Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-820-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2A-820-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07087-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donata Kravčenkienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: V. A.
Atsakovas: J. A.

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-820-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07087-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei J. A. ir pagal atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui V. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. A. ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-10560-1090/2019 nustatytą ieškovo V. A. bendravimo su nepilnamete dukra V. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad te?vas su dukra bendrauja tokia tvarka: tą savaitę, kai te?vas bendrauja su vaiku savaitgalį, te?vo bendravimas su vaiku vyksta vieną kartą per savaitę – trečiadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsie?mimams joje, o tuo atveju, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko – paimant iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant vaiką kitos dienos ryte į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsie?mimams joje arba, jeigu tuo metu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, – grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.30 val. – 20.00 val.; tomis savaite?mis, kai te?vas su dukra nebendrauja savaitgalį, bendravimas vyksta du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį vakarais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsie?mimams joje, o tuo atveju, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko – paimant iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant vaiką kitos dienos ryte į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsie?mimams joje arba, jeigu tuo metu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, – grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.30 val. – 20.00 val.; tėvas bendrauja su dukra neporiniais me?nesio savaitgaliais (pirmą, trečią ir t. t.) su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsie?mimams joje, o tuo atveju, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko – paimant vaiką iš gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir gražinant vaiką pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsie?mimams joje arba, jeigu tuo metu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, – grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val., bendraujant su vaiku visas šias dienas. Visais atvejais tėvas bendrauja su dukra neutralioje arba savo teritorijoje. Jeigu vaikas suserga per bendravimo su te?vu dieną, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia, te?vas bendrauja su dukra įprasta tvarka. Jeigu vaikas jaučiasi blogai – bendravimas perkeliamas į kitą abiem puse?ms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau. Ligos atveju motina įsipareigoja pristatyti te?vui gydytojo pažymą per 3 darbo dienas nuo vaiko ligos, de?l kurios jis negali pasimatyti su vaiku, pradžios; nuo 3,5 metų iki 5 metų, te?vas bendrauja su vaiku 7 atostogų dienas pagal susitarimą, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 5 metų te?vas bendrauja su vaiku 14 atostogų dienų, esant poreikiui viena atostogų dalis ture?tų būti ne ilgesne? nei 10 dienų. Apie savo atostogas te?vai privalo informuoti vienas kitą prieš 2 me?nesius arba iš karto, kai apie jas sužino; vaikas Te?vo dieną švenčia su te?vu, Motinos dieną – su motina; te?vo gimtadienį švenčia su te?vu, motinos gimtadienį švenčia su motina, nepriklausomai, kurio iš te?vų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Te?vas vaiką paima iš gyvenamosios vietos nurodytų dienų 10.00 val. ir grąžina tų pačių dienų 20.00 val. – jeigu bendravimo dienos yra nedarbo dienos arba jų metų vaikas nelanko ugdymo įstaigos, o tuo atveju, kai vaikas yra ugdymo įstaigoje – te?vas paima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsie?mimams ugdymo įstaigoje ir pristato vaiką sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą. Jeigu gimtadienio švente? perkeliama savaitgaliui – šiame punkte nustatyta tvarka taikoma tą savaitgalio dieną, kurią vyksta gimtadienio švente?; Vaiko gimtadienis švenčiamas per kiekvieno iš te?vų bendravimo savaitgalį. Jeigu vaiko gimtadienio diena tenka darbo dienai, te?vas turi teisę atvažiuoti ir pasveikinti vaiką su gimtadieniu, kam motina privalo sudaryti sąlygas (išvesti vaiką pas te?vą). Te?vas taip pat turi sudaryti sąlygas Motinai per savo bendravimo laiką pasveikinti dukrą su gimtadieniu; te?vas su vaiku Šv. Kale?dų šventes švenčia rotacijos principu, t. y. poriniais metais paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos te?vų sutartos vaiko buvimo vietos Šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d., nuo 9.30 val. iki 10.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą II-ąją Šv. Kale?dų dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Neporiniais metais Šv. Kale?dų šventes vaikas švenčia su motina; Naujųjų metų šventę te?vas su vaiku švenčia neporiniais metais paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos te?vų sutartos vaiko buvimo vietos gruodžio 31 dieną nuo 12.00 val. iki 12.30 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Sausio 1-ą dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su motina; te?vas su vaiku Šv. Velykų šventes švenčia neporiniais metais, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos te?vų sutartos vaiko buvimo vietos Didįjį Šeštadienį nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą II-ąją Šv. Velykų dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su motina; te?vas su vaiku Visų Šventųjų ir Ve?linių šventes švenčia poriniais metais, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos te?vų sutartos vietos pirmos šventine?s dienos rytą nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą II-ą šventinę dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su motina; te?vas su vaiku Vasario 16-ąją, geguže?s 1-ą, Žolines švenčia poriniais metais paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos te?vų sutartos pirmos šventine?s dienos rytą nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą sekančios dienos rytą į ugdymo įstaigą, o jeigu vaikas nelanko ugdymo įstaigos – tą pačią dieną grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; Te?vas su Vaiku kovo 11-ąją, birželio 24-ą, liepos 6-ą švenčia neporiniais metais, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos te?vų sutartos pirmos šventine?s dienos rytą nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą sekančios dienos rytą į ugdymo įstaigą, o jeigu vaikas nelanko ugdymo įstaigos – tą pačią dieną grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.30 val. iki 20.00 val. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; bendravimas vaiko ugdymo įstaigoje teikiamų atostogų metu vyksta pagal te?vų susitarimą; kai vaikas ture?s nuosavą mobiliojo ryšio telefoną ir sugebe?s juo naudotis te?vas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo ryšio priemone?mis.

2. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę raštu (elektroninių ryšių priemone?mis) ne ve?liau kaip prieš vieną dieną informuoti ieškovą apie aplinkybes, kai de?l darbo naktine?je pamainoje ir būtinojo poilsio grįžus iš naktine?s pamainos ji pati neturi galimybe?s prižiūre?ti vaiką, patikint vaiko priežiūrą ieškovui; ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės jo patirtas byline?jimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019 yra nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarka: iki 2020-01-31 bendravimas vyksta vieną kartą per savaitę – darbo dienomis, vakarais paimant vaiką nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą 19.30 val. – 20.00 val., ir kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį be nakvynės paimant vaiką šeštadienį ar sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.; nuo 2020-02-01 bendravimas vyksta porinėmis savaitėmis du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą 19.30 val. – 20.00 val., neporinėmis savaitėmis bendravimas vyksta vieną kartą per savaitę – trečiadienį paimant vaiką nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą 19.30 val. – 20.00 val., ir kas antrą neporinį savaitgalį, paimant vaiką šeštadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val., bendraujant su nakvyne iki sekmadienio, grąžinant vaiką sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val.; nuo 2020-08-01 bendravimas vyksta vieną kartą per savaitę – trečiadienį paimant vaiką nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val. – 20.00 val. tą savaitę, kai su vaiku bendraujama savaitgalį, ir neporiniais mėnesio savaitgaliais (pirmą, trečią ir t. t.) su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, paimant penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir gražinant sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val., bendraujant su vaiku visas šias dienas. Tomis savaitėmis, kai tėvas su dukra nebendrauja savaitgalį, bendravimas vyksta du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį vakarais, paimant vaiką nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val. – 20.00 val.; visais atvejais tėvas bendrauja su dukra neutralioje arba savo teritorijoje. Jeigu vaikas suserga per bendravimo su tėvu dieną, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia, tėvas bendrauja su dukra įprasta tvarka. Jeigu vaikas jaučiasi blogai – bendravimas perkeliamas į kitą abiem pusėms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau. Ligos atveju motina įsipareigoja pristatyti tėvui gydytojo pažymą per 3 darbo dienas nuo vaiko ligos, dėl kurios jis negali pasimatyti su vaiku, pradžios; nuo 3,5 metų iki 5 metų, tėvas bendrauja su vaiku 7 atostogų dienas pagal susitarimą, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 5 metų tėvas bendrauja su vaiku 14 atostogų dienų, esant poreikiui viena atostogų dalis turėtų būti ne ilgesnė nei 10 dienų. Apie savo atostogas tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš 2 mėnesius arba iš karto, kai apie jas sužino; vaikas Tėvo dieną švenčia su Tėvu, Motinos dieną – su Motina; tėvo gimtadienį švenčia su Tėvu, Motinos gimtadienį švenčia su Motina, nepriklausomai, kurio iš Tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku. Tėvas Vaiką paima nurodytų dienų 10.00 val. ir grąžina tų pačių dienų 20.00 val. Jeigu gimtadienio šventė perkeliama savaitgaliui – šiame punkte nustatyta tvarka taikoma tą savaitgalio dieną, kurią vyksta gimtadienio šventė. Jeigu gimtadienio šventė vyksta darbo dieną, Vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu Tėvu po užimtumo ugdymo įstaigoje iki 20.00 val.; vaiko gimtadienis švenčiamas per kiekvieno iš tėvų bendravimo savaitgalį. Jeigu vaiko gimtadienio diena tenka darbo dienai, tėvas turi teisę atvažiuoti ir pasveikinti vaiką su gimtadieniu, kam motina privalo sudaryti sąlygas (išvesti vaiką pas tėvą). Tėvas taip pat turi sudaryti sąlygas Motinai per savo bendravimo laiką pasveikinti dukrą su gimtadieniu; tėvas su Vaiku Šv. Kalėdų šventes švenčia rotacijos principu, t. y. poriniais metais paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos Tėvų sutartos Vaiko buvimo vietos Šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d., nuo 9.30 val. iki 10.00 val., ir grąžindamas Vaiką į jo gyvenamąją vietą II-ąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Neporiniais metais Šv. Kalėdų šventes Vaikas švenčia su Motina; kai vaikui sukaks trys metai, Naujųjų metų šventę Tėvas su Vaiku švenčia neporiniais metais paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos Tėvų sutartos Vaiko buvimo vietos gruodžio 31 dieną nuo 12.00 val. iki 12.30 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Sausio 1-ą dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; Tėvas su Vaiku Šv. Velykų šventes švenčia neporiniais metais, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos Tėvų sutartos Vaiko buvimo vietos Didįjį Šeštadienį nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą II-ąją Šv. Velykų dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; tėvas su Vaiku Visų Šventųjų ir Vėlinių šventes švenčia poriniais metais, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos Tėvų sutartos vietos pirmos šventinės dienos rytą nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą II-ą šventinę dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; tėvas su Vaiku Vasario 16-ąją, gegužės 1-ą, Žolines švenčia poriniais metais paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos Tėvų sutartos pirmos šventinės dienos rytą nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Neporiniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; Tėvas su Vaiku kovo 11-ąją, birželio 24-ą, liepos 6-ą švenčia neporiniais metais, paimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos Tėvų sutartos pirmos šventinės dienos rytą nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Poriniais metais šias šventes vaikas praleidžia su Motina; bendravimas vaiko ugdymo įstaigoje teikiamų atostogų metu vyksta pagal tėvų susitarimą; kai vaikas turės nuosavą mobiliojo ryšio telefoną ir sugebės juo naudotis tėvas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo ryšio priemonėmis.

4. Ieškovas teigia, kad galiojanti bendravimo tvarka turi būti pakeista, nes vaiko perdavimas ieškovui nevyksta sklandžiai ir esama konfliktinių situacijų, kurias nepilnamete? dukra yra verčiama stebe?ti. Tokios situacijos kenkia nepilnamečio vaiko interesams. Per laikotarpį nuo 2019-09-18 iki 2021-01-29, ne sykį buvo fiksuotos konfliktine?s situacijos, kuomet ieškovui nepavyko taikiai pasiimti dukros s iš atsakove?s gyvenamosios vietos, nes atsakovės draugas (sugyventinis D. I.) ne kartą agresyviai nusiteikęs išeidavo palydėti kartu su motina dukrą pas tėvą. Ieškovo vertinimu konfliktai yra tyčiniai, kadangi po jų vaikas ieškovui nebūdavo perduodamas.

5. Atsakove? įvairiais būdais bando atskirti ieškovą nuo vaiko arba galimai slepia faktus, kuriuos ieškovas kaip te?vas ture?tų žinoti. Atsakove? pareiške?, kad vaikas apsinuodijo ir dėl to kviete? greitąją medicinos pagalbą. Iki to laiko vaikas apsinuodijimų neture?jo. Ieškovas teigia, kad įvykus vienam iš konfliktų su sugyventiniu ir atsakove?s perspe?jami pranešimai įrodo, jog atsakovė šmeižia ieškovą.

6. Vaiko ir ieškovo bendravimas nuotoliniu būdu yra trukdomas. Tokio trukdymo priežastys dažniausiai būna subjektyvios. I? ieškovo SMS žinučių prašymus leisti pasikalbe?ti su dukra kiekvieną jo to savaitgalio dieną bent po 5 minutes telefonu, motina atsakeo neigiamai. Ieškovas 2021-01-19 dieną atvykęs pasiimti dukros ir grįžęs su ja į savo namus pamate? didelę me?lynę ant kaktos bei sumuštą dešiniosios akies voką. Atsakove? apie šį įvykį ieškovui nieko nepraneše?. Iš sumušimo mate?si, kad įvykis įvyko prieš kelias dienas, tad tike?tina, kad siekiant nusle?pti sužalojimą nuo ieškovo atsakove? atsisake? leisti te?vui bent po 5 minutes pašneke?ti su vaiku, per savo savaitgalį, per nuotolinę vaizdo pokalbių programą. Besikartojančių konflinktinių situacijų įkarštyje atsakove? neperduoda dukros ieškovui, kas retina ieškovo ir vaiko bendravimą, taip yra kenkiama jų ryšiui. Atsisakydama perduoti vaiką kaip numatyta teismo sprendime, atsakove? taip pat nesutikdavo pakeisti bendravimo laiko – perkeliant jį į kitą dieną, tode?l ieškovas apskritai negale?davo bendrauti su dukterimi. Siekdamas išvengti vaiko nuteikine?jimo ir atsakove?s manipuliacijų, ieškovas 2020 m. rugpjūčio me?n. prade?jo važiuoti paimti vaiką iš darželio. Iš darželio paimdamas vaiką ieškovas niekuomet nesusidurdavo su aukščiau aprašytomis problemomis, vaikas noriai su juo vykdavo, bet atsakovei pastebe?jus, kad ieškovas visada siekia paimti dukrą iš darželio, o ne iš jos, prade?jo paimti dukrą iš darželio dar anksčiau. Taigi atsakove? prieštarauja, kad ieškovas pats pasiimtų vaiką iš darželio, o paskutinius me?nesius atsakove? taip pat prieštarauja ir tam, kad vaikas pas ieškovą pernakvotų papildomai, taip sutaupant kelione?se praleidžiamo laiko. Atsižvelgiant į pateiktas faktines aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad de?l šalių konfliktiškų santykių, vaiko perdavimas turi būti vykdomas kaip įmanoma dažniau vaiką pasiimant ir grąžinant iš/į neutralią vietą, t. y. per vaiko ugdymo įstaigą.

7. Ieškovo žiniomis, atsakove? dirba BI? „Bendrasis pagalbos centras“ skambučių operatore ir jos darbo grafikas yra slenkantis. Tai reiškia, kad atsakove? dirba tiek dienine?se, tiek ir naktine?se pamainose, tačiau tais atvejais, kai atsakove? dirba naktimis, ji kategoriškai nesutinka, kad jai negalint prižiūre?ti vaiko pačiai, dukters priežiūra būtų patike?ta ieškovui. Ieškovas verčiasi individualia veikla, tode?l jis neturi nustatyto darbo grafiko, o darbo laiką planuoja savo nuožiūra. Ieškovo žiniomis, atsakovei naktimis dirbant, vaiko priežiūra yra patikima močiutei (atsakove?s motinai).

Šalies argumentai

8. Ieškovas nesutinka, kad dukters priežiūra atsakovei dirbant naktine?se pamainose būtų patikima tretiesiems asmenims (tame tarpe ir giminaičiams). Ieškovas yra dukters te?vas ir turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis pasirūpinti savo dukters priežiūra tais laikotarpiais, kai atsakove? de?l darbinio užimtumo to padaryti negali, tode?l prašo pakeisti bendravimo tvarką, įpareigojant atsakovę ieškovą informuoti apie aplinkybes, kai de?l darbinio užimtumo naktine?se pamainose atsakove? negali prižiūre?ti vaiko ir šiuo laiku vaiko priežiūrą patike?ti ieškovui.

Atsiliepimas

9. Atsakovė J. A. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė mano, kad ieškinyje dėstomos situacijos negali būti laikomos pasikeitusiomis aplinkybėmis, nes kylantys konfliktai su vaiko motina, motinos artima aplinka neturi būti sprendžiami keičiant vaiko gyvenimo režimą ir kokybę. Ieškovas turėtų ieškoti kaip spręsti konfliktus suaugusiųjų žmonių santykiuose. Mano, kad ieškovas nori pakeisti egzistuojančią tvarką dėl jo asmeninio patogumo ar siekdamas pakenkti atsakovei, nes ieškovas itin nepritaria asmeniniams atsakovės santykiams su jos motina, su jos draugu bei kitais artimaisiais. Be to, šalių įtempti santykiai buvo ir santuokos nutraukimo metu, todėl tai taip pat nėra pasikeitimas.

10. Atsakovė paaiškino, kad atsakovės sugyventinis D. I. ją lydėjo perduodant dukrą jos prašymu keletą kartų. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovas nuolat ieško provokacijų. Kol atsakovė gyveno kartu su ieškovu, jis provokacijomis kaltino ją pačią, atsakovei išvykus gyventi pas savo tėvus, jis pradėjo kaltinti provokacijomis atsakovės motiną, nors pats ne kartą įžeidinėjo ją kitų žmonių akivaizdoje. Atsakovei pradėjus gyventi atskirai nuo tėvų ir atsiradus jos gyvenime draugui, provokuojančiu ir agresyviu ieškovas pradėjo vardinti D. I.. Siūlomais pakeitimais ieškovas iš esmės siekia, jog dukra darbo savaitės metu nakvotų pas tėvą, tai yra vienomis savaitėmis dukra pas tėvą nakvotų trečiadieniais, o kitomis – antradieniais ir ketvirtadieniais. Kadangi ieškovas prašo jog dukra būtų paimta tėvo tiesiai iš ugdymo įstaigos, tai šias dienas ji motinos apskritai net nepamatytų. Atsakovė pažymi, jog dukra yra dar mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) jai sueis 4-eri metai) ir darbo savaitės metu keisti jos nakvynės vietas neužtikrintų jos kasdienės rutinos, vaikui reikalingo saugumo ir ramybės jausmo.

11. Atsakovė teigia, kad nelogiškas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoti ieškovą apie aplinkybes, kai dėl darbo naktinėje pamainoje ar būtinojo poilsio grįžus iš ankstinės pamainos ji pati neturi galimybės prižiūrėti vaiką, patikint vaiko priežiūrą ieškovui. Dėl darbo pobūdžio atsakovė turi galimybę prižiūrėti vaiką taip, kaip nustatyta 2019-09-18 teismo sprendimu. Kuomet ieškovas kalba apie „būtinąjį poilsį“ susidaro įspūdis, kad jeigu jis baigia darbą, pavyzdžiui, 17 val. ir turi būtinai ilsėtis, tai jis turėtų nedelsiant informuoti atsakovę, jog ši paimtų dukrą, nes esą ieškovas nebūtų pajėgus ilsėdamasis prižiūrėti vaiko.

12. Atsakovė J. A. priešieškinyje prašo: pakeisti 2019-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019, nustatytą bendravimo su V. A., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką numatant jog: tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį. Tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžina sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Apie bet kokį vėlavimą pasiimti vaiką tėvas privalo pranešti mamai trumpąja SMS žinute. Tėvui neįvykdžius šio įpareigojimo ir vėluojant pasiimti vaiką ilgiau nei 30 minučių laikoma, kad tėvas su vaiku jam priklausantį savaitgalį bendrauti atsisako; iki vaikas sulauks 7 metų amžiaus, tėvas bendrauja su vaiku 7 atostogų dienas pagal susitarimą, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 7 metų iki 10 metų tėvas bendrauja su vaiku 10 atostogų dienų, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 10 metų tėvas bendrauja su vaiku 14 atostogų dienų, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Apie savo atostogas tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš 2 mėnesius arba iš karto, kai apie jas sužino. Esant nesutarimams dėl atostogų laiko pirmenybė nelyginiais metais teikiama mamai, lyginiais metais – tėvui; tėvo savaitgalį vaiko ligos atveju (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau), traumos, kitos sunkios būsenos, dėl kurių vaikui teks likti namuose), vaikas pas tėvą nevažiuoja ir savaitgaliai nėra sukeičiami, bet tėvas iš anksto suderinęs su vaiko motina laiką, gali pabendrauti su vaiku telefonu iki 1 valandos per dieną, jeigu vaiko sveikatos būklė leidžia tai padaryti; visais atvejais vaikui bendraujant su tėvu turi būti atsižvelgiama į vaiko norus. Jeigu tėvo savaitgalį vaikas atsisako vykti pas tėvą, vaikas pas tėvą tą savaitgalį nevažiuoja; kai vaikas turės nuosavą mobiliojo ryšio telefoną (ne anksčiau nei pradės lankyti pradinę mokyklą) ir sugebės juo naudotis, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo ryšio priemonėmis; bendravimo tvarkos 1 punkte numatyto grafiko laikomasi ir šventinėmis dienomis. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovė teigia, kad 2019-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka geriausių dukters interesų. Ieškovas teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, ją nuolat pažeidinėja – vėluoja pasiimti / parvežti dukrą bendravimo tvarkoje sulygtu laiku, demonstruoja akivaizdžią nepagarbą ne tik dukrai, tačiau ir atsakovei, bendravimo tvarką neigia, deklaruoja planus ir toliau bendravimo tvarką pažeidinėti. Ieškovas nuolat skundžiasi, kad jam tenka per mažai laiko su vaiku, teigia, kad turi laisvą darbo grafiką, tačiau nutyli, kad pats sąmoningai šį bendravimo laiką su dukra trumpina savo vėlavimu. Nuolatiniai ieškovo vėlavimai pasiimti / grąžinti dukrą motinai iš esmės traumuoja ir neigiamai veikia dukrą – ji jaučiasi nesaugi, bijo, kad jei važiuos pas tėvą (ieškovą), tėvas norės, kad ji liktų nakvoti, bijo, kad nematys motinos, ieškovui vėluojant ją pasiimti iš motinos namų tikisi, kad ieškovas iš viso neatvažiuos jos pasiimti ir ji galės likti namuose su motina.

14. Ieškovas nebendradarbiauja su atsakove dėl vaikui teikiamų medikamentų vartojimo, nuteikinėja dukrą prieš senelius, agresyviai ir įžeidžiančiai elgiasi dukters akivaizdoje su atsakovę supančiais asmenimis, po bendravimo laiko su ieškovu dukra jaučiasi akivaizdžiai įsitempusi, vartoja tokius išsireiškimus: „aš noriu, kad močiutė mirtų“, „jie norėjo, kad močiutė mirtų, o tu kur nors išeitum“, „siaubingas Darius“, „ji sakė, kad mano mama ne tokia, kokios reikia“, „ji sakė, kad mano mama ne tokia gera, kaip reikia“. Atsakovė pažymėjo, kad nuo 2020-06-20 iki 2020-08-14 dukra kategoriškai su isterijomis, verksmu ir baime atsisakydavo važiuoti pas ieškovą. Dukra aiškino atsakovei, kad ieškovas ją skriaudžia, muša, pasakojo kelias skirtingas situacijas, dėl ko 2020 m. vasarį buvo informuota prokuratūra.

Atsiliepimas

15. Atsakovė teigia, kad 2021-02-02 – 2021-02-03, dukrai lankantis tėvo namuose buvo duoti raminamieji vaistai. 2021-02-02 vakare dukros priežiūra buvo patikėta ieškovui. Kadangi ieškovas pavėlavo pasiimti dukrą iš atsakovės, atsakovė, siekdama, jog ieškovas turėtų pakankamai laiko pabūti su vaiku, pati pasiūlė ieškovui pabūti su dukra ilgiau, nurodė, kad sutinka, jog ieškovas dukrą grąžintų vėliau, nei numatyta bendravimo tvarkoje. Tačiau ieškovas savavališkai, nesuderinęs su atsakove, nusprendė iš viso negrąžinti dukters į atsakovės namus. Kitą dieną, t. y. 2021-02-03 apie 12 val. ieškovas parvežė vaiką į atsakovės namus ir atsakovė iškart pastebėjo, kad dukra mieguista, elgiasi pernelyg ramiai. Atsakovė pastebėjo, kad vaikas ypatingai sunkiai orientuojasi aplinkoje, negali atsimerkti, negali suprasti, kur yra, aiškino, jog labai nori miego. Atsakovė kartu su dukra buvo nuvežtos į Antakalnio ligoninės intensyvios terapijos skyrių (reanimaciją), kur buvo nustatyta, kad Vaikas buvo apsinuodijęs nepatikslintais antiepileptiniais ir raminamaisiais migdomaisiais vaistais. Tiek į medicinos darbuotojų, tiek į atsakovės klausimus dėl to, ar gėrė kokių nors tablečių, dukra atsakė neigiamai, tačiau paaiškino, kad nakties metu (likusi neplanuotai nakvynei pas ieškovą) verkė, negalėjo miegoti, kadangi norėjo pas motiną.

16. Atsakovės įsitikinimu dabartinė bendravimo tvarka kelia įtampą ir stresą dukrai, daro neigiamą įtaką jos augimui, asmenybės vystymuisi ir formavimui, maža to, didina ir ieškovo agresiją bei konfliktiškumą. Ieškovas nenori suprasti, kad dukra gali nenorėti leisti laiko su tėvu, nori likti su motina, dukrai reikalingas nusistovėjęs režimas, rutina, prie kurio dukra turi būti pratinama. Dėl šių priežasčių, atsakovės įsitikinimu, ieškovo gyvas (fizinis) bendravimas su dukra darbo dienomis turėtų būti ribojamas, paliekant ieškovui galimybę gyvai (fiziškai) bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį.

Atsiliepimas

17. Ieškovas V. A. atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti, o jo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovas nesutinka su atsakove?s siūloma pakeisti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nes ji yra minimali, pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į lygiaverčio ryšio su te?vu išsaugojimą, riboja ieškovo dalyvavimo vaiko aukle?jime ir ugdyme laiką. Atsakove?s teiginiai apie tai, kad ieškovas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir esą netgi nurodo planus jos toliau nesilaikyti, nesudaro pagrindo teikti priešieškinį de?l bendravimo tvarkos pakeitimo – manydama, kad jos teise?s yra pažeidžiamos, atsakove? ture?jo kreiptis į antstolius. Ieškovas paaiškina, kad teismo sprendimo tam tikrais laikotarpiais taip, kaip tiksliai jame nenumatyta, nevykde? abi šalys.

Šalies argumentai

18. Ieškovas teigia, kad visada aptardavo su atsakove vaiko grąžinimo laiką. Pažymėjo, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakove? – (duomenys neskelbtini), šalių gyvenamąsias vietas skiria apie 25 km į vieną pusę, kelione? ne piko metu trunka ne mažiau kaip 40 minučių. Vaiko pasie?mimo laiku mieste dažniausiai formuojasi spūstys, tad ve?lavimai pasiimti vaiką būdavo nulemti šios priežasties. Be to, neretai ir pati atsakove? ieškovui ve?luodavo perduoti vaiką. De?l atsakove?s minimo vaiko grąžinimo laiko 21.30 val., ieškovas pažymėjo, kad pirmiausia su atsakove buvo susitarta de?l ve?lesnio vaiko grąžinimo laiko ir šias aplinkybes savo priešieškinyje pripažįsta ir pati atsakove?. Kitais atvejais ve?lavimas būdavo nulemtas de?l su vaiku susijusių priežasčių, tokių kaip, pvz., kad vaikas ture?jo pabaigti valgyti ir pan. 22 val. vaikas būdavo atvežamas tik tais atvejais, kai, derinant su atsakove vaikui pasilikti nakvoti pas ieškovą, nepaisant ilgų įkalbinėjimų ir prašymų atsakove? visgi likdavo prie savo pozicijos, kad vaikas turi grįžti namo, nepaisydama ve?lyvo meto.

19. Ieškovas pažymėjo, kad iš atsakove?s pateikto susirašine?jimo ir vaizdo įrašų matyti, kad atsakove? ne?ra aktyvi skatindama vaiką bendrauti su te?vu. Nors ieškovo ir dukters ryšys yra stiprus, visgi šalių konfliktai, kurių liudininke dukra nuolat tampa, formuoja vaikui lojalumo konfliktą. Ieškovas pastebėjo, kad vaiko elgesys kitoks kai šalia yra motina, seneliai. Tuomet pasitaiko atvejų, kad vaikas nenori eiti pas ieškovą, verkia. Daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu, kai motinos akivaizdoje reikia bendrauti su tėvu. Tada jis išgyvena lojalumo konfliktą: nori kurti ryšį su te?vu, kuris jam svarbus ir reikalingas, tačiau tuo pačiu metu jaučiasi išduodantis jam reikšmingiausią žmogų – motiną.

20. Atsakove? priešieškinį grindžia tuo, kad ieškovas nuteikine?ja dukrą prieš senelius, agresyviai ir įžeidžiančiai elgiasi dukters akivaizdoje su atsakovę supančiais asmenimis, po bendravimo laiko su ieškovu dukra jaučiasi akivaizdžiai įsitempusi. Ieškovą tokie garso įrašai itin stebina, nes ieškovas jokio psichologinio spaudimo ar nuteikine?jimo nevykdo. Atsakovė nuolat daro garso įrašus, kuriuose yra slapta įrašine?jamas tiek ieškovas, tiek ir vaikas. Akivaizdu, kad neigiamo požiūrio į kiekvieno iš te?vų gimines ir artimus asmenis tema yra eskaluojama vaiko šeimoje, tode?l jo paaiškinimai šia tema galimai atspindi ne jo paties, o aplinkinių suvokimą. Be to, gali būti tendencingai klausine?jamas, ką patvirtina ir į bylą atsakove?s pateikti slapta neteise?tu būdu padaryti garso įrašai, kuriuose vaikas yra tardomas ir klausine?jamas to paties klausimo net po kelis kartus. Vaikas klausine?jamas tiek kartų, kiek to reikia klausiančiojo pageidaujamam atsakymui išgauti, kas skatina vaiko nerimą, nesaugumo jausmą, verčia vaiką išgyventi lojalumo konfliktą.

Šalies argumentai

21. Ieškovas pažymi, kad atsakove? teigia, kad „laikotarpyje nuo 2020-06-20 iki 2020-08-14 dukra kategoriškai su isterijomis, verksmu ir baime atsisakydavo važiuoti pas ieškovą. Dukra aiškino atsakovei, kad ieškovas ją skriaudžia, muša, pasakojo kelias skirtingas situacijas, de?l ko 2020 m. vasarį buvo informuota prokuratūra. Pastaruoju metu dukra taip pat e?me? nenoriai vykti pas ieškovą bendravimo tvarkoje numatytu laiku – dažnai prašo atsakove?s leisti jai likti namuose, vykti nenori.“ Tokie atsakove?s teiginiai ieškovo nestebina, ypatingai turint omenyje, kad pati atsakove? skatina dukrą taip jaustis. Vaikui verkiant ir atsisakant važiuoti su ieškovu, atsakove? jai sako, kad jei tu nenore?si, tai ir nevažiuoti – taigi atsakove? kursto vaiką nebendrauti su te?vu, nors imperatyvi atsakove?s, kaip motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareiga yra vaiką skatinti bendrauti su te?vu. Primintina, kad šalių dukrai sukako 4 metai, tode?l ji ne?ra tokio amžiaus, kuomet jos išsakoma nuomone? yra susiformavusi de?l objektyvių priežasčių, juo labiau, kad iš ieškovas dukros niekuomet nenuskriaude?.

Atsiliepimas

22. Atsakove?s teiginiai, kad ieškovo namuose vaikas buvo apnuodytas, nepagrįsti ir melagingi, ne?ra priimta jokių įsiteise?jusių teismo sprendimų, kuriais tai būtų nustatyta. Vien ikiteisminio tyrimo prade?jimas nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes ikiteisminiai tyrimai pagal tokio pobūdžio pareiškimus pradedami visada. Įtarimai ieškovui ne?ra pareikšti. Visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste pamine?tina tai, kad 2021-01-29 įvyko muštyne?s tarp ieškovo ir atsakove?s sugyventinio D. I., po ko atsakove? kurį laiką atsisake? perduoti vaiką ieškovui. Šis atsakove?s eskaluojamas apnuodijimo įvykis įvyko pirmąją ieškovo bendravimo su vaiku dieną, po to, kai socialinės darbuotojos nurode? atsakovei perduoti vaiką ieškovui, tada vaikas liko nakvoti pas te?vą po muštynių. Istorija su vaiko apnuodijimu yra atsakove?s negarbingas elgesys ieškovo atžvilgiu, siekiant jam pakenti.

23. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė siekia apriboti ieškovo bendravimą su vaiku, sumažindama ieškovo buvimo su vaiku laiką, tačiau niekaip nesiūlydama spręsti konfliktinės vaiko perdavimo aplinkos klausimo, o būtent ši problema yra opiausia. Atsakove?s nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtinybę riboti ieškovo teisę bendrauti su dukra.

24. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje sutiko, kad ieškovo prašoma nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Tarnyba atkreipė į ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 2.4 punktą dėl mažametės bendravimo su tėvu ligos atveju. Jos manymu, ši punkto nuostata turėtų būti tikslinama, siekiant apibrėžti vaiko sveikatos būklę, norint išvengti konfliktinių situacijų tarp tėvų.

Šalies argumentai

25. Tarnyba pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų, kurioje atkreipė dėmesį, kad atsakovės prašomos bendravimo tvarkos 1.1 punktas koreguotinas, jį papildant. Išvadoje nurodoma, kad tėvui gyvenančiam skyriumi bendraujant su vaiku kas antrą savaitgalį, paimant vaiką nuo 17.30 val. iki 18 val. ir grąžinant sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20 val. būtų sudaromos ribotos galimybės įgyvendinti ir užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-20 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

11.1. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019 buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be kita ko, šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir skyrium gyvenančio tėvo ieškovo V. A. bendravimo su nepilnamete dukra V. A. tvarka (žr. šio sprendimo 2 punktą). Pagal minėtu teismo sprendimu patvirtintą šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką tėvas su dukra bendrauja tiek kas antrą savaitgalį su nakvynėmis pas ieškovą, tiek sprendimu patvirtintoje šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nurodytomis darbo dienomis po ugdymo veiklos iki 20.00 val., taip pat detaliai yra aptartas bendravimas tiek šventinėmis, tiek kasmetinių atostogų dienomis;

11.2. Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo ieškovo V. A. bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovas prašo pakeisti esamą bendravimo tvarką dalyje dėl vaiko perdavimo, keičiant vaiko paėmimo ir grąžinimo motinai vietą į neutralią (šiuo atveju ugdymo įstaigą), dėl tarp šalių vykstančių konfliktinių situacijų vaiko perdavimo metu. Ieškovas prašo platesnės bendravimo tvarkos dalyje dėl bendravimo darbo dienomis, suteikiant jam galimybę bendrauti su dukra darbo dienomis su nakvyne, motyvuojant tuo, kad pati dukra kartais išreiškia norą pasilikti pas ieškovą su nakvynėmis ir dėl to, kad bendravimas darbo dienomis po kelias valandas nėra pakankamas, daug laiko užima kelionė nuo vaiko gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) mikrorajone) iki ieškovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) mikrorajone). Atsakovė savo ruožtu prašo minimalizuoti ieškovo bendravimą su dukra, eliminuojant ieškovo bendravimą su dukra darbo dienomis, paliekant bendravimą tik kas antrą savaitgalį, motyvuojant itin konfliktišku ieškovo būdu, jo daroma neigiama įtaka dukters augimui, asmenybės vystymuisi ir formavimui, nuteikinėjant ją prieš atsakovės artimuosius (jos motiną, naują gyvenimo partnerį), kartais pasireiškiančia vaiko baime ir nenoru bendrauti su tėvu, itin mažu vaiko amžiumi (4 metai) ir jos prieraišumu prie motinos bei jos įprastos gyvenamosios aplinkos, būtinybės užtikrinti tinkamą dienos rutiną ir režimą;

11.3. Byloje pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinys patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys negeba konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, susitarti jokiais su vaiku susijusiais klausimais;

11.4. Vaiko situacijos vertinimo 2021-02-10 anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, kad vaiko tėvai nesutaria tarpusavyje dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl kyla konfliktai, į kuriuos yra įtraukiamas ir vaikas. Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane 2021-02-10 užfiksuotų duomenų, teismo posėdžio metu išklausytų byloje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų matyti, kad konfliktai tarp šalių vyksta vaiko perdavimo ir grąžinimo metu, kuomet ieškovas atvyksta pasiimti dukros į jos gyvenamosios vietos kiemą, o atsakovė išeina perduoti ir pasiimti vaiką lydima trečiųjų asmenų, t. y. savo dabartinio gyvenimo partnerio D. I.;

11.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skiriasi šalių požiūriai į esamos situacijos vertinimą, ieškovo lankymosi vaiko gyvenamojoje vietoje tikslus, vaiko auklėjimą, dienos režimą, sveikatos priežiūrą. Nepilnametis vaikas tiek perdavimo tėvui metu, tiek įprastoje aplinkoje yra nuolat filmuojamas, įrašinėjamas, ketverių metų amžiaus vaikui tėvų užduodami klausimai įrašų metu suponuoja vaikui poreikį patvirtinti jam išsakomą vieną ar kitą mintį. Šalims susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos net neženkliai nukrypstant nuo teismo sprendimu patvirtintos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko perdavimo, grąžinimo vietos nepavyksta;

11.6. Byloje esamų aplinkybių visuma, patvirtina, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus (nes vaikas yra įtraukiamas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai į šalių tarpusavio nesutarimus) yra būtina pakeisti šiuo metu galiojančią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tikslu eliminuoti šalių tarpusavio nesutarimus ir vaiko įtraukimą į šalių konfliktines situacijas;

11.7. Vaiko situacijos vertinimo 2021-02-10 anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Anketa) yra užfiksuota vaiko nuomonė apie visus šeimos narius, iš kurios matyti, kad mergaitė apie visus šeimos narius atsiliepė tik gražiai, neišsakė jokių neigiamų pastebėjimų ar potyrių, pasakojo, kad ją visi myli, neišsakė nusiskundimų, neminėjo įvykių ar konfliktų, kurie jai būtų nemalonūs, teigė, kad jos niekas neskriaudžia. Anketoje nurodoma, kad bendraujant su mergaite pastebimas šiltas ir glaudus ryšys su abiem tėvai, vaikas neišsakė jokių neigiamų aplinkybių apie tėvus ir santykius tarpusavyje;

11.8. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra būtina minimalizuoti ar riboti ieškovo bendravimą su vaiku atsakovės nurodoma tvarka, eliminuojant tėvo bendravimą su dukra darbo ir įvairių švenčių dienomis. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad šalių nesutarimai yra paremti išimtinai jų asmeniniais potyriais ir išgyvenimais šalių bendro gyvenimo santuokoje metu ir niekaip nėra nukreipti į vaiką. Atsakovės jaučiamas nerimas ir baimės dėl dukters yra paremtas jos turėtu ir esamu santykiu su ieškovu, o ne ieškovo ir dukters tarpusavio santykiu ir ryšiu;

11.9. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-06-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio vaiko V. A. 2021-02-04 galimo apnuodijimo raminamaisiais vaistais, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip matyti iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, apie galimą vaiko apnuodijimo atvejį atsakovė pranešė policijai praėjus vos kelioms dienoms po fizinio konflikto tarp ieškovo ir atsakovės gyvenimo partnerio, kurį stebėjo vaikas. Duomenų, kurie leistų spręsti, kad vaikas apsinuodijo medikamentais ar buvo apnuodytas bendravimo su ieškovo metu, byloje nėra;

11.10. Teismo vertinimu, vaiko perdavimo vietos pakeitimas iš vaiko gyvenamosios vietos į ugdymo įstaigą, ne tik sumažins šalių tiesioginį kontaktavimą, sumažinant šalių galimybes toliau gilinti tarp šalių vyraujančią įtampą ir nesutarimus; išvengti konfliktinių situacijų vaiko akivaizdoje; perkelti vaikui atsakomybę priimti sprendimą – nori jis ar nenori tam tikru metu bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, kiekvienam iš tėvų darant poveikį vaikui, siekiant jiems pageidaujamo rezultato, tačiau kartu užtikrins ir skyrium gyvenančio tėvo teisės ir pareigos įgyvendinimą – tiesiogiai dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese;

11.11. Sutiktina su ieškovo prašymu, kad vaiko ligos atveju skyriumi gyvenantis tėvas neturėtų prarasti galimybės bendrauti su dukra, kuomet vaikas jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad vaikas dar gan mažo amžiaus (4 metų), dažnai sergantis, kas yra gan įprasta tokio amžiaus ugdymą įstaigas lankantiems mažamečiams, dėl to tokios ligos kaip sloga, ilgai besitęsiantis vaiko kosulys ir panašiai, dėl ko vaikas gali nelankyti ugdymo įstaigos, neturėtų riboti tėvo galimybės bendrauti su dukra, ja pasirūpinti ir ją taipogi slaugyti jos ligos atveju. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra rūpestingas ir gebantis užtikrinti vaiko priežiūrą bei slaugą net ir jo ligos atveju. Tuo tarpu, jeigu vaikas jaučiasi blogai – bendravimas gali būti perkeliamas į kitą abiem puse?ms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau;

11.12. Teismo vertinimu, tėvo bendravimas su dukra telekomunikacijų ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, rutiną ir jos užimtumą, neturėtų būti niekaip ribojamas. Tuo tarpu nebendrautų savaitgalių perkėlimo mechanizmas reikalingas tiek siekiant palaikyti nenutrūkstamą vaiko ir tėvo ryšį, nesudarant prielaidų nei jam susilpnėti, nei kuriai nors iš pusių manipuliuoti, pateisinant vaiko nebendravimo dienas;

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

11.13. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas nustatyti bendravimą su dukra neporiniais me?nesio savaitgaliais (pirmą, trečią ir t. t.) nėra pakankamai konkretus ir aiškus, nes kai kurie mėnesiai turi penkis savaitgalius. Ši aplinkybė pati savaime nėra neteisėta, tačiau tokiu būdu būtų pažeidžiama motinos ir vaiko teisė leisti laisvą nuo vaiko ugdymo veiklos laiką kartu lygiomis dalimis ir teisėmis kaip ir tėvas. Dėl to ši formuluotė keistina, nustatant, kad „Te?vas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsie?mimams joje, o tuo atveju, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko – paimant vaiką iš gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir gražinant vaiką pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsie?mimams joje arba, jeigu tuo metu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, – grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val., bendraujant su vaiku visas šias dienas. Visais atvejais te?vas bendrauja su dukra neutralioje arba savo teritorijoje. Jeigu vaikas suserga per bendravimo su te?vu dieną, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia, te?vas bendrauja su dukra įprasta tvarka. Jeigu vaikas jaučiasi blogai (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau) – bendravimas perkeliamas į kitą abiem puse?ms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau.“ Teismo vertinimu šią tvarką yra tikslinga papildyti atsakovės nurodomu, kad „Tėvui neįvykdžius šio įpareigojimo ir vėluojant pasiimti vaiką ilgiau nei 30 minučių laikoma, kad tėvas su vaiku jam priklausantį savaitgalį bendrauti atsisako.“;

11.14. Pažymėtina, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą šalių sulygtą bendravimo tvarką, ieškovas bendravo su dukra vieną kartą per savaitę, t. y. trečiadienį, kai su vaiku buvo bendraujama savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 16.30 iki 17.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Prašoma pakeisti nustatant paėmimą tą pačią dieną iš ugdymo įstaigos ir grąžinant sekančią dieną į ugdymo įstaigą. Šiame kontekste pastebėtina, kad neporinėmis metų savaitėmis praplėsta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, pakeičiant ankstesnį bendravimą nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro į nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Tokiu atveju žiūrint pagal bendrą ieškovo prašomą pakeisti bendravimo tvarkos grafiką, kuris iš dalies yra pagrįstas, išeitų, kad neporinėmis metų savaitėmis motinai bendravimui liktų tik 3 vakarai ir 3 rytai darbo dienomis prieš vaiko ugdymo laiką, tėvui – 2 vakarai ir 1 rytas (ketvirtadienį grąžinant vaiką) darbo dienomis prieš vaiko ugdymo laiką ir 2 pilnos dienos savaitgalį, o porinėmis mėnesio savaitėmis dienomis ieškovui (tėvui) tektų bendravimui 2 vakarai ir 3 rytai (pirmadienį grąžinant vaiką po savaitgalio bendravimo trečiadienio ir penktadienio rytas grąžinant vaiką į ugdymo įstaigą) darbo dienomis prieš vaiko ugdymo laiką, o motinai 3 vakarai ir 2 rytai prieš ugdymo laiką darbo dienomis ir dvi pilnos dienos savaitgalį. Tai yra neporines savaites tėvas bendrautų 2 vakarus, 1 rytą darbo dienomis ir 2 pilnas dienas savaitgalį, o motina – 3 vakarus ir 3 rytus, o porinėmis ieškovas bendrautų 2 vakarus ir 3 rytus darbo dienomis, o motina – 3 vakarus ir 2 rytus darbo dienomis ir 2 pilnas dienas savaitgalį. Tokios bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės reikštų lygios tėvų bendravimo tvarkos nustatymą su vaiku, tačiau, įvertinus tai, kad tarp šalių nėra sutarimo dėl tokios lygios bendravimo tvarkos, vaikas yra mažametis (ketverių metų amžiaus), jo kartais reiškiamą nenorą vykti su tėvu ar nakvoti pas tėvą, motinos (atsakovės) slenkantį darbo grafiką su naktinėmis pamainomis, kas turi įtakos ir jos bendravimo su dukra laikui, sprendžia, kad tą pačią savaitę kuomet skyrium gyvenantis tėvas su vaiku bendrauja nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto, pristatant vaiką į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsiėmimams arba sekmadienio vakaro, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, sprendžia, kad ieškovo prašoma tvarka susiaurintų pačios motinos bendravimo ir buvimo su dukra laiką;

11.15. Pagal šiuo metu galiojančią pirmiau minėtu teismo sprendimu patvirtintą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, jis bendrauja su dukra tomis pačiomis porinės mėnesio savaitės dienomis, t. y. antradienį ir ketvirtadienį vakarais nuo 16.30-17.00 val. iki 19.30-20.00 val., taigi – be nakvynių. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka, keičiant vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą iš vaiko gyvenamosios vietos į ugdymo įstaigą, kuomet vaikas ją lanko, atitinka vaiko interesus. Tokia bendravimo tvarka padės išvengti šalių tiesioginio kontaktavimo;

11.16. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės, kad vaikas atostogų metu susirgo viršutinių kvėpavimo takų liga, o ieškovas su atsakove nebendravo ir neinformuodavo jos apie vaiko savijautą, veiklą ir būklę, nėra pagrindas pakeisti ar minimalizuoti šiuo metu galiojančią ieškovo bendravimo su dukra tvarką atostogų dienomis. Teismas sprendžia, kad siekiant išvengti papildomų šalių nesutarimų, yra tikslingą šį tvarkos punktą papildyti atsakovės siūloma nuostata, t. y. esant nesutarimams dėl atostogų laiko pirmenybė nelyginiais metais teikiama motinai, lyginiais metais – tėvui;

11.17. Pažymėtina, kad šalims visiškai išvengti tarpusavio kontakto nepavyks, nes, net ir vykstant įprastam bendravimui, šalys turės susitikti vaiko perdavimo metu, kuomet vaikas neis į ugdymo įstaigą. Taigi viena ar kelios šventinės dienos, kurių metu vaikas turės būti arba priimamas, arba perduodamas tiesiogiai vaiko motinai, jiems susitinkant, esmingai nepakenks vaiko interesams;

11.18. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti tėvo ar motinos teisių pasveikinti vaiką jo gimtadienio dieną, dėl to, esant šalių nesutarimui šioje dalyje, paliekama tarp šalių šiuo metu esama bendravimo tvarka vaiko gimtadienio dieną;

Žemesnės instancijos teismas

11.19. Teismo vertinimu, bendravimas šventinėmis dienomis su nakvynėmis, keičiant įprastą bendravimo su tėvu tvarką ir vaiko rutiną nėra tikslingas, nes tėvų kontaktas, siekiant išvengti tarpusavio konfliktų vaiko akivaizdoje, jau yra minimalizuotas pakeitus ieškovo bendravimo su vaiku tvarką dalyje dėl vaiko paėmimo ir perdavimo įprastomis (t. y. ne šventinėmis) dienomis. Tuo tarpu, vertinant atsakovės reikalavimus, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą minimalizuoti tėvo bendravimą su dukra šventinėmis dienomis, dėl to atsakovės prašymas eliminuoti bendravimo tvarką šventinėmis dienomis ir taikyti įprasta ieškovo bendravimo su vaiko tvarką tik kas antrą savaitgalį, yra nepagrįstas ir netenkintinas;

11.20. Aplinkybė, kad vaiką atsakovės darbo metu prižiūri vaiko močiutė vaiko gyvenamojoje vietoje, neleidžia spręsti kitaip, juolab, kad vaikas turi teisę palaikyti ryšį su savo artimaisiais giminaičiais. Šiuo atveju būtina pabrėžti, kad artimas ryšys su abiejų šalių artimaisiais giminaičiais turi būti palaikomas ir tam ryšiui formuotis turi būti netrukdama abiejų šalių;

11.21. Teismas, tenkinus iš dalies ieškinį ir priešieškinį, proporcingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimą panaikinti dalyje dėl: 1) Tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių savaitgaliais su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o tuo atveju, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko – paimant vaiką iš gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir gražinant vaiką pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsiėmimams joje arba, jeigu tuo metu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, – grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val., bendraujant su vaiku visas šias dienas. Visais atvejais tėvas bendrauja su dukra neutralioje arba savo teritorijoje. Jeigu vaikas suserga per bendravimo su tėvu dieną, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia, tėvas bendrauja su dukra įprasta tvarka. Jeigu vaikas jaučiasi blogai (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau) – bendravimas perkeliamas į kitą abiem pusėms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau. Tėvui neįvykdžius šio įpareigojimo ir vėluojant pasiimti vaiką ilgiau nei 30 minučių laikoma, kad tėvas su vaiku jam priklausantį savaitgalį bendrauti atsisako; 2) Tomis savaitėmis, kai tėvas su dukra nebendrauja savaitgalį, t. y. porinimės metų savaitėmis, bendravimas vyksta du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį vakarais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o tuo atveju, jeigu vaikas ugdymo įstaigos nelanko – paimant iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir gražinant vaiką sekančios dienos ryte į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsiėmimams joje arba, jeigu tuo metu vaikas ugdymo įstaigos nelanko, – grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.30 val. – 20.00 val.; 3) Nuo 3,5 metų iki 5 metų, tėvas bendrauja su vaiku 7 atostogų dienas pagal susitarimą, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 5 metų tėvas bendrauja su vaiku 14 atostogų dienų, esant poreikiui viena atostogų dalis turėtų būti ne ilgesnė nei 10 dienų. Apie savo atostogas tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš 2 mėnesius arba iš karto, kai apie jas sužino. Esant nesutarimams dėl atostogų laiko pirmenybė nelyginiais metais teikiama motinai, lyginiais metais – tėvui; 4) Bendravimas vaiko ugdymo įstaigoje teikiamų atostogų metu vyksta pagal tėvų susitarimą. Priimti naują sprendimą panaikintoje 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. Nr. e2-12123-1040/2021, dalyje: 1) Tėvas bendrauja su dukra metų neporinių savaičių penktadieniais ir savaitgaliais su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos nuo 15:30 val. iki 16:00 val., jeigu tą dieną vaikas ją lanko ir dar nėra iš jos sugrįžęs dėl anksčiau pasibaigusios veiklos. Jeigu tėvas vėluoja daugiau nei 30 min ir nepasiima vaiko iki 16:30 val. laikoma, kad tą savaitgalį tėvas su dukra bendrauti atsisako, o vaiką 16:30 val. iš ugdymo įstaigos pasiima motina ar jos įgalioti šeimos nariai. Jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko arba veikla joje pasibaigė anksčiau, motina įsipareigoja apie šias aplinkybes pranešti tėvui iki 14 val. arba iš karto, toms aplinkybėms paaiškėjus. Tokiu atveju tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 15:30 val. iki 16:00 val. Jeigu tėvas vėluoja daugiau nei 30 min ir nepasiima vaiko iki 16:30 val. laikoma, kad tą dieną tėvas su dukra bendrauti atsisako. Abiem atvejais tėvas grąžina vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 20 val. iki 20:30 val. Jeigu vaikas suserga per bendravimo su tėvu dieną, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia, tėvas bendrauja su dukra įprasta tvarka. Jeigu vaikas jaučiasi blogai (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau) – bendravimas perkeliamas į kitą abiem pusėms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau. Jeigu vaikas suserga būdamas pas tėvą ir negali būti gražinamas į gyvenamąją vietą dėl prastos būklės (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau) ), tas laikas motinai irgi turi būti kompensuotas abiems pusėms patogią dieną; 2) Tėvas bendrauja su vaiku vieną darbo dieną (ketvirtadienį) tą savaitę, kai vaikas savaitgalį lieka su motina. Bendravimas tą dieną vyksta tokia tvarka: Tomis savaitėmis, kai tėvas su dukra nebendrauja savaitgalį, t. y. porinėmis metų savaitėmis, bendravimas vyksta ketvirtadieniais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos nuo 15:30 val. iki 16:00 val., jeigu tą dieną vaikas ją lanko ir dar nėra iš jos sugrįžęs dėl anksčiau pasibaigusios veiklos. Jeigu tėvas vėluoja daugiau nei 30 min ir nepasiima vaiko iki 16:30 val. laikoma, kad tą dieną tėvas su dukra bendrauti atsisako, o vaiką 16:30 val. iš ugdymo įstaigos pasiima motina ar jos įgalioti šeimos nariai. Tą pačią dieną tėvas gražina vaiką į gyvenamąją vietą nuo 20 val. iki 20:30 val. Jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko arba veikla joje pasibaigė anksčiau, motina įsipareigoja apie šias aplinkybes pranešti tėvui iki 14 val. arba iš karto, toms aplinkybėms paaiškėjus. Tokiu atveju tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 15:30 val. iki 16:00 val. Jeigu tėvas vėluoja daugiau nei 30 min ir nepasiima vaiko iki 16:30 val. laikoma, kad tą dieną tėvas su dukra bendrauti atsisako. Jeigu vaikas suserga per bendravimo su tėvu dieną, tačiau jaučiasi pakankamai gerai, t. y. nekarščiuoja, neviduriuoja nevemia, tėvas bendrauja su dukra įprasta tvarka. Jeigu vaikas jaučiasi blogai (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau) – bendravimas perkeliamas į kitą abiem pusėms patogią dieną, kai vaikas jausis geriau. Jeigu vaikas suserga būdamas pas tėvą ir negali būti gražinamas į gyvenamąją vietą dėl prastos būklės (vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra (37,2 ir daugiau) ), tas laikas motinai irgi turi būti kompensuotas abiems pusėms patogią dieną; 3) Iki Vaikas sulauks 7 metų amžiaus, Tėvas bendrauja su vaiku 7 atostogų dienas pagal susitarimą, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 7 metų iki 10 metų Tėvas bendrauja su Vaiku 10 atostogų dienų, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Nuo 10 metų Tėvas bendrauja su Vaiku 14 atostogų dienų, esant poreikiui šias atostogų dienas dalinant į ne daugiau nei 2 dalis. Apie savo atostogas tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš 2 mėnesius arba iš karto, kai apie jas sužino. Esant nesutarimams dėl atostogų laiką pirmenybė nelyginiais metais teikiama Mamai, lyginiais metais – Tėvui; 4) Bendravimas vaiko ugdymo įstaigoje teikiamų atostogų metu vyksta įprasta sprendime nurodyta tvarka; skirti medicininę ekspertizę dėl Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo – skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus 2021-02-04 išduotas epikrizės; priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

13.1. Teismas neįvertino atsakovės civilinėje byloje pateiktų argumentų, įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovas savo netinkamu elgesiu daro žalą dukrai. Teigia, kad byloje yra pateikti garso įrašai, kurie liudija, jog vaikas yra nustatinėjamas prieš atsakovę ir jos šeimos narius. Atsakovės vertinimu, ieškovo (ir jo šeimos narių) elgesys, nuolat neigiamai atsiliepiant apie vaiko motiną ir kitus giminaičius, pažeidžia vaiko interesus, daro neigiamą įtaką, vaikas, praleidęs laiką kartu su savo tėvu, grįžta įsitempęs, kalba neįprastus dalykus;

13.2. Dukros perdavimo metu ieškovas vaiko akivaizdoje elgiasi agresyviai. Atsakovei perduodant dukrą, ieškovas nuolatos sukelia konfliktines situacijas, t. y. vaiko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, kalba pakeltu tonu su atsakove ir/ar jos šeimos nariais. Ieškovas visiškai nesugeba suvaldyti savo emocijų ir tokiais veiksmais traumuoja mažametį vaiką. Teismas visiškai neįsigilino ir nevertino pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia faktą, jog Ieškovas yra vienintelis, kuris sukelia konfliktus. Šių aplinkybių, jog ieškovas pats kaip žmogus yra agresyvesnis, labiau linkęs konfliktuoti, pykstasi su aplinkiniais net ir prie mažamečio vaiko, teismas neanalizavo, nevertino ir nesivadovavo priimant sprendimą;

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Byloje yra pateikti duomenys, jog 2021 m. vasario 3-4 d. dukra buvo gydyta Viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Vaikų priėmimo – skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriuje dėl medikamentų apsinuodijimo. 2021-02-04 buvo išduota epikrizė, kurioje nurodyta, jog vaikas buvo pas tėtį ir močiutę. Apie 13 val. tėtis atvežė dukrą pas mamą, mergaitė buvo mieguista, svirduliuojanti į šonus, jautė baimę, nesuprato kur esanti, teigė, jog pas tėtį valgė „žalių natūralių saldainiukų“. Ligoninėje nustatyta, jog Vaikas kontaktiškas, bet dėl centrinės nervų sistemos slopinimo – neadekvati. Nurodyta, jog Dukrai pakilusi kūno temperatūra, pusiausvyra epizodiškai sutrikusi, pablyškusi bei vangoka. Klinikinė diagnozė – ūminis atsitiktinis apsinuodijimas raminamaisiais medikamentais. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog dukrai nustatyta diagnozė neva buvo neišsimiegojimo pasekmė, todėl atsakovė prašo skirti medicininę ekspertizę dėl 2021-02-04 išduotas epikrizės;

13.4. Ieškovas veždavo dukrą pas savo tėvus, tai reiškia, kad vaikas bus priverstas gyventi per tris vietas, kas neabejotinai neužtikrina geriausių vaiko interesų. Vaikui teks beveik kas antrą dieną nakvoti skirtingoje vietoje, nuolat adaptuotis prie kitos aplinkos. Dukra kiekvieną kartą nakvodama kitose vietose turi socialiai adaptuotis, priprasti prie visiškai kitos erdvės, aplinkos, žmonių, jų kasdienių įpročių. Teismo Sprendimu iš esmės susiklosto tokia situacija, jog 5 dienas iš eilės vaikas keistų nakvynę, o vaiko besiformuojančiai psichikai neabejotinai galėtų padaryti didelę žalą dėl patiriamo nuolatinio nepastovumo;

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Taigi, kasacinis teismas iš esmės nepaneigė „50:50 procentų laiko“ modelio, tačiau aiškiai nurodė, jog toks 50:50 laiko modelis, kai vaikui tenka keisti gyvenamąją vietą kas antrą dieną, yra kraštutinis, sukelia vaikui daug streso, reikalauja daug tėvų resursų, todėl gali būti nustatomas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai inter alia yra abiejų tėvų sutikimas ir kai tai atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas sprendimu iš esmės nustatydamas tokią bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką akivaizdžiai neįvertino nei kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, nei vaiko interesų ir tokios bendravimo tvarkos nulemto kilnojimosi tarp tėvų gyvenamosios vietos;

13.6. Teismas Sprendimu iš esmės atmetė atsakovės priešieškinyje išsakytą prašymą sutrumpinti su ieškovu praleidžiamas atostogas remdamasis ieškovo ir dukros išvykos į Kiprą pavyzdžiu. Atsakovė pažymi, kad ji nenurodė, jog sutrumpinti atostogas reikia dėl jos neinformavimo ar vaiko ligos. Prašymas buvo pagrįstas vaiko amžiumi, psichologinės ir fizinės sveikatos būkle, prisirišimu prie motinos, dažnu nenoru važiuoti pas ieškovą, dukros baime nakvoti pas tėvą;

Žemesnės instancijos teismas

13.7. Teismas sprendime nurodo, jog abi šalys yra konfliktiškos, nesugebančios bendradarbiauti ir tarpusavyje bendrauti. Akcentuoja, jog konfliktines situacijas visada sukelia tik ieškovas, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės tariamą konfliktiškumą bei nesugebėjimą bendradarbiauti vaiko klausimais;

13.8. Dukros perdavimas neutralioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje) išspręstų situaciją tik dalinai, nes be kita ko atsirastų daugiau problemų dėl to, jog vaikas dažnai serga. Tokiu atveju ieškovui vis tiek tektų bendrauti su atsakove ar jos šeimos nariais. Taip pat šventinėmis dienomis, karantino metu, atostogų metu vaikas nelanko ugdymo įstaigos, o tai vėl gi reiškia, jog dukra turėtų būti perduodama atsakovei;

Žemesnės instancijos teismas

13.9. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į faktą, jog vaikas už 2 metų pradės lankyti mokyklą, todėl aplinkybės iš esmės pasikeis. Nors ir šiuo metu yra susiklosčiusi praktika, jog dukra iš darželio yra paimama 15:30 val., tačiau susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, vaikas gali darželyje pabūti iki 18 val. Mokykloje tokios galimybės nebūtų, nes pamokų skaičius yra ribotas, ypač pradinėse klasėse - paprastai pamokos baigiasi iki 13 val. Be to, skirtingomis dienoms būna skirtingas pamokų skaičius (skirtingu metu baigiasi pamokos). Net ir žinant faktą, jog ieškovas dirba pagal laisvą grafiką, kyla pagrįstų abejonių ar visais atvejais jis sugebės laiku pasiimti vaiką iš mokyklos. Vaiko perdavimas neutralioje aplinkoje, t. y. ugdymo įstaigoje, ne tik nepagerins esamos situacijos, o priešingai – sukels kur kas daugiau neapibrėžtumo šalims, sunkumų dukrai;

13.10. Teismo sprendime yra pasisakoma tik apie situaciją, kai dukra pagal bendravimo tvarką turi būti su tėvu, tačiau dėl blogos savijautos to objektyviai negalima įgyvendinti, todėl bendravimo laikas yra perkeliamas. Tačiau teismas nepasisakė, jog analogiškai tokia teisė turėtų būti užtikrinta ir atsakovei.

2. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti; vadovaujantis CPK 320 str. 2 d. pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą išeiti iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir peržiūrėti 2021-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-12123-1040/2021 teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl panaikinto ieškovo V. A. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. A. tų savaičių, kai su dukra bendraujama savaitgaliais, trečiadieniais; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovas apie apeliantę ir jos šeimą vaikui neigiamai niekada neatsiliepia, o tai, kad vaikas galimai apeliantei tokius dalykus kalba, yra labiau apeliantės taikomo vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą pasekmė, kuri pasireiškia jau ir vaiko išgyvenamu lojalumo konfliktu, kuomet girdėdamas iš motinos ir jos artimųjų neigiamas replikas apie ieškovą vaikas tą pati kalba apie pačią apeliantą ir jos šeimą;

14.2. Apeliaciniame skunde apeliantė cituoja visus savo į bylą pateiktus garso įrašus, tačiau tokie garso įrašai negali būti laikomi įrodymais civiliniame procese. Pažymi, kad garso įrašai (įrašinėjant tiek vaiką, tiek ir ieškovą) buvo daromi apie tai neinformuojant ieškovo, negavus jo sutikimo. Be to, visi garso įrašai yra fragmentiniai, neaišku, kas vaikui buvo kalbama iki garso įrašų darymo;

14.3. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas yra agresorius, psichologiškai traumuojantis vaiką, tačiau tokie jos teiginiai yra paneigiami bylos duomenimis. Tai tėra pačios apeliantės neigiamas požiūris į ieškovą, kuris niekaip nepatvirtina ieškovo santykio su vaiku. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, tai patvirtina į bylą pateikti duomenys. Išnagrinėjus bylą iš esmės duodama galutinę išvadą byloje Tarnybos atstovė nurodė, kad palaiko rašytinę išvadą, papildomai pridūrė, kad prašo apeliantės netrukdyti ieškovui bendrauti su vaiku ir neriboti vaiko ryšio su tėvu;

14.4. Apeliantė išsigalvoja įvairiausias nebūtas situacijas (pvz. 2021-02-03 apkaltino ieškovą ir jo motiną nebūtu vaiko apnuodijimu), bando įteigti, kad vaikas nenori važiuoti pas ieškovą ir pan., tačiau tai tėra pačios apeliantės ir jai artimos aplinkos asmenų, kurie taip pat, kaip ir apeliantė, yra priešiškai nusiteikę ieškovo atžvilgiu, pozicija;

14.5. Akcentuoja, kad 5 dienos iš 14 dienų per dvi savaites yra ne beveik pusė, o vos trečdalis dienų. Vertinant pagal iki tol galiojusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, iš esmės ieškovo bendravimo su dukra dienų skaičius ne tik nepadidėjo, bet dar ir sumažėjo, nes apeliantės skundžiamu teismo sprendimu panaikintas ieškovo bendravimas su dukterimi trečiadieniais tomis savaitėmis, kai nebendraujama savaitgalį;

14.6. Apeliantė nepatenkinta, kad bendravimo su ieškovu metu vaikas aplanko ieškovo tėvus (senelius). Apeliantės nuomone, tai reiškia, kad vaikas bus priverstas gyventi per tris vietas. Pažymi, kad pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) ieškovas su vaiku atvažiuoja tik vienam kartui kas antrą savaitgalį jam tenkantį bendravimo su vaiku savaitgalį, įprastai su vaiku bendrauja savo namuose (duomenys neskelbtini);

14.7. Pažymi, kad iš apeliantės teismo sprendimo vykdymo tvarka jokių resursų šiuo atveju nepareikalaus, nes vaikas arba bus paimamas iš darželio arba ieškovas vaiką turės pasiimti iš apeliantės gyvenamosios vietos – taigi pačiai apeliantei spūstys perduoti vaiką tikrai netrukdys ir netgi potencialiai negalėtų trukdyti, nes ji dirba slenkančiu darbo grafiku;

14.8. Akcentuoja, kad 2021-02-03 sugalvojusi vaiko apnuodijimo situaciją apeliantė ne tik neinformavo ieškovo apie tai, kad nuvyko į ligoninę su apnuodijimo versija, bet netgi nepasiteiravo ieškovo, ar vaikas galėjo pas jį apsinuodyti ir kuo, kas tokioje situacijoje (jeigu vaikas tikrai būtų apsinuodijęs) buvo itin svarbu kuo skubiau nustatyti;

14.9. Apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pagal šalių nepilnamečio vaiko brandą, bendravimą su ieškovu per atostogas reikėtų iš esmės riboti. Priešingai, byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gali jau dabar maksimaliai bendrauti su Ieškovu, įskaitant nakvynes ir atostogas;

14.10. Atsakovo bendravimo tvarka per atostogas buvo nustatyta šalių santuokos nutraukimo byloje teismo patvirtintu taikiu susitarimu, kuriam apeliantė pritarė ir iš esmės jokios aplinkybės dėl bendravimo tvarkos per atostogas iki šiol nepasikeitė;

14.11. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl apeliantės bendravimo su dukra dienų (tvarkos) perkėlimo po vaiko ligos (kompensacinio mechanizmo nustatymo), kadangi nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka;

14.12. Ieškovas prašo pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą išeiti iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nes ieškovas šiuo atsiliepimu reiškia savarankišką prašymą peržiūrėti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat ir dalyje dėl panaikinto jo bendravimo su dukra trečiadieniais tomis savaitėmis, kai su vaiku bendraujama savaitgaliais;

14.13. Ieškovas nesutinka su tokiu matematiniu bendravimo dienų skaičiavimu, nes kreipiantis į teismą buvo prašoma pakeisti bendravimo tvarką tik dalyje dėl vaiko perdavimo/ pasiėmimo per darželį, o ne plėsti ar siaurinti ieškovo bendravimo tvarką. Pažymi, jog teismas nesvarstė kitokių alternatyvų (pvz. palikti bendravimą trečiadieniais be nakvynių), o kaip vienintelį sprendimą vertino bendravimo trečiadieniais panaikinimą;

14.14. Ieškovas nesutinka su pirmos instancijos teismo teiginiais apie tai, kad palikus bendravimą trečiadieniais, tokios bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės reikštų lygios tėvų bendravimo tvarkos nustatymą su vaiku, tačiau, įvertinus tai, kad tarp šalių nėra sutarimo dėl tokios lygios bendravimo tvarkos, vaikas yra mažametis (ketverių metų amžiaus), jo kartais reiškiamą nenorą vykti su tėvu ar nakvoti pas tėvą, motinos (atsakovės) slenkantį darbo grafiką su naktinėmis pamainomis, kas turi įtakos ir jos bendravimo su dukra laikui, tokia tvarka negali būti palikta galioti. Vertina, jog teismas galėjo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl to, kad trečiadieniais vaikas būtų paimamas/ grąžinamas per ugdymo įstaigą, o palikti šį bendravimą kaip buvo nustatyta 2019-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat patenkino iš dalies ieškovo ieškinį, tačiau ieškovas apeliacinio skundo dėl to neteikė, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šioje nutartyje dėl ieškovo ieškinio nepasisakys. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą išeiti iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nes ieškovas šiuo atsiliepimu reiškia savarankišką prašymą peržiūrėti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat ir dalyje dėl panaikinto jo bendravimo su dukra trečiadieniais tomis savaitėmis, kai su vaiku bendraujama savaitgaliais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė poreikio išeiti iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, todėl ieškovo prašymas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

7. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

8. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

9. Ieškovas pateikė teismui prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus – susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovo SMS žinutėmis; bilietus į teatrą. Nurodė, kad pridedami dokumentai patvirtina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei tai, jog atsakovė neperduoda dukros ieškovui.

10. Atsakovė pateikė teismui prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus – šalių 2022-02-27 susirašinėjimą žinutėmis ir el. laiškais; šalių žinutes dėl ieškovo vėlavimo vykdyti grafiką; paklausimą psichologei K. P. bei psichologės atsakymą į paklausimą. Nurodė, kad pridedami dokumentai patvirtina apeliacinio skundo argumentus.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu pažymi, jog nei ieškovas, nei atsakovė neįrodinėja vėliau iškilusios tokių įrodymų pateikimo būtinybės ir to, jog šie įrodymai turės esminės kitokios reikšmės priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. A. ir atsakovė J. A. yra nepilnamečio vaiko V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019 buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be kita ko, šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir skyrium gyvenančio tėvo ieškovo V. A. bendravimo su nepilnamete dukra V. A. tvarka. Pagal minėtu teismo sprendimu patvirtintą šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką tėvas su dukra bendrauja tiek kas antrą savaitgalį su nakvynėmis pas ieškovą, tiek sprendimu patvirtintoje šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nurodytomis darbo dienomis po ugdymo veiklos iki 20.00 val., taip pat detaliai yra aptartas bendravimas tiek šventinėmis, tiek kasmetinių atostogų dienomis.

13. Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo ieškovo V. A. bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovas prašo pakeisti esamą bendravimo tvarką dalyje dėl vaiko perdavimo, keičiant vaiko paėmimo ir grąžinimo motinai vietą į neutralią (šiuo atveju ugdymo įstaigą), dėl tarp šalių vykstančių konfliktinių situacijų vaiko perdavimo metu. Taip pat ieškovas prašo platesnės bendravimo tvarkos dalyje dėl bendravimo darbo dienomis, suteikiant jam galimybę bendrauti su dukra darbo dienomis su nakvyne, motyvuojant tuo, kad pati dukra kartais išreiškia norą pasilikti pas ieškovą su nakvynėmis ir dėl to, kad bendravimas darbo dienomis po kelias valandas nėra pakankamas, daug laiko užima kelionė nuo vaiko gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) mikrorajone) iki ieškovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) mikrorajone). Atsakovė savo ruožtu prašo minimalizuoti ieškovo bendravimą su dukra, eliminuojant ieškovo bendravimą su dukra darbo dienomis, paliekant bendravimą tik kas antrą savaitgalį, motyvuojant itin konfliktišku ieškovo būdu, jo daroma neigiama įtaka dukters augimui, asmenybės vystymuisi ir formavimui, nuteikinėjant ją prieš atsakovės artimuosius (jos motiną, naują gyvenimo partnerį), kartais pasireiškiančia vaiko baime ir nenoru bendrauti su tėvu, itin mažu vaiko amžiumi (4 metai) ir jos prieraišumu prie motinos bei jos įprastos gyvenamosios aplinkos, būtinybės užtikrinti tinkamą dienos rutiną ir režimą.

14. Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

15. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

16. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

18. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

21. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės pateiktų argumentų, įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovas savo netinkamu elgesiu daro žalą dukrai. Byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog vaikas yra nustatinėjamas prieš atsakovę ir jos šeimos narius. Vaikas, praleidęs laiką kartu su savo tėvu, grįžta įsitempęs, kalba neįprastus dalykus. Taip pat nurodo, jog ieškovas vaiko akivaizdoje elgiasi agresyviai. Teismas visiškai neįsigilino ir nevertino pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia faktą, jog ieškovas yra vienintelis, kuris sukelia konfliktus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

24. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Vaiko situacijos vertinimo 2021-02-10 anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota vaiko nuomonė apie visus šeimos narius. Mergaitė apie visus šeimos narius atsiliepė tik gražiai, neišsakė jokių neigiamų pastebėjimų ar potyrių, pasakojo, kad ją visi myli, neišsakė nusiskundimų, neminėjo įvykių ar konfliktų, kurie jai būtų nemalonūs, teigė, kad jos niekas neskriaudžia. Anketoje taip pat nurodoma, kad bendraujant su mergaite pastebimas šiltas ir glaudus ryšys su abiem tėvais. Atvejo vadybininkės rašte teigiama, kad tiek motina, tiek tėvas geba pasirūpinti mažamete, suteikia jai visas sąlygas augti ir vystytis, rūpinasi ja. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo minimalizuoti ar riboti ieškovo bendravimą su vaiku atsakovės nurodoma tvarka. Nors atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šalių nesutarimai yra paremti išimtinai jų asmeniniais potyriais ir išgyvenimais šalių bendro gyvenimo santuokoje metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliantė teigia, kad ieškovas yra agresorius, psichologiškai traumuojantis vaiką, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti įrodymais.

25. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaip tėvo netinkamą, žalą darantį elgesį su dukra. Į bylą pateikta 2021-04-12 VVTAĮT išvada, iš kurios matyti, jog ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku ir jo ryšys su vaiku yra geras.

26. Apeliantė akcentuoja įvykį, kurio metu šalių nepilnametė dukra 2021 m. vasario 3-4 d. buvo gydoma ligoninėje. Teigia, kad 2021-02-04 išduotoje epikrizėje nurodyta, jog vaikas buvo pas tėtį ir močiutę. Ligoninėje nustatyta, jog vaikas kontaktiškas, bet dėl centrinės nervų sistemos slopinimo – neadekvati. Klinikinė diagnozė – ūminis atsitiktinis apsinuodijimas raminamaisiais medikamentais. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino epikrizės, arba vertino neįsigilinant į ją, todėl vertina, jog yra pagrindas skirti medicininę ekspertizę dėl 2021-02-04 išduotas epikrizės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo teiktas prašymas skirti medicininę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas vertino minėtus duomenis, nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-06-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio vaiko V. A. 2021-02-04 galimo apnuodijimo raminamaisiais vaistais, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė apnuodijimo versiją išgalvojo, o jai teigiant, kad vaikas apsinuodijo esant pas tėvą, atsakovė ieškovo net neinformavo, jog vyksta į gydymo įstaigą, be to nepasiteiravo, ar vaikas galėjo pas jį apsinuodyti ir kuo, kas tokioje situacijoje itin svarbu kuo skubiau nustatyti, kad būtų galima padėti vaikui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad vaikas apsinuodijo medikamentais ar buvo apnuodytas bendravimo su ieškovo metu. Todėl apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o prašymas skirti 2021-02-04 epikrizės ekspertizę netenkinamas.

27. Apeliantė nurodo, kad iš garso įrašų yra akivaizdu, jog dukra patiria didelius emocinius išgyvenimus, stresą, tačiau teismas visiškai neanalizavo ir nevertino pateiktų garso įrašų. Ieškovas nurodė, jog pateikti garso įrašai negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie padaryti slapta, ieškovo apie tai neinformuojant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi garso įrašai yra fragmentiniai, neaišku, kas vaikui buvo kalbama iki garso įrašų darymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog abi šalys vienokia ar kitokia forma galimai vaiku manipuliuoja ir formuoja dukrai nuomonę apie vienas kitą, todėl pripažintina, jog nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo į bylą pateiktais duomenimis.

28. Apeliantė prašo nustatyti priešieškiniu prašomą bendravimo tvarką atostogų metu, nes tokia tvarka geriausiai atitinka mažametės dukros interesus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, vaikas bus priverstas gyventi per tris gyvenamąsias vietas, nes ieškovas dukrą vežasi ir pas savo motiną. Vertina, kad taip būtų kenkiama vaiko asmenybės formavimuisi. Teismo sprendimu iš esmės susiklosto tokia situacija, jog 5 dienas iš eilės vaikas keistų nakvynę. Nurodo, jog kasacinis teismas iš esmės nepaneigė „50:50 procentų laiko“ modelio, tačiau aiškiai nurodė, jog toks 50:50 laiko modelis, kai vaikui tenka keisti gyvenamąją vietą kas antrą dieną, yra kraštutinis, sukelia vaikui daug streso, reikalauja daug tėvų resursų, todėl gali būti nustatomas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai inter alia yra abiejų tėvų sutikimas ir kai tai atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas, sprendimu iš esmės nustatydamas tokią bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, neįvertino kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymi, jog vaiko perdavimai realiai vyktų intensyvaus eismo (16:00-18:00) metu, kas tik dar labiau reikalautų tėvų laiko (resursų), vykdant nustatytą bendravimo tvarką, taip pat keltų stresą vaikui.

29. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškinimais ir teigia, jog nėra nė vienos sąlygos, kuriai esant galėtų būti nustatoma tokio pobūdžio bendravimo tvarka, kuri nustatyta ginčo sprendimu. Vertina, kad minėtoje civilinėje byloje yra susiklosčiusi iš esmės analogiška arba bent jau labai panaši situacija, kaip ir nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės nurodomo „50:50 procentų laiko“ modelio. 5 dienos iš 14 dienų per dvi savaites nėra beveik pusė, kaip nurodo atsakovė. Apeliantė taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 konstatavo, jog pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pagal žemesnės instancijos teismų patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką vaikas pas kiekvieną iš tėvų turėjo gyventi kas antrą darbo dieną, o savaitgalius praleisti pakaitomis su vienu iš tėvų – šiuo atveju šalių situacija nėra analogiška.

30. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal teismo sprendimu patvirtintą šalių sulygtą bendravimo tvarką, ieškovas bendravo su dukra vieną kartą per savaitę, t. y. trečiadienį, kai su vaiku buvo bendraujama savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 16.30 iki 17.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Vertino, jog neporinėmis metų savaitėmis praplėsta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, pakeičiant ankstesnį bendravimą nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro į nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Tokiu atveju išeitų, kad neporinėmis metų savaitėmis motinai bendravimui liktų tik 3 vakarai ir 3 rytai darbo dienomis prieš vaiko ugdymo laiką, tėvui – 2 vakarai ir 1 rytas (ketvirtadienį grąžinant vaiką) darbo dienomis prieš vaiko ugdymo laiką ir 2 pilnos dienos savaitgalį, o porinėmis mėnesio savaitėmis dienomis ieškovui (tėvui) tektų bendravimui 2 vakarai ir 3 rytai (pirmadienį grąžinant vaiką po savaitgalio bendravimo trečiadienio ir penktadienio rytas grąžinant vaiką į ugdymo įstaigą) darbo dienomis prieš vaiko ugdymo laiką, o motinai 3 vakarai ir 2 rytai prieš ugdymo laiką darbo dienomis ir dvi pilnos dienos savaitgalį. Tai yra neporines savaites tėvas bendrautų 2 vakarus, 1 rytą darbo dienomis ir 2 pilnas dienas savaitgalį, o motina – 3 vakarus ir 3 rytus, o porinėmis ieškovas bendrautų 2 vakarus ir 3 rytus darbo dienomis, o motina – 3 vakarus ir 2 rytus darbo dienomis ir 2 pilnas dienas savaitgalį. Tokios bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės reikštų lygios tėvų bendravimo tvarkos nustatymą su vaiku. Teismas įvertino, jog tarp šalių nėra sutarimo dėl tokios lygios bendravimo tvarkos, vaikas yra mažametis (ketverių metų amžiaus), atsižvelgė į kartais reiškiamą nenorą vykti su tėvu ar nakvoti pas tėvą, motinos (atsakovės) slenkantį darbo grafiką su naktinėmis pamainomis, ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovo prašoma tvarka susiaurintų pačios motinos bendravimo ir buvimo su dukra laiką. Sprendė, kad tą savaitę, kai tėvas bendrauja su dukra nuo penktadienio iki pirmadienio, skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dukra neporinėmis metų savaitėmis kitomis darbo dienomis nevyksta. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovės teiginiai, jog ginčo sprendimu nustatyta „50:50“ tvarka yra neteisingi, nepagrįsti bylos duomenimis ir deklaratyvūs.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog vaikui yra svarbu palaikyti ryšį su savo seneliais. Ieškovas nurodė, jog pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) su vaiku atvažiuoja tik vienam kartui kas antrą jam tenkantį bendravimo su vaiku savaitgalį, įprastai su vaiku bendrauja savo namuose (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog toks vaiko bendravimas su seneliais pažeistų vaiko interesus byloje nėra nustatyta. Konstatuotina, jog apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pagal šalių nepilnamečio vaiko brandą, bendravimą su ieškovu per atostogas reikėtų iš esmės riboti. Nors apeliantė nurodo, kad jos išsakytą prašymą sutrumpinti su ieškovu praleidžiamas atostogas teismas atmetė remdamasis ieškovo ir dukros išvykos į Kiprą pavyzdžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir pasisakė dėl atostogų Kipre, taip pat vertino byloje pateiktus duomenis apie vaiką ir jo bendravimą, ryšį su tėvais, ir iš į bylą pateiktų duomenų pagrįstai sprendė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą keisti ar minimalizuoti ieškovo bendravimo su vaiku atostogų metu tvarką. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su geriausiais vaiko interesais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamete dukra. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

32. Atsakovė nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog abi šalys yra konfliktiškos. Vertina, kad tik ieškovas sukelia konfliktines situacijas. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais nesutinka.

33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog išskirtinai tik ieškovas kelia konfliktines situacijas, todėl atsakovės argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

34. Atsakovė taip pat teigia, kad dukros perdavimas neutralioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje) išspręstų situaciją tik dalinai, nes be kita ko atsirastų daugiau problemų, kaip pavyzdžiui, vaikui susirgus. Tokiu atveju ieškovui vis tiek tektų bendrauti su atsakove ar jos šeimos nariais, taip pat šventinėmis dienomis, karantino metu, atostogų metu vaikas nelanko ugdymo įstaigos, o tai vėl reiškia, jog dukra turėtų būti perduodama atsakovei. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog vaikui susirgus, ar esant kitoms aplinkybės, vaikas perduodamas ne neutralioje aplinkoje, tačiau pažymi, jog minėtos situacijos yra įprastos. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog šalys, būdamos nepilnametės dukters tėvais, visiškai eliminuoti tarpusavio bendravimo negalės, o kaip pažymi ieškovas, jis to ir nesiekia.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog socialinė darbuotoja J. K., taip pat išvadą byloje teikusi institucija VVTAĮT patvirtino, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, negeba konstruktyviai bendrauti ir vaikas tampa šalių ir trečiųjų asmenų konfliktų liudytoju. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant poreikį vaiką perduoti neutralioje aplinkoje.

36. Apeliantė teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į faktą, jog vaikas už 2 metų pradės lankyti mokyklą, todėl aplinkybės iš esmės pasikeis. Nurodo, kad nors ir šiuo metu yra susiklosčiusi praktika, jog dukra iš darželio yra paimama 15:30 val., tačiau susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, vaikas gali darželyje pabūti iki 18 val. Mokykloje tokios galimybės nebūtų, nes pamokų skaičius yra ribotas, ypač pradinėse klasėse - paprastai pamokos baigiasi iki 13 val. Teigia, jog jai kyla pagrįstų abejonių ar visais atvejais ieškovas sugebės laiku pasiimti vaiką iš mokyklos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė deklaratyviai nurodo minėtus argumentus, kadangi šiuo metu vaikas mokyklos nelanko. Duomenų, jog ieškovas neturės galimybių laiku paimti dukros iš ugdymo įstaigos, byloje nėra.

37. Pažymėtina, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė ir tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Tiek tėvui, tiek motinai įstatymu numatytos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, todėl tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

39. Apeliantė teigia, kad pagal 2019-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10560-1090/2019 nustatytą bendravimo tvarką, gražinant vaiką į gyvenamąją vietą iki 20 val. (su galimu vėlavimu iki 20:30 val.), kamščių tokiu metu jau nebėra, todėl kelionė atgal į namus užtrunka apie 25 min., o teismui sprendimu nustačius naują bendravimo tvarką, vaikui po nakvynės pas ieškovą, vežant jį į ugdymo įstaigą (į darželį iki 9 val., o į mokyklą iki 8 val.) tektų važiuoti per visą miestą didžiausių kamščių metu, o tai reiškia, jog kelionė tokiu atveju užtrunka ne mažiau nei 1 val. Tokiu atveju iš vaiko būtų atimta mažiausiai viena valanda miego, o kelionė per kamščius papildomai išvargintų mažametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog vaiką guldant miegoti tinkamu laiku jo rytinis atsikėlimas nesukelia nepatogumų, ieškovas pažymėjo, kad dėl to niekada nekildavo jokių problemų, dukra būdavo pailsėjusi. Kitokių duomenų į bylą nėra pateikta, todėl apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

40. Apeliantė teigia, kad teismo sprendime yra pasisakoma tik apie situaciją, kai dukra pagal bendravimo tvarką turi būti su tėvu, tačiau dėl blogos savijautos to objektyviai negalima įgyvendinti, todėl bendravimo laikas yra perkeliamas. Tačiau teismas nepasisakė, jog analogiškai tokia teisė turėtų būti užtikrinta ir atsakovei. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl apeliantės bendravimo su dukra dienų (tvarkos) perkėlimo po vaiko ligos, kadangi nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, o ne tėvo (motinos), su kuriuo teismo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos(CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

44. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 677,60 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

45. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinėje instancijose patirtos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos jam iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

46. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

47. Netenkinus ieškovo prašymo išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, ieškovui grąžinamas 85,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85,00 Eur žyminį mokestį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZK38554).

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė-Jankūnienė