, tokie ieškovės argumentai atmetami, kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad cituojamame Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1396/2014 nebuvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o, kaip nurodyta, pareigos palaikyti nuosavą kapitalą vykdymo klausimas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu šioje byloje.
44. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovė atskirajame skunde remiasi neaktualia teismų praktika, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika keičiasi ir yra pakankamai išplėtota. Teismai, spręsdami klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo vadovautis aktualia teismų praktika, t. y. nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovės konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui ieškovės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.